- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- 2-1574-798/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00409-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- B. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal B. M. skundą atsakovei restruktūrizuojamai M. tikrajai ūkinei bendrijai „Žaibas“ atstovaujamai administratorės uždarosios akcinės bendrovės KLAIPĖDOS ADMINISTRATORIŲ BIURAS dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas B. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti negaliojančiu restruktūrizuojamos M. tikrosios ūkinės bendrijos (toliau – ir TŪB) „Žaibas“ 2018 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo.
2. Nurodė, kad restruktūrizavimo bylos nutraukimas prieštarautų įmonių restruktūrizavimo tikslams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, pažeistų tiek atsakovės, tiek jos darbuotojų, tiek ir pačių atsakovės kreditorių teises bei teisėtus interesus. Atsakovė restruktūrizavimo plano iš dalies nevykdė dėl objektyvių priežasčių – vykusių teisminių ginčų su atsakovės tikruoju nariu V. M.. Tikslinga tikslinti atsakovės restruktūrizavimo planą, o ne nutraukti restruktūrizavimo bylą. Restruktūrizavimo bylos nutraukimo atveju būtų pažeisti kreditorių interesai, nebūtų atkurtas atsakovės mokumas, būtų atleisti iš darbo 54 atsakovės darbuotojai. Be to, kreditorių susirinkime sprendimas yra priimtas kreditoriams nežinant reikšmingos informacijos apie nekilnojamojo turto pardavimo sutarties sudarymo kliūtis, sprendimo būdus bei terminus, nes administratorė kreditorių nesupažindino su administratorei prieš susirinkimą išsiųstu B. M. raštu, kuriame ir buvo nurodytos priežastys dėl kurių nepavyko sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį.
3. Restruktūrizuojamos M. TŪB „Žaibas“ administratorė UAB KLAIPĖDOS ADMINISTRATORIŲ BIURAS ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi B. M. skundo netenkino.
5. Teismas nustatė, kad skundžiamas 2018 m. vasario 19 d. restruktūrizuojamos M. TŪB „Žaibas“ kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, priimtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto balsų daugumos principo – nutarimas priimtas 73,37 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų (169 6680 Eur) sumos. Taigi procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, teismas nenustatė.
6. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, jog administratorė nepateikė kreditoriams svarbios informacijos, kurią pareiškėjas nurodė administratorei išsiųstame rašte, ir tai lėmė skundžiamo nutarimo priėmimą, kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad pats pareiškėjas dalyvavo ginčo kreditorių susirinkime, tačiau byloje nėra duomenų, jog jis teikė konkrečius pasiūlymus susirinkimo metu, taip pat nenurodė, kodėl jis pats raštų neišsiuntė tiesiogiai kreditoriams, nesikreipė su prašymais. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo raštų prieš susirinkimą neišsiuntimo nelėmė ginčijamo kreditorių susirinkimo sprendimo kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo priėmimo. Taip pat teismas įvertino tai, kad kreditoriai nenurodė, jog būtų priėmę kitokį sprendimą, jei būtų žinoję apie pareiškėjo rašte pateiktus duomenis.
7. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad restruktūrizuojamos M. TŪB „Žaibas“ restruktūrizavimo planas nėra vykdomas iš esmės, nes VMI 2018 m. liepos 13 d. duomenimis nesumokėta mokestinė nepriemoka siekė 81 463,90 Eur sumą. Nors pareiškėjas teigė, jog bendrovė vykdo veiklą, imasi spręsti susidariusią situaciją, kreipėsi dėl skolų atidėjimo, tačiau šių argumentų konkrečiais įrodymais nepagrindė.
8. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad restruktūrizuojamai bendrijai nesilaikant ir laiku nevykdant savo įsipareigojimų, esmingai pažeidus kreditorių teises bei teisėtus interesus, restruktūrizuojamos bendrijos kreditoriai pagrįstai sprendė kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Kreditorių susirinkimo sprendimas atitinka kreditorių interesus, nepažeidžia ĮRĮ, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Pareiškėjas B. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti negaliojančiu restruktūrizuojamos M. TŪB ,,Žaibas“ 2018 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas neįvertino pareiškėjo pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė dėl objektyvių priežasčių negalėjo įvykdyti restruktūrizavimo plano pakeitimo – parduoti atsakovei ir jos dalyviams nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. 2018 m. vasario 15 d. numatyta sudaryti turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes notaras atsisakė tvirtinti sutartį, dėl to, kad atsakovė turėjo tik vieną tikrąjį narį – pareiškėją, tikrasis narys V. M. po teisminių ginčų išstojo iš bendrijos.
9.2. Šiuo metu aplinkybės yra pasikeitusios, kliūčių sudaryti to paties nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį nebūtų, tačiau hipotekos kreditorius ,,Swedbank“, AB nesutinka su tokios sutarties sudarymu, nes priimtas ginčijamas atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimas. Kreditorių susirinkimo sprendimas kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes kliudo vykdyti restruktūrizavimo planą – parduoti turtą, atkurti bendrovei savo mokumą. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, formaliai išnagrinėdamas pareiškėjo skundą, neužtikrino restruktūrizavimo proceso efektyvumo.
9.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad teisę informuoti apie objektyvias sutarties nesudarymo priežastis turėjo pats pareiškėjas. Restruktūrizavimo administratoriaus pareiga yra informuoti kreditorius apie realią situaciją bei reikšmingas restruktūrizavimo planui vykdyti aplinkybes (ĮRĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 25 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Informacijos perdavimas kreditoriams būtų turėję įtaką skundžiamo kreditorių susirinkimo sprendimo rezultatams.
9.4. Teismas, pasisakydamas dėl pagrindo nutraukti restruktūrizavimo bylą, nors tai nėra skundo nagrinėjimo dalykas, pateikė savo išankstinę nuomonę, todėl kelia abejonių dėl teismo nešališkumo.
9.5. Priešingai nei nustatė teismas, einamųjų įmokų įsiskolinimas VMI biudžetui yra sumažėjęs – 2018 m. sausio 30 d. įsiskolinimas siekė 131 754,87 Eur, 2018 liepos 13 d. –81 463,90 Eur. Taigi atsakovės finansinė padėtis gerėja.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą restruktūrizuojamos M. TŪB „Žaibas“ administratorė UAB KLAIPĖDOS ADMINISTRATORIŲ BIURAS prašo atskirąjį skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Iš dalies sutiktina su pareiškėju, jog susiklostė netipinė situacija dėl restruktūrizavimo plano nevykdymo – iš pradžių tam kelią užkirto teisminiai ginčai tarp atsakovės dalyvių, vėliau hipotekos kreditoriaus atsisakymas išduoti sutikimą sutarties sudarymui. Tačiau tai nepašalina patvirtinto restruktūrizavimo plano nevykdymo fakto.
Šalies argumentai
10.2. Pareiškėjo teiginiai dėl restruktūrizavimo plano nevykdymo priežasčių, teisinės reikšmės šio ginčo išsprendimui neturi, nes sprendimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo priima teismas, o ne kreditorių susirinkimas. Net ir esant galiojančiam kreditorių susirinkimo nutarimui dėl administratorės įpareigojimo kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, dar nereiškia, kad byla bus nutraukta, nes teismas tokį prašymą gali ir atmesti.
10.3. Tai, kad hipotekos kreditorius atsisakė išduoti sutikimą sudaryti sutartį esant priimtam ginčijamam kreditorių susirinkimo sprendimui, nelaikytina kreditorių susirinkimo sušaukimo ir (ar) vedimo pažeidimu, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir (ar) imperatyvioms teisės normoms, ir (ar) viešajam bei kreditorių interesams.
10.4. Administratorė nepadarė ĮRĮ pažeidimų, neinformuodama kreditorių prieš 2018 m. vasario 19 d. vykusį kreditorių susirinkimą apie 2018 m. vasario 14 d. nesudarytą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Pareiškėjo reikalavimas pateikti informaciją kreditoriams buvo išsiųstas administratorei prieš neprotingai trumpą laiką – diena prieš kreditorių susirinkimą (neskaičiuojant savaitgalio dienų). Be to, atsižvelgiant į tai, kad turto sutartis nebuvo sudaryta, informacijos neišsiuntimas kreditoriams apie sutarties nesudarymą niekaip negalėjo paveikti jų balsavimo rezultato, nes tai iš esmės nepakeitė susidariusios situacijos.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą trečiasis asmuo VMI prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes. Atsakovė restruktūrizavimo plane numatytais terminais nevykdo atsiskaitymų su kreditoriais, numatyto parduoti turto nepardavė, pagal restruktūrizavimo plane patvirtintą grafiką 2016-2017 m. nėra sumokėjusi įmokų, po restruktūrizavimo bylos iškėlimo deklaravo ir nemoka einamųjų įmokų. VMI duomenimis 2018 m. rugpjūčio 27 d. deklaruota ir nesumokėta mokestinė nepriemoka sudaro 134 785,16 Eur.
12. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą kreditorius Krone Scanbalt A/S prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad netikslinga tęsti atsakovės restruktūrizavimo proceso, nes pirminis patvirtintas 2015 m. restruktūrizavimo planas nebuvo vykdomas, atsakovė nemokėjo ir iki šiol nemoka einamųjų įmokų, dėl nežinomų priežasčių nebaigiama kito bendrijai priklausančio turto teisinė registracija, kas trukdo šį turtą realizuoti. Kreditoriai nemato jokių atsakovės ilgalaikio mokumo atstatymo perspektyvų. Pareiškėjas deklaratyviai nurodo, jog nebėra kliūčių sudaryti nekilnojamojo turto sutartį, nes nenurodė konkretaus pirkėjo, kainos. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie realias galimybes įgyvendinti restruktūrizavimo planą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva (lot. k. ex officio) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paliktas galioti restruktūrizuojamos M. TŪB ,,Žaibas“ kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta kreiptis į teismą dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, nenustatė nei procedūrinių pažeidimų priimant šį kreditorių susirinkimo nutarimą, nei šio nutarimo turinio neteisėtumo. Teismo vertinimu, kreditorių susirinkimo sprendimas atitinka kreditorių interesus, nepažeidžia ĮRĮ nuostatų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
16. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi nepripažino kreditorių susirinkimo nutarimo kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo negaliojančiu, neįvertino, jog toks kreditorių sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kliudo vykdyti restruktūrizavimo planą, įgyvendinti restruktūrizavimo tikslus. Nesutikimą su skundžiama nutartimi taip pat grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje pateiktus duomenis, įrodančius, jog dėl objektyvių priežasčių nepavyko sudaryti restruktūrizavimo plane numatyto parduoti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties. Nurodo, kad ginčijamo kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimui turėjo įtakos tai, kad administratorė neperdavė kreditoriams informacijos apie, apelianto teigimu, objektyvias priežastis, nulėmusias nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymą.
17. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismas restruktūrizavimo bylose dėl restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo atlieka tik procedūrinio pobūdžio patikrą, t. y. teismas nagrinėja, ar susirinkimo sušaukimo, balsavimo ar kitų veiksmų atlikimo tvarka nebuvo pažeista. Kadangi restruktūrizavimo procedūrose nemažai klausimų iš esmės yra ne teisinio, bet išimtinai ūkinio – komercinio pobūdžio, tai teisminė kreditorių susirinkimų nutarimų turinio patikra gali būti atliekama tik gana ribotai. Kreditorių susirinkimo nutarimų turinio teisėtumo klausimus teismai gali nagrinėti tik tada kai, pirma, tai tiesiogiai nurodyta įstatyme arba, antra, kai su nutarimų turinio teisėtumu siejami pažeidimai yra akivaizdūs. Akivaizdžiais pažeidimais laikytini tokie, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios įstatymų nuostatos ar kurie prieštarauja viešajai tvarkai arba jais akivaizdžiai pažeidžiami bendrieji teisės principai (CK 1.5 straipsnis). Taigi, tokių klausimų nagrinėjimas teisme galimas tik išimtiniais atvejais ir tik tada, jei jie nėra išimtinai ekonominio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011). Be to, tikrinant kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumą ir nustačius tam tikrus teisės aktų ar minėtų principų pažeidimus, nutarimai galėtų būti pripažinti neteisėtais ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų, o tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti tokio lygmens pažeidimus, kurie turi (gali turėti) pakankamai reikšmingą įtaką restruktūrizavimo procedūrų teisėtumui, skaidrumui, kreditorių interesams ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-218/2014).
