Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. Ž. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. J. 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja V. J. priėmė nutarimą (toliau – Nutarimas) nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 481 straipsnį, J. S. veikoje nenustačius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių bei išaiškino pareiškėjai I. Ž. teisę ginti savo garbę ir orumą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnį civilinio proceso tvarka Šiaulių apylinkės teisme.

2019 m. rugsėjo 12 d. per Nutarimą priėmusią instituciją Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas pareiškėjos I. Ž. skundas (toliau – Skundas), kuriame, kaip galima suprasti iš skundo konteksto, prašoma panaikinti Nutarimą. Pareiškėja skunde nurodo, jog tai, ką teigia J. S., yra netiesa, jo užgauliojimai kartojasi ne pirmą kartą, jis nuolat, būdamas girtas, priekabiauja, neduoda ramybės, trikdo viešąją rimtį (b. l. 2).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrasis veiklos skyrius atsiliepimu prašo palikti Nutarimą nepakeistą ir Skundo netenkinti. Nurodo, jog norint subjektui inkriminuoti kaltinimą pagal ANK 481 straipsnį, neužtenka vien privataus asmens teisių pažeidimo, nes įstatymo saugomų vertybių sampratoje nusižengimo objektas – siekimas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Asmenų, kuriems būtų pažeistos teisės į žmonių rimtį, nėra, taip pat nėra siekio pažeisti viešąją tvarką. Atliekant visus būtinus procesinius veiksmus, numatytus ANK 569 straipsnyje, negauta jokių reikšmingų duomenų administracinio nusižengimo tyrimui vykdyti. Pažymėta, kad nėra įrodymų dėl asmens galimai padaryto nusižengimo, todėl šiuo atveju J. S. veikoje nenustatyta ANK 481 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių. Šiuo atveju būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią gali būti skiriama nuobauda. Kadangi tarp subjektų įvyko asmeninio pobūdžio konfliktas, jų veiksmai ir tikslas nebuvo nukreipti pažeisti viešąją tvarką, pašaliniai asmenys nenukentėjo, kitų asmenų skundų negauta, todėl pirmiausia turėtų būti teikiama pirmenybė civilinėms apsaugos priemonėms ginant pažeistus teisinius santykius. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, I. Ž. buvo išaiškinta galimybė ginti savo garbę ir orumą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnį civilinio proceso tvarka (b. l. 44–45).

Pareiškėja I. Ž. apklausta teisme paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, tarp pirmo ir antro aukštų, ji sutiko kaimyną J. S., kuris atrodė akivaizdžiai neblaivus. J. S. išvadino ją įvairiais įžeidžiančiais, užgauliojančiais žodžiais. Tuo metu kitų asmenų laiptinėje nebuvo, sukonfliktavus į laiptinę niekas neišėjo. Grįžusi namo ji iškvietė policiją. Nesutinka su Nutarimu, prašo jį panaikinti ir nubausti J. S..

Asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas J. S. teismo posėdžio metu su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis nesutiko, nurodė, jog dirba nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro, todėl jo tą dieną negalėjo būti laiptinėje, pareiškėjos neužgauliojo, jos nepažįsta.

Nagrinėjant pareiškėjos skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose, buvo surengtas teismo posėdis ir apklausti liudytojai.

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tikslaus laiko neprisimena, š. m. vasarą, dienos metu, dirbant buvo gautas iškvietimas, kad viename iš (duomenys neskelbtini) gatvės bendrabučių prie pareiškėjos priekabiauja, užgaulioja kaimynas. Nuvykę į įvykio vietą iš pareiškėjos paėmė pareiškimą. Bendrabučio koridoriuje buvo rastas kaimynas, dėl kurio skundėsi pareiškėja, jis neigė įžeidinėjęs pranešėją. Kadangi asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, paaiškinimas iš jo tą dieną nebuvo paimtas. Nusiskundimų iš kitų kaimynų nebuvo gauta.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. R. parodė, kad tikslios datos neprisimena, vasaros laikotarpiu, galėjo būti š. m. rugpjūčio 14 d., dirbdamas, nuvykęs pagal pareiškėjos I. Ž. iškvietimą, kai konfliktas jau buvo pasibaigęs, iš jos žodžių surašė pareiškimą, kalbėjo su J. S.. Ką šie asmenys sakė ir kitų aplinkybių neprisimena, prašo remtis įvykio dieną jo surašytu tarnybiniu pranešimu.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. rašte nurodyta, jog su 2019 m. rugpjūčio 14 d. įvykiu susijusį vaizdo ir garso įrašą pateikti nėra galimybės, kadangi vaizdo ir garso fiksavimo įranga šiame įvykyje darytas įrašas nebuvo išsaugotas arba nebuvo darytas (b. l. 38).

Iš teismui pateiktos medžiagos ROIK: (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis G. R. 2019 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniame pranešime dėl gauto pareiškimo nurodė, jog š. m. rugpjūčio 14 d., dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu A. B., apie 15.57 val. gavo iškvietimą iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras sėdi laiptinėje, priekabiauja prie žmonių, žodžiu įžeidinėjo pranešėją. Apie 16.10 val. nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja I. Ž., kuri paaiškino, jog rašys pareiškimą dėl kaimyno J. S., kuris išplūdo pranešėją visokiais necenzūriniais (įžeidžiančiais) žodžiais (medžiagos ROIK: (duomenys neskelbtini) l. 4).

2019 m. rugpjūčio 14 d. pareiškime I. Ž. nurodė, kad š. m. rugpjūčio 14 d. apie 16.10 val. jai parėjus į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, kaimynas J. S. dėl šiukšlių pradėjo ją koneveikti visokiais necenzūriniais žodžiais; tai tęsiasi nebe pirmą kartą. Prašo nubausti minėtą asmenį administracine tvarka (medžiagos (duomenys neskelbtini) l. 5).

2019 m. rugpjūčio 22 d. apklausos metu J. S. nurodė, kad neprisimena jokio konflikto su I. Ž.. Jis jos neužkabinėjo, nekeikė jokiais necenzūriniais žodžiais, nežino už ką ji ant jo pyksta. Į namus jis grįžta vėlai vakare po darbų tik pernakvoti, su niekuo iš (duomenys neskelbtini) namo nebendrauja (medžiagos ROIK: (duomenys neskelbtini) l. 7–8).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK Specialiojoje dalyje, sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017).

Šioje byloje sprendžiama dėl J. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Analizuojant aptariamo straipsnio turinį, matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo – nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo – sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo, o tik konkrečius veiksmus, kuriais, kaip minėta, siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Išnagrinėjus pareiškėjos I. Ž. Skunde ir teismo posėdžio metu išsakytus paaiškinimus ir argumentus, išsamiai ir nešališkai ištyrus visą bylos medžiagą, teismas sprendžia, jog 2019 m. rugpjūčio 14 d. tarp pareiškėjos I. Ž. ir J. S. kilusio žodinio konflikto metu, J. S. galimai išsakyti įžeidžiančio turinio žodžiai, adresuoti pareiškėjai I. Ž., sietini su konfliktiniais kaimynų tarpusavio santykiais. J. S. veiksmuose nenustatytas siekis pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, todėl šie jo veiksmai nepripažįstami kaip atitinkantys veiksmus, už kurių padarymą atsiranda administracinė atsakomybė pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, ir laikytini privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktu. Teismas sutinka su Nutarimo motyvais, jog J. S. elgesys ir pasakyti žodžiai galėjo įžeisti pareiškėją, bet Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnyje buvusios numatytos nusikalstamos veikos – įžeidimas, nuo 2015 m. liepos 10 d. dekriminalizuotos, o galiojantis ANK tokio nusižengimo, nesant specialiųjų nukentėjusiojo požymių (pvz., ANK 507, 508 straipsniai), nenumato. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Nutarimas paliktinas nepakeistu, o pareiškėjai pakartotinai išaiškintina, jog ji turi teisę ginti savo garbę ir orumą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnį civilinio proceso tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti I. Ž. skundo ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. J. 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka.