Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. J. ir Ž. J. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2256-800/2012 pagal A. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. J., M. J., A. J., Ž. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Teismui pateiktas pareiškimas neatspindėjo tikrosios pareiškėjos valios, nes ji pareiškimo nepasirašė.

Išrašas iš pareiškėjos 2012 m. gegužės 31 d. medicininių dokumentų patvirtina, kad ji nuo 2012 m. gegužės 18 d. iki 2012 m. gegužės 25 d. dėl psichikos sutrikimų gydyta RKL neurologijos skyriuje, po to psichiatrijos skyriuje iki 2012 m. gegužės 31 d., persirgo išeminiu smegenų insultu, todėl pareiškėja, pasirašydama 2012 m. gegužės 31 d. įgaliojimą J. J. buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, o 2012 m. gegužės 31 d. notarės Zitos Kasperovičienės patvirtintas įgaliojimas (reg. Nr. 344) ginčytinas CK 1.89 straipsnio pagrindu.

Byla išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant ir esant netinkamam atstovavimui. Pareiškėjos įgaliotas asmuo J. J. yra suinteresuota pasinaudoti pareiškėjos senyvu amžiumi, jos sunkia sveikatos būkle, siekdama priimti palikimą, kaip nurodyta išduotame įgaliojime, ką ji pati patvirtino teismo posėdžio metu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja pati asmeniškai žino ir supranta, dėl ko jos vardu kreiptasi į teismą. Pareiškimą pasirašiusi advokatės padėjėja Jolanta Ramoškienė neturi klientės A. J. pavedimo vesti jos vardu bylą Kauno rajono apylinkės teisme. Kaip matyti iš 2012 m. birželio 27 d. atstovavimo sutarties, advokatės padėjėjai pavesta atstovauti A. J. ir atlikti kitus veiksmus, susijusiu su šiuo pavedimu, Kauno miesto apylinkės teisme. Esant netinkamam advokatės padėjėjos įgalinimų įforminimui, netinkamas ir fizinio asmens J. J. atstovavimas, kadangi fiziniai asmenys kitus asmenis byloje gali atstovauti tik kartu su advokatu ar advokato padėjėju (CPK 56 str. 3 d.).

Byla išnagrinėta neatskleidus jos esmės, nes nebuvo išklausyta pati pareiškėja, remtasi prieštaringais liudytojų, kurios yra artimos pareiškėjos giminaitės, parodymais.

Nepagrįstai spręsta, kad visą palikėjo turtą priėmė viena pareiškėja. Pareiškėja negalėjo priimti viso B. J. palikimo, nes namą 2Alšb ir pirtį 3I1ž, pastatą – daržinę 4I1ž, ūkio pastatą 5I1ž, tvartus 6I1b ir 8I1p priėmė apelianto tėvas A. J., o po jo mirties – apeliantas A. J., nes faktiškai juos valdė. Bulvinę 7I1šb ir kitus kiemo statinius apeliantai valdo kartu su pareiškėja. Pareiškėja teismui nepateikė neginčijamų įrodymų, kad ji priėmė visą B. J. palikimą, o liudytojų parodymai patvirtina apeliantų nurodomas aplinkybes, kad pareiškėja priėmė valdyti tik vieną gyvenamąjį namą 1A1ž. Kadangi iki šios bylos iškėlimo dėl B. J. vardu registruoto likusio turto apeliantai ketino su pareiškėja tartis geruoju, į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesikreipė, tačiau šiuo metu apeliantas A. J. Kauno rajono apylinkės teismui yra pateikęs pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po senelio B. J. ir tėvo A. J. mirties ir jis priėmė palikimą.

Nesiaiškinta, kokiu būdu ir kada pareiškėja priėmė palikimą (CK 5.50 str. 1-3 d.), kadangi į teismą ji kreipėsi praėjus beveik penkeriems metams po palikėjo B. J. mirties. Dėl to pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą (CPK 4, 14, 178, 189 str.), nukrypo nuo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, suformuotos Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“, pažeidė CPK 265 straipsnio reikalavimus.

Nenustatyta, kokiais konkrečiais aktyviais pareiškėjos veiksmais pasireiškė viso B. J. palikto turto valdymas. Dėl savo senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos ji viena negalėjo aktyviai valdyti viso palikto turto, kadangi jai pačiai reikalinga kito asmens priežiūra.

Teismas, matydamas, kad apeliantai nesugeba patys vesti bylos be atstovo, nepasiūlė jiems pasinaudoti teisine advokato pagalba ir taip apribojo jų galimybę gintis nuo pareiškėjos pareikšto prašymo.

Prašo panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias dalyvaujančiojo byloje asmens teisę vesti bylą per atstovą; ar tinkamai nusprendė apie palikimo priėmimo faktą, testamentinei įpėdinei pergyvenus testatorių sutuoktinį ir likus gyventi tame pačiame name, kuriame abu gyveno iki testatoriaus mirties.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis).

Nesutiktina su apeliantais, jog apeliacine tvarka peržiūrima byla buvo neteisėtai iškelta, pareiškimą pasirašius ne pačiai pareiškėjai, o jos atstovei pagal sutartį.

Pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus.

2012 m. gegužės 31 d. notariškai buvo patvirtintas įgaliojimas, kuriuo pareiškėja A. J. pavedė J. J. paduoti jos vardu prašymą teismui dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo po sutuoktinio B. J. mirties, atstovauti jos interesus teisme su visomis teisėmis, įstatymų suteiktomis pareiškėjai, savo nuožiūra sudaryti sutartį su advokatu dėl atstovavimo nurodytose bylose, tuo tikslu pateikti ir gauti reikalingus dokumentus, už pareiškėją pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šio pavedimu. 2012 m. birželio 27 d. įgaliotinė sudarė sutartį su advokato padėjėja Jolanta Ramoškiene dėl atstovavimo byloje dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo su teise paduoti prašymą, pareiškimą, ieškinį bei kitus procesinius dokumentus, atstovauti pareiškėją visose teismų instancijose su visomis teisėmis, įstatymų suteiktomis dalyvaujančiam civilinėje byloje asmeniui (ieškovui, atsakovui, trečiajam asmeniui ir nukentėjusiajam) su teise pilnai ar dalinai atsisakyti ieškinio reikalavimų, keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, pasirašyti visus procesinius dokumentus atstovaujamojo vardu, sudaryti taikos sutartį, gauti atstovaujamojo vardu šaukimus ir pranešimus bei juos pasirašyti, tvirtinti dokumentų kopijas, atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu Kauno miesto apylinkės teisme. Advokato praktikai vadovaujanti advokatė I.Blaževičienė leido nurodomai advokato padėjėjai šioje byloje pareiškėją atstovauti.

Tai paneigia apeliacinio skundo argumentą, jog advokatės padėjėja Jolanta Ramoškienė neturi klientės A. J. pavedimo vesti jos vardu bylą teisme. Atstovaudama pareiškėją teisme kartu su advokato padėjėja, įgaliotinė J. J. nepažeidė CPK 56 straipsnio 3 dalies nuostatų.

Aplinkybė, kad sutartyje nurodoma bylos vedimo vieta yra Kauno miesto apylinkės teismas, atstovavimo nedaro neteisėtu. Bylos teismingumą nagrinėjamu atveju apsprendžia ne šalių susitarimas, o įstatymas (CPK 446 straipsnis). Byla Kauno rajono apylinkės teisme išnagrinėta, nepažeidžiant teismingumo taisyklių, o 2013 m. sausio 1 d. Kauno miesto apylinkės teismas ir Kauno rajono apylinkės teismas po reorganizavimo sujungti į vieną Kauno apylinkės teismą. Pareiškėjos atstovavimas toje byloje, dėl kurios buvo sudarytas susitarimas, tačiau ne tame teisme, kuris yra nurodytas atstovavimo sutartyje, nėra proceso teisės normos pažaida, dėl kurios būtų galima daryti išvadą apie pareiškėjos valios nustatyti palikimo priėmimo faktą nesilaikymą ir dėl to byla būtų išnagrinėta neteisingai.

Tokiu būdu pareiškimo pasirašymas per advokato padėjėją atitinka pareiškėjos interesus, nurodytus notariškai patvirtintame įgaliojime ir atstovavimo sutartyje, nepažeidžia CPK 57-59 straipsnių reikalavimų. Nepagrįsti įrodymais apeliacinio skundo argumentai apie pareiškėjos būseną, dėl kurios ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, bei kad įgaliotas asmuo J. J. yra suinteresuota pasinaudoti pareiškėjos senyvu amžiumi, jos sunkia sveikatos būkle (apeliantai nurodomais pagrindais nėra nuginčijęs notariškai patvirtinto įgaliojimo; pareiškėja – veiksnus asmuo).

Atmestini apeliantų teiginiai apie tai, kad byla buvo išnagrinėta, neatskleidus jos esmės.

Bylos esmę pirmosios instancijos teismas nurodė. Konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) miręs B. J. ir pareiškėja buvo susituokę 1952 metais. Abu jų vaikai yra mirę 2009 ir 2012 metais, suinteresuoti asmenys byloje – vaikaičiai. Pagal 2005 m. spalio 7 d. patvirtintą bendrąjį sutuoktinių testamentą vienas kitam jie paliko savo visą turtą. Susitarė, kad, mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, turtą paveldės A. J. (sūnus), o jam nesant gyvam – šio sūnaus sūnus A. J. Abu testatoriai įpareigojo testamentinį įpėdinį per tris mėnesius nuo pergyvenusio sutuoktinio mirties išmokėti L. J. (kitam testatorių sūnui) 10 000 Lt piniginę kompensaciją. Abu testatoriai gyveno namų valdoje (duomenys neskelbtini). Šioje valdoje B. J. vardu yra įregistruotas žemės sklypas ir pastatai – du gyvenamieji namai, pastatas – pirtis, penki ūkio pastatai, kiti statiniai (kiemo statiniai). Teismas sprendė, kad pareiškėja - testamentinė įpėdinė - palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi jį valdyti – nebuvo iš namų išsikėlusi, iš pensijos susimokėdavo mokesčius už elektrą, televiziją, žemę.

