- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-23
- Bylos Nr.
- e2S-871-855/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00725-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- A. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, bendro turto padalijimo, kompensacijų ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo A. S., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. S. kreipėsi teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: nutraukti tarp jos ir atsakovo R. S. 1992 m. liepos 25 d. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; padalinti sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą; priteisti iš atsakovo jos naudai kompensaciją, atsižvelgiant į skirtumą tarp kiekvienai iš šalių tenkančios bendro turto dalies vertę; priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją už jos išlaidas būsto nuomai, sūnaus išlaikymui ir išlaidas užsakytam įmonės akcijų vertinimui; priteisti jai iš atsakovo 450,00 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki gyvos galvos; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo R. S. ieškovės L. S. naudai kas mėnesį mokamą laikiną L. S. ir sūnaus A. S. 550,00 Eur materialinį išlaikymą iki byloje bus priimtas teismo sprendimas.
3. Prašymą grindė sunkia finansine padėtimi, kuriai susiklosčius jai ir jos sūnui nebėra užtikrinamas pragyvenimas oriomis sąlygomis. Nuo išėjimo iš jos ir atsakovo bendrų namų dienos yra priversta iš asmeninių lėšų nuomotis būstą, kuriame gyvena kartu su savo ir atsakovo sūnumi A. S., kurį taip pat visą šį laikotarpį išlaiko viena. Atsižvelgiant į santuokos nutraukimo proceso teisme neapibrėžtą trukmę ir faktą, jog negali naudotis bendru jai ir atsakovui priklausančiu turtu, o jos darbinės pajamos nėra pakankamos išlaikyti save ir sūnų, laikinas materialinis išlaikymas iš atsakovo užtikrintų jai bei šalių sūnui orias pragyvenimo sąlygas iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. kovo 27 d. nutartimi ieškovės L. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas pažymėjo tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, gauna apie 850,00 Eur mėnesines pajamas, turi kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, ji nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų būtinumą taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąją apsaugos priemonę ir leistų daryti išvadą, jog jos nedelsiant nesiėmus net ir palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
6. Teismas taip pat pabrėžė, kad laikinos paramos (išlaikymo) pilnamečiam vaikui priteisimo klausimas nėra tapatus nepilnamečių vaikų laikinajam išlaikymui. Nurodė, kad dėl laikinos paramos (išlaikymo) pilnamečiam vaikui priteisimo iš R. S., pilnametis A. S. į teismą turi kreiptis pats.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė L. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. kovo 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Yra darbinga, tačiau jos gaunamos pajamos nėra pakankamos išlaikyti save ir sūnų orioms gyvenimo sąlygomis. Neturėjo galimybių sukaupti santaupų: pvz., jos pajamos (iš draudžiamųjų pajamų atėmus valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas) 2016 metais sudarė 9 047,26 Eur, 2017 metais – 8 122,75 Eur, 2018 metais – 10 270,18 Eur. Nuo išėjimo iš šalių bendrų namų dienos yra priversta iš asmeninių lėšų nuomotis būstą, kuriame gyvena kartu šalių sūnumi A. S., sūnų taip pat visą šį laikotarpį išlaiko viena pati.
7.2. Kartu su atskiruoju skundu pateikia papildomus įrodymus, kurie patvirtina, kad bazinis atlyginimas sudaro 690,79 Eur, nors kartais gauna ir papildomą darbo užmokestį; kiekvieną mėnesį dalį pinigų skiria sūnui A. S. jo asmeninėms ir pragyvenimo reikmėms, taip pat kas mėnesį patiria apie 500,00 Eur išlaidų buto nuomai, 25 Eur išlaidų už interneto paslaugas, 120 Eur įmokai pagal gyvybės ir sveikatos draudimo sutartį; patiria apie 29 Eur išlaidų kas mėnesį nuolatiniam viešojo transporto bilietui etc.
Šalies argumentai
7.3. Egzistuoja ir tam tikros finansinės rizikos ateityje, kadangi neturi nuosavo būsto gyvenimui, o nuomojamo buto nuomos sutartis baigiasi 2019 m. rugpjūčio 26 d., tad neaišku, ar minėta sutartis bus pratęsta, ar nuomos mokestis nebus padidintas, ar neteks ieškoti kito buto ir pan. Jos darbovietės situacija yra nestabili, finansiniai pajėgumai sunkiai prognozuojami, gali netekti darbo. Sūnui A. S. netrukus bus reikiama reikšminga papildoma finansinė parama, susijusi su gimnazijos baigimu ir studijų tęsimu aukštojoje mokykloje. Ieškovė kiekvieną mėnesį yra priversta skolintis pinigų iš kitų asmenų. Taip pat nėra jokių prielaidų manyti, kad finansinė padėtis pagerės.
7.4. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ginčo situacija nebūtų sureguliuota iki pat teismo sprendimo įsiteisėjimo, būtų sudarytos sąlygos atsakovui manipuliuoti teismo proceso trukme, taip darant spaudimą ieškovei dėl byloje pareikštų reikalavimų.
