Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams;

A. L. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. L. paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d., vieną laikino sulaikymo ar suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo A. L. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktos nepakeistos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikintinos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. L. (A. L.) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. L. priteista 9 557 Eur turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Civilinio ieškovo UAB „N.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. L. priteista 2 780 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, buvo nuteistas ir E. R. (E. R.), tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. L. pripažintas kaltu dėl to, kad nuo 2021 m. liepos 31 d., 24.00 val., iki 2021 m. rugpjūčio 1 d., 9.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, siekdamas pagrobti svetimą, A. L. ir UAB „N.“ priklausantį turtą, iš A. L. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalinai aptvertame kieme stovėjusio, neužrakinto automobilio „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), slaptai pagrobė A. L. priklausančią 100 eurų vertės piniginę su joje buvusiais grynais, A. L. priklausančiais pinigais – 100 eurų;

tęsdamas nusikalstamą veiką, iš to paties namo, dalinai aptverto kiemo, slaptai pagrobė UAB „N.“ priklausantį 580 eurų vertės vaikišką, benzininį keturratį „HB-ATV125c“ bei A. L. priklausantį, 1 500 eurų vertės traktorių žolei pjauti „Husqarna CTH126“;

tęsdamas nusikalstamą veiką, išlaužęs to paties namo kieme, esančiame garaže – sandėliuke, pakabinamą spyną, užėjo į garažo vidų, tokiu būdu įsibrovė į patalpą, iš kurios slapta pagrobė: UAB „N.“ priklausantį turtą, o, būtent: 300 eurų vertės suktuvą „Hilti SF6HA22“; 116 eurų vertės benzininį trimerį „X Demon“; 375 eurų vertės pramoninį dulkių siurblį „Dedra 85081900“; 190 eurų vertės šlifavimo įrangą – žirafą; 185 eurų vertės specialų dažytojo prožektorių „Loutil parfait“ su stovu; 60 eurų vertės prožektorių LED 500w; 79 eurų vertės raktų komplektą „Fortetools“; 60 eurų vertės raktų komplektą „Bahco“; 4 vienetus gulsčiukų (2 metrų ilgio – 2 vienetus, 1,5 metrų ilgio – 1 vienetą ir 0,8 metro ilgio – 1 vienetą), kurių bendra vertė 120 eurų; 4 vienetus mikserių „Jasper“, kurių bendra vertė 160 eurų; 3 vienetus įrankių baterijų (akumuliatorių) „Hilti“, kurių bendra vertė 360 eurų; 177 eurų vertės kojukų, skirtų darbui aukštyje; 3 vienetus purkštukų (forsunkių) „Graco“, kurių bendra vertė 120 eurų; 17 eurų vertės gipskartono pjūklą „Stanley Fatmax“, taip pat A. L. priklausantį turtą, o, būtent: 5 000 eurų vertės glaistymo aparatą „Y2“; 520 eurų vertės dažymo aparatą „Baoba 395“; 250 eurų vertės perforatoriaus „Hilti“ komplektą TE7C modelio; 250 eurų vertės perforatorių „Hilti“ TE3C modelio; 200 eurų vertės suktuvą „Bosch GSR18“; 300 eurų vertės suktuvą „Hilti SID4-A22“; 300 eurų vertės suktuvą „Hilti SF6HA22“; 350 eurų vertės suktuvą „HILTI SD500“; 630 eurų vertės lazerinį nvelyro komplektą „Bosch GLL3-80“ su dėže; 180 eurų vertės lazerinį nivelyro komplektą „Dewolt“ su dėže; 50 eurų vertės pramoninį dulkių siurblį „Tytan“; 70 eurų vertės lazerinį matuoklį „Bosch“ su dėklu; 45 eurų vertės krepšį „Makita“ su ratukais; 100 eurų vertės siaurapjūklį „Makita“; 120 eurų vertės įrankių diržą „Makita“; 50 eurų vertės transformatorių; 120 eurų vertės daugiafunkcinį įrankį – „multimaster Ryobi“ su dėklu; bendros 150 eurų vertės 2 vienetus prailgintuvų ričių su prailgintuvų kabeliais, iš viso 3 vienetai; 300 eurų vertės benzininį pjūklą „Stihl ms 201“; bendros 110 eurų vertės 2 vienetus plaktukų „Stanley Fatmax“; 30 eurų vertės plaktuką „Fiskars“; 10 eurų vertės plaktuką be pavadinimo su oranžine rankena; 10 eurų vertės seną plaktuką; 2 vienetus baterijų „Bosch 18v“, kurių bendra vertė 200 eurų; 70 eurų vertės pakrovėją „Hilti“; 70 eurų vertės pakrovėją ‚Bosch“; 30 eurų vertės antgalių komplektą, kuris buvo raudoname plastikiniame lagamine; 300 eurų vertės viniakalę „Hilti“ kartu su dėže; 370 eurų vertės plytelių pjovimo stakles „Kaufman“; 2 vienetus darbo staliukų, kurių bendra vertė 100 eurų; 130 eurų vertės kopėčių transformerį; 250 eurų vertės plytelių karūnų komplektą (metalinėje dėžutėje), skirtą gręžti skyles plytelėse; 60 eurų vertės betono grąžtų komplektą „Dewolt“ su dėžute; 60 eurų vertės skirtingų grąžtų komplektą su baltos spalvos ovalo formos dėklu; bendros 32 eurų vertės 2 vienetus gipskartono pjūklų „Stanley Fatmax“; 50 eurų vertės kirvį „Fiskars“; 40 eurų vertės oro kompresorių „Onex German“ padangoms pūsti, t. y. tokiu būdu jis pagrobė svetimą, didelės vertės 15 506 eurų turtą, o būtent: UAB „N.“ priklausantį 2 899 eurų vertės turtą bei A. L. priklausantį 1 2607 eurų vertės turtą. Tokiais savo veiksmais A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

2. Be to, nuteistas už tai, kad A. L. 2021 m. rugpjūčio 20 d., nuo 01.00 val. iki 04.15 val., veikdamas kartu su E. R., siekdami pagrobti svetimą, V. S. (V. S.) priklausantį turtą, iš V. S. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalinai aptverto kiemo, slaptai pagrobė V. S. priklausantį turtą: 4 000 eurų vertės sunkųjį keturratį motociklą „Yamaha Grizzly 700“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); 1 000 eurų vertės priekabą „STEMA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei 700 eurų vertės dyzelinę vibroplokštę, tokiu būdu pagrobė svetimą, V. S. priklausantį, 5 700 eurų vertės turtą. Tokiais savo veiksmais A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 ir 3 dalis, bei jį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

3.1. Nuteistasis nurodo, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tyrimas buvo atliekamas neobjektyviai, įrodymai „pritempiami“ prie kaltinimo, neatsižvelgiama į visus įrodymus. Iš kaltinamojo akto matyti, kad susipažinus su nuteistojo telefono skambučių išklotinėmis buvo nustatyta, jog nurodytu laiku, kai buvo įvykdytos inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nuteistojo telefonas nesijungė prie telefono ryšio bokštų tose vietovėse, tačiau tokia aplinkybė vis dėlto buvo įvardinta kaip apelianto kaltę patvirtinantis įrodymas.

3.2. Apeliantas pabrėžia, kad jo telefoninis pokalbis su sutuoktine (ji apklausta kaip liudytoja) M. L. dėl įrankių taip pat buvo įvertintas kaip kaltę patvirtinantis įrodymas, nors tie daiktai, kuriuos sutuoktinė paslėpė, niekaip nesusiję su pateiktu kaltinimu. Namas su ūkiniais pastatais, kuriame buvo daiktai, pagal paveldėjimą priklauso keliems savininkams, anot nuteistojo, jis tik norėjo apsaugoti asmeninius daiktus, o ne paslėpti įrankius, susijusius su jam inkriminuojama veika.

3.3. Skunde pabrėžiama, kad A. L. ir UAB „N.“ turto pagrobimo atveju atpažinimai ir nukentėjusio asmens apklausos buvo atliekamos ne vieną kartą. Šie veiksmai buvo kartojami po to, kai nukentėjusysis prieš tai neatpažino jam pateiktų daiktų. Pažymima, kad A. L. atpažino plaktuką, nurodydamas, kad šis pagal formą, galvutę, rankeną yra panašus į iš jo pavogtą, tačiau nukentėjusysis negalėjo pasakyti, kad tai yra būtent jo turėtas plaktukas. Nepaisant to, teismas tokį atpažinimą pripažino, kaip patvirtinantį nuteistojo kaltę, nurodant, jog nukentėjusysis kaip iš jo pagrobtus atpažino jam pateiktus ir pas nuteistąjį rastus įrankius. Analogiškos aplinkybės ir dėl įrankių dėžių. Jos atpažinimui buvo pateiktos pavėluotai, kai trūko kitų kaltinančių įrodymų. Apeliantas pažymi, kad prokuroras pateikė prašymą atlikti papildomus tyrimo veiksmus jau tada, kai vyko įrodymų tyrimas teisme. A. L. šias įrankių dėžes atpažino pagal bendruosius požymius, t. y. užrašus ant jų, spalvą, kurie yra bendri visoms tų firmų įrankių dėžėms. Ir šiuo atveju toks atpažinimas taip pat buvo įvertintas kaip nuteistojo kaltę pagrindžiantis įrodymas. Dėl kompresoriaus, kuris buvo surastas pas nuteistąjį ir kurį nukentėjusysis įvardino kaip pagrobtą iš jo, apklausiamas teisme A. L. parodė negalintis šimtu procentų patvirtinti, kad tai šis kompresorius buvo pagrobtas iš jo, teigė esantis tik devyniasdešimčia procentų įsitikinęs, kad tai gali būti jo daiktas.

3.4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad liudytojas Č. (Č.) V. parodė, jog kompresorius pas nuteistąjį buvo ilgą laiko tarpą iki inkriminuojamos A. L. turto vagystės, šis įrankis liudytojo akivaizdoje buvo naudojamas traktoriaus padangoms pripūsti. Toliau nurodoma, kad nuteistojo kaltė dėl aptariamos nusikalstamos veikos padarymo buvo pagrįsta ir vaizdo kamerų įrašais, nors šie nieko nepatvirtina. Įraše užfiksuota, kad vėlai vakare toje vietovėje važiavo krovininis mikroautobusas, tačiau nebuvo užfiksuoti nei jo valstybiniai numeriai, nei vairuojantis asmuo. Taip pat buvo užfiksuota, kad ši transporto priemonė neužilgo po atvykimo pastovėjo tolėliau ir išvažiavo, t. y. ji niekaip nesusijusi su nusikaltimo padarymu. Be to, šios transporto priemonės važiavimo laikas nesutampa su kaltinime nurodytu vagystės laiku. Pažymima ir tai, kad A. L. taip pat nurodė, kad šalia gyvena jo brolis, pas kurį yra įrengtos apsauginės vaizdo kameros, tačiau šios kameros neužfiksavo, jog kažkas būtų įvažiavęs į nukentėjusiojo namo kiemą (nei naktį, nei rytinėmis valandomis ar dieną). Apelianto teigimu, sprendžiant iš pagrobtų daiktų kiekio ir gabaritų (pagrobtas benzininis keturratis), jų nebuvo įmanoma nepastebimai pagrobti iš namo kiemo ir garažo bei pakrauti į kokią nors transporto priemonę; pagrobtų daiktų išvežimui buvo būtinas būtent krovinis mikroautobusas, į kurį gali tilpti keturratis. Neįmanoma atlikti tokius veiksmus kaip krovininiu mikroautobusu įvažiuoti į nukentėjusiojo namo kiemą, pakrauti keturratį, išlaužti garažo duris ir pagrobti didelį kiekį daiktų, neatkreipiant A. L., jo šeimos narių ir šalia jo gyvenančios brolio šeimos dėmesį. Be to, neįmanoma nepatekti į A. L. brolio namo apsaugos kamerų stebėjimo zoną.

3.5. Apeliantas kaip nevienareikšmes vertina specialisto išvadas dėl įsilaužimo pėdsakų ant garažo spynos. Pažymima, jog išvadoje iš pradžių nurodoma, jog spyna nėra nulaužta, vėliau jau konstatuojama esant įsilaužimo pėdsakus. Nuteistajam abejones kelia ir momentas, kada A. L. pastebėjo, kad iš jo kiemo yra pagrobti didelio gabarito daiktai, buvo įsilaužta į garažą, kadangi šviesiu paros metu tikrai nebuvo sunku pastebėti greta nukentėjusiojo transporto priemonės stovėjusio keturračio dingimą. Visi šie prieštaravimai nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pašalinti. Apelianto įsitikinimu, jis dėl aptariamos nusikalstamos veikos nuteistas vadovaujantis įrodymus, iš kurių nė vienas tiesiogiai nepatvirtina jo kaltės, o prieštaravimai tarp surinktų įrodymų privalo būti vertinami teisiamo asmens naudai.

3.6. Pasisakydamas dėl V. S. priklausančio turto vagystės, nuteistasis nurodo nežinojęs, jog daiktai, kuriuos vežė transporto priemonėje, yra pagrobti. Jis tvirtina, kad pažįstamas asmuo, kurio kontaktinius duomenis yra nurodęs, paprašė pervežti šiuos daiktus. Taip pat nurodė, kad jam atvykus į vietą, šiuos daiktus, kadangi jie buvo labai sunkūs, pakrovė keli visiškai nepažįstami asmenys. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad priekaba, į kurią gali tilpti kaltinime inkriminuoti daiktai, sveria mažiausiai 1 300 kg. Apklausiamas teisme nukentėjusysis V. S. parodė, kad ši priekaba buvo perdaryta lengvajam automobiliui gabenti, kas, nuteistojo teigimu, reiškia, kad ji yra dar didesnio svorio. Taip pat teismui buvo pateikti neginčijami įrodymai, kad dyzelinės reversinės vibroplokštės svoris yra nuo 500 kg iki 550 kg, o keturračio svoris – nuo 274 kg iki ir 295 kg. Apelianto kaltė dėl šios veikos buvo grindžiama stebėjimo protokolu, kuriame nurodoma, kad jis (A. L.) su kitu asmeniu pakėlė vibroplokštę ir įdėjo rankomis į krovininį mikroautobusą; po to dviese rankomis iškėlė iš priekabos keturratį motociklą ir vėl rankomis jį įkėlė (nestumdami) į mikroautobusą. Apelianto teigimu, pagal daiktų svorį to tiesiog neįmanoma padaryti, du žmonės neturi tokių fizinių galių neturi, atitinkamai negali 1300 kg pilnai pakrautos automobilinės priekabos su beveik tonos svorio kroviniu dviese stumti per lauką, minkšta šlapia dirva, tolimą atstumą. Šis prieštaravimas taip pat nebuvo pašalintas, teismas neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių dėl pagrobtų daiktų svorio ir dviejų žmonių fizinių galimybių. Dėl nurodytų argumentų apeliantas tvirtina, kad nėra jokio pagrindo išvadai, kad jis iš V. S. kiemo pagrobė nurodytus daiktus. Apeliaciniame skunde tvirtinama nebuvus pagrindo abejoti nuteistojo parodymais, kuriuose nurodyta, kad jis buvo paprašytas pervežti šį krovinį ir nieko nežinojo, kad daiktai yra pagrobti iš kito asmens.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir A. L. pripažinimas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Nuteistasis prašo jį išteisinti, motyvuodamas tuo, kad neįrodytas jo dalyvavimas padarant jam inkriminuotus nusikaltimus.

7. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. L. kaltu padarius BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pagrindiniais nuteistojo kaltę pagrindžiančiais įrodymais pripažino nukentėjusiojo parodymus, specialisto išvadą, savanoriškai pateiktų ir kratos metu paimtų daiktų atpažinimo veiksmus, vaizdo kameros įrašą, taip pat iš dalies rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos M. L. parodymais bei užfiksuotu telefoniniu pokalbiu tarp jos ir A. L.. Visi šie duomenys pagrįstai pripažinti įrodymais, kurie buvo logiškai susieti į bendrą įrodymų visumą ir jais vadovaujantis pagrįstai atmestos nuteistojo iškeltos versijos. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, išklausiusi proceso dalyvių pozicijas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jame padarytos išvados yra tinkamai argumentuotos.

8. Pirmiausia pažymėtina, kad nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojamos telefono skambučių išklotinės, jungimasis prie telefono ryšio bokštų šioje byloje nebuvo reikšmingi, pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis negrindė nuteistojo kaltės, todėl skunde nepagrįstai nurodoma, kad minėti duomenys buvo įvertinti kaip jo kaltę patvirtinantys įrodymai.

9. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl byloje užfiksuoto jo pokalbio su sutuoktine M. L., tvirtina, kad šis pokalbis niekaip neįrodo jo kaltės, kadangi, anot jo, to pokalbio metu buvo kalbama ne apie kaltinime inkriminuotus daiktus. Čia atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis su savo sutuoktine kalbėjosi būdamas jau kurį laiką suimtas – 2021 m. rugsėjo 13 d. (1 t., b. l. 170-175). Iš pastarųjų pokalbio turinio galima suprasti, kad nuteistasis jau žinojo apie policijos pareigūnų 2021 m. rugpjūčio 20 d. atliktą kratą jų gyvenamojoje vietoje ir šios kratos metu paimtus daiktus (4 t., b. l. 17-20). Nuteistasis kaip tik ir tikslinosi, kokie daiktai buvo paimti, t. y. ar tie, kuriuos žmona jam buvo nurodžiusi ankstesniame laiške, ar dar ir kiti. Be to, ragino žmoną, kuo greičiau paslėpti likusius daiktus, nurodė ir jų buvimo vietą (4 t., b. l. 170-171, 173-175). Kitą dieną po šio pokalbio atvykusiems pareigūnams M. L. savanoriškai pateikė paslėptus daiktus ir buvo apklausta. Iš apklausos protokolo turinio matyti, kad liudytoja parodė, jog namuose buvo jos vyrui nepriklausantys daiktai, kuriuos reikėjo paslėpti. Nurodė mananti, kad šie daiktai gali būti vogti, todėl apžiūrėjo vyro įvardintą dėžę, joje buvo visokių įrankių, juos užkasė pievoje atokiau nuo namo. Sutuoktinis taip pat nurodė, kad ūkiniame pastate yra jam nepriklausantys plaktukai, todėl ji įmetė juos į lietaus bačką, o suktukus paslėpė namo palėpėje (2 t., b. l. 2-3). Pastebėtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu M. L. pakeitė savo ankstesnius parodymus. Liudytoja nurodė daiktus tik patraukusi, kad jų nepaimtų jos brolis, kuris anksčiau iš garažo neva buvo paėmęs visus įrankius. Jos teigimu, ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose aplinkybė dėl daiktų slėpimo yra nurodyta neteisingai, aiškino jokių daiktų niekur neslėpusi, o vyro prašymu juos tik patraukusi (7 t., b. l. 13-15). Tokią savo parodymų kaitą liudytoja aiškino patirtu stresu, pareigūnų spaudimu, tačiau pažymėtina, kad iš ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos protokolo matyti, jog M. L. patvirtino savo duotų parodymų teisingumą, nenurodė jokių pastabų (kaip matyti, apklausoje dalyvavo vertėja, kuri išvertė surašytus parodymus, dėl ko nėra pagrindo manyti, jog liudytoja galėjo neteisingai suprasti parodymų prasmę). Pažymėtina, kad nuteistasis A. L. teisiamajame posėdyje taip pat tikino neliepęs sutuoktinei slėpti daiktus, o tik pasakęs padėti juos į rakinamas patalpas, kad žmonos brolis jų nepaimtų. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (jau būdamas paleistas iš suėmimo) A. L. apie jokį žmonos brolį ir dėl jo buvusį poreikį slėpti daiktus nė neužsiminė (5 t., b. l. 22-24), apie tai nieko nebuvo kalbama ir jo su sutuoktine užfiksuotame pokalbyje. Be to, ir pati liudytoja nebuvo nurodžiusi aplinkybių dėl savo brolio ir tvirtino slėpusi jos sutuoktiniui nepriklausančius daiktus, kurie gali būti vogti. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojos M. L. ir nuteistojo A. L. teisiamajame posėdyje pakeistų parodymų dalis, kurioje dėstomos aplinkybės dėl būtinumo slėpti daiktus, kuriuos neva galėjo paimti liudytojos brolis, yra neatitinkanti tikrovės ir suderinta tarpusavyje, nuteistajam siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokie pastarųjų parodymai prieštarauja kitai bylos medžiagai, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šia parodymų dalimi, taigi, laikytina, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti M. L. parodymai atitinka kitus byloje ištirtus įrodymus.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis tą pačią dieną, kai pasigedo jam ir UAB „N.“ priklausančių daiktų, kreipėsi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodydamas apie pavogtus kieme buvusius daiktus bei įsilaužimą į garažą ir iš jo pagrobtus daiktus (1 t., b. l. 1). Suprantama, kad apklausiamas iš karto po įvykio A. L. nurodė tik dalį pagrobtų daiktų (dalį jų įvardino konkrečiai, pavyzdžiui, žoliapjovė, glaistymo-dažymo aparatas, akumuliatoriniai suktuvai, trimeris ir kt.; kitus daiktus nurodė bendrai, t. y. kaip įvairius statybinius įrankius), tačiau pabrėžė, kad tiek daiktų įsigijimo dokumentus, tiek detalų jų sąrašą pateiks vėliau (1 t., b. l. 74). Vėlesnių apklausų metu nukentėjusysis davė išsamius parodymus, apibūdino iš jo pavogtus daiktus bei ikiteisminio tyrimo eigoje pateikė pirkimą patvirtinančius dokumentus, daiktų sąrašą. Be to, apklausos metu A. L. paaiškino, kad įvykio vakarą, apie 23 val., netoli jo namų sustojo tamsus mikroautobusas, panašus į „Ford Transit“ arba „Volkswagen“, kurį abu su žmona įsidėmėjo pagal ant priekinių sparnų atsikišusias lemputes. Šis mikroautobusas sustojo, užgesino šviesas ir stovėjo apie valandą, kas sukėlė įtarimą (1 t., b. l. 121). Teisiamojo posėdžio metu A. L. patvirtino, kad pirmiausia jo žmona išgirdo atvažiuojantį mikroautobusą su nuolat degančiais papildomais žibintais, mikroautobusas sustojo, užgesino šviesas. Tai pasirodė neįprasta, todėl jis išėjo į lauką, tačiau tą vakarą šalimais gyvenantis kaimynas šventė gimtadienį, buvo triukšmas, todėl sustojusios transporto priemonės jis nesureikšmino. Tuo metu dar visi daiktai buvo savo vietoje. Kitą dieną, apie 14 val., grįžęs namo pastebėjo, kad kieme nėra dalies daiktų, tuomet pradėjo viską tikrinti, pastebėjo ir nulaužtą garažo spyną, iš garažo buvo pavogti daiktai (6 t., b. l. 154-163). Pažymėtina, kad netoliese nukentėjusiojo namų jo brolio kieme esanti kamera vagystės padarymo laikotarpyje kaip tik ir užfiksavo važiuojančią transporto priemonę su nukentėjusiojo įsidėmėtomis atsikišusiomis lemputėmis. Vėlesnėje tyrimo eigoje slapta sekant A. L. jis kaip tik buvo sulaikytas vairuojantis „Ford Transit“ markės mikroautobusą, kuris ir turėjo tuos pačius išskirtinius požymius – papildomai atsikišusius žibintus. Svarbu pabrėžti ir tai, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo sutuoktinė parodė, jog ši transporto priemonė pas juos buvo jau dvejus metus, su šiuo mikroautobusu važinėdavo tik jos vyras. Be to, liudytoja patvirtino ir tai, kad vyras 3-4 kartus per mėnesį nakties metu išvažiuodavo su šia transporto priemone, tačiau tai, kuo jis užsiimdavo, jai nežinoma. Minimas mikroautobusas, kaip nustatyta, priklausė E. R., tačiau pastarasis paaiškino, kad A. L. jo paprašė savo vardu užregistruoti automobilį, aiškino, kad pats to padaryti negali dėl turimų finansinių problemų, po užregistravimo šia transporto priemone faktiškai naudojosi būtent jis (A. L.). Tokią aplinkybę patvirtino ir pats A. L. Be kita ko, dalis nukentėjusiajam priklausiusių daiktų buvo rasti A. L. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu, dalį daiktų, kuriuos pastarasis prieš tai buvo nurodęs paslėpti, vėliau savanoriškai pateikė nuteistojo sutuoktinė, nukentėjusysis atpažino šiuo daiktus kaip iš jo dingusius (pavogtus).

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis kritikuoja ir pakartotinai atliktas nukentėjusiojo apklausas bei atpažinimo veiksmus, pabrėždamas, kad nukentėjusiajam neatpažinus daiktų, šie pastarajam atpažinimui buvo teikiami pakartotinai. Pasisakant dėl nurodyto argumento, pažymėtina, kad yra visiškai suprantama, jog, atsižvelgus į pagrobtų daiktų kiekį, nukentėjusysis, teikdamas pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar duodamas parodymus pirminių apklausų metu, negalėjo pateikti išsamių paaiškinimų, konkrečiai išvardinti visus pagrobtus daiktus, apibūdinti juos, taip pat iš karto pateikti jų įsigijimo dokumentus. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. L. patvirtino, jog vogtų daiktų sąrašą sudarė, kai to paprašė policijos pareigūnai. Be to, pats pateikė daiktų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, apklausų metu apibūdino pavogtus daiktus. Nukentėjusiojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje išliko nuoseklūs, juos patvirtina ir specialisto išvada, vaizdo kameros įrašas, pateikti dokumentai. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nukentėjusiojo parodymus vertinti kaip nepatikimus. Nors apeliantas kvestionuoja ikiteisminio tyrimo metu atliktus atpažinimo veiksmus, tačiau su tuo susiję argumentai yra jo gynybinės pozicijos dalis, objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, kad atitinkamų procesinių veiksmų metu surinkti duomenys nepagrįstai pripažinti įrodymais, nėra. Nagrinėjamoje byloje daiktų, dėl kurių nukentėjusysis anksčiau buvo davęs parodymus, atpažinimai vyko 2021 m. spalio 13 d. (2 t., b. l. 61-113; 4 t., b. l. 100-109). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tų pačių daiktų atpažinimas nebuvo vykdomas keliskart, nukentėjusysis dalį pateiktų daiktų atpažino pagal jų bendrus bruožus – formą, spalvą, dydį, kitą dalį nurodydamas konkrečius požymius – raštą, išraižytą raidę, dažų likučius ant daikto, segtuvą, perdarytą saugiklį. Apeliantas teisingai pažymi, kad dalis daiktų buvo atpažinti pagal bendruosius požymius ir nukentėjusysis negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad tai būtent jo daiktai, teigė, kad jie yra panašūs į pagrobtus iš jo. Visgi pažymėtina, kad iš nukentėjusiojo buvo pagrobti įvairūs statyboms ir kitiems darbams skirti įrankiai, kurie gaminami masiniu būdu bei galimi įsigyti daugelyje statybos prekių parduotuvių (tą patvirtina ir įsigijimo dokumentai), todėl jie neturi išskirtinių individualių požymių. Toks daiktų atpažinimas nepaneigia nukentėjusiojo parodymų, juo labiau, kad buvo pateikti ir atitinkami dokumentai, patvirtinantys daiktų įsigijimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad iškilus būtinumui patikslinti daiktų vertę, gauti inventorizacijos aktą, o tuo pačiu patikslinti ir kaltinime inkriminuotas aplinkybes nagrinėjant bylą teisme pats prokuroras papildomai apklausė nukentėjusįjį. Teismui buvo pateiktas A. L. papildomos apklausos protokolas (7 t., b. l. 70-72), protokole užfiksuoti nukentėjusiojo parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje, nukentėjusysis atsakė į klausimus (7 t., b. l. 157-160). Taigi papildoma nukentėjusiojo apklausa atlikta esant objektyviam pagrindui ir toks papildomas parodymų užfiksavimas nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. L. buvo nepagrįstai inkriminuota kompresoriaus vagystė, kadangi jis šį daiktą turėjo jau seniai, be to, pažymima, kad apklaustas teisiamajame posėdyje ir liudytojas Č. V. patvirtino, jog kompresorius priklausė nuteistajam. Bylos medžiagoje užfiksuota, kad apelianto minimą kompresorių atvykusiems pareigūnams savanoriškai pateikė M. L. (2 t., b. l. 7-8). Apžiūrėjus kompresorių (2 t., b. l. 33-35), buvo nustatyti iš esmės tie patys požymiai, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu įvardino nukentėjusysis – spalva, perdaryta saugiklio vieta jį užtrumpinant, juodos ir raudonos spalvos žnyplės (1 t., b. l. 125). Vėliau nukentėjusysis iš esmės pagal tuos pačius požymius ir atpažino jam pateiktą kompresorių (2 t., b. l. 97-99). Be to, teisiamajame posėdyje A. L. paaiškino, kad jo darbuotojas perdarė saugiklį, jį užtrumpino, pagal tai ir atpažino įrenginį, nes kitų išskirtinių požymių kompresorius neturi. Čia atkreiptinas dėmesys, kad pats A. L. ikiteisminio tyrimo metu aiškino pas jį rastą kompresorių pirkęs Kalvarijų turguje. Aplinkybė, kad jis kartu su Č. V. į kompresorių įdėjo savadarbį saugiklį, buvo nurodyta tik nagrinėjant bylą teisme. Vėliau pirmosios instancijos teismas tenkino A. L. prašymą ir į posėdį iškvietė Č. V.. Duodamas parodymus liudytojas tvirtino, kad maždaug prieš 2-3 metus matė pas A. L. kompresorių, tačiau įrenginys neturėjo išskirtinių požymių, liudytojas nieko neužsiminė apie nuteistojo minėtą įrengtą savadarbį saugiklį. Pasak Č. V., tai buvo eilinis kompresorius, kurį galima įsigyti parduotuvėje. Viena vertus, nuteistasis iš tiesų galėjo turėti kompresorių, kurį naudojo kartu su liudytoju, tačiau apelianto išsakyta versija apie įdėtą savadarbį saugiklį, kurios nepatvirtino ir paties prašymu į posėdį iškviestas liudytojas Č. V., yra paneigta nuosekliais nukentėjusiojo parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje. Be to, nukentėjusysis tiksliai apibūdino ir kitus bendruosius kompresoriaus požymius, būtent kurie ir buvo nustatyti, įrenginį paėmus iš A. L. gyvenamosios vietos.

13. Toliau skunde tvirtinama, kad pagrobti tokį kiekį daiktų, kiek jam inkriminuota, nepastebint nukentėjusiajam ir šalia gyvenantiems asmenims, yra paprasčiausiai neįmanoma. Taip pat neįmanoma į nukentėjusiojo kiemą patekti nepastebėtam. Visgi čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisiamajame posėdyje nukentėjusysis paaiškino, kad veikė, anaiptol, ne visos šalia jo namų buvusios kameros, aplinkos vaizdą fiksavo tik tolimiausias kameros įrenginys. Iš pateikto vaizdo įrašo taip pat matyti tik keliu pravažiuojanti transporto priemonė su papildomomis šviesomis. Be to, vaizdo kamera fiksavo ne nukentėjusiojo kiemą, o pastarojo brolio. Didžioji kameros fiksuojamo ploto dalis apėmė kiemą, o kelias ir pravažiuojantis automobilis matyti tik tolumoje, kas paaiškina, kad nuteistasis į nukentėjusiojo kiemą galėjo patekti ir neužfiksavus paties patekimo momento. Dėl pagrobtų daiktų kiekio pažymėtina, kad didžioji dalis daiktų, išskyrus vaikišką benzininį keturratį, pagal savo fizinius parametrus nebuvo nei itin dideli, nei sunkūs. Čia vėlgi primintina, kad nukentėjusysis tvirtino, jog kaimynas šventė gimtadienį, dėl ko jis nesureikšmino aplink buvusio triukšmo, todėl galėjo ir negirdėti vykdomos vagystės. Tokiu būdu nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad buvo neįmanoma nepastebėtam pagrobti daiktus iš nukentėjusiojo kiemo ir garažo. Be to, kaip nepagrįsti atmestini skundo teiginiai, kuriais tvirtinama, kad specialisto išvada yra prieštaringa, prieštaravimai nepašalinti ir turėjo būti vertinami apelianto naudai. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu atlikus objektų tyrimą buvo gauta specialisto išvada, kurioje aiškiai konstatuota, jog kabinama spyna buvo išlaužta, nulaužiant spynos spyruoklinės velkės priekinę dalį laužtuvu ar panašiu daiktu (1 t., b. l. 63-65). Specialistas taip pat konstatavo, kad spyną buvo bandoma rakinti ir visrakčiu, tačiau nebuvo galimybės tiksliai nustatyti, ar ji buvo atrakinta. Akivaizdu, kad ši išvados dalis neturi esminės reikšmės, aktualu tai, jog specialistas aiškiai nustatė spynos išlaužimo faktą, todėl, priešingai nei nurodo apeliantas, nėra pagrindo įžvelgti specialisto išvados prieštaringumą.

