Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja Regina Pociene Baudžiamoji byla Nr. 1A-990/2009 m.

Teisejas Gintaras Dzedulionis Procesinio sprendimo kategorija:

2009 m. spalio 27 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Pocienes,

teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios A. S. gynejo advokato Vilhelmo Keliuocio apeliacini skunda del Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir nuteista laisves atemimu 6 menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. paskirtoji bausme dalinio sudejimo budu subendrinta su Klaipedos miesto apylinkes teismo 2009 m. gegužes 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutine subendrinta bausme paskirta laisves atemimas 2 metams 6 menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

I bausme iskaitytas suemimo laikas nuo 2009-08-08 iki nuosprendžio paskelbimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. S. nuteista už tai, kad 2009-08-08 apie 16.30 val. Vilniuje, važiuodama 11-o maršruto troleibusu, priejo prie V. Š., prasege nukentejusiosios rankine ir, pastarajai nepastebejus, iš jos ištrauke 20 Lt vertes pinigine, kurioje buvo 135 litai ir 58 centai bei „Vilniaus banko“ mokejimo kortele, neturinti materialines vertes. Ištraukusi pinigine, Žaliojo tilto stoteleje A. S. iš troleibuso pasišalino, taciau savo nusikalstamos veikos nebaige del nuo jos valios nepriklausanciu aplinkybiu, nes buvo sulaikyta nukentejusiosios vyro.

Teismo posedyje nuteistosios A. S. gynejas praše apeliacini skunda tenkinti.

Prokurore praše nuteistosios A. S. gynejo advokato Vilhelmo Keliuocio apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios A. S. gynejo advokato Vilhelmo Keliuocio apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkes teismas ištyre byloje esancius irodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimu, teisingai juos ivertino ir pagristai nuteistosios A. S. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., nes pastaroji viešoje vietoje pasikesino pagrobti svetima turta iš asmens rankines.

Skirdamas nuteistajai A. S. bausme apylinkes teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje itvirtintu bausme siekiamu tikslu ir BK 54 straipsnyje nustatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pobudi ir pavojingumo laipsni, stadija, kaltes forma, kaltininkes asmenybe, jos atsakomybe lengvinancia aplinkybe. A. S. atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu teismas nenustate, ju, kolegijos nuomone, ir nera.

A. S. pasikesino padaryti apysunki nusikaltima jau turedama neišnykusi ir nepanaikinta teistuma už tycinio nusikaltimo padaryma. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dali asmuo, jau teistas už tycinio nusikaltimo padaryma, jeigu teistumas už ji neišnykes ar nepanaikintas istatymu nustatyta tvarka, vel padaro tycini nusikaltima, yra recidyvistas. Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnio 1 dalyje itvirtinta taisykle, kad recidyvistui už tycinio nusikaltimo padaryma paprastai skiriama laisves atemimo bausme. Tai reiškia, kad tik išskirtinais, netipiškais atvejais recidyvistui už tycini nusikaltima gali buti skiriama ne laisves atemimo, o švelnesne bausme.

Nors nera A. S. atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, ji prisipažino padariusi nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailejosi, veika nutruko pasikesinimo stadijoje, o pagrobti daiktai buvo gražinti nukentejusiajai, taciau nuteistoji praeityje jau penkis kartus teista už nusikalstamas veikas nuosavybei, už kurias jai buvo skiriamos ivairios bausmes – bauda, laisves atemimas atidedant jo vykdyma, reali laisves atemimo bausme (b.l. 34-36). Šia nusikalstama veika A. S. padare ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisves atemimo bausmes vykdymo atidejimo laikotarpiu, praejus vos keliems menesiams nuo nuosprendžio paskelbimo, niekur nedirbo, buvo bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už tevu valdžios nepanaudojima auklejant vaikus (b. l. 29-32). Ivertines šias aplinkybes, apylinkes teismas padare pagrista išvada, jog bausmes tikslai kaltininkes atžvilgiu bus pasiekti tik paskyrus jai griežciausia baudžiamojo istatymo, numatancio atsakomybe už padaryta nusikaltima, sankcijoje nustatyta bausmes ruši – laisves atemima. Kadangi Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos ir kitos bausmiu rušys, apylinkes teismas neturejo pagrindo svarstyti del Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatu taikymo A. S. atžvilgiu. Paskirtoji laisves atemimo bausme tik šiek tiek viršija nustatyta šios bausmes minimalia riba, todel, ivertinus visas bausmes skyrimui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir tai, jog nuteistoji augina šešis mažamecius vaikus, tikrai nera per griežta.

