Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6756-902/2016 pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas I. B. pareiškė teismui ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Juo teismo prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apygardos teismo, priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo I. B. ieškinį dėl žalos atlyginimo. Teismas pasiūlė ieškovui kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Nurodė, kad ieškovas netinkamai nurodė Lietuvos Respublikos valstybės atstovą. Valstybę bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę. Atsakovo atstovo buveinės vieta yra Vilniaus mieste.Teismas atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis CPK 30 straipsnio 7 dalimi šiuo atveju ieškovas negali pasirinkti teismingumo, kadangi reiškiamas ieškinys neatitinka šios teisės normos reikalavimų – žala galimai padaryta nagrinėjant baudžiamąją bylą, o ne civilinę; žala nėra galimai padaryta dėl neteisėto nuteisimo, suėmimo, neteisėtų procesinių prievartos priemonių taikymo, ar neteisėto arešto skyrimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas I. B. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti ir grąžinti ieškinį nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Pagal 2014-09-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1054 Teisingumo ministerija, įpareigota atstovauti valstybę bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo Europos Sąjungos teismuose. Valstybę nacionalinių teismų lygmenyje atstovauja institucija, dėl kurios kaltės yra kilusi žala.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Panevėžio apygardos teismas vykdo Panevėžio miesto apylinkės teismo procesinės veiklos priežiūrą. Iš ieškinio turinio negalima susidaryti nuomonės, kad ieškinio priėmimo ir jo išnagrinėjimo atveju Panevėžio apygardos teismui galėtų atsirasti teisiniai padariniai. Todėl Panevėžio apygardos teismas turi procesinę pareigą apeliacine tvarka nagrinėti ieškovo atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarties panaikinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 3 d. nutartis dėl teismingumo Nr. 2KT-119/2011).

Atskirasis skundas netenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 str. 1 d., 3 d.).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje esančiais argumentais, kad nagrinėjamu atveju ieškovas netinkamai nurodė atsakovo – Lietuvos Respublikos atstovą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.273 straipsnio 1 dalies nuostatomis valstybei byloje dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.2. punkte nurodoma, kad valstybę bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad Teisingumo ministerija atstovauja valstybę bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo išimtinai Europos Sąjungos teismų sistemos teismuose.Pagal valstybei pareikštus ieškinius dėl žalos, bylos teismingumas nustatomas pagal Lietuvos Respublikai tokiose bylose atstovaujančios Teisingumo ministerijos buveinę (CPK 29 str.).Teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, ieškovas gali įgyvendinti tik tuomet, jeigu konkreti proceso įstatymo norma įtvirtina ieškovui tokią galimybę (CPK 30 str. 12 d.). Pirmos instancijos teismas nutartyje teisingai pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovo reiškiamo reikalavimo pagrindu nurodyti teisėjų ir teismo neteisėti veiksmai nagrinėjant baudžiamąją bylą, bet ne civilinę bylą, ir ne dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, todėl CPK 30 straipsnio 7 dalyje nurodyta alternatyvaus teismingumo taisyklė negali būti taikoma. Be to, minėta alternatyvaus teismingumo taisyklė gali būti taikoma tik tada, kai jau yra konstatuoti neteisėti pareigūnų veiksmai.Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.