Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-09 · Administracinė byla Nr. I-606-968/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-09
Bylos Nr.
I-606-968/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02491-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
S. O.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-606-968/2017Proceso Nr. 3-61-3-02491-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,sekretoriaujant Astai Statkevičienei,dalyvaujant pareiškėjui S. O. (S. O.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. O. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas S. O. su skundu (b. l. 1–26) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 45 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti senaties terminą jo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, kadangi jis nežinojo, kad buvo pažeidžiamos jo teisės, garantuojamos teisės aktais, jis neturėjo teisinės literatūros ir galimybės šviestis, neturi teisinio išsilavinimo, todėl nors ir kentėjo nepatogumus, bet nežinojo, kur galima kreiptis. Kamerose neiškabinta informacija apie kalinių teises, skundų pavyzdžiai. Tik paleistas į laisvę, 2016 metų birželio mėnesį pareiškėjas sutiko žmogų, išaiškinusį pareiškėjui jo teises. Gavęs nurodytą informaciją, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į teismą.

2. Pareiškėjas nurodo, kad ilgą laiko tarpą nuo 2012-01-27 iki 2014-10-27 jis buvo laikomas Lukiškių TI-K jo teisę į minimalų gyvenamąjį plotą pažeidžiančiomis sąlygomis. Leistina minimali gyvenamojo ploto norma buvo viršyta daug kartų. Baldai ir sanitarinis mazgas užėmė didžiąją dalį kameros ploto. Dėl to pareiškėjas negalėjo ramiai pailsėti, išsimiegoti, būdavo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, valgyti atšalusį maistą. Kamerose buvo tik dvi kėdės, gultai įrengti taip, kad tarp miegojimo vietų nebuvo net minimalaus atstumo. Lukiškių TI-K nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, teisė į kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kt. renginius. Pareiškėjas negalėjo tinkamai pasivaikščioti lauke, pakankamai sportuoti, dirbti. Jam nebuvo užtikrinta galimybė privačiai pasinaudoti tualetu, kadangi unitazas yra atskirtas tik sienele, nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos. Kamerose nebuvo veidrodžio skutimuisi, nebuvo tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), nebuvo kabliukų rankšluosčiams, tik pakabos viršutiniams rūbams. Lukiškių TI-K pirmo, trečio ir karantino korpuso gyvenamosiose kamerose kaliniams neužtikrinama galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, skirtu iškviesti budintį pareigūną. Antro korpuso kamerose mygtukai yra, bet jie neveikia. Norint iškviesti pareigūnus tenka belstis į duris. Pareigūnai dažnai beldimo negirdi. Po išsimaudymo duše taip pat tenka belsti į duris, kol pareigūnai išgirsta ir nuveda į gyvenamąsias kameras. Kartais pareigūnai tyčiojasi iš tokio beldimo. Tokiu būdu yra neužtikrinamas kalinių saugumas. Dušo patalpose taip pat buvo pažeidžiama teisė į privatumą, kadangi duryse visur įrengtos stebėjimo akutės, dušuose nėra pertvarų nuo kitų besimaudančių kalinių. Dušo patalpų grindys išklotos slidžiomis plytelėmis, nebuvo kilimėlių. Pakabos rūbams buvo įrengtos netoli vandens kranų, todėl kol prasdavosi, pakabinti rūbai sušlapdavo. Dažnai nebūdavo šilto vandens, todėl pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu ne rečiau kartą per savaitę. Dušo patalpos nešvarios, praustuvai sudaužyti. Kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių. Lukiškių TI-K administracija arba nevykdė jokios deratizacijos ir dezinfekcijos, arba ji būdavo neefektyvi. Po procedūros kaliniai būdavo suleidžiami į kameras, neišvėdinus patalpų. Pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, turėjo teisę tik į vienos valandos trukmės pasivaikščiojimą kiemelyje, kas neatitinka Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą praktikos. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirų, peleninių, todėl juose mėtydavosi šiukšlės, suoliukas buvo sulaužytas, sienos pažaliavusios nuo pelėsių, jie nebuvo valomi, laistomi, kad nedulkėtų. Pasivaikščiojimo kiemelių stogas yra iš šiferio, kuriame yra asbesto. Asbesto taip pat buvo sienose, kanalizacijoje. Asbestas žalojo pareiškėjo sveikatą. Pirmo korpuso pasivaikščiojimo kiemelių sienos padengtos aštriabriaune spygliuota danga ir kėlė pareiškėjui nuolatinę baimę susižaloti. Lukiškių TI-K ventiliacijos nėra, vėdinama tik per langą, yra drėgna ir tamsu. Į kameras nepatekdavo pakankamai švaraus oro, nebuvo užtikrintas pakankamas oro judėjimo greitis. Čiužiniai supuvę, užsiveisė parazitų, metalinės lovos surūdiję nuo drėgmės. Nepakankamas natūralus apšvietimas, nuo dirbtinio apšvietimo skaudėjo akis, galvą. Nebuvo galimybės patiems įsijungti apšvietimą. Žiemą kameros nebuvo pakankamai šildomos, vasarą oro temperatūra viršydavo leistinas normas. Kameros buvo nesuremontuotos, lubos ir sienos pasidengę pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui. Karantino kamerose visai nebuvo langų, buvo sniego. Tai neigiamai veikė pareiškėjo fizinę ir psichinę sveikatą. Lukiškių TI-K išduodavo vieną paklodę, užvalkalą pagalvei, tačiau neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių (vėliau išduodavo tik virtuvinį rankšluostį). Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės ant metalinių lovų čiužiniai rūdydavo, pūdavo. Lukiškių TI-K administracija iš pradžių neskalbdavo apatinio trikotažo, vėliau skalbdavo tik tuo atveju, jeigu nuteistasis turėdavo tam skirtą skalbimo maišą. Jeigu, nuteistasis neturėdavo pinigų sąskaitoje, jis nemokamo viršutinių drabužių skalbimo turėdavo laukti du mėnesius. Todėl asmenys būdavo priversti patys skalbti rūbus, o jiems džiovinti sąlygų nebuvo. Nebuvo išduodama pakankamai tualetinio popieriaus (dviem savaitėm būdavo skirta pusė rulono popieriaus). Šiukšlių konteineriai buvo pastatyti prie gyvenamųjų kamerų langų, todėl jausdavosi nemalonus kvapas. Maistas nebuvo skanus, davinio energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal, maistas nebuvo sveriamas, todėl dažnai neatitiko nustatyto kiekio. Trumpalaikio sulaikymo ir paskirstymo kamerose pareiškėjas buvo laikomas vidutiniškai 4–5 val., šiose kamerose trūkdavo vietos, oro, svaigo galva, buvo karšta, nebūdavo kur atsisėsti, būdavo pilna šiukšlių, sienos sutrūkinėjusios, išpaišytos, nebuvo šiukšlių dėžių, būdavo nemalonus kvapas. Sename korpuse tokių kamerų sienos dengtos aštriabriaune tinko danga, į kurią galima susižaloti. Tokios pareiškėjo laikymo sąlygos sukėlė jam fizinius skausmus, psichologinius išgyvenimus. Jis tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, jis patyrė didelius dvasinius sukrėtimus, emocinius, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė jo skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad 2012 metais jis buvo laikomas Lukiškių TI-K I korpuse, su 3–4 asmenimis 7 kv. m. dydžio kamerose. 2012 metais jis visą laiką buvo Lukiškių TI-K, nebuvo niekur išvežtas.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 33–49) nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2013-12-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, o nuo 2015 m. – su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Vadovaujantis teisės aktų reikalavimais langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Kadangi nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Toks vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams. Laikino laikymo patalpos yra administraciniame pastate. Jos nėra didelės, kiekvienoje yra suolas, kur suimtieji (nuteitieji) gali atsisėsti. Jose laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) ir Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio reikalavimų. Teisės aktuose nenustatytas laikino laikymo kamerų plotas, tenkantis vienam asmeniui. Laikino laikymo patalpose draudžiama rūkyti. Tiek trumpalaikių laikymo kamerų patalpose, tiek jų išorėje yra iškabinti ženklai, draudžiantys rūkyti. Tardymo izoliatorių patalpos, įrenginiai, inventorius eksploatuojami laikantis teisės aktų reikalavimų. Bendro naudojimo patalpų valymo darbai atliekami pagal poreikį. Duomenų apie tai, kad šios patalpos būtų nešvarios nebuvo gauta. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 35.4 p., nustatantis privalomą reikalavimą kameroje įrengti signalinį mygtuką neteko galios nuo 2010-01-27. Pavojaus mygtukai kamerose yra įrengti, bet juos dažnai gadina patys suimtieji (nuteitieji). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti šalto vandens tiekimo sistema. Lukiškių TI-K teigimu, Lietuvos higienos norma HN 76:2010, tiek Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) taikomos tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems pastatams. Lukiškių TI-K tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Stebėjimo akutės duryse įrengtos laikomų asmenų nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Teisės aktai nenumato sanitarinių mazgų atitvėrimų nuo stebėjimo akučių. Pareigūnai tarnybos metu su visais laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi etikos taisyklių, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normos nenustato reikalavimo kamerose įrengti veidrodžių. Lukiškių TI-K yra nupirkęs reikiamą kiekį veidrodžių, kurie montuojami remontuojamose kamerose. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti po dušu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Patalynė išduodama pagal teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti apmokėjus už paslaugą. Naudojimasis šia paslauga yra nuteistųjų (suimtųjų) teisė, bet ne pareiga. Jei asmuo neturi pinigų, jis gali raštu kreiptis dėl galimybės išsiskalbti nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos grąžinami sausi. Pagal teisės aktų reikalavimus, Lukiškių TI-K vyrams tualetinis popierius, muilas išduodamas du kartus per mėnesį, dantų pasta, šepetėlis ir vienkartiniai skustuvai išduodami kas mėnesį. Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų (nuteistųjų) teisė, bet ne pareiga. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengtos rakinamos kameros. Pasivaikščiojimo kiemų plotis: I korpuse – nuo 17,34 kv. m iki 23,14 kv. m; II korpuse – nuo 34,16 kv. m iki 37,40 kv. m; III korpuse – nuo 15,55 kv. m iki 31,05 kv. m. Pasivaikščiojimų kiemeliai pastoviai valomi, esant būtinumui visada barstomi. Šiferio lakštais yra padengti tik I, III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai. Lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti dar prieš įsigaliojant nutarimui dėl asbesto gaminių naudojimo ribojimo. Norėdami dalyvauti užimtumo programoje asmenys turi parodyti savo iniciatyvą. Lukiškių TI-K organizuojami stalo žaidimų turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos. Įstaigoje įrengtoje koplyčioje atliekami religinio pobūdžio renginiai, aukojamos šv. mišios. Asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Organizuojami profesionalų ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai. Įstaigoje veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali naudotis visi norintieji. Taip pat suimtieji vedami į sporto salę, kino salę, dalyvauja ŽIV ir narkomanijos prevencijos programoje, vedami pasivaikščioti. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė yra tikrinama Lukiškių TI-K sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas – 4,92 Eur, kurių dydį apskaičiavo remdamasi Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.

Lukiškių TI-K atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies

4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 45 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2012-01-27 iki 2014-10-27 Lukiškių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Dėl ieškinio senaties termino

5. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų iš Lietuvos valstybės prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2012-01-27 iki 2014-10-27. Lukiškių TI-K atsiliepime pareiškėjo skundo daliai teismo prašo taikyti trejų metų ieškinio senatį.

5.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. CK taip pat numatyta, kad: ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (1.127 straipsnio 5 dalis); ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

5.2. Pareiškėjas skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų teismui padavė tik 2016-06-16 (b. l. 1–24), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimo savo teisių pažeidimo pradžios. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas per šį laikotarpį būtų veikęs protingai ir sąžiningai, būtų ėmęsis aktyvių teisėtų veiksmų iki šios bylos iškėlimo, siekdamas ginti savo pažeistas teises.

5.3. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojama praktika, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr. EŽTT 1975-02-21 sprendimą G. prieš Jungtinę Karalystę). Tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr. EŽTT 1996-10-22 sprendimą S. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujintas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2013-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A52-858/2015). Pareiškėjas prašo teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kadangi jis neturėjo teisinio išsilavinimo, neturėjo teisinės literatūros ir galimybės šviestis, kamerose nebuvo iškabintos informacijos apie teisių gynimą.

5.4. Skundo padavimo teismui terminus ir tvarką reglamentuojantys teisės aktai yra skelbiami viešai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Lukiškių TI-K pareigūnai ar kiti asmenys pareiškėjui būtų sudarę kliūtis su šiais aktais susipažinti arba gauti teisinę pagalbą. Pareiškėjas nenurodė pats ėmęsis aktyvių veiksmų šiems teisės aktams gauti (pvz., atlikęs paiešką bibliotekoje, teikęs prašymus) arba kad šie prašymai nebuvo patenkinti. Teisės aktai nenumato pareigos kamerose iškabinti informaciją apie jose laikomų asmenų teisių gynimą. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

5.5. Teismo vertinimu, CK 1.124 straipsnyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas yra pakankamas, siekiant pasinaudoti savo pažeistų teisių gynybos priemonėmis teisme. Pareiškėjas šioje administracinėje byloje teismui nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino žalai dėl netinkamų kalinimo sąlygų prisiteisti atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Skunde pareiškėjas teigia, kad kalinimo sąlygos buvo žeminančios jo orumą ir kad dėl savo pažeistų teisių pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus. Taigi, jei pareiškėjas jautė tokius išgyvenimus, jis turėjo suvokti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos. Byloje nenustačius objektyvių aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, teismas neturi pagrindo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti ex officio (lot. pagal pareigas). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo dalis, kuria prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2012-01-27 iki 2013-06-15, atmestina.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

6. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

7. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

8. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas: 2013-06-16 – 2013-09-25 buvo laikomas kameroje Nr. 169, kurios plotas 7,94 m², kurioje buvo laikomi 3–4 asmenys; 2013-09-06 – 2013-10-02 buvo laikomas kameroje Nr. 127, kurios plotas – 7,94 m², kurioje buvo laikomi 3–4 asmenys; 2013-10-03 – 2013-11-03 buvo laikomas kameroje Nr. 160, kurios plotas – 7,94 m², kurioje buvo laikomi 3–4 asmenys; 2013-11-04 – 2014-01-22 buvo laikomas kameroje Nr. 129, kurios plotas 7,94 m², kurioje buvo laikomi 3–4 asmenys; 2014-01-23 – 2014-03-27 buvo laikomas kameroje Nr. 159, kurios plotas – 7,94 m², kurioje buvo laikomi 3–4 asmenys; 2014-03-28 – 2014-06-20 buvo laikomas kameroje Nr. 192, kurios plotas – 7,94 m², kurioje buvo laikomi 3–4 asmenys; 2014-06-21 – 2014-08-11 buvo laikomas kameroje Nr. 126, kurios plotas – 7,48 m², kurioje buvo laikomi 2–3 asmenys; 2014-08-12 – 2014-08-28 buvo laikomas kameroje Nr. 199, kurios plotas – 7,94 m², kurioje buvo laikomi 2–3 asmenys; 2014-08-29 – 2014-10-22 buvo laikomas kameroje Nr. 278, kurios plotas – 7,92 m², kurioje buvo laikomi 2–4 asmenys; 2014-10-23 – 2014-10-26 buvo laikomas kameroje Nr. 148, kurios plotas – 7,28 m², kurioje buvo laikomi 2–3 asmenys; 2014-10-27 buvo paleistas į laisvę. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2013-06-16 iki 2014-10-27) Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 492 dienas.

8.1. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². BVK įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas, būnant Lukiškių TI-K, buvo užtikrintas 13 dienų, vadinasi, 479 dienas Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą.

8.2. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia (lot. be kita ko) nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, prašymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, prašymo Nr. 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.

8.3. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 479 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

8.4. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

8.5. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

8.6. Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 m² – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Įvertinus byloje esančią medžiagą, matyti, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą šiais laikotarpiais buvo ženkliai pažeista.

9. Pareiškėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, juo naudojantis nebuvo užtikrinamas privatumas, nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, kabliukų rankšluosčiams.

9.1. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

9.2. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016-07-01 pažyma Nr. 24-5622 (b. l. 85–86) patvirtina, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Taigi ši patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema. Byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengimu, įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatytų reikalavimų ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.

9.3. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje N. ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje M. prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje T. prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje A. ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

9.4. Konstatavus, kad sanitarinio mazgo įrengimas Lukiškių TI-K kamerose neatitiko teisės aktų reikalavimų, teismas atskirai nebepasisakys dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su sanitarinio mazgo veikimu, naudojimusi.

10. Pareiškėjas skundžiasi, kad dušuose dažnai nebūdavo šilto vandens, dušo patalpų grindys buvo slidžios, patalpos nešvarios, praustuvai sudaužyti, netinkamai įrengtos pakabos, neužtikrintas privatumas. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo suteikiama galimybė išsimaudyti po dušu vieną kartą per savaitę, pareiškėjas skundžiasi dėl maudymosi dušuose sąlygų. Tačiau pareiškėjo teiginius dėl maudymosi dušuose sąlygų paneigia Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-09-12 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1505 (b. l. 118–119), kuriuo nustatyta, kad: Lukiškių TI-K antrojo korpuso dušo patalpa ir joje esantys įrenginiai (medinės grindų grotelės) buvo vizualiai švarūs ir tvarkingi, sienos lygios išklijuotos plytelėmis, ant grindų susikaupusio vandens nebuvo, yra užtikrintas šalto ir karšto vandens tiekimas. Higienos norma HN 76:2010 nenumato reikalavimo dušinėse įrengti kabinas atskiriančias pertvaras, todėl pareiškėjo teiginys dėl privatumo neužtikrinimo šiuo aspektu laikytinas nepagrįstu. Pareiškėjas nenurodė, kad būtų prašęs pasinaudoti galimybe eiti į dušą vienas arba kad tokie jo prašymai buvo atmesti. Tokią teismo poziciją patvirtina LVAT praktika (žr. pvz., LVAT 2016-11-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2313-662/2016). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl naudojimosi dušu sąlygų ir privatumo pažeidimo atmestini, kaip nepagrįsti.

11. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K netinkamai aprūpina patalyne, rankšluosčiais, neišduoda pakankamai tualetinio popieriaus. Pagal Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas, vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose-kalėjimuose, turi būti išduodama: kartą per trejus metus antklodė (1 vnt.); kartą per 4 metus čiužinys (1 vnt.); kartą per dvejus metus pagalvė (1 vnt.); 2 užvalkalai pagalvei metams, 4 paklodės metams, 2 rankšluosčiai metams, 1 rulonas tualetinio popieriaus vienam mėnesiui. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatas: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas (63 punktas). Pareiškėjo teiginius dėl netinkamo materialinio aprūpinimo paneigia Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016-07-01 pažyma Nr. 24-5622 (b. l. 85–86) patvirtinanti, kad: tualetinis popierius išduodamas pagal nustatytą tvarką – du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir viduryje); patalynė suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodama pagal teisės aktų nustatytas normas. Pareiškėjas pripažįsta, kad jam buvo išduodama tiek tualetinio popieriaus, kiek numato teisės aktai (pusė rulono dviem savaitėm), tačiau skundžiasi, kad toks kiekis nebuvo pakankamas. Teismas pažymi, kad pagal LVAT praktiką, papildomi asmeniniai pareiškėjo poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas laisvės atėmimo vietų įstaigų pareigų vykdymas (žr., pvz., LVAT 2016-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-315-602/2016; 2016-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016). Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo materialinio aprūpinimo Lukiškių TI-K atmestini kaip nepagrįsti.

12. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos drabužių skalbimui ir džiovinimui. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatas: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas (63 punktas); laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius (64 punktas); draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims (65 punktas); lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (66 punktas); lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiama atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (67 punktas). Pareiškėjo skundo treiginius dėl netinkamai valomo minkštojo inventoriaus, sąlygų skalbti ir džiovinti skalbinius neužtikrinimo, paneigia: Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016-07-01 pažyma Nr. 24-5622 (b. l. 85–86), kurioje nurodyta, kad valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai kartą per savaitę; suimtieji (nuteistieji) asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę, apmokėdami už paslaugas, arba neturint pinigų kartą per mėnesį skalbdami nemokamai; drabužiai ir patalynė iš skalbyklos tą pačią dieną grąžinami sausi; Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-12-18 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2591 (b. l. 120–121), pagal kurį kameroje Nr. 192 (kurioje buvo laikomas pareiškėjas) minkštasis inventorius buvo vizualiai švarus, tinkamas dezinfekcijai, minkštasis inventorius (čiužiniai, antklodės, pagalvės) yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose, išdezinfekuotas inventorius laikoma atskirai nuo panaudoto.

13. Skunde taip pat nurodoma, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo buitinių kenkėjų ir parazitų (pelių, vorų, utėlių, blakių), buvo netinkamai vykdoma deratizacija ir dezinfekcija. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis: laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas); laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų; esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją) (60 punktas). Pareiškėjas teismui nepateikė jokių jo teiginius dėl netinkamos kamerų būklės patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl reikalavimų Lukiškių TI-K kamerose nesilaikymo būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kokias nors kitas institucijas. Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2016-07-04 raštas Nr. 2.10-3553(16.17.8.10.12) (b. l. 132), kuriame nurodyta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nėra gavęs pareiškėjo skundų dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu. Lukiškių TI-K prie atsiliepimo pridėjo 2013-12-30 su UAB „Dezinfa“ sudarytą sutartį Nr. VLN-P-2013/255 (b. l. 124–127) dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo Lukiškių TI-K sandėlių, virtuvės, miegamosiose ir pirties patalpose. Šios sutarties pagrindu UAB „Dezinfa“ įsipareigojo sutartyje numatytose patalpose du kartus per mėnesį vykdyti graužikų bei du kartus per mėnesį – vabzdžių kontrolės ir naikinimo darbus. Tai, kad kenkėjai ir parazitai Lukiškių TI-K yra naikinami, nurodyta ir Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016-07-01 pažymoje Nr. 24-5622 (b. l. 85–86). Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-12-18 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2591 (b. l. 120–121) ir 2014-11-12 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2189 (b. l. 122–123) patvirtina, kad kamerose Nr. 160 ir 278, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, graužikų ar buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta; Lukiškių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo yra sudaręs sutartį su įmone, turinčia licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veika; informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama administracijos nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, kad Lukiškių TI-K yra sistemingai vykdoma tokio pobūdžio priežiūra ir profilaktika. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl netinkamai vykdomos deratizacijos ir dezinfekcijos atmestini kaip nepagrįsti.

14. Skunde pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo antisanitarinės sąlygos: drėgna, tamsu, netinkama oro temperatūra, nepakankamas oro judėjimo greitis, netinkamas apšvietimas, kameros nesuremontuotos, pelėsis, nusilupę dažai.

14.1. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis: laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas); gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas); šiltuoju metų laiku gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų santykinė drėgmė turi būti 35-65 proc., o šaltuoju metų laiku – 35-60 proc.; oro temperatūra turi būti šiltuoju metų laiku 18–28 °C, šaltuoju metų laiku – 18–22 °C; oro judėjimo greitis šiltuoju metų laiku 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laiku – 0,05–0,15 m/s (26 punktas); gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai; natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %; mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas); gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas); visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs (54 punktas); gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 punktas); laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose; tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (58 punktas).

14.2. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2016-07-04 raštas Nr. 2.10-3553(16.17.8.10.12) (b. l. 132) patvirtina, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nėra gavęs pareiškėjo skundų dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu. Iš atsakovės atstovo teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu buvo nustatyti šie Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 ir 28 punktų reikalavimų pažeidimai: kameroje Nr. 192 dalyje lango nebuvo stiklo, kamerose Nr. 192 ir Nr. 160 buvo atšokusių sienų dažų, sienų paviršius buvo nelygus (b. l. 120–121), kameroje Nr. 278 buvo atsilupusių nubyrėjusių dažų (b. l. 122–123). Dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų antisanitarinių sąlygų (t.y. oro temperatūros, santykinės drėgmės, vėdinimo, apšvietimo, švaros kamerose neatitikimo teisės aktų reikalavimams) teismas pažeidimų nenustatė, kadangi Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais buvo konstatuotas jų atitikimas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimams: oro temperatūra kameroje Nr. 160 – 21,3°C, kameroje Nr. 278 – 18,1°C; oro drėgmė kameroje Nr. 160 – 35,2 %, kameroje Nr. 278 – 57,6 %; dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 160 – 200 lx, kameroje Nr. 278 – 220,3 lx, dirbtinė naktinė apšvieta kameroje Nr. 160 – 10,4 lx, kamerose Nr. 160 ir Nr. 278 vėdinimas užtikrinamas per langus, kamerose Nr. 160 ir Nr. 278 grindų paviršius tinkamas lengvam valymui, kameroje Nr. 160 pelėsio požymių nenustatyta, kameroje Nr. 160 vizualiai švaru (2014-12-18 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2591, b. l. 120–121; 2014-11-12 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2189, b. l. 122–123). Šiuo atveju pažymėtina, kad byloje pateiktuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose yra nurodyti duomenys apie laikymo sąlygų kontrolę, vykdytą ir tais laikotarpiais, kai pareiškėjo Lukiškių TI-K nebuvo, arba kuriems teismas taiko senaties terminą. Todėl, vadovaudamasis protingumo principu, teismas remiasi tik tų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų duomenimis, kuriuose kamerų patikros aplinkybės buvo fiksuojamos per protingai trumpiausią laiko tarpą nuo ginčo laikotarpio.

14.3. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad aukščiau nurodytais Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais nustatyti tam tikri Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų pažeidimai gali būti reikšmingi sprendžiant dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo ir vertinant visumą pareiškėjo nurodytų konstatuotų neteisėtų veiksmų ir sprendžiant dėl patirtos žalos atlyginimo.

15. Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščioti gryname ore jis galėdavo tik 1 valandą per dieną, pasivaikščiojimo kiemeliai buvo netvarkingi. SVĮ 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos. Pagal BVK 86 straipsnio 1 dalies 3 punktą, drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vieną valandą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo užtikrintas teisės aktų nustatytas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore. Taigi laikytina, kad šiuo aspektu Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių nepažeidė. Pareiškėjo teiginius, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo netvarkingi paneigia Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-11-12 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2189 (b. l. 122–123) konstatuota, kad Lukiškių TI-K I korpuso pasivaikščiojimo kiemeliai buvo išvalyti.

16. Pareiškėjas skundžiasi, kad pasivaikščiojimų kiemelių stoguose, sienose, kanalizacijoje buvo naudojamas asbestas. Vyriausybė 1998-09-28 nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktu (2002-01-24 nutarimo Nr. 102 redakcija, įsigaliojusi nuo 2002-01-27) uždraudė Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 33–49) patvirtino, kad šiferio lakštais yra padengti tik I ir III korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrai. Vilniaus Universiteto Onkologijos Instituto Vėžio profilaktikos ir kontrolės centro epidemiologinės grupės vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Petrauskaitė-Everatt yra nurodžiusi, kad, kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Tačiau, tuos statinius griaunant, o asbesto gaminius ardant, laužant ar kitaip apdorojant, aplinkoje pasklinda labai smulkūs akimi nematomi plaušeliai. Žmogui įkvepiant asbesto plaušelių, jie susminga į kvėpavimo takų audinį ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių ligų priežastimi (http://www.sveikaszmogus.lt/ Profilaktika-2874-Asbesto_pavojai_ka_turime_zinoti). Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 33–49) nurodė, kad šiferio lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Byloje nėra pateikta įrodymų apie asbesto sukeltą žalą pareiškėjo sveikatai. Dėl kenksmingos sveikatai aplinkos (asbesto) pareiškėjas nesikreipė į kompetentingas institucijas, kurios būtų atlikusios aplinkos kenksmingumo matavimus. Taigi, teismo vertinimu, net ir padarius išvadą, kad Lukiškių TI-K konstrukcijose yra aptartos draudžiamos medžiagos, ji negalėjo sukelti pareiškėjui sveikatos problemų. Tokią teismo išvadą patvirtina LVAT praktika (žr. pvz., 2016-01-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015).

17. Pareiškėjas skundžiasi, kad Lukiškių TI-K nepakankamai užtikrinamas užimtumas, socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 33–49) paaiškino, kad: norint dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, laikomi Lukiškių TI-K turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką; Lukiškių TI-K organizuojami stalo žaidimų turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos; koplyčioje atliekami religinio pobūdžio renginiai, aukojamos šv. mišios, asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija; organizuojami profesionalų ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai; veikia biblioteka; suimtieji vedami į sporto salę, kino salę, dalyvauja ŽLV ir narkomanijos prevencijos programoje, vedami pasivaikščioti. Pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo užtikrintos ugdymo ir užimtumo sąlygos yra abstraktūs, pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai jo atžvilgiu buvo neužtikrintos užimtumo ir ugdymo sąlygos, kaip pasireiškė šis neužtikrinimas, todėl laikytina, kad šių aplinkybių pareiškėjas nepagrindė.

18. Pareiškėjas taip pat teigia, kad buvo laikomas netinkamomis sąlygomis laikino sulaikymo ir paskirstymo (karantino) patalpose. Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punkte nustatyta, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Teisės aktai nenustato vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto laikino laikymo, paskirstymo kameroje. Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims apgyvendinti skirtoms patalpoms įrengti, o trumpalaikio laikymo ir paskirstymo patalpos nėra į izoliatorių priimtiems asmenims apgyvendinti skirtos patalpos. Pareiškėjo teiginius dėl jo netinkamų sąlygų laikino laikymo patalpose paneigia Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-07-02 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-799 (b. l. 54–55), kuriuo konstatuota, kad laikino laikymo patalpose atliktas remontas, yra suolai, įrengta mechaninė ventiliacija, yra langai, jie vėdinimui pritaikyti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu pagal Lukiškių TI-K pateiktus duomenis nebuvo laikinai išvykęs iš Lukiškių TI-K. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo laikino laikymo ir paskirstymo (karantino) patalpose, atmestini.

19. Pareiškėjas skundžiasi teismui, kad jam buvo tiekiamas netinkamas maitinimas. SVĮ 44 straipsnyje nustatyta, kad: suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas; maistu suimtieji aprūpinami nemokamai (5 dalis); suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (6 dalis). Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 buvo patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parą sudaro 2 298 kcal. Pareiškėjo teiginiai dėl per mažos energetinės vertės maitinimo paneigti: Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimo protokolo duomenimis (b. l. 56), pagal kuriuos 2013-12-19 patikrinimo metu buvo nustatyta nedirbančių vyrų paros maisto davinio energetinė vertė (2856 kcal (2380 g. x 1,2 kcal)) net viršijo teisės aktais nustatytąją (2298 kcal), taip pat Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus 2015-12-22 protokolu Nr. Ch2966 (b. l. 57–58), pagal kurį nedirbančių vyrų pietų davinio energetinė vertė – 1076,7 kcal. Atsakydamas į pareiškėjo teiginius, dėl to, kad maistas jam buvo neskanus, teismas pažymi, kad nepatenkinti pareiškėjo pomėgiai nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad suteikdamas maitinimą pareiškėjui Lukiškių TI-K nepažeidė teisės aktų reikalavimą ir pareiškėjo teisių.

20. Pareiškėjas skundžiasi, kad kai kuriose kamerose jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktu, tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimų moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Minėtų taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad Lukiškių TI-K gyvenamosioms patalpoms nėra taikomas reikalavimas dėl signalizacijos mygtukų įrengimo, kadangi tai susiję su patalpos rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu, tuo tarpu aptariamos taisyklės numato, kad jos nėra taikomos jau pastatytiems tardymo izoliatoriams. Tokią poziciją patvirtina teismų praktiką (LVAT 2015-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A236-858/2015; LVAT 2014-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-150/2014).

21. Atmestini pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo pareigūnų elgesio. Teismas pažymi, kad pareiškėjas reikšdamas tokias pretenzijas, konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.

22. Pareiškėjas skundžiasi, kad šiukšlių konteineriai buvo pastatyti prie gyvenamųjų kamerų langų, dėl ko sklido blogas kvapas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 18.5. punkte nustatyta, kad buitinių atliekų konteinerių aikštelės įrengiamos ne arčiau kaip 20 metrų atstumu nuo gyvenamųjų pastatų; aikštelės turi būti asfaltuotos arba betonuotos; konteineriai turi būti sandarūs, su dangčiais. Pagal LVAT praktiką (žr. pvz., LVAT 2016-11-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2313-662/2016) pareiškėjui detaliai nurodžius reikšmingas laikymo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga įrodyti šių sąlygų atitikimą teisės aktų reikalavimams tenka atsakovui. Šiuo atveju Lukiškių TI-K nepateikė teismui jokių duomenų apie buitinių atliekų konteinerių laikymą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo buitinių atliekų konteinerių laikymo nebuvo paneigti.

23. Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K buvo sutrikdyta jo sveikata. Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2016-06-28 raštas Nr. S-PR-1300 (b. l. 32) patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į šią ligoninę su skundais dėl pablogėjusios sveikatos, kuriai galėjo turėti įtakos jo laikymas Lukiškių TI-K, nesikreipė. Iš byloje pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 59–80) matyti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo atliekami profilaktiniai tyrimai, pareiškėjas kreipėsi dėl odos darinių (b. l. 76), skundėsi ausų prikurtimu (b. l. 78), o depresija ar kitokie panašaus pobūdžio susirgimai nebuvo diagnozuoti. Taigi byloje nėra duomenų apie kokius nors negrįžtamus pareiškėjo sveikatos pakitimus, sąlygotus netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu.

24. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 4800 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 4800 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1, 5 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. O. (S. O.) (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 4 800 (keturis tūkstančius aštuonis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas