- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-29
- Bylos Nr.
- 2A-1178/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-128-619/2014 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovas Lietuvos Teisingumo ministerija, Vilniaus apygardos teismui ir teisėjui D. R., prašydamas pripažinti, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėjas D. R. pažeidė jo teises civilinėje byloje Nr. 2-3893-560/2013 ir trukdė gintis kitose civilinėse ir baudžiamosiose bylose, priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 1 202 600 Lt teisingą atlyginimą už sistemingą organizuotą jo teisių pažeidimą ir trukdymą gintis kitose civilinėse ir baudžiamosiose bylose, sprendimo vykdymą pavedant atstovui Lietuvos teisingumo ministerijai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinio reikalavimus atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Vilniaus apygardos teismui ir teisėjui D. R., kuriuo ieškovas prašė teismo pripažinti, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėjas D. R. pažeidė jo teises civilinėje byloje Nr. 2-3893-560/2013 ir trukdė jam gintis kitose civilinėse ir baudžiamosiose bylose kaip nenagrinėtiną teisme.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2013-03-21 jis pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus apygardos teismui ir teisėjui V. K. dėl Lietuvos Respublikos teismų ir kitų institucijų vykdomo turto prievartavimo ir plėšimo ir dėl to padarytos žalos atlyginimo bei 1 102 600 Lt padarytos žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. 2-3893-560/2013). 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3893-560/2013 atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėjas D. R. nenusišalino nuo ieškinio ir civilinės bylos nagrinėjimo šališkai ir priklausomai nustatydamas, kad jis neturi teisės reikšti ieškinio reikalavimus atsakovams Lietuvos apeliaciniam teismui, Vilniaus apygardos teismui ir jo kolegai atsakovui teisėjui V. K., ką patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis. Nenusišalindamas nuo bylos nagrinėjimo teisėjas D. R. ir Vilniaus apygardos teismas neperduodamas Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui teismingumo klausimo, neteisėtai pradėjo nagrinėti minėtą civilinę bylą prieš savo kolegas ir sudarė vaizdą, kad kartu dirbantys teisėjai nagrinėja vieni kitų bylas Vilniaus apygardos teisme. Tokiais neteisėtais veiksmais Vilniaus apygardos teismas ir teisėjas D. R. tyčia organizuotai sistemingai dengė kitų Vilniaus apygardos teismo teisėjų neteisėtus veiksmus nuo civilinės atsakomybės ir trukdė gintis nuo lietuvių pareigūnų su mantijomis Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomų nusižengimų ir nusikaltimų civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Dėl to jam atsirado teisė į atlyginimą, kurį privalo sumokėti atsakovas Lietuvos Respublika. Neturtinė žala sudaro 100 000 Lt ir turtinė žala 1 102 600 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis civilinės bylos Nr. 2-3893-560/2013 duomenimis, nustatė, kad ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovai Lietuvos Respublikos teismai ir kitos institucijos vykdo turto prievartavimą ir plėšikavimą pažeisdamos ieškovo teises Vilniaus apygardos teisme civilinės bylos Nr. 2-3658-392/2013 nagrinėjimo metu bei priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 1 102 600 Lt žalos atlyginimą už ieškovo teisių pažeidinėjimą. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas D. R. 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinio dalį dėl ieškovo reikalavimų atsakovams Vilniaus apygardos teismui, teisėjui V. K. ir Lietuvos apeliaciniam teismui atsisakė priimti, dėl kitos ieškinio dalies nustatė terminą iki 2013 m. balandžio 16 d. pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis palikta nepakeista, o apelianto A. B. atskirasis skundas atmestas kaip nepagrįstas. Šioje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjas D. R. 2013 m. birželio 7 d. nutartimi nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Šiuo metu minėta civilinė byla nėra išnagrinėta. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kaip būtų galima spręsti iš ieškovo suformuluoto ieškinio faktinio pagrindo, šis grindžia tuo, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėjas D. R. nenusišalino nuo ieškinio ir civilinės bylos nagrinėjimo, šališkai ir priklausomai nustatydamas, kad jis neturi teisės pareikšti ieškinio reikalavimų atsakovams Lietuvos apeliaciniam teismui, Vilniaus apygardos teismui ir jo kolegai V. K., ką patvirtina teisėjo priimta 2013 m. balandžio 4 d. nutartis. Teigia, kad nenusišalindami kaip atsakovas Vilniaus apygardos teismas, atsakovas D. R. ir neperdavęs Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti kitam apygardos teismui šios bylos teismingumo klausimo, teismas ir teisėjas neteisėtai pradėjo nagrinėti šią civiline bylą. Neteisėtus veiksmus ieškovo nuomone patvirtina teisėjo priimta 2013 m. balandžio 4 d. nutartis bei straipsnis DELFI portale „Tauragės teisėja nusižengė, kai nagrinėjo savo kolegės bylą“. Dėl to ieškovui atsirado 1 102 600 Lt turtinė žala bei 100 000 Lt neturtinė žala, kurią jis grindžia minėtos civilinės bylos medžiaga ir straipsniu portale DELFI. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje teismo atlikti procesiniai veiksmai ir priimtos nutartys yra tikrinamos specialia instancine tvarka, apskundžiant atitinkamų institucijų veiksmus pagal CPK normose įtvirtintą jų apskundimo tvarką, todėl ieškovo nurodomos aplinkybės dėl teismo nešališkumo sudaro/sudarys apeliacinio ar kasacinio skundų minėtoje civilinėje byloje pagrindą bei dalyką. Teismo teigimu, ieškovas neteisėtus teisėjo/teismo veiksmus įrodinėja DELFI straipsniu, kuriame aplinkybės yra visiškai skirtingos nuo šios bylos faktinių aplinkybių. Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja pažeidė etikos ir drausmės normas, kuomet išnagrinėjo administracinės teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo to paties teismo teisėjas. Šiuo atveju teisme nagrinėjama ieškovo A. B. byla, kurioje ieškinio pagrindu nurodyti ieškovo subjektyviu vertinimu neteisėti Vilniaus apygardos teisėjo veiksmai, nagrinėjant civilinę bylą, teismo veiksmai neperdavus bylos teismingumo klausimo spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui. Tačiau teismas nurodė, kad procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, negali būti pripažįstami kaip neteisėti veiksmai, dėl ko valstybei kiltų atsakomybė. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, nagrinėdami pareiškėjo A. B. reiškiamus nušalinimus teisėjams ir teismams yra ne kartą išaiškinęs, kad konkrečios bylos, kurioje prašoma atlyginti žalą, negali nagrinėti tas teisėjas, kurio veiksmais galimai padarytą žalą prašoma atlyginti (civilinės bylos Nr. 2KT-159/2011, Nr. 2KT-87/2013, Nr. 2KT-95/13), kitais atvejais nėra pagrindų teismų ir teisėjų nušalinimui, o įvertinus pareiškėjo pradėtų procesų skaičių Lietuvos Respublikos teismuose, didelį skaičių reiškiamų nušalinimų analogiškais pagrindais, darytina išvada dėl ieškovo piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis (civilinė byla Nr. 2KT-109/2013). Todėl teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė teismo/teisėjo neteisėtų veiksmų, dėl ko nenustačius nė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, šioje byloje nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę valstybės atžvilgiu ir priteisti ieškovui prašomą žalą (CK 6.272 str., CK 6.246-6.249 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas A. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Sprendimą priėmė šališkais ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas bei teisėja A. K..
2. Tiek DELFI straipsnyje administracinėje byloje, tiek šioje civilinėje byloje teismo ir teisėjo veiksmų neteisėtumas yra įrodinėjamas ne dėl procesinių veiksmų atlikimo ir procesinių sprendimų priėmimo, bet dėl Teismų įstatymo ir teisėjų etikos bei drausmės nuostatų pažeidimo, kai civilinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra to paties teismo teisėjas. Todėl faktinės aplinkybės šioje civilinėje byloje ir Tauragės rajono apylinkės teismo byloje yra tos pačios. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ir civilinių bylų skyriaus pirmininko išaiškinimais, kad konkrečios bylos, kurioje prašoma atlyginti žalą, negali nagrinėti tik tas teisėjas, kurio veiksmais galimai padarytą žalą prašoma atlyginti, nes tai prieštarauja Konstitucinio Teismo suformuotai praktikai.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su apelianto skunde nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje keliamas valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo klausimas.
Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų
CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų ir kaltų veiksmų. Tačiau ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t.y. jam tenka pareiga įrodyti būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, kurių neįrodžius žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškinyje nurodytų Vilniaus apygardos teismo ir teisėjo D. R. neteisėti veiksmai ar, juo labiau, kaltė, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3893-560/2013, neįrodyti. Teisėjo kaltė gali būti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių ir šiukščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti (CK 6.248 str.); sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).
Apeliantas Vilniaus apygardos teismo ir teisėjo D. R. neteisėtus veiksmus grindžia tuo, kad jie nenusišalino nuo civilinės bylos Nr. 2-3893-560/2013 nagrinėjimo, kurioje ieškovas A. B. ieškinį, be kita ko grindė, tuo, jog Vilniaus apygardos teismo teisėjas V. K. nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-3658-392/2013, tyčia vilkino jos nagrinėjimą, šis teisėjas kartu su Lietuvos apeliaciniu teisinu plėšikavo ir prievartavo jį sumokėti žyminį mokestį už nusikalstamai sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimą negaliojančia ir panaikinimu. Apelianto teigimu, atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėjas D. R. nepagrįstai nenusišalino nuo ieškinio ir civilinės bylos nagrinėjimo, bet pradėjo nagrinėti civilinę bylą, kurioje buvo pareikštas ieškinys Vilniaus apygardos teismui ir teisėjui V. K., nepagrįstai priėmė 2013 m. balandžio 4 d. nutartį, kuriai ieškinio dalį dėl ieškovo reikalavimų atsakovams Vilniaus apygardos teismui, teisėjui V. K., Lietuvos apeliaciniam teismui atsisakė priimti. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.
Nagrinėjamos bylos bei Lietuvos teismų informacinės Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas D. R. 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinio dalį dėl ieškovo reikalavimų atsakovams Vilniaus apygardos teismui, teisėjui V. K. ir Lietuvos apeliaciniam teismui atsisakė priimti, dėl kitų ieškinio reikalavimų nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti (b. l. 5). Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismo teisėjas D. R. 2013 m. birželio 7 d. nutartimi nusišalino nuo civilinės bylos Nr. 2-3658-392/2013 nagrinėjimo. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškovo A. B. ieškinys civilinėje byloje Nr. Nr. 2-3658-392/2013 atmestas.
Byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas ir teisėjas D. R. nagrinėdami civilinę bylą Nr. 2-3658-392/2013 bei priimdami atitinkamus procesinius sprendimus būtų padarę akivaizdžias, šiurkščias klaidas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnyje įtvirtinta teismų sistema. Teismų kompetencija reglamentuota įstatymuose (pvz., Teismų įstatyme, baudžiamojo ir civilinio proceso kodeksuose ir kt.). Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę į apeliaciją ir kasaciją, kad žemesnės instancijos teismo procesinis sprendimas gali būti peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis, kuri apelianto manymu, patvirtina neteisėtus veiksmus, buvo peržiūrėta instancine tvarka, ir aukštesnės instancijos teismas jokių akivaizdžių ir šiurkščių klaidų nenustatė.
Atmestinas ir apelianto argumentas, kad neteisėtus veiksmus patvirtina straipsnis DELFI portale „Tauragės teisėja nusižengė, kai nagrinėjo savo kolegės bylą“. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos argumentais, kad ieškovo nurodytame DELFI straipsnyje aprašytos aplinkybės yra skirtingos nuo šios bylos faktinių aplinkybių. Tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, negali būti pripažįstami kaip neteisėti veiksmai, dėl ko valstybei kiltų atsakomybė.
Kaip minėta, pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje šios sąlygos nebuvo nustatytos, todėl nėra pagrindo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę.
Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visus įrodymus, kurie buvo reikšmingi šioje byloje nagrinėjamam klausimui, motyvuojamojoje dalyje yra išdėstytos teismo nustatytos esminės bylos aplinkybės, faktiniai ir teisiniai argumentai, dėl ko nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeistos CPK 13, 178, 185 straipsnių nuostatos.
Dėl teismo ir teisėjos šališkumo
Apeliantas skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą motyvuoja tuo, kad buvo pažeista teisė į nešališką ir nepriklausomą teismą, kadangi bylą išnagrinėjo šališkas ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas ir teisėja A. K.. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus.
Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo ir teisėjos A. K. nušalinimo klausimas buvo sprendžiamas šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi, kuria apelianto pareiškimas buvo atmestas. Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas pažymėjo, kad viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.), aptarė šio instituto įgyvendinimo aplinkybes; atkreipė dėmesį, kad visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 str.). Taip pat nutartyje pažymėjo, kad
Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu.
Apeliaciniame skunde akcentuodamas pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumą ir nekompetenciją, apeliantas nenurodė CPK 65-66 straipsniuose nurodytų aplinkybių, kurios keltų pagrįstas abejones teismo šališkumu. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, tai yra kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Nesant įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kurios keltų abejonių bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumu, objektyvumu, kompetencija, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl teisėjos šališkumo (CPK 185 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.