Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-430-610/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-24
Bylos Nr.
1-430-610/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19568-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Brinevičius
Nukentėjusysis
E. R.
Kaltinamasis
V. I.
Baudžiamoji byla Nr.1-430-610/2019Proceso Nr. 1-01-1-19568-2018-3Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.8.1.; 1.2.26.2;
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės mėn.24d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,sekretoriaujant Ž. B.,dalyvaujant prokurorui N. B.,nukentėjusiems E. R., E. R.,kaltinamajam V. I.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. I. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, dirba UAB "Geležinkelio tiesimo centras" - krano mašinistu, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1d..

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. I. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra 2018 m. balandžio 21 d., apie 19.00 val., sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, įvykusio konflikto metu tyčia rankomis ir kojomis sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, tačiau nemažiau kaip penkis, E. R. į įvairias kūno vietas, padarydamas lūpos muštą žaizdą, dešinės pėdos sumušimą, čiurnos raiščių patempimą, o taip pat nubrozdinimus kairiųjų žasto ir dilbio, dešinio dilbio srityse, kraujosruvą dešinės pėdos srityje, bei tyčia rankomis sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, tačiau nemažiau kaip tris, E. R. į įvairias kūno vietas, padarydamas nosies, kairės alkūnės ir dešinio kelio srityse, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiesiems E. R. ir E. R. nežymius sveikatos sutrikdymus.

Perskaičius kaltinamąjį aktą V. I. paaiškino, kad prisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką. Parodė, kad įvykio dieną, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, dalyvavo žmonos sesers metinių minėjime. Metinėse taip pat dalyvavo ir vieno iš nukentėjusių žmona su vaikais. Nukentėjusieji nekviesti užėjo į kiemą, atsinešė alkoholio, gėrė, visus įžeidinėjo, įžeidė žmoną, šlapinosi ant automobilio. Tuo metu kieme buvo vaikų. Peržengė visas ribas. Pats lauke nebuvo, buvo kambaryje. Po to, nukentėjusieji brovėsi į namus. Kažkas atėjęs į vidų pasakė, kad šlapinasi ant jo automobilio, tada išėjo į lauką. Išėjęs iš namo pirmas sudavė smūgį nukentėjusiam E. R., po smūgio šis pargriuvo ant smėlio krūvos. Sudavė ranka, galimai į veidą, į nosies sritį. Tada prasidėjo masinis konfliktas, pats „atsimušinėjo“. E. R. taip pat sudavė, pataikė į lūpą, kojos pėdos nesumušė, kojos patempti negalėjo, šis nekartą griuvo, nubrozdinimai galimai griuvimo pasekmė, griūdamas nukentėjęs sugriebė jam už pirštų, juos netyčia išlaužė. Nurodė, kad nukentėjęs E. R. buvo sumuštas dėl brolio kaltės, kadangi puolė jį ginti. Ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta. Nukentėjusio E. R. civilinį ieškinį pripažįsta turtinės žalos dalyje, mano, kad neturtinės žalos dalyje tenkinti nėra pagrindo.

Nukentėjusysis E. R. parodė, kad įvykio dieną nuėjo į Ž. K. namus pasiimti E. žmonos. Užėjo į namo vidų, buvo viduje apie 10 minučių. Iš pradžių viskas buvo gerai, konfliktų nebuvo, po to namų savininkai pradėjo pykti, kad E. R. įsakinėja žmonai. Kažkas pradėjo rėkti, kad E. šlapinasi ant automobilio. Kuomet išėjo iš namų į kiemą, E. R. jau buvo čia, tada pajuto smūgį iš nugaros pusės į veido sritį. Kaip paaiškėjo sudavė V. I., nuo smūgio pargriuvo ir buvo suspardytas, kas spardė nematė, gulint pajuto kaip suskaudo koją, girdėjo kaip sakė, kad reikia išsukti koją, jog nepabėgtų. Iki įvykio sužalojimų neturėjo. Atvykus policijos pareigūnams su broliu buvo pasodinti automobilyje, V. I. priėjęs pasakė, kad šitas nekaltas ir reikia paleisti, atsiprašė, kad per stipriai sumušė. Turtinė žala padaryta, kadangi po įvykio dėl kojos patempimo ir lūpos sužalojimo (lūpa susiūta) buvo nedarbingas, negavo atlyginimo, išmokų dėl nedarbingumo. Taip pat padaryta neturtinė žala, kadangi patyrė skausmą, psichologinę įtampą, buvo nekaltai sumuštas. Įvykio metu buvo išgėręs, tačiau negirtas.

Nukentėjusysis E. R. parodė, kad įvykio dieną buvo žmonos sesers metinės. Žmoną, pamotė(Ž. K.) pasikvietė į svečius. Ją nuvežė valandą pabūti. Po 2 val. grįžęs sakė žmonai važiuoti namo ir tada prasidėjo konfliktas. Žmonos pamotė liepė jam išeiti ir vykti namo. Taip pat nepatiko, kad su broliu buvo išgėrę. Išėjęs į lauką už namo kampo šlapinosi šalia automobilio. Būnant ant kiemo, V. I. sudavė į veidą, po smūgio parkrito, nusibrozdino kelį, taip pat sudavė į nugarą. Prasidėjo muštynės, jose dalyvavo ne tik V. I., bet ir V. M.. Į kiemą išėjo brolis E. R., kas sudavė smūgius broliui nematė. Viso kaltinamasis sudavė tris kartus, sužalojimai padaryti įvykio metu. Brolis metinėse dalyvavusių asmenų nepažįsta, jis įvykio metu buvo ramesnis.

Liudytojas G. R. parodė, kad pagal pranešimą buvo iškviesti į įvykio vietą. Atvykus paaiškėjo, kad kitus asmenis puola du broliai, jie buvo pasodinti į automobilį ir aiškinamasi aplinkybės. Buvo nurodyta, kad į namus atvyko du nepageidaujami asmenys, ko pasekoje įvyko konfliktas. Vienas iš brolių šlapinosi ant automobilio, nuspyrė jo veidrodėlį. Aiškinantis aplinkybes kaltinamasis buvo prie nukentėjusių ir tarpusavyje konfliktavo. Vienas iš nukentėjusių skundėsi kojos skausmu, nukentėjusius išvežė iš įvykio vietos, kad konfliktas baigtųsi. Neprisimena ar buvo atvykusi greitoji medicininė pagalba. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėję buvo apibrozdinti. Neprisimena ar kaltinamasis prie policijos automobilio sakė, kad vienas iš nukentėjusių nekaltas.

Liudytoja N. R. parodė, kad yra nukentėjusio E. R. žmona. Įvykio dieną paskambino E. R. tetai E. S. paklausti kur yra jos vyras. Ši pasakė, kad jos vyras Rūdelės kaime, kieme netoli jos namų, kitų asmenų yra spardomas. Nurodė tetai, kad eitų jį ginti. Pati atvažiavo į įvykio vietą, E. R. lūpa buvo prakirsta, koja ištinusi, vos galėjo priminti. Būnant įvykio vietoje V. I. priėjęs sakė, kad jos vyras nukentėjo nekaltai, dėl visko kaltas jo brolis. Matė kažkieno automobilio nulaužtą veidrodėlį.

Liudytoja L. R. parodė, kad įvykyje nedalyvavo. Po konflikto, policijos pareigūnai, jos sūnų E. R. parvežė į jos namus. Matė jo ištinusią ranką, sukruvintą veidą. E. R. paaiškino, kad Rūdelės kaime susimušė, su kuo nesakė. Taip pat sakė, kad Evaldo koja išsukta, veidas sukruvintas.

Liudytoja E. R. parodė, kad E. R. yra jos sutuoktinis. Įvykio dieną savo pamotės(Ž. K. ) namuose dalyvavo sesers mirties metinių paminėjime. Po kažkiek laiko į Ž. K. namus atėjo Evaldas ir E. R.. Ž. prašė, kad jie išeitų, V. I. taip pat nurodė, kad nepageidaujami. Broliai iš namų išėjo. Lauke E. R. apšlapino kaltinamojo automobilį. Tada V. I. išbėgęs į lauką puolė muštis. Pirmą smūgį sudavė Eimantui į veido sritį. Taip pat matė kaip V. I. sudavė smūgį į veidą Evaldui, mušė ir šiam nukritus. Kaip buvo sužalota koja nematė. Muštynėms jau baigiantis Eimantas nulaužė automobilio veidrodėlį. Savo vyrą bandė nuraminti, traukė jį į šalį, atėmė jo turėtą gatvės plastikinį stulpelį. Konflikto metu tarpusavyje mušėsi ir kiti asmenys.

Liudytoja E. E. parodė, kad į įvykio vietą(Ž. K. namus), parėjus iš parduotuvės, čia jau buvo abu nukentėję. Matė kaip tarpduryje tarpusavyje susistumdė, vienas kitam sudavė per veidą. Eimantas sudavė ramesniam broliui Evaldui, po to abu pradėjo lakstyti, po smėlio krūvas. Pati nuėjo į kambarį, kadangi kieme buvo nesaugu. Kada į kiemą išėjo V. I. ir prasidėjo muštynės, nematė.

Liudytojas D. S. paaiškino, kad yra kaltinamojo sesers sutuoktinis. Parodė, kad su drauge iš parduotuvės grįžus į įvykio vietą. Nukentėję buvo kieme, turėjo alaus. Broliai buvo nepageidaujami, todėl iš namo vidaus buvo išprašyti. Matė kaip vienas iš brolių trenkė kitam per veidą. Vėliau sesuo pranešė, kad nukentėjęs šlapinasi ant automobilio, išėjus į lauką E. R. šoko per žvyro krūvą, pats jį laikė. Susimušė E. R. ir V. I., E. R. šoko prie jų. Kas buvo toliau nematė. Konflikto metu taip pat tarpusavyje buvo susimušę ir K. su M.. Konflikto eigoje automobilio veidrodėlį nulaužė E. R.. Kas pirmas sudavė smūgius, muštynių pradžios, nematė.

Liudytoja Ž. K. paaiškino, kad kaltinamasis ir nukentėjęs E. R. yra jos dukros ir podukros sutuoktiniai. Įvykio dieną į jos namus būdami girti atvyko nukentėję. E. prašė E., kad šis išeitų, tačiau šis nurodė, kad jo niekas neišvarys. Nukentėjusiems būnant lauke, į kambarį atėjo vaikai ir pasakė, kad apšlapino V. I. automobilį. Šis išėjęs į kiemą paklausė kas tai padarė. E. R. pasakė, kad jis. Tada su V. I. susistumdė. Gal V. I. ir sudavė Eimantui. Ji su E. S. laikė prispaudę prie žemės E. R., kad šis nesikištų į konfliktą, nes norėjo ginti brolį. Tuo metu nieko apie jo koją nesakė, kada buvo sužalota nežino. Konflikto metu E. R. nieko nepadarė, tačiau nukentėjo labiausiai, nes „ne vietoje pasimaišė“ . Kaip buvo sužalotas nematė, nes po kiemą vaikėsi E. R., kad šis nepadarytų žalos.

Liudytojas E. K. parodė, kad įvykio vietoje ir laiku buvo stipriai išgėręs, todėl aplinkybių neprisimena. Buvo papuolęs į kažkokį tarpusavio susistumdymą, pats taip pat gavo smūgį, bet nežino nuo ko. Konflikte buvo ir jo buvusios žmonos Ž. K. sugyventinis M..

Liudytoja E. S. parodė, kad nukentėjusieji yra jos sesers sūnūs. Įvykio dieną buvo pas kaimynę Ž. K. mirties metinių paminėjime. Į metines atėjo abudu nukentėjusieji. Buvo prašoma E. R. išeiti, tačiau šis atsisakinėjo. Po to, jau išėjus į kiemą, E. R. su kažkuo pykosi, E. išėjo brolio ginti, todėl išėjo paskui jį. Sakė jam nesikišti, su Ž. K. jį laikė, po to nuvilko į patvorį. Kada buvo sužalota koja nežino. Gal kai buvo parkritęs, dėl ko griuvo nežino, kad kas būtų stūmęs nematė. Matė tik, kad E. R. buvo prakirsta lūpa, tačiau kas prakirto nematė. Evaldas nieko blogo nedarė, tačiau nukentėjo labiausiai. Nematė, kad konflikto metu būtų suduodami smūgiai. Įvykio metu visi buvo išgėrę, tačiau labiausiai nukentėję.

Tarnybiniu pranešimu yra nustatyta, kad 2018 m. balandžio 21 d., apie 18.45 val., gautas pranešimas iš VšĮ "Marijampolės ligoninė" priėmimo skyriaus, jog buvo pristatytas E. R., kuriam nustatytas 1,86 promilės girtumas, dešinės pėdos sumušimas ir lūpos mušta žaizda. Įvykio aplinkybių dėl girtumo nurodyti nesugebėjo, teigė, kad kažkas sumušė, asmenų nenurodė, vietos kurioje buvo sumuštas taip pat nenurodė. ( t. 1, l. 17).

Protokolu-pareiškimu nustatyta, kad E. R. 2018 m. balandžio 27 d. pranešė, kad 2018 m. balandžio 21 d., (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties jį sumušė grupė nepažįstamų asmenų, prašo dėl to pradėti ikiteisminį tyrimą . ( t. 1, l. 1-3).

Protokolu-pareiškimu, kuriuo E. R. 2018 m. balandžio 27 d. pranešė, kad 2018 m. balandžio 21 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), jį sumušė ir sužalojo V. M. ir V. I., suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. ( t. 1, l. 4-5).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, nusikalstamos veikos padarymo vieta (duomenys neskelbtini). ( t. 1, l. 18-21).

Specialisto išvada Nr. G 331/2018 (09), nustatyta, kad E. R. klinikiniais duomenimis konstatuoti viršutinės lūpos mušta žaizda, dešinės pėdos sumušimas, čiurnos raiščių patempimas, o taip pat nubrozdinimai kairiųjų žasto ir dilbio, dešinio dilbio srityse, kraujosruva dešinės pėdos srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. Sužalojimai galimai padaryti penkiais poveikiais. ( t. 1, l. 74).

Specialisto išvada Nr. G 330/2018 (09), nustatyta, kad E. R. konstatuoti nubrozdinimai nosies, kairės alkūnės ir dešinio kelio srityse, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. Sužalojimai galimai padaryti trimis poveikiais. ( t. 1, l. 125).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis iš esmės pripažino, kad padarė kaltinime nurodytus veiksmus, patvirtino, kad pirmas sudavė smūgį nukentėjusiam E. R., sudavė smūgį ir E. R.. Teigė, kad nežino kaip padarytas raiščių patemimas, pėdos sumušimas. Šioje dalyje teismas pažymi, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusio E. R. parodymais, jog sudavus smūgį į veido sritį parkrito, bei jam toliau buvo suduodami smūgiai, būtent tuo momentu pajuto skausmą kojoje. Kaltinamasis patvirtino, kad būtent jis sudavė smūgį E. R., kurio pasekoje prakirsta lūpa. Vertinant nurodytus duomenis visumoje, teismas neabejoja, kad minėti sužalojimai padaryti būtent kaltinamojo tyčinių smurtinių veiksmų pasekoje, nors visiškai tikslus jo padarymo būdas ir nėra nustatytas. Apklausus įvykyje dalyvavusius asmenis, negauta duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti, jog sveikatos sutrikdymas nukentėjusiems yra nekaltinamojo veiksmų pasekmė. Pareiškęs, kad kaltu prisipažįsta V. I. savęs neapkalba. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės dėl nukentėjusio E. R. veiksmų aptartinos ir yra svarbios sprendžiant skirtinos bausmės klausimą.

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei V. I. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1d., kadangi įvertinus įrodymų visumą nustatyta, jog dėl jo vieningų tyčinių smurtinių veiksmų, padarytų vieno įvykio metu, E. R. ir E. R. padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Faktiniai kaltinamojo smurtiniai veiksmai, neabejotinai įrodo, kad jis žmogaus sveikatą sutrikdė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį , numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo.

Skiriant bausmę atsižvelgtina ir sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimą. Šiuo atveju pažymėtina, kad teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Atsižvelgtina ir vertintina ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį. Šiuo konkrečiu atveju apklaustų liudytojų parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl ligoninėje nustatyto E. R. girtumo bei kaltinamojo parodymais, yra nustatyta, kad nukentėjusieji, būdami girti, atvyko į svetimuose namuose vykstantį paminėjimą. Buvo nepageidaujami, bei nurodyta išvykti, vietoje to, E. R. svetimame kieme elgėsi nepadoriai ir amoraliai, šlapinosi ant svetimo automobilio, akivaizdu, kad tokiu būdu įžeidė namų šeimininkus, transporto priemonės savininką, juos provokavo, kad būtų drausminamas, teismas neabejoja, kad E. R. provokavo kaltinamąjį. Nukentėjęs E. R., kartu su E. R., į svetimus namus būdamas girtas atvyko be pakvietimo, tai yra buvo kartu su provokatorium. Šiuo atveju padaryta viena veika prieš du nukentėjusius, todėl tai, kad jis pats (E. R.) asmeniškai neatliko, jokių provokacinio pobūdžio veiksmų, nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis apskritai veikė neišprovokuotas.

Atsižvelgiant į nurodytą, teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta, tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis paties nukentėjusiojo E. R. elgesys. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, atsižvelgtina į tai, kad anksčiau kaltinamasis neteistas, baustas dėl administracinių nusižengimų metų bėgyje vieną kartą (mažiau pavojingas kelių eismo taisyklių pažeidimas), dirba, charakterizuojamas teigiamai, individualizavus nusikalstamą veiką bei ją padariusį asmenį, atsižvelgiant į veikos motyvą, tai, kad nusikalsta kaltininkui esant tam tikroje emocinėje būsenoje dėl provokuojančio elgesio, teismas sprendžia, kad pakeisti jo elgesį bei pašalinti priežastis privedusias prie nusikalstamos veikos įvykdymo, laikantis bausmės skyrimo pagrindų, tam, kad visumoje būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, už įvykdytą veiką V. I. turi būti paskirta laisvės apribojimo bausmė numatyta BK 140 str. 1d. sankcijoje, artimesnė minimaliai.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė 87,54 eurų ieškinį dėl gydymo išlaidų (b. l. 57). Ieškinio dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 58), pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, ginčo dėl ieškinio dydžio ir pagrindo nėra. Kadangi kaltinamasis yra kaltas dėl nukentėjusiam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, todėl civilinis ieškinys vadovaujantis CK 6.248 str., 6.263 str. , BPK 117 str. tenkintinas visiškai.

E. R. pateikė 2016 eurų civilinį ieškinį (516 eurų turtinės žalos dydis, 1500 eurų neturtinės žalos dydis) (2t. b. l. 72 - 74).

Nurodė, kad padaryta neturtinė žala, kadangi dėl sužalojimo patyrė didelius sumuštų lūpos, kojos, skausmus, kuriam laikui prarado pilnaverčio gyvenimo galimybę, atsirado baimės jausmas, blogai miegojo. Turtinę žalą sudaro negautos atlyginimo pajamos už nedarbingumo laikotarpį nuo 2018-04-21 iki 2018-05-14. Dirba UAB „ICECO“ vidutinis darbo užmokestis už pilnai išdirbtą mėnesį (176 valandas) yra 756,7 Eur.. Skaičiuojant pagal vidutinį darbo užmokestį atlyginimas už 14 darbo dienų būtų buvęs 516 eurų(14*34,4). Pateikė rašytinius įrodymus (2t. b.l. 75-84).

Remiantis CK 6.263 str. žala padaryta asmeniui visais atvejais turi būti atlyginta atsakingo asmens. Tiek deliktinės, tiek sutartinės atsakomybės atveju įstatyme žalos sąvoka apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turtiniai nuostoliai privalo būti atlyginti ir remiantis CK 6.283 str., sveikatos sužalojimo atveju. Šiuo atveju ginčo dėl pareigos atlyginti žalą nėra. Tačiau civiliniu ieškiniu prašoma priteisti suma bei jame nurodyti paskaičiavimai, nėra teisingi. Kaip matyti iš pažymos apie asmens socialinį draudimą (2t. b.l. 80), E. R. nedraudiminis laikotarpis prasidėjo nuo 2018-05-03 ir tęsėsi iki 2018-05-14 dienos. Iš UAB „ICECO“ pažymos apie E. R. paskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį(2t. b.l. 79) matyti, kad 2018- balandžio mėnesį nukentėjęs išdirbo visą nustatytą jam darbo laiką ir gavo darbo užmokestį, 2018 metų gegužės mėnesį, asmuo iš nustatyto maksimalaus darbo laiko -22 dienų, išdirbo 14 dienų. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad E. R. nors dėl sveikatos sutrikdymo ir buvo nedarbingas, tačiau už dalį šio laikotarpio gavo darbo užmokestį, šioje dalyje nuostolių nėra, realūs nuostoliai yra netektos pajamos už 8 darbo dienas. Be to, šiuo atveju prašomas priteisti žalos atlyginimas iš fizinio asmens, kuris neturi prievolės sumokėti privalomus mokesčius už nukentėjusį, todėl taip pat nepagrįstai paskaičiuotos negautos pajamos atsižvelgiant į vidutinę priskaičiuotą darbo užmokesčio sumą. Reali žala vertintina atsižvelgiant į išmokėtą darbo užmokestį. Kaip matyti iš pažymos apie paskaičiuotą darbo užmokestį, išmokėtas atlyginimas už pilnai išdirbtą mėnesį (22 dienas arba 176 valandas) yra 611,19 eurų, taigi už 8 darbo dienas arba 64 valandas E. R. būtų buvęs išmokėtas 222 eurų 25 centų darbo užmokestis. Atsižvelgiant į nurodytą, civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje tenkintinas dalinai.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniu kaltininko veiksmu. Žmogaus sveikata yra didelė vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti dėl šių asmeniui svarbių dalykų, yra dideli. Kaltinamasis yra sveikas, galintis dirbti, darbingo amžiaus. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, pergyvenimus ir nepatogumus, jam buvo sutrikdyta sveikata. Teismas, nustatydamas žalos dydį atsižvelgia į tai, kad pasekmės trumpalaikės, atsirado dėl tyčinių veiksmų, padarytas sveikatos sutrikdymas nežymus, taip pat veiksmai atlikti kaltininkui esant išprovokuotam kito nukentėjusio, ir pats civilinis ieškovas buvo neblaivus svetimos nuosavybės teritorijoje, be kvietimo, pasekmių nelikę. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Tais atvejais kuomet padaromas tyčinis nežymus sveikatos sutrikdymas, priteisiamos neturtinės žalos sumos svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki maždaug 1700 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-473/2013, 2K-12/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-389-497/2017, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-685-327/2017 ir kt.).

Virš vieno tūkstančio eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju tokių padarinių nenustatyta. Todėl prašoma priteisti 1500 Eur suma įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijaus, yra aiškiai per didelė. Teismo vertinimu, šiuo atveju neturtinės žalos atlyginimui pakanka 500 Eur sumos.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2d. iš kaltinamojo nukentėjusio E. R. naudai turi būti priteistos turėtos 250 eurų išlaidos advokato pagalbai apmokėti( 1t. b.l. 99), teismas įvertinęs bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo sudėtingumą, reikalingumą ir pobūdį, sprendžia, kad turėtos išlaidos proporcingos

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

nusprendžia:

V. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 6(šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką atlyginti 222,25 eurų turtinę žalą nukentėjusiam E. R..

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. I. 87 eurus 54 centus Valstybinei ligonių kasai( buveinės adresas Europos a 1,Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”).

Civilinio ieškovo E. R. (gim. 1991-05-24) pareikštą ieškinį tenkinti dalinai priteisti jo naudai 500 eurų neturtinės žalos ir 222 eurus 25 centus turtinės žalos iš V. I..

Priteisti iš V. I. 250 eurų nukentėjusiam E. R. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Nerijus Brinevičius