Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovei J. M. dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo, dalies paveldėjimo pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo byloje Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarė Rasa Ona Inokaitienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad vasarą labai pablogėjo jos sveikata, nes ji neteko labai brangaus jai žmogaus, t. y. mamos, su kuria turėjo artimą ryšį ir bendravo kiekvieną dieną. Dėl šios priežasties ji lankėsi gydymo įstaigose. Sveikatos būklė jai neleidžia dirbti, nes ji negali keltis labai anksti. Dėl sveikatos sutrikimo ji neužmiega iki 2 val. nakties, todėl natūraliai atsikelia tik 11 val. ryto. Kadangi vartoja vaistus, tai vėliau dar reikia apie 2 val. vaistams išsivaikščioti. Ji negali patirti jokio streso, nes dėl to sutrinka organų veikla, ji turi gyventi ramų gyvenimą ir niekur neskubėti. Darbo biržoje yra registruota ir lankosi tik dėl išmokos, nes darbo birža nurodžiusi, kad jokio darbo pasiūlyti jai negali. Iki mamos mirties ji buvo šiek tiek mamos remiama, t. y. mama yra davusi jai apie ~ 700,00 Eur, ji skolinosi pinigus iš draugių, paimdavo pinigų iš atsakovės. Mano, kad atsakovė galėtų už butą jai duoti bent 3 000,00 Eur, nes atsakovė turi tris butus, o ji neturi jokio turto.

Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Jeigu būtų paveldima, pagal įstatymą ieškovė būtų gavusi tiek pat kiek yra gavusi šiuo metu, t. y. gavo daugiau negu 1/6 mamos turto. Mano, kad ieškovė apskritai nesupranta paveldėjimo prasmės, nes ji mano, kad kažkas gavo grynų pinigų, o tai, kad ji pagal įstatymą gavo mamos palikimo dalį ji nelaiko palikimu. Be to ji siūlė ieškovei padovanoti savo 1/3 dalį po mamos pavelėto turto, t. y. namų valdos dalį, tačiau ieškovė su tuo nesutiko. Mama testamentu seniai buvo butą nusprendusi palikti jai, o namų valdą paliko, kad būtų padalinta tarp vaikų. Mamos pensija jos mirties dienai buvo apie 200,00 Eur, todėl ieškovės paaiškinimai, kad mama ją rėme negali būti tiesa.

Suinteresuotas asmuo notarė Rasa Ona Inokaitienė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašė bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. K. (e. b. l. 6). 2018 m. balandžio 17 d. pareiškimu į 17-ąjį notarų biurą kreipėsi M. K., 2018 m. birželio 15 d. pareiškimu kreipėsi J. M., 2018 m. birželio 25 d. pareiškimu kreipėsi P. B. dėl palikimo priėmimo mirus mamai J. K.. VĮ Registrų centras pažyma patvirtina, kad mirusioji J. K. nuo 1994 m. gruodžio 8 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), būdama išsituokusi.

Mirties dieną palikėja turėjo tris vaikus, ieškovę M. K., atsakovę J. M. bei sūnų P. B.. Iš paveldėjimo byloje esančio Akcinės bendrovės „Archyvų sistemos“ rašto dėl informacijos pateikimo, nustatyta, kad 1995-03-14 buvusio Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notaro A. R. Palšausko patvirtintas J. K. sudarytas testamentas, nebuvo pakeistas ar panaikintas. VĮ Registrų centro 2018 m. balandžio 18 d. pranešimas Nr. T2-18/0024070 patvirtina, kad 2018 m. balandžio 17 d. M. K. priėmė J. K. palikimą, 2018 m. birželio 15 d. pranešimas Nr. T2-18/0036923 patvirtina, kad 2018 m. birželio 15 d. J. M. priėmė J. K. palikimą, o 2018 m. birželio 25 d. pranešimas Nr. T2-18/0038439 patvirtina, kad P. B. priėmė J. K. palikimą. VĮ Registrų centras duomenimis mirusiajai J. K. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Iš paveldėjimo byloje esančio paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (notarinio registro Nr. RJ4328) nustatyta, kad ieškovė M. K. paveldėjo 1/3 (vieną trečiąją dalį) turto, kurį sudaro žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatas- Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – Kiemo statiniai, esantis (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad remiantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, bendra paveldimo turto vidutinė rinkos vertė: 11 248,00 Eur (vienuolika tūkstančių du šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai) (e. b. l. 19-24).

Iš paveldėjimo byloje esančio paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (notarinio registro Nr. RJ4882) nustatyta, kad atsakovė J. M. paveldėjo 1/3 (vieną trečiąją) dalį turto, kurį sudaro žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatas- (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – Kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad remiantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, bendra paveldimo turto vidutinė rinkos vertė: 11 248,00 Eur (vienuolika tūkstančių du šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai).

Iš paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (notarinio registro Nr. RJ4883), nustatyta, kad atsakovė J. M. pagal testamentą paveldėjo turtą, kurį sudaro Butas/patalpa, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė remiantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, sudaro 19200,00 Eur (devyniolika tūkstančių du šimtai eurų).

Ieškovė teismui pateikė neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, o taip pat neįgaliojo pažymėjimus iš kurių nustatyta, kad ieškovei nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, o nuo 2018 m. liepos 26 d. iki 2020 m. liepos 23 d. 50 procentų darbingumo lygis (e. b. l. 7-11). Kauno miesto savivaldybės administracijos centrinio apskaitos skyriaus 2018-08-06 pažyma patvirtina, kad ieškovės pajamos nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. sudarė 102,00 Eur, o nuo 2018 m. vasario mėnesio iki 2018 m. liepos mėnesio sudarė 122,00 Eur (e. b. l. 12). Pateikta pažyma dėl bedarbio registravimo laikotarpių patvirtina, kad ieškovė ieško darbo bei lankosi Lietuvos užimtumo tarnyboje (e. b. l.13-15).

Dėl ieškovės reikalavimo nustatyti, privalomąją palikimo dalį.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktu ieškiniu siekia nustatyti faktą, kad jai jos mamos mirties dieną, t. y. 2018 m. kovo 23 d. buvo reikalingas išlaikymas, tuo pagrindu pripažįstant ieškovės teisę į privalomąją palikimo dalį.

Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Nurodytos CK 5.20 straipsnio nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-258-219/2016).

Iš į bylą pateiktų įrodymų teismas sprendžia, kad pareiškėja atitinka formalųjį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą teisei į privalomąją testamentu palikto motinos palikimo dalį – ji yra palikėjos dukra, motinos mirties dienai buvo neįgali, nedirbanti, neturėjo pakankamų pajamų ir turto. Teismas mano, kad turi būti nustatytos ir kitos bylai reikšmingos aplinkybės, t. y. palikėja surašydama testamentą nušalino paramos reikalingus savo artimuosius, t. y. ieškovę nuo palikimo apskritai, jog ji įgijo teisę kreiptis dėl privalomos palikimo dalies nustatymo. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad ieškovė po savo motinos mirties paveldėjo 1/3 dalį, t. y. nepaisant testamento turinio ieškovė gavo daugiau negu būtų tekę paveldint pagal įstatymą. Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais išdėstytais atsiliepime į ieškinį bei jos atstovo argumentais išsakytais teismo posėdžio metu. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovei testamentu turto dalis bute ir nepalikta, ji paveldėjo pagal įstatymą 11 248 Eur vertės turtą ir ši jos paveldėta turto dalis sudaro didesnę kaip 1/6 dalį M. K. palikimo, kuri sudaro 8 824 Eur (butas – 19 200 Eur + namų valda – 33 744 Eur = 52 944 Eur / 6 = 8824 Eur), t. y. ieškovė po motinos mirties paveldėjo 2424,00 Eur turto daugiau.

Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės ir jos atstovės pozicija, kad ji buvo nušalinta nuo palikimo ir turi teisę dar ir į atsakovei testamentu palikto buto 1/6 dalį, nes tokiu būdu ieškovei atitektų ženkliai didesnė dalis nei numatyta CK 5.20 straipsnio 1 dalyje.

Nepripažinus ieškovei teisės į privalomąją palikėjos J. K. palikimo dalį t. y. 1/6 dalį turto, nurodyto paveldėjimo pagal testamentą liudijime, registro Nr. RI-4883, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu 2018 m. rugpjūčio 7 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo, patvirtinto Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarės Rasos Inokaitienės, dalį dėl 1/6 dalies jame nurodyto turto, nes tai yra išvestinis reikalavimas.

Remiantis išdėstytais argumentais ir rašytine bylos medžiaga, vadovaujantis paveldėjimo byloje Nr. 17-68/2018 esančiais rašytiniais įrodymais teismas daro išvadą, kad ieškinys neįrodytas nepagrįstas ir atmestinas (CK 1.2 straipsnio 2 dalis, 1.5 straipsnis, 5.20 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškinį atmetus iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 300,00 Eur advokato pagalbos išlaidų (e. b. l. 63-66).

Valstybė šioje byloje turėjo 7,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, ieškinį atmestus nurodytos išlaidos iš ieškovės nepriteisimos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas - 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) advokato pagalbos išlaidų, atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.