14. Tikslinga pažymėti, kad buvo surasti ne visi iš nukentėjusiojo pagrobti daiktai, tačiau ši aplinkybė nepaneigia kaltinime nurodytų daiktų vagystės nustatymo. Nukentėjusysis patvirtino, jog apie vidurnaktį daiktai dar buvo savo vietoje, niekas nebuvo dingę. Tuo laikotarpiu kaip tik ir buvo pastebėtas šalia jo namų važiuojantis mikroautobusas su atsikišusiais papildomais žibintais. Būtent su tokiu apšvietimu transporto priemonę užfiksavo vaizdo kamera ir nakties metu. Kaip vėliau nustatyta, su šiuo mikroautobusu važinėdavo tik A. L., nukentėjusiajam ir UAB „N.“ priklausančių daiktų dingimas pastebėtas praėjus pakankamai nedaug laiko. Be to, dalis pagrobtų daiktų buvo surasti nuteistojo gyvenamojoje vietoje, dalį jų vėliau pateikė nuteistojo sutuoktinė. Kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu pastaroji (liudytoja M. L.) nurodė, kad namuose buvo jos vyrui nepriklausančių daiktų, kurie galėjo būti vogti. Šioje vietoje reikšmingas ir jų tarpusavio pokalbis, kai po pareigūnų apsilankymo ir kratos atlikimo nuteistasis ragino žmoną slėpti likusius daiktus. Tokia netiesioginių įrodymų visuma kartu su nuosekliais nukentėjusiojo parodymais apie jam ir UAB „N.“ priklausiusių daiktų pagrobimą, įsigijimą patvirtinančių dokumentų pateikimas, konkrečių požymių nurodymas ir vėlesnis dalies daiktų atpažinimas pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido konstatuoti, jog kaltinime nurodytus nukentėjusiajam ir UAB „Nelisa“ priklausiusius daiktus pagrobė būtent A. L.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame nuosprendyje pagrobtų „Hilti“ įrankių baterijų (akumuliatorių) 3 vienetų bendra vertė buvo nurodyta 360 Eur, tokia suma priteista ir civiliniam ieškovui UAB „N.“. Kaip matyti iš atliktos inventorizacijos ir pateikto jos akto (8 t., b. l. 119-120), vienos baterijos kaina yra 90 Eur. Taigi 3 baterijų kaina sudaro 270 Eur. Akivaizdu, kad bendra 360 Eur suma klaidingai buvo nurodyta tiek inventorizacijos apyraše, tiek ir skundžiamame nuosprendyje, dėl ko mažintina iki 270 Eur. Atitinkama apimtimi mažintinas ir civiliniam ieškovui UAB „N.“ priteistos turtinės žalos dydis. Pažymėtina, kad tarpusavyje buvo sumaišytos ir raktų komplektų „Fortetools“, „Bahco“ vertės, tačiau tai neturi įtakos bendrai pagrobtų daiktų vertei. Be to, pastebėtina ir tai, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje klaidingai nurodyta, jog A. L. pagrobė didelės vertės turtą, nors iš motyvuojamosios dalies aiškiai matyti, kad nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kvalifikuota tik dėl įsibrovimo (kaip vagystę kvalifikuojančio požymio) ir tuo pačiu konstatuota, kad pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją A. L. pagrobto turto vertė jau nesiekia didelės vertės. Tokiu būdu skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje klaidingai nurodytas didelės vertės turto požymis vertintinas kaip rašymo apsirikimas, nuosprendyje yra išdėstyti aiškūs argumentai dėl nusikalstamos veikos (svetimo turto pagrobimo įsibrovus į namą, garažą) kvalifikavimo pagal galiojančią BK 178 straipsnio 3 dalies redakciją.

16. Kitoje apeliacinio skundo dalyje dėstomi argumentai, kuriais ginčijamas apelianto nuteisimas padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nuteistasis tvirtina tik vykdęs pažįstamo asmens prašymą pervežti daiktus ir nieko nežinojęs apie jų pagrobimą. Tokie teiginiai akivaizdžiai prieštarauja kitai bylos medžiagai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo parodymais, kuriuose buvo nurodytos analogiškos aplinkybės.

17. Nuteistojo parodymus apie jo buvimo vietą, neva kitų asmenų pakrautą keturratį motociklą ir vibro plokštę, prašymus pervežti daiktus, pirmiausia akivaizdžiai paneigia slapto sekimo protokolas (2 t., b. l. 165-167). Šiame protokole užfiksuota, kad nuteistieji atvažiavo į Stankutiškių kaimą, kur daugiau nei valandai paliko mikroautobusą ir išėjo. Vėliau grįžę jie kažką pasidėjo arba pasiėmė ir vėl išėjo link Minsko plento. Pastarieji sugrįžo tik beveik po dviejų valandų, įsėdo į mikroautobusą ir pradėjo važiuoti. Pavažiavus apie 300 metrų link Skaidiškių gyvenvietės, išjungė šviesas, išlipęs iš automobilio A. L. audiniu uždengė valstybinius numerius, po ko važiavo toliau, sustojo prie miškingos vietovės, netoli Senojo kelio gatvės (past. – būtent šioje gatvėje gyvena nukentėjusysis V. S.). Išlipę iš automobilio nuteistieji (A. L. ir E. R.) pakrovė į mikroautobusą didelių gabaritų daiktus ir išvažiavo. Praėjus apie 20 min. nuo išvažiavimo A. L. ir E. R. sulaikė policijos pareigūnai. Mikroautobuso krovinių skyriuje buvo aptiktas nukentėjusiajam priklausantis keturratis motociklas ir vibro plokštė (2 t., b. l. 188). Taigi, priešingai nei įrodinėjama, atliekant slaptą sekimą nebuvo užfiksuoti jokie kiti asmenys, nekyla abejonių, kad patys nuteistieji pasikrovė jau prieš tai iš nukentėjusiojo kiemo ištemptus daiktus. Pažymėtina, kad apklausiamas nukentėjusysis V. S. yra minėjęs, jog nakties metu, apie 01.30 val., keistai lojo šuo (past. – nurodytu metu nuteistieji kaip tik buvo išėję link nukentėjusiojo namų pusės), nors tose apylinkėse paprastai nebūna jokių žmonių. Be to, nukentėjusysis nurodė, kad priekaba su joje buvusiais daiktais buvo ištempta iš kiemo, ant smėlio akivaizdžiai matėsi tempimo žymės. Taip pat smėlyje buvo užfiksuoti ir avalynės pėdsakai (past. – juos nukopijuoti gipso išlieja nebuvo galimybės, kadangi pėdsakų fragmentai įspausti į birų smėlį) (3 t., b. l. 8), o sustabdžius nuteistuosius pareigūnai pastebėjo, kad jų avalynė yra padengta moliu, žeme bei aplipusi žolėmis, ką logiškai paaiškina priekabos tempimas ir vėlesnis jos palikimas kelkraštyje prie žolės. Taigi tokia įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, kad nuteistieji ištempė iš nukentėjusiojo kiemo priekabą su joje buvusiu keturračiu motociklu ir vibro plokšte, tuomet arčiau nukentėjusiojo namų privažiavo su mikroautobusu, perkrovė daiktus į mikroautobusą ir išvažiavo link Skaidiškių, kur juos sulaikė policijos pareigūnai. Nors nuteistasis A. L. teigė neva tai S. paprašė paimti daiktus ir nuvežti juos į nurodytą vietą, tačiau tokia versija yra akivaizdžiai prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams, pats nuteistasis negalėjo nieko detaliau paaiškinti apie tariamą S. (iš tarnybinio pranešimo matyti, kad iš karto po sustabdymo A. L. negalėjo nurodyti absoliučiai jokių tokio asmens duomenų) (2 t., b. l. 188). Ginčydamas slaptą sekimo protokolą, apeliantas pabrėžė, kad du asmenys fiziškai niekaip negalėtų keturratį ir vibro plokštę pakrauti į automobilį. Visgi pažymėtina, kad šie daiktai buvo priekaboje su ratais ir akivaizdu, jog šią priekabą ištempti iš nukentėjusiojo kiemo nuteistieji pajėgė. Vėliau daiktus į mikroautobusą perkrovė ne nuo žemės, o iš priekabos tiesiai į mikroautobusą. Tokios aplinkybės kartu su slapto sekimo protokolu, tai, kad priekabą su daiktais reikėjo tempti nedidelį atstumą, atsižvelgus į paliktus pėdsakus (įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog iš pėdsakų spręstina, kad jie buvo palikti stumiant kažkokį sunkų daiktą), sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistieji dviese ir pakrovė daiktus į transporto priemonę.

18. Atkreiptinas dėmesys, kad A. L., taip pat ir E. R. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaltais pripažinti ir nuteisti dėl to, kad pagrobė V. S. priklausantį keturratį motociklą „Yamaha Grizzly 700“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabą „STEMA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei dyzelinę vibro plokštę. Kaip matyti iš nustatytos įvykių sekos, priekaba buvo naudojama tik motociklo ir vibro plokštės ištempimui iš nukentėjusiojo kiemo. Pasikrovę šiuos daiktus, nuteistieji paliko priekabą kelkraštyje netoli nukentėjusiojo gyvenamosios vietos, o patys su pakrautais nurodytais daiktais išvažiavo. Tokios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad nuteistieji, be kita ko, pagrobė ir nukentėjusiajam priklausančią priekabą bei leidžia spręsti, kad ja buvo tik laikinai pasinaudota siekiant sėkmingai pagrobti sukrautus daiktus. Atsižvelgiant į tai, iš skundžiamo nuosprendžio šalintina įrodyta pripažinta aplinkybė, kad A. L., veikdamas kartu su E. R., pagrobė ir V. S. priklausančią priekabą „STEMA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Toks aplinkybės pašalinimas neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

19. Nors apeliaciniame skunde nuteistajam paskirta bausmė ir nėra ginčijama, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir dėl bausmės skyrimo, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino tinkamai ir paskyrė teisingą bausmę. Sprendimą už abi nusikalstamas veikas parinkti laisvės atėmimo bausmės rūšį nulėmė tai, kad A. L. teisiamas jau ne pirmą kartą, praeityje jis buvo teistas ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, taip pat ir nusikalstamą veiką, susijusią su svetimo turto pagrobimu, teistumas neišnykęs, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintos aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktuose (BK 178 straipsnio 1 dalies atveju atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas, o pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – abi anksčiau nurodytos aplinkybės), jis baustas ir administracine tvarka. Tokie duomenys leido pagrįstai manyti, kad A. L. nusikalto neatsitiktinai, nėra linkęs kritiškai vertinti savo elgesį, atlikta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė neatgrasė pastarojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Už šioje byloje padarytus nusikaltimus nuteistajam pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą kiek viršija šios bausmės rūšies vidurkį, o pagal BK 178 straipsnio 3 dalį yra švelnesnė nei vidurkis. Bausmės subendrintos taikant nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. bausmės sudedant iš dalies, prie griežtesnės bausmės pridėti tik 6 mėnesiai laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam A. L. nei už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės, nei galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos ir jas švelninti nėra jokio pagrindo.

20. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino laikydamasis BPK 20 straipsnio nuostatų ir pagrįstai pripažino A. L. kaltu padarius BK 178 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, dėl to nėra pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomais motyvais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 14 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti, kad A. L., veikdamas kartu su E. R., pagrobė V. S. priklausančią 1 000 eurų vertės priekabą „STEMA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

iš nuteistojo A. L. civiliniam ieškovui UAB „N.“ priteistą 2 780 eurų sumą turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 2 690 eurų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.