- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-06-27
- Bylos Nr.
- II-218-1197/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00620-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Kanapinskas
- Pareiškėjas
- R. D.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Pareiškėjo R. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2023 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 10-ANR-N-8591-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23200851030).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2023 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 10-ANR-N-8591-2023 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) R. D. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad: „Transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų”. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad R. D., (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 14 d. 20.39 val., vairuodamas automobilį „DACIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje.
2. Skundžiamu nutarimu už minėtą administracinį nusižengimą R. D. paskirta 170 Eur bauda, taip pat, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 6 dalimi, 3 mėnesiams atimta specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. gegužės 23 d. gautas Pareiškėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo.
Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai
4. Pareiškėjas nesutinka su Skundžiamu nutarimu paskirta administracine nuobauda ir administracinio poveikio priemone, nurodo, kad 2023 m. kovo 14 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „DACIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pravažiavęs geležinkelio sankryžą, priekyje pamatė važiuojantį krovininį vilkiką, kuris važiavo labai lėtai, apie 30 km/h greičiu, todėl nutarė apvažiuoti šią kliūtį. Ją apvažiavus, jo automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir pareiškė, kad jis lenkė per pėsčiųjų perėją. Pirmiausia, Pareiškėjas akcentuoja, kad tą vakarą kurį laiką, nuo pat geležinkelio pervažos iki sunkvežimio lenkimo manevro pradžios, važiavo paskui krovininį vilkiką labai lėtai, t. y. žymiai mažesniu greičiu, negu leistinas greitis, ir laukė kelio atkarpos, kur būtų galima ir saugu atlikti lenkimo manevrą. Sulaukęs ištisinės linijos pