- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-04-24
- Bylos Nr.
- e1-298-1079/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13236-2025-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- R. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Žilvino Generausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
R. L. , gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teistas:
1) 2018 m. lapkričio 29 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, galutine laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams;
2) 2019 m. sausio 9 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, galutine laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams. Išregistruotas iš prabuojamųjų asmens duomenų registro 2020 m. rugsėjo 21 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2025 m. balandžio 15 d. apie 22.40 val. Mažeikių mieste (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra 2025 m. balandžio 15 d. 23.05 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0157 nustatytas 2,16 promilės neblaivumas.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
R. L. , apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. balandžio 15 d. vakare buvo pas draugę S. Š., ten vartojo alkoholį. Per vakarą išgėrė du butelius degtinės, po 0,5 litro talpos. Jis gerdamas nevalgė. Apie 22.00 val. begeriant susipyko, žodžiu sukonfliktavo, dėl ko dabar jau nepamena. Jis tada supyko ir sugalvojo, kad reikia važiuoti namo. Išėjęs iš draugės sėdo į jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo į namus, į (duomenys neskelbtini). Neprivažiavus namų, panašiai likus 100 metrų iki jų, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prasilenkė su policijos pareigūnų automobiliu, ir tada išgirdo policijos automobilio garso signalus, pamatė šviesas, suprato, kad jį stabdo. Jis tada sustojo, priėję pareigūnai paklausė, kodėl automobiliui nėra priekinio valstybinio ženklo. Jis pasakė, kad panelė nuplėšė valstybinį numerį ir jis dabar važiuoja namo. Tada pareigūnai pasakė, kad reikia „prasipūsti“, davė pūsti į alkotesterį, pirmą kartą įpūtė lygtai 2,5 promiles, po to kaip matė pranešime apie įtarimą - 2,16 promilių. Pareigūnai pasakė, kad veš į Šiaulius, surašė kažkokius dokumentus. Kur liko automobilis nežino, nes jį uždarė į pareigūnų automobilio sulaikymo kamerą. Po to buvo nuvežtas į Šiaulius, į areštinę. Vairavo neblaivus, todėl, kad buvo susinervinęs, nebenorėjo būti pas draugę, pagalvojo išvažiuos. Automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jam, jį įsigijo 2024 m. liepos mėnesio pradžioje. Teisę vairuoti turi nuo 2017 m. Gailisi, kad važiavo neblaivus, supranta, kad pasielgė blogai (b. l. 46-48). R. L. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jo paties visiško prisipažinimo įrodyta ir šiais byloje esančiais duomenimis:
2025 m. balandžio 15 d. 23.13 val. ROIK pranešimu Nr. 0125000209213, kad sustabdyta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vairuotojas R. L., vairuotojui pirmu pūtimu nustatytas 2,34 prom., antru pūtimu - 2,16 prom. neblaivumas (b. l. 8);
2025 m. balandžio 15 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad pirmas tikrinimas 22.44 val. - 2,34 promilių neblaivumas, antras tikrinimas 23.05 val. - 2,16 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 22);
2025 m. kovo 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su foto lentele, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Prie namo matomas pastatytas mėlynos spalvos automobilį, kurio markė yra (duomenys neskelbtini). Automobilis gale yra paženklintas valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu paimti daiktai: automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), R. L. vairuotojo pažymėjimas Nr. 02595467 (b. l. 9-18).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. L. 2025 m. balandžio 15 d. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs, kai jam buvo nustatytas 2,16 promilių neblaivumas. Tai patvirtina pačio kaltinamojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktas, įvykio vietos apžiūros protokolas, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. R. L. du kartus buvo tikrinamas alkoholio matuokliu, kurio naudojimas yra įteisintas, ir, pagal bylos duomenis, įrenginiui laiku atlikta metrologinė patikra, ji yra galiojanti, todėl pagrindo abejoti nustatytu R. L. neblaivumu teismas neturi. Ikiteisminio tyrimo metu R. L. neginčijo jam nustatyto neblaivumo.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2025 m. balandžio 16 d. buvo surašytas pranešimas (b. l. 79-82), kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, su jam siūlomomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybė sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
R. L. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 30-33), administracine tvarka baustas, turi vieną galiojančią nuobaudą, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 34-38), nedirbantis (b. l. 39-40).
Teismas, atsižvelgęs į išvardintą bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam R. L. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodytam arešto už nesunkų nusikaltimą maksimumui.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. L. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2025 m. balandžio 15 d. 23.05 val. iki 2025 m. balandžio 16 d. 11.15 val. (b. l. 67-71, 72-74), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) arešto bausmės parai (BK 66 straipsnio 2 dalis).
Realaus arešto bausmės atlikimo atveju, arešto bausmės pradžia skaičiuotina nuo atvykimo į Šiaulių kalėjimą bausmės atlikimui arba asmens sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas bausmės vykdymą teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, tai, kad kaltinamasis arešto bausme teisiamas pirmą kartą, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, tokiu būdu sudarant galimybę kaltinamajam R. L. su probacijos tarnybos pagalba keisti savo elgesį, laikytis įstatymų ir nebenusikalsti.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui neskiriant intensyvios priežiūros, paskiriant R. L. įpareigojimus visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Kaltinamasis R. L. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemones būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, todėl sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant R. L. taikant baudžiamojo poveikio priemonę - naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, apima draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 282¹ straipsnio 3 dalis).
Draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminas skaičiuotinas nuo 2025 m. balandžio 16 d.
Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruota kaltinamojo vardu, priklauso kaltinamajam nuosavybės teise, automobilis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimu bus užtikrinta, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis daugiau nedarys šiurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Atsižvelgiant į išdėstytą, R. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto, t. y. transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (BK 67 straipsnis 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis).
2025 m. balandžio 16 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59-62), dokumento paėmimas (b. l. 55-58) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 63-66), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomas UAB „Autobastionas“ automobilių aikštelėje, esančioje adresu Krucių k., Mažeikių r., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas);
- įvykio vietos apžiūros metu paimtas dokumentas – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. J854868, išduotas R. L. vardu, saugomas Telšių AVPK Mažeikių r. PK, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai;
- įvykio vietos apžiūros metu paimtas dokumentas – R. L. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Telšių AVPK Mažeikių r. PK, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas AB „Regitra“.
Kaltinamajam R. L. išaiškintina kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (BK 75 straipsnio 10 dalis).
Kaltinamojo R. L. taip pat išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
R. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. L. galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2025 m. balandžio 15 d. 23.05 val. iki 2025 m. balandžio 16 d. 11.15 val., ir laikyti, kad R. L. yra atlikęs 1 (vieną) arešto bausmės parą.
Realaus arešto bausmės atlikimo atveju, arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo atvykimo į Šiaulių kalėjimą bausmės atlikimui arba asmens sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:
dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
dalyvauti elgesio pataisos programoje;
nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausti R. L. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus;
- konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą R. L. vardu.
Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo 2025 m. balandžio 16 d.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos R. L. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį R. L., saugomą UAB „Autobastionas“ automobilių aikštelėje, esančioje adresu Krucių k., Mažeikių r., ir jo registracijos liudijimą Nr. J854868, išduotą R. L. vardu, saugomą Telšių AVPK Mažeikių r. PK, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai;
- R. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. 02595467, saugomą Telšių AVPK Mažeikių r. PK, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti akcinei bendrovei „Regitra“.
Išaiškinti R. L., jog nuteistieji privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta arešto bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus; informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą. Nuteistajam draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą. Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą jam parenka Probacijos tarnyba. Nuteistasis gali dalyvauti Probacijos tarnybos arba kitos įstaigos, organizacijos ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis. Jeigu teismas paskyrė baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, jų vykdymo tvarką nustato Probacijos tarnyba, atsižvelgdama, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo nuomonę. Nuteistasis turi teisę tokių draudimų ar įpareigojimų vykdymo tvarką apskųsti nuosprendį priėmusiam teismui. Šio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat tokių priemonių tyčinis sugadinimas prilyginamas vengimui atlikti paskirtą bausmę.
Išaiškinti R. L ., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę visą jos laikotarpį.
Įteikti R. L. teismo baudžiamąjį įsakymą.
Informuoti R. L., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.