- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-08
- Bylos Nr.
- e2-29046-934/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- BĮ „Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius“
- Atsakovas
- D. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BĮ „Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius“ ieškinį atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 3 156,75 Eur dydžio valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui padarytos žalos atlyginimą (El. b. l. 1-3).
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2016-06-28 (asmeniškai) (El. b. l. 18). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos (El. b. l. 15). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių (El. b. l. 2), yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Dėl žalos priteisimo
Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų ir teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų bazės (CPK 178 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog apdraustasis K. S. 2009-04-24 nukentėjo dėl smurtinių atsakovo veiksmų. Dėl patirtų sužalojimų K. S. tapo iš dalies darbingas, o NDNT Kauno pirmasis teritorinis skyrius nustatė K. S. 70,00 procentų netektą darbingumą nuo 2009-09-09 iki 2010-09-08, NDNT Kauno šeštasis teritorinis skyrius – 60,00 procentų netektą darbingumą nuo 2010-09-09 iki 2012-09-04, 65 procentų netektą darbingumą nuo 2012-09-03 iki 2034-07-24. V. V. socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, VSDFV Jonavos skyrius, o nuo 2012-01-01 VSDFV Kauno skyrius (reorganizavus Jonavos skyrių visas jo teises ir pareigas perėmė Kauno skyrius), sprendimais paskyrė ir moka netekto darbingumo pensiją K. S. nuo 2009-09-09 iki 2034-07-31. Vilniaus apygardos teismas 2014-04-09 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-315/2014, kuris įsiteisėjo 2015-03-05, dėl K. S. sužalojimo kaltu pripažino atsakovą ir priteisė iš jo civilinio ieškovo VSDFV Kauno skyriaus naudai 3 796,39 Eur (13 108,19 Lt) dydžio žalos atlyginimą. Iki 2015-04-30 susidariusi žala VSDF biudžetui priteista įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014-04-09 nuosprendžiu ir įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-27 sprendimu, priteisti civilinėje byloje Nr. e2-1802-861/2015 (CPK 178 straipsnio 3 dalis). Ieškovui toliau tęsiant netekto darbingumo pensijos mokėjimą K. S., nuo 2015-05-01 iki 2016-06-30 išmokėta 3 156,75 Eur dydžio žala (El. b. l. 7-12).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.290 straipsnio 1 dalis nustato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o to paties straipsnio 3 dalis numato, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Asmuo, kurio neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatos). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį ta apimtimi, kuria atlyginta kaltojo asmens veiksmais padaryta turtinė žala (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2007). CPK 182 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai), todėl atsakovo kaltė dėl K. S. sveikatos sutrikdymo šioje civilinėje byloje nebeturi būti nustatinėjama. Teismas sprendžia, kad ieškovas, kurio sprendimais nukentėjusiajam nuo atsakovo buvo išmokėta netekto darbingumo pensija, įgijo regreso teisę reikalauti kompensacijos iš asmens, dėl kurio kaltės padaryta žala. Neteisėti atsakovo veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo prievole išmokėti netekto darbingumo pensiją. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (žala bei nuostoliai, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, CK 6.246-6.249 straipsniai), todėl bylos įrodymų pagrindu ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 3 156,75 Eur dydžio žalą yra tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovas pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas) yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Ieškinys pareikštas 3 156,75 Eur dydžio sumai. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl už jį mokėtinas 71,00 Eur dydžio žyminis mokestis, kuris priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Priimti sprendimą už akių ir ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 156,75 Eur dydžio žalos atlyginimą ieškovo BĮ „Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius“, juridinio asmens kodas 188677437, naudai.
Priteisti valstybei iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 71,00 Eur dydžio žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 5660.
Sprendimas už akių per trisdešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas už akių negali būti atsakovo skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.
Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.