Šalies argumentai
7.5. Prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos ir proporcingos, jokių neigiamų pasekmių atsakovui, disponuojančiam didelės vertės turtu, turinčiam sėkmingą verslą, nesukels.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas R. S. prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
8.1. Ieškovė tik išreiškia savo nepasitenkinimą jai nepalanki nutartimi, tačiau atskirajame skunde nenurodo teisinių argumentų ir nepateikia įrodymų, patvirtinančių nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, taip pat nenurodo teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų ar netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo priimant skundžiamą nutartį. Atskirojo skundo teiginiai yra formalūs ir deklaratyvaus pobūdžio.
8.2. Dėl nežinomų priežasčių ieškovė nutyli aplinkybes, kad jai palikus šeimą, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. rugpjūčio pabaigos sūnus gyveno kartu su atsakovu gyvenamajame name. Atsakovas visiškai išlaikė tuo metu nepilnamečiu buvusį šalių sūnų, o ieškovė prie jo išlaikymo visiškai neprisidėjo ir netgi vengė su juo bendrauti.
8.3. Atsakovas jokių kliūčių ieškovei gyventi šalių bendrame 304,00 m² bendro ploto gyvenamajame name, niekada nedarė ir šiuo metu nedaro. Ieškovė pati paliko šeimą, todėl visą su tuo susijusią riziką, t. y. išlaidas kito būsto nuomai, turi prisiimti pati. Priešingu atveju, galėtų piktnaudžiauti esama padėtimi ir nuomotis kitą būstą už 1000 ar 2000 Eur/mėn., o atsakovas turėtų savo asmeninėmis lėšomis padengti tokios nuomos išlaidas.
8.4. Ieškovė nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent dėl santuokos su atsakovu ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ji tapo nedarbinga ir tokiu būdu dėl objektyvių priežasčių negali susirasti geriau apmokamo darbo ir/ar vykdyti kitos veiklos, iš kurios gautų pakankamas pajamas. Ji yra pajėgi tiek išlaikyti save, tiek lygiomis dalimis prisidėti prie galimos paramos šalių pilnamečiam vaikui A. S. teikimo.
8.5. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad šiuo metu ieškovė yra darbingo amžiaus, gauna apie 850 Eur/mėn. pajamas, turi kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, todėl prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi pateikti įrodymus, kurie pagrįstų būtinumą atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo priteisimą.
8.6. A. S. yra pilnametis, t. y. nuo 2018-10-03 tapo visiškai veiksniu, todėl būtent jis asmeniškai ir gali ginti jo galimai pažeistas teises dėl galimos paramos jam iš tėvų priteisimo.
9. Trečiasis asmuo atsiliepimo į atskirąjį skundą teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
11. Dėl naujų įrodymų priėmimo. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus: AB „Swedbank“ sąskaitos išrašą už 2019 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius (kredito apyvarta); AB „Swedbank“ sąskaitos išrašą už 2019 m. sausio, vasario mėnesius (debeto apyvarta); darbo užmokesčio atsiskaitymo lapelius už 2019 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius; 2019 m. kovo 10 d. mokėjimo nurodymą už AB „Telia Lietuva“ suteiktas paslaugas; 2019 m. kovo 22 d. mokėjimo nurodymą už draudimo paslaugas; 2019 m. kovo 23 d. mokėjimo nurodymą už buto nuomą; 2019 m. kovo 25 d. ir 2019 m. kovo 26 d. mokėjimo A. S. nurodymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str., 338 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti su atskiruoju skundu įrodymai, nors neabejotinai galėjo būti pateikti ankščiau, t.y. pirmosios instancijos teismui, gali turėti įtakos vertinant įrodinėjamas aplinkybes, kitai bylos šaliai buvo suteikta galimybė su jais susipažinti ir dėl jų pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą, todėl jie prijungtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
14. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).
15. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, kol bus priimtas sprendimas byloje, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui.
16. CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės.
17. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012). Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
18. Nors nagrinėjamu atveju byla ir nėra dar nagrinėjama iš esmės, tačiau teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, turi preliminariai vertinti byloje pateiktus įrodymus ta apimtimi, kuri yra reikalinga sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be kita ko, kiek tai susiję su tikėtinu ieškinio pagrindimu, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas be kita ko numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Ši bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė visų pirma reiškia, kad ieškovė L. S., teikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti jų taikymo būtinumą, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus jų taikymo kriterijus.
19. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų objektyvų būtinumą jau šioje proceso stadijoje taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąją apsaugos priemonę – jos laikiną išlaikymą. Su nurodyta pozicija apeliacinės instancijos teismas sutinka. Pati ieškovė nurodo, kad jos pajamos 2016 metais sudarė 9 047,26 Eur, 2017 metais – 8 122,75 Eur, 2018 metais – 10 270,18 Eur, o pagal pateiktus naujus įrodymus jos darbo užmokestis šių metų sausį buvo 867,31 Eur, vasarį – 690,79 Eur, kovą – 690,79 Eur. Be to, iš pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad nurodytu laikotarpiu gavo ir kitų pajamų, ir pajamų vidurkis šiais metais viršija 1000,00 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio dydžio pajamos negali būti laikomos minimaliomis ir nepakankamomis būtiniausiems ieškovės poreikiams patenkinti, dėl ko reikėtų imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovei dar net neišnagrinėjus bylą iš esmės ir neįvertinus tokio materialaus ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nuomojasi butą, kurio nuomos kaina, kaip pati nurodo, yra net 500,00 Eur, moka 120,00 Eur įmokas pagal gyvybės ir sveikatos draudimo sutartį, t.y. patiria atitinkamas išlaidas, kurių buvimas ir dydis gali priklausyti nuo pačios ieškovės noro, pasirinkimo ir valios.
20. Nagrinėjamu atveju sunkios ieškovės turtinės padėties ir būtinybės ją laikinai išlaikyti nepatvirtina ir pareikšto ieškinio suma – 448 492,00 Eur, ieškinyje nurodomos aplinkybės apie šalims priklausantį turtą, įskaitant didelės vertės nekilnojamąjį turtą, kuriuo ieškovė gali naudotis (ši aplinkybė nėra paneigta pateiktas įrodymais), prašomos priteisti 118 967,00 Eur kompensacijos dydis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad bylą nagrinėjantis teismas 2019 m. kovo 27 d. nutartimi atidėjo ieškovei dalies – 3 022,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) civilinėje byloje priėmimo, t. y. atsižvelgė į ieškovės galimybes sumokėti žyminį mokestį šiuo metu, įvertino, jog turimas nekilnojamasis turtas šiuo metu realiai negali būti realizuotas ir suteikti pajamų žyminiam mokesčiui sumokėti. Kita vertus, tai, kad ieškovė galimai patirs dideles bylinėjimosi išlaidas, galimai iškils poreikis skirti ekspertizę, nereiškia, kad atsakovas privalo teikti ieškovei laikiną išlaikymą, kadangi bylinėjimosi išlaidas patirti gali ir jis pats.
21. Ieškovė atskirajame skunde nurodo prielaidas dėl savo turtinės padėties, kurios taip pat nėra pagrįstos, kadangi šiuo metu nėra jokio pagrindo teigti, kad jos finansinės padėtis artimiausiu metu pablogės, kad atsakovas darytų jai spaudimą dėl byloje pareikštų reikalavimų ir pan. Nurodytos prielaidos yra tik deklaratyvūs ieškovės samprotavimai, nepatvirtinantys nei šiuo metu egzistuojančios jos sunkios finansinės padėties, nei būtinybės ją išlaikyti.
22. Taigi, nagrinėjamu atveju nesant vienos būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtino ieškovės reikalavimo šioje dalyje pagrindimo, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
23. Be to, šiuo atveju nėra ir kitos būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, jog galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo atveju (jeigu jos reikalavimas dėl išlaikymo iš sutuoktinio priteisimo bus patenkintas), jo įvykdymas iš esmės pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Ieškovė į bylą pateikė konsultacinę pažymą, kurioje nurodyta, kad vien UAB „Technika girioms ir parkams“ akcijų (ieškovė pabrėžia, jog bendrai ieškovei ir atsakovui priklauso 50 proc. įmonės akcijų) vertė yra 556 000,00 Eur. Be to, ieškovė įrodinėja, kad ieškovei ir atsakovui bendrai priklausantis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, garažas ir 3 žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., verti dar 265 000,00 Eur, šalių turimą transporto priemonę „Audi A1 Sportback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertina 9000,00 Eur, o kilnojamuosius daiktus preliminariai vertina 44 065,00 Eur. Ieškinyje ieškovė taip pat nurodo, kad jai yra jai žinoma, jog yra ir kito turto, esančio jos ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. vertybinių popierių, lėšų banko sąskaitose, indėlių, etc. Pati ieškovė ieškinyje įrodinėja gerą atsakovo turtinę padėtį, todėl teigti, kad patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo jai priteisimo, atsakovas tokio išlaikymo nepajėgs teigti, nėra jokio pagrindo.
24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagrindo priteisti iš atsakovo laikiną ieškovės išlaikymą nėra, o pirmosios instancijos pagrįstai laikė, kad nėra įrodymų, kurie pagrįstų būtinumą taikyti atsakovo atžvilgiu šią laikinąją apsaugos priemonę ir leistų daryti išvadą, jog jos nedelsiant nesiėmus net ir palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad laikinos paramos (išlaikymo) pilnamečiam vaikui priteisimo klausimas nėra tapatus nepilnamečių vaikų laikinajam išlaikymui bei pažymėjo, kad dėl laikinos paramos (išlaikymo) pilnamečiam vaikui priteisimo iš R. S., pilnametis A. S. į teismą turi kreiptis pats. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais ir jų nekartoja, pažymėdamas, jog nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas tik dėl ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo ir jo teisinių pasekmių taikymo, bet, šalims neturint nepilnamečių vaikų, nesprendžiami jokie su nepilnamečių vaikų teisėmis ir tėvų pareigomis jų atžvilgiu susiję klausimai (dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir pan.), todėl negali būti sprendžiamas ir laikino išlaikymo vaikui priteisimo klausimas.
26. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.