18. Restruktūrizavimo procese kreditorių vaidmuo svarbus sprendžiant tiek klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tiek dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Restruktūrizuojamai bendrovei nevykdant arba netinkamai vykdant restruktūrizavimo planą, dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo restruktūrizavimo administratorius gali kreiptis į teismą tik kreditorių susirinkimui pritarus tokiam restruktūrizavimo administratoriaus siūlymui (ĮRĮ 22 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 25 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Restruktūrizuojamai bendrovei nevykdant ar netinkamai vykdant restruktūrizavimo planą, dėl restruktūrizavimo proceso nutraukimo tiesiogiai kreiptis į teismą suteikta teisė ir įmonės kreditorių susirinkimui (ĮRĮ 25 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kreditorių susirinkimui, sprendžiant ir priimant nutarimą dėl kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, būtina kvalifikuota kreditorių balsų dauguma, t. y. ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Kitaip tariant, tokiam kreditorių susirinkimo nutarimui priimti pakanka, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip pusę visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos.
19. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad šiuo atveju priimant ginčijamą 2018 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, procedūrinių (susirinkimo sušaukimo tvarkos, kvorumo) pažeidimų nebuvo.
20. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi restruktūrizuojamos M. TŪB „Žaibas“ restruktūrizavimo planas patvirtintas, nustatant ketverių metų restruktūrizavimo proceso trukmę – numatomas restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas – keturi metai, o visų finansinių reikalavimų kredito institucijoms įgyvendinimo laikotarpis – iki penkerių metų. Apeliantas neginčijo, jog atsakovė nėra įvykdžiusi visų einamųjų mokėjimų, neįvykdė restruktūrizavimo plano, nes nebuvo parduotas nekilnojamasis turtas – patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nors dėl šio turto pardavimo restruktūrizavimo plano papildymas buvo patvirtintas dar Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartimi. Trečiojo asmens VMI pirmosios instancijos teismui pateiktais duomenimis bendra atsakovės mokestinė nepriemoka 2018 m. gegužės 7 d. duomenimis siekė 746 662,36 Eur, einamųjų mokesčių nesumokėta nepriemoka – 106 400,10 Eur, atsiliepime į atskirąjį skundą VMI nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. duomenimis einamųjų mokesčių nesumokėta nepriemoka siekė 134 785,16 Eur, viešai prieinamais VMI 2018 m. lapkričio 13 d. duomenimis bendra atsakovės nesumokėta nepriemoka – 870 647,67 Eur. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įsiskolinimas kreditorei VMI nemažėja.
21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. kad pats apeliantas pripažįsta, jog einamųjų mokėjimų, restruktūrizavimo plano atsakovė tinkamai nevykdė, apelianto argumentas, jog tuo atveju, jei administratorė būtų pateikusi susipažinti kreditoriams apelianto raštą, kuriuo, apelianto teigimu, jis nurodė objektyvias priežastis dėl ko nebuvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, neįrodo, kad kreditorių susirinkimas nebūtų priėmęs nutarimo kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nutarta kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, pats savaime negali prieštarauti restruktūrizavimo tikslams, bendriesiems teisės principams. Šiuo atveju, sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, spręstina, kad kreditorių susirinkimas turėjo pagrįstą interesą, esant susidariusiai situacijai, priimti sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Nors apeliantas nurodo, jog vienintelė kliūtis nekilnojamojo turto pardavimui yra ,,Swedbank“, AB nesutikimas, tačiau konkrečių įrodymų, jog kitos priežastys dėl turto pardavimo yra išnykusios nepateikė. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog akivaizdžių ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo turinio pažeidimų nėra – nenustatyta, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, bendriesiems CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams.
22. Apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas galimai nėra nešališkas, nes pateikė išankstinę nuomonę dėl pagrindo nutraukti restruktūrizavimo bylą, atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip teisingai pažymėjo ir pats apeliantas, šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra restruktūrizavimo bylos nutraukimo sąlygų vertinimas, taigi šiuo atveju, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nutarta kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo atsakovei nevykdant restruktūrizavimo plano, turinio teisėtumą, pagrįstai vertino ir pasisakė dėl aplinkybių, susijusių su atsakovės restruktūrizavimo plano vykdymu.
23. Be to, kaip jau buvo nurodyta nutraukti restruktūrizavimo bylą gali tik teismas, todėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nutarta kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, savaime dar nereiškia, jog byla bus nutraukta (ĮRĮ 28 straipsnis). Teismui, nagrinėjančiam pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, apeliantas, nesutikdamas su tokiu pareiškimu, turės galimybę teikti savo argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus.
24. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiu ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą. Taigi, skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.