Dėl to, kad nebuvo išklausyta pati pareiškėja, sprendimas negali būti laikomas neteisėtu – kaip minėta, pareiškėja bylą teisėtai vedė per atstoves.

Civilinio proceso įstatymai nedraudžia bylos aplinkybes įrodinėti artimų giminaičių parodymais. Priešingai – pagal išnagrinėtos bylos specifiką joje nustatytinas aplinkybes geriausiai gali patvirtinti būtent artimiausi giminaičiai, kokiais yra ir toje pačioje valdoje gyvenantys apeliantai. Kuo prieštaringi liudytojų parodymai, jie nekonkretizavo.

Nesutiktina su apeliantais, jog teismas nesiaiškino, kokiu būdu ir kada pareiškėja priėmė palikimą, o tai konstatavęs, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos nagrinėjamos kategorijos bylose.

Nors į teismą pareiškėja kreipėsi, praėjus beveik penkeriems metams po palikėjo mirties, nėra ginčo, jog ji visą laiką gyveno toje pačioje valdoje. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 1-3 dalių prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Valios priimti palikimą išreiškimas turi svarbiausią reikšmę sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003 pagal ieškovo A.G. ieškinį atsakovei S.G. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies panaikinimo ir nuosavybės teisės į 1/4 dalį pastatų pripažinimo).

Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo A. J. (apeliantas) patvirtino, kad pareiškėja tebegyvena tame pačiame name, kuriame gyveno su palikėju, kas mėnesį duoda pinigų sumokėti 75Lt už elektrą ir 30 Lt už televiziją. Dėl amžiaus ji sunkiai vaikšto, todėl kaip jis anūkas rūpinasi jos buitimi – nuperka dujų balioną, sukapoja malkas, pajungė vandenį, be to, pareiškėją globoja jo mama. Teismų praktikoje faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu pripažįstama ir įpėdinio gyvenimas paveldimame name (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2003 pagal ieškovių Z.H. ir Ž.H. ieškinį atsakovams H.H., Ž.H. dėl naudojimosi statiniais tvarkos nustatymo). Kiekvienas palikimo priėmimo būdas yra konkretus. Įvertinus pareiškėjos amžių ir su tuo susijusias fizines galimybes, nelaikytina, kad artimųjų rūpinimasis pareiškėjos buitiniais poreikiais ir mokesčių už namų valdos išlaikymą sumokėjimas pareiškėjos lėšomis paneigia po jos sutuoktinio mirties atsiradusio palikimo priėmimo faktą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pastarieji duomenys pareiškėjos prašymo pagrįstumą tik patvirtina (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnis).

Nesutiktina su apeliantais, jog palikimo priėmimo fakto nustatymas neteisėtas dėl to, kad dalimi namų valdos statinių po B. J. mirties naudojosi apelianto tėvas A. J., o po jo mirties – apeliantas.

Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis visi šie statiniai yra tuo pačiu unikaliu numeriu įregistruoti nekilnojamieji daiktai (vienos valdos sudėtinės dalys). Kaip minėta, pareiškėja palikimą – pusę velionio sutuoktinio vardu įregistruoto turto – priėmė, kaip testamentinė įpėdinė pradėdama faktiškai jį valdyti. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Tuo vadovaujantis, nėra įstatyminio pagrindo perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo dėl to, kad apeliantas į teismą su prašymu nustatyti palikimo priėmimo faktą kreipėsi, teismui 2012 m. spalio 23 d. priėmus sprendimą, patvirtinantį, jog palikimą priėmė testamentinė įpėdinė (civilinė byla Nr.2-2433-800/2013 pagal A. J. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo Kauno apylinkės teisme iškelta 2013 m. sausio 9 d.).

Apeliantai nepagrindė argumento, jog teismas turėjo įžvelgti jų nesugebėjimą vesti bylą be atstovo ir taip apribojo galimybę gintis nuo pareiškėjos pareikšto prašymo.

Apeliantė Ž. J. yra neįgali, tačiau jos ir brolio apelianto A. J. interesai šioje byloje sutampa. Nors dalimi pareiškime nurodyto turto rūpinosi ir toje pačioje valdoje gyvenusi apeliantų šeima (pareiškėjos atstovė teismo posėdyje, nurodė, kad pareiškėja nepretenduoja į antrą namą), suinteresuotieji asmenys pripažino, jog testamentinė įpėdinė kaip savininkė gyveno viename iš paveldimo turto pastatų, mokėjo už jį mokesčius. Palikėjui mirus, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Priėmusi dalį palikimo, tuo pačiu pareiškėja priėmė visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui J. A. V., trečiajam asmeniui Pasvalio rajono II-ojo notarų biuro notarei Ilmai Budrytei, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais).

Tokiu būdu matyti, kad, nustatęs nurodomas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinių ir įstatyminių pagrindų manyti apie suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir tuo tikslu taikyti CPK 161 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias galimybę pasiūlyti pasirūpinti atstovavimu.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus atitinkantis sprendimas nekeistinas ( CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23d. sprendimą palikti nepakeistą.