Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, nedirbanti, pagrindinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teista:

1) 2018-05-04 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., 2018-12-03 atliko bausmę;

2) 2019-05-24 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas tris mėnesius laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, 2019-12-15 atliko bausmę,

kaltinama pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji K. S. 2022 m. birželio 18 d. apie 21 val. 50 min. Šalčininkų r. sav., kelio Pirčiupiai-Eišiškės 3 km. 100 m., pažeisdama LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „CHRYSLER VOYAGER“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0154 tikrinimo metu 2022-06-18 21.55 val. nustatė 1,75 ‰ promilės neblaivumą, 2022-06-18 22.11 val. nustatė 1,73 ‰ promilės neblaivumą.

Kaltinamoji K. S. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kartu su draugu buvo pakviesti į gimtadienį (duomenys neskelbtini). Buvo ten maždaug iki 19.00 val. Gėrė alų. Iš pradžių planavo nakvoti svečiuose, bet vėliau jai pasidarė nuobodu, todėl nusprendė grįžti namo. Reikėjo važiuoti apie 30 km. Draugas kartu su ja nevažiavo, jis net nežinojo, kad ji išvažiavo. Tuomet buvo dar šviesu. Pravažiavus apie 18 km pakeliui ją sustabdė policijos pareigūnai. Sutiko su jai nustatytu girtumo laipsniu. Teisės vairuoti transporto priemones neturi. Automobilį įsigijo jos vaikinas, bet automobilis registruotas jos vardu. Šiuo metu jis jai grąžintas. Augina keturis vaikus, nedirba. Gauna vaikų išmokas. Šeimą išlaiko jos vaikinas. Prašo nekonfiskuoti automobilio, sutinka sumokėti automobilio vertę. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

2022-06-18 (21.55 val.) alkotesteriu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK0154 K. S. nustatytas 1,75 promilės girtumas, pakartotinai patikrinus blaivumą 2022-06-18 (22.11 val.) nustatytas 1,73 promilės girtumas (b. l. 8-10).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į kaltinamosios prisipažinimą, alkotesterio parodymus, prieinama išvados, kad yra visiškai įrodyta, kad kaltinamoji K. S. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji K. S. prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal sugyventinio V. Z. laidavimą. Kaltinamosios sugyventinis V. Z. sutiko būti K. S. laiduotoju. Paaiškino, kad santykiai su K. S. geri, kartu gyvena 4 metus, bendrų vaikų neturi. Dirba, gyvena nuomojamame būste. Automobilį pirko jis pats, kai jie jau gyveno kartu. Buvo užsienyje, todėl automobilis registruotas K. S. vardu. Būnant svečiuose vakare užmigo, o atsikėlęs sužinojo, kad K. S. išvažiavo. Automobilis yra grąžintas, jis būtinas važiuoti į darbą. Galės daryti teigiamą įtaką K. S., kad ji laikytųsi įstatymų.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji K. S. buvo teista 2018-05-04 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 2019-05-24 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 68). Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunkčiu, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.

2019-05-24 baudžiamuoju įsakymu K. S. už nesunkaus nusikaltimo padarymą buvo skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2019-04-21 iki 2019-04-23 išbūtas laikas, prilyginant vieną sulaikymo dieną dviem laisvės apribojimo dienoms. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019-06-13. Bausmė pradėta vykdyti 2019-06-19. Nors baudžiamojoje byloje esančiame Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išraše nėra informacijos apie K. S. išregistravimą iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, tačiau teismo skaičiavimais 2019-05-24 baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę ji turėjo atlikti 2019-12-15. Vadinasi teistumas už šį nusikaltimą išnyktų tik po trejų metų – 2022-12-15. K. S. naują nusikalstamą veiką padarė 2022-06-18, t. y. dar neišnykus teistumui už ankstesnę nusikalstamą veiką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikoma, kad BK 40 straipsnio taikymas yra galimas tik nustačius šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąlygų visumą. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018) išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Bent vienos iš aptartų sąlygų nebuvimas BK 40 straipsnio taikymą daro negalimą (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-1073/2020).

Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad K. S. negali būti laikoma pirmą kartą padariusia nusikalstamą veiką, kadangi ją padarė turėdama neišnykusį teistumą už ankstesnį tyčinį nusikaltimą. Nenustačius vienos iš būtinų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, svarstyti kitų sąlygų buvimą nėra teisiškai reikšminga, todėl teismas sprendžia, kad laidavimo taikymas nagrinėjamoje byloje nėra galimas.

Taigi, nesant pagrindo atleisti kaltinamąją K. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už padarytą nusikalstamą veiką, jai skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė.

Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji K. S. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl jos padarymo, kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji teista (b. l. 68), bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 70-71), padaryta veika sunkių pasekmių nesukėlė, todėl kaltinamajai skirtina švelniausios rūšies bausmė – bauda. Bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnį ir sumažinti paskirtą baudą vienu trečdaliu. Kadangi byloje nustatyta, kad K. S. nedirba (b. l. 76), skirtinos baudos dydis yra didelis, todėl kaltinamajai leistina sumokėti paskirtą baudą per dvejų metų laikotarpį.

Kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką naudodamasi transporto priemone, anksčiau nei administracine, nei baudžiamąja tvarka nebuvo bausta už tai, kad vairuotų neblaivi, tačiau būdama neblaivi nuvažiavo pakankamai ilgą atstumą (iš kaltinamosios žodžių apie 18 km), teisės vairuoti transporto priemones niekada neturėjo, nustatytas girtumo laipsnis artimas 2 promilėms ir gerokai viršija 1,51 promilės ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė už vairavimą išgėrus. Nors kaltinamoji turėjo galimybę likti nakvoti svečiavimosi vietoje, tačiau pasielgė lengvabūdiškai ir vairuodama automobilį neblaivi kėlė didelį pavojų aplinkinių bei savo sveikatai ir gyvybei. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamajai K. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejus metus (BK 68 straipsnis).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik naudojantis transporto priemone. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji vairavo faktiškai V. Z. priklausantį automobilį „CHRYSLER VOYAGER“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir visiškai atitinka konfiskuotino turto sąvoką. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

LAT išaiškino, kad konfiskuotino turto vertė turi būti nustatoma su PVM (2020-06-19 nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad konfiskuotino automobilio „CHRYSLER VOYAGER“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM yra 2210,00 Eur (b. l. 23). Taigi atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nusikaltimą padarė naudodamasi trečiajam asmeniui priklausančia transporto priemone, kurios negalima konfiskuoti, todėl yra pagrindas, taikant BK 72 straipsnio 5 dalį, išieškoti iš kaltinamosios automobilio „CHRYSLER VOYAGER“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) piniginę vertę atitinkančią sumą, t. y. 2210,00 Eur.

2022-06-20 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės į automobilį „CHRYSLER VOYAGER“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 307 bei 432 straipsniais,

nusprendžia:

K. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 51 MGL (2550,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skirti 34 MGL (1700,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti K. S. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą trejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, skaičiuojant šį terminą nuo teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022-06-20.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš K. S. valstybės naudai „CHRYSLER VOYAGER“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) piniginę vertę atitinkančią sumą, t. y. 2210,00 Eur (du tūkstančius du šimtus dešimt Eur).

Grąžinti automobilį „CHRYSLER VOYAGER“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą pas K. S., (duomenys neskelbtini), savininkui ar teisėtam valdytojui.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „CHRYSLER VOYAGER“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą 2022-06-20 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) nutarimu palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

1) paskirta 34 MGL (1700,00 Eur) dydžio bauda privalo būti sumokėta per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba bet kurią kitą www.vmi.lt nurodytą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Mokant baudą būtina nurodyti bylos numerį. Banko kvitą ar mokėjimo internetu pavedimo patvirtinimą būtina pristatyti į teismą. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai;

2) paskirta 2210,00 Eur konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma privalo būti sumokėta per dvejus metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB “Swedbank“, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba bet kurią kitą www.vmi.lt nurodytą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6610. Mokant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą būtina nurodyti bylos numerį. Banko kvitą ar mokėjimo internetu pavedimo patvirtinimą būtina pristatyti į teismą. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta suma bus išieškota priverstinai.