Bendrindamas paskirta bausme su Klaipedos miesto apylinkes teismo 2009 m. gegužes 12 d. nuosprendžiu A. S. paskirta bausme Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio pagrindu, prie griežtesnes ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmes pridedamas dali šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmes, apylinkes teismas tinkamai pritaike istatyma, nes, kaip jau buvo mineta, nuteistoji nauja nusikalstama veika padare bausmes vykdymo atidejimo laikotarpiu. Švelninti galutine subendrinta bausme taip pat nera jokio pagrindo.

Apelianto argumentas, jog apylinkes teismas turejo pagrinda A. S. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 36 straipsnio bei 37 straipsnio nuostatas ir atleisti ja nuo baudžiamosios atsakomybes, nes nuteistoji augina šešis mažamecius vaikus, nepagristas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 36 straipsniu, padares nusikalstama veika asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybes tuo atveju, jei iki bylos nagrinejimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika del aplinkybiu pasikeitimo tapo nepavojingi. Taigi, istatymas nustato, kad aplinkybes, šalinancios veikos ar asmens pavojinguma, atsiranda po veikos padarymo. Šiuo konkreciu atveju A. S. buvo daugiavaike motina tiek nusikalstamos veikos, už kuria ji nuteista skundžiamu nuosprendžiu, tiek ir ankstesniu nusikaltimu padarymo metu. Todel ši aplinkybe negali buti pripažinta kaip A. S. baudžiamaja atsakomybe šalinanti BK 36 straipsnio prasme. Duomenu apie kokias nors aplinkybes, atsiradusias po nusikalstamos veikos padarymo, del kuriu A. S. ar jos padaryta nusikalstama veika prarado pavojinguma, byloje nera.

Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnis nustato, kad padares nusikaltima asmuo gali buti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes, jeigu del padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitu nusikaltimo požymiu ypatumu veika pripažistama mažareikšme. Pagal susiklosciusia teismu praktika, sprendžiant klausima del nusikaltimo mažareikšmiškumo, reikšmes turi tiek veikos objektyvieji požymiai, t.y. kokios baudžiamojo istatymo saugomos vertybes pažeistos ir ju pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kile padariniai, nusikaltimo padarymo budas, laikas vieta, tiek subjektyvieji požymiai, t.y. apibrežta ar neapibrežta tycia, tycios kryptingumas, tikslai, motyvai (kasacines nutartys 2K-292/2004, 2K-205/2007, 2K-387/2008, 2K-472/2008), taciau ne kaltininko asmenybes ypatumai. Nesant jokiu A. S. padaryto nusikaltimo sudeties objektyviuju ir subjektyviuju požymiu ypatumu, sudaranciu pagrinda išvadai, jog padarytos veikos pavojingumo laipsnis nera didelis, apylinkes teismas neturejo pagrindo spresti klausima del šios nusikalstamos veikos pripažinimo mažareikšme ir A. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes del veikos mažareikšmiškumo.

Kaip matyti iš teisiamojo posedžio protokolo, tiek kaltinamoji A. S., tiek jos gynejas sutiko, kad baudžiamoji byla apylinkes teisme butu nagrinejama pagreitinto proceso tvarka. Pradejus byla nagrineti iš esmes, A. S. buvo išaiškintos jos procesines teises. Kaltinamoji patvirtino teismui, jog teises suprato, taciau nei ji pati, nei A. S. gynejas jokiu prašymu nepareiške (b.l. 42-43). Todel apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme buvo suvaržytos A. S. procesines teises, nepagristas.

Atkreiptinas gynejo demesys i tai, jog baudžiamojoje byloje yra išrašas iš Vidaus reikalu ministerijos centrines duomenu bazes, kuriame nurodyta A. S. šeimine padetis (b. l. 26-27). Taigi ta aplinkybe, jog nuteistoji augina šešis mažamecius vaikus, apylinkes teismui buvo žinoma ir skiriant bausme ivertinta.

Esant šioms aplinkybems, keisti apylinkes teismo nuosprendi del apeliaciniame skunde išdestytu motyvu nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistosios A. S. gynejo advokato Vilhelmo Keliuocio apeliacini skunda atmesti.