- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-22
- Bylos Nr.
- AN2-230-898/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00620-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. D.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovės skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutarimo, kuriuo tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. D. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. balandžio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-N-8591-2023, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. R. D. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 10-ANR-N-8591-2023 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį – 170 Eur bauda, taip pat jam 3 mėnesiams atimta specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones dėl to, kad jis (duomenys neskelbtini), Juodšilių k., Vilniaus r. sav., 2023 m. kovo 14 d., 20.39 val., vairuodamas automobilį „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. gegužės 16 d. buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. D. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. balandžio 13 d. nutarimo, kuriame pastarasis prašė paskirti jam mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. birželio 27 d. nutarimu R. D. skundą tenkino, panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. balandžio 13 d. nutarimą Nr. 10-ANR-N-8591-2023 administracinio nusižengimo byloje ir pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Teismas nustatė, kad įrodymai, kuriais grindžiama R. D. kaltė, kildinami iš vienintelio įrodymų šaltinio – pareigūnų žodžių – tiek protokole, tiek skundžiamame nutarime, tiek vaizdo įraše, bei pažymėjo, jog pagal teismų praktiką asmens kaltė negali būti grindžiama vieninteliu įrodymų šaltiniu – pareigūnų parodymais, nes juos turi patvirtinti kiti objektyvūs įrodymai. Šioje byloje, teismo vertinimu, tokių įrodymų nesurinkta. Dėl šios priežasties apylinkės teismas padarė išvadą, jog byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad R. D. kaltas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutarimą (skunde klaidingai nurodoma nutartis) ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-N-8591-2023.
4.1. Skunde nurodoma, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo priimtas nutarimas yra nepagrįstas. Institucijos nuomone, apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje nustatytų įrodymų visetą, spręsdamas dėl pavojingo vairavimo požymių nebuvimo R. D. veiksmuose, t. y. teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios keltų abejonių policijos pareigūnų, ėjusių tarnybines pareigas, nešališkumu, suinteresuotumu pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Be to, byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą netikėti pareigūnų surinkta filmuota medžiaga.
4.2. Akcentuota, jog R. D. iškelta versija, kad manevrą jis baigė tiesiai prieš pėsčiųjų perėją, yra tik gynybinė versija, kadangi šią versiją paneigia policijos automobiliu važiavusių pareigūnų parodymai ir policijos tarnybiniame automobilyje įmontuoto vaizdo registratoriaus vaizdo įrašas. Iš minėto vaizdo įrašo matyti, jog R. D. lenkimo manevrą pradėjo kelio ruože, kur priešingų krypčių eismo juostas skiria siaura ištisinė linija prieš pėsčiųjų perėją, pažymėta nurodomaisiais kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir horizontaliojo ženklinimo linijomis (byloje esančio vaizdo įrašo 10-ANRJK-49161, 13 sek.), pervažiavo per ją ir lenkimo manevrą užbaigė už pėsčiųjų perėjos (vaizdo įrašo 10-ANR_K-49161, 19 sek.).
4.3. Skunde teigiama, jog R. D. pradėjo lenkimo manevrą kelio ruože, kur priešingų krypčių eismo juostas skiria artėjimo linija. Pažymėta, kad perėjimą į siaurą ištisinę liniją Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), nurodytą 3 priedo 1.1 punkte, žymi artėjimo linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, nurodytus KET 3 priedo 1.6 punkte, kuris įspėja, kad artėjama prie ištisinės ženklinimo linijos, nurodytos KET 3 priedo 1.1, 1.3 arba 1.10. Pamatęs, kad artėja prie ištisinės linijos, vairuotojas turi stabdyti ir, nutraukęs lenkimo manevrą, grįžti į savo juostą. KET 3 priedo 1.1 punkte nurodyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta.
4.4. Skunde sutinkama, jog aptariamu atveju lenkimo manevrą R. D. pradėjo leidžiamoje kelio dalyje, nekirsdamas siauros ištisinės linijos, tačiau, lenkdamas transporto priemonę, buvo priešpriešinėje eismo juostoje ir taip pervažiavo pėsčiųjų perėją. Tai, jog R. D. vairavo pažeisdamas KET, iš dalies patvirtina ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nes policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įraše, užfiksuotas jo prisipažinimas, o būtent, kad jis pradėjo lenkimą prieš perėją ir neginčijo, jog užbaigė lenkimą pažeisdamas KET. Institucijos įsitikinimu, šią aplinkybę patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio.
4.5. Skunde atkreiptas dėmesys ir į tai, jog apylinkės teismas nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose. Pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutarimą, kadangi vadovaudamasis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens liudijimu, savo sprendimą iš esmės pagrindė vien R. D. teiginiais, o pareigūnų pateikti įrodymai byloje iš esmės nebuvo vertinami. Dėl šios priežasties institucijos nuomone, teismo atliktas įrodymų vertinimas turi esminių trūkumų. Iš bylos medžiagos aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, jog surinkti įrodymai yra pakankami ir išsamūs konstatuoti, kad R. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą R. D. pateikia iš Akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – ir Kelių direkcija) elektroniniu paštu gautą raštą Nr. 2- 11018 bei prašo jį prijungti prie bylos medžiagos. Be to, atsižvelgdamas į tai, jog apeliaciniame skunde ginčijamos esminės pažeidimo faktinės aplinkybės ir vertintini nauji įrodymai prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pagrįstai R. D. skundą tenkino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-N-8591-2023 panaikino bei administracinio nusižengimo teiseną R. D. atžvilgiu nutraukė.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pažymėtina, jog R. D. teismui pateiktame atsiliepime prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tačiau apygardos teismas pastebi, jog atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismui byloje nustatytos aplinkybės (naujų įrodymų teismui nėra pateikta) ir jų teisinis vertinimas abejonių nekelia, o ANK 651 straipsnio 4 dalyje, be kita ko nurodyta, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas, atsiliepime išdėstytas prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.
8. Taigi, nagrinėjamoje byloje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovė, pateikusi skundą apygardos teismui, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šiuo atveju surinkti įrodymai yra nepakankami ir neišsamūs, kadangi iš bylos medžiagos yra aiškiai matyti, kad R. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Nesutinkama ir su skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog iš teismui pateiktų vaizdo įrašų, t. y. policijos tarnybiniame automobilyje įmontuoto vaizdo registratoriaus ir ant pareigūnų, esančios „body“ kameros, nėra galima nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė pažeidimą, kadangi yra užfiksuotas ir paties R. D. prisipažinimas policijos pareigūnui, o būtent, kad jis pradėjo lenkimą prieš perėją ir neginčijo, jog užbaigė lenkimą pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET).
9. Apygardos teismas, susipažinęs su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pateiktu skundu ir patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad institucijos pateiktas argumentas dėl to, jog bylos medžiagoje surinkti įrodymai patvirtina R. D. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, yra nepagrįstas.
10. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Pažymėtina, jog šio nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui.
11. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas netinkamai vertino Institucijos surinktus įrodymus bei vadovavosi R. D. nurodytais paaiškinimais, t. y. pastarojo teismui pateikta gynybine versija, tačiau aukštesnysis teismas su šiais skunde nurodytais argumentais neturi pagrindo sutikti. Aukštesnysis teismas išanalizavęs byloje pateiktus vaizdo įrašus pažymi, jog tik du teismui pateikti įrašai yra susiję su šia byla (vokas su CD disku pavadinimu „Roik 23200851030“, kitas vaizdo įrašas pavadinimu „Vaizdo įrašas prijungtas prie bylos Nr. II-218-1197/2023“ yra nesusijęs su šios bylos nagrinėjimu, todėl šiuo atveju negali būti vertinamas. Taigi, skundžiamame nutarime apylinkės teismas konstatavo, jog įrodymai, kuriais grindžiama R. D. kaltė, kildinami iš vienintelio įrodymų šaltinio – pareigūnų žodžių – tiek protokole, tiek priimtame Institucijos nutarime, tiek vaizdo įraše. Apygardos teismo vertinimu, ši apylinkės teismo padaryta išvada yra pagrįsta. Akcentuotina, jog pažeidimas buvo fiksuojamas tamsiu paros metu (2023 m. kovo 14 d. 20.39 val.), todėl vaizdo įraše nesimato horizontalaus kelio ženklinimo (toje vietoje kur buvo daromas lenkimas). Be to, vaizdo įrašas iš pareigūnų automobilyje įmontuoto vaizdo registratoriaus buvo padarytas iš pakankamai didelio atstumo, kas leidžia daryti išvadą, jog nustatyti ar įvykio vietoje esančių pareigūnų užfiksuoti žodžiai, kad lenkimas buvo daromas per pėsčiųjų perėją yra teisingi, negalima. Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats R. D. taip pat nesutiko su pareigūnų padaryta išvada (dėl lenkimo per pėsčiųjų perėją) ir teigė, kad jis lenkimo manevrą pradėjo leidžiamoje kelio dalyje ir įvažiavo į savo juostą prieš pėsčiųjų perėją, t. y. jis, nebent lenkdamas lėtai važiuojantį sunkvežimį galėjo užvažiuoti ant ištisinės linijos, kuri yra prieš pėsčiųjų perėją.
12. Institucija iš dalies sutiko su R. D. nurodyta aplinkybe, jog lenkimo manevrą jis pradėjo leistinoje kelio dalyje, tačiau akcentavo, kad užbaigė lenkimą jis pažeisdamas KET (lenkdamas transporto priemonę buvo priešpriešinėje eismo juostoje ir taip pervažiavo pėsčiųjų perėją). Skunde atkreiptas dėmesys ir į tai, kad iš minėto vaizdo įrašo matyti, jog R. D. lenkimo manevrą pradėjo kelio ruože, kur priešingų krypčių eismo juostas skiria siaura ištisinė linija prieš pėsčiųjų perėją, pažymėta nurodomaisiais kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir horizontaliojo ženklinimo linijomis (byloje esančio vaizdo įrašo 10-ANRJK-49161, 13 sek.), pervažiavo per ją ir lenkimo manevrą užbaigė už pėsčiųjų perėjos (vaizdo įrašo 10-ANR_K-49161, 19 sek.). Ši aplinkybė Institucijos nuomone patvirtina tai, jog R. D. pradėjo lenkimo manevrą kelio ruože, kur priešingų krypčių eismo juostas skiria artėjimo linija (perėjimą į siaurą ištisinę liniją, nurodytą KET 3 priedo 1.1 punkte, žymi artėjimo linija, nurodyta KET 3 priedo 1.6 punkte, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, kuri įspėja, kad artėjama prie ištisinės ženklinimo linijos KET 3 priedo 1.1, 1.3 arba 1.10 punktuose), todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pamatęs, kad artėja prie ištisinės linijos turėjo nutraukti lenkimo manevrą bei grįžti į savo juostą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su nustatytomis Kelių eismo taisyklėmis, kuriomis turi vadovautis visi eismo dalyviai, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog Institucijos minimas šios kelio dalies ženklinimas nėra tikslus.
13. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas skundžiamame nutarime, šiame kelio ruože 2018 m., atsiradus pėsčiųjų perėjai, horizontalus kelio ženklinimas iš esmės nepasikeitė. Be to, iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad horizontalus kelio žymėjimas nėra pakankamai aiškus, kadangi ant galimai buvusio ankstesnio žymėjimo matomi keli sluoksniai skirtingų dažų, kurie gali klaidinti transporto priemonę vairuojantį asmenį. R. D. kreipusis į AB „Lietuvos automobilių kelių direkciją“ (toliau – ir Kelių direkcija) dėl klaidinančio ženklinimo, jam buvo pateiktas atsakymas raštu, kuriame nurodyta, jog aktuali perėja yra įtraukta į pėsčiųjų perėjų ir nežymėtų perėjų pertvarkymo ir atnaujinimo prioritetinę eilę, patvirtintą Bendrovės direktoriaus 2022 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VE-27, ir užima joje 838 vietą iš 1573 perėjų, įtrauktų į šį sąrašą. Atsakyme taip pat nurodyta, kad Bendrovė, sistemiškai tvarkydama šias perėjas, įvertins poreikį keisti eismo organizavimo priemones, įskaitant ir kelių horizontalųjį ženklinimą ties minėta pėsčiųjų perėja. Taip teismui yra pateiktas ir minėtos bendrovės raštas, kuriuo atsakyta į pakartotinį R. D. 2023 m. birželio 12 d. raštą dėl horizontaliojo kelio ženklinimo siūlomų pakeitimų valstybinės reikšmės krašto kelyje Nr. 106, Naujoji Vilnia – Rudamina – Vaidotai ties pėsčiųjų perėja. Šiame rašte bendrovė pakartotinai išaiškino, jog Kelių direkcija visas perėjas valstybinės reikšmės keliuose (1573 vnt.) yra suplanavusi sutvarkyti iki 2024 m., todėl konkretūs sprendimai minėtoje perėjoje bus priimami projektavimo metu ir nuo jų gali priklausyti ar keisis perėjos prieigų ženklinimo sprendiniai. Taigi, šie raštai patvirtina, jog ženklinimas gali būti keičiamas (perėja yra įtraukta į pėsčiųjų perėjų ir nežymėtų perėjų pertvarkymo ir atnaujinimo prioritetinę eilę) ir šiuo metu minėtame kelio ruože esantis horizontalus kelio žymėjimas yra netikslus. Todėl skunde nurodyti teiginiai, kad šiuo atveju R. D. vadovaudamasis minėtu reguliavimu (nurodomaisiais kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir horizontaliojo ženklinimo linijomis) pradėjęs lenkimo manevrą kelio ruože, kur priešingų krypčių eismo juostas skiria artėjimo linija, turėjo nutraukti lenkimo manevrą bei grįžti į savo juostą, negali būti vertinami, kaip pagrįsti bei įrodantys pažeidėjo kaltę.
14. Taipogi, skunde teigiama, kad R. D. kaltę įrodo ir antrasis vaizdo išrašas iš pareigūno „body“ kameros. Išanalizavus šį vaizdo įrašą matyti, kad pareigūnas priėjęs prie R. D. automobilio klausia, kodėl jis lenkė per pėsčiųjų perėją, tačiau pastarasis atsako, kad ten buvo punktyrinė linija. Pareigūnas patikslino, jog lenkimas vyko per pėsčiųjų perėją, kur lenkti yra draudžiama. Po ko, R. D. pareigūnui nurodo, jog lenkiamas sunkvežimis labai lėtai važiavo, tačiau policijos pareigūnas teigia, kad nėra jokio skirtumo, nes čia yra gyvenvietė. R. D. nurodo supratęs pareigūno žodžius, pripažįsta, kad klydo. Pareigūnui paklausus, ar R. D. sutinka su padarytu pažeidimu, jis atsako, kad sutinka, jog lenkė, bet pėsčiųjų perėja buvo toliau, o jis lenkimą pradėjo per punktyrinę liniją. Policijos pareigūnas teigia, kad jis lenkimo manevrą pradėjo leidžiamoje kelio dalyje ir užbaigė jį prieš pėsčiųjų perėją, nekirsdamas siauros ištisinės linijos, tačiau lenkdamas transporto priemonę buvo priešpriešinėje eismo juostoje ir taip pervažiavo pėsčiųjų perėją.
15. Akcentuotina, kad R. D. nuo pat pradžių, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nesutiko, jog padarė aukščiau minėtą administracinį nusižengimą. Pastarasis policijos pareigūnui nurodė, kad per pėsčiųjų perėją nelenkė sunkvežimio. Taigi, šiame vaizdo įraše yra užfiksuoti tik pareigūno tvirtinimai, jog R. D. darė lenkimo manevrą per pėsčiųjų perėją. Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kilus ginčytinai situacijai, policijos pareigūnai, buvę įvykio vietoje, nesiėmė atitinkamų veiksmų tam, kad neaiškumai būtų pašalinti ir Institucijos nuomone, R. D. gynybinė versija paneigta. Kaip pažymėjo ir apylinkės teismas, policijos pareigūnai turėjo galimybę šią aplinkybę patikslinti, o būtent jie galėjo apklausti sunkvežimio vairuotoją, kurį ir lenkė R. D. Pažymėtina, jog sunkvežimio vairuotojas galėjo patvirtinti arba paneigti iškilusius neaiškumus bei nurodyti kokioje vietoje, visgi, lenkimas buvo užbaigtas. Tačiau policijos pareigūnai šio veiksmo neatliko ir tik žodžiu nurodė, kad pastarasis darė lenkimo manevrą per perėją. Dėl šios priežasties apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su skunde išdėstytais teiginiais, jog R. D. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus paneigia pateikti vaizdo įrašai, kadangi iš jų turinio negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo lenkė sunkvežimį per pėsčiųjų perėją, o ne grįžo į savo eismo juostą dar iki pėsčiųjų perėjos. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, byloje nėra neabejotinų objektyvių duomenų, kurioje vietoje R. D. daromas lenkimas buvo užbaigtas. Taigi, šiuo atveju skunde nurodyti teiginiai dėl policijos pareigūnų surinktų įrodymų netinkamo vertinimo negali būti pripažinti pagrįstais.
16. ANK 2 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta norma, pagal kurią asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šioje byloje nėra neginčijamų duomenų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmę išvadą, kad R. D. būtų padaręs veiką, turinčią ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Teisminėje praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principais, pagal kuriuos visos byloje kylančios abejonės ir neaiškumai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės privalo būti šalinami, o tie, kurie negali būti pašalinti, aiškintini išimtinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
17. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Kaip jau minėta, administracinio nusižengimo byloje įvertinus teismui pateiktus įrodymus, o būtent: pareigūnų tvirtinimus ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, vaizdo įrašus bei kitą byloje esančią rašytinę medžiagą, negalima daryti išvados, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra akivaizdžiai kaltas dėl jam inkriminuojamo pažeidimo. Nors skunde pažymėta, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo pareigūnų surinktais įrodymais, tačiau apygardos teismo vertinimu, esant ginčytinai situacijai objektyviais įrodymais nenustačius esminės aplinkybės, kad R. D. lenkimas buvo pradėtas ir užbaigtas per pėsčiųjų perėją, t. y. nesant galimo pažeidimo vietos schemos, užfiksuoto atstumo ties kuria vieta pareigūnai pastebėjo lenkimo manevrą pradėjusį R. D. ir ties kuria vieta lenkimą baigė, neapklausus sunkvežimio vairuotojo, vien tik pareigūnų tvirtinimai, kurie visą situaciją matė tamsiu paros metu, važiuodami ta pačia eismo juosta kaip ir sunkvežimis bei R. D. vairuotas automobilis iki lenkimo, nėra pakankami R. D. pripažinti kaltu padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pažymėtina ir tai, kad šios išvados nekeičia ir tas faktas, jog R. D. nurodė, kad jis prieš baigdamas lenkimą kažkiek galėjo kirsti ištisinės linijos. Patvirtinančių duomenų, jog jis būtų atlikęs lenkimo manevrą pėsčiųjų perėjoje, kaip jau paminėta, byloje nėra.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutarimu buvo pagrįstai tenkintas R. D. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-N-8591-2023 panaikintas, nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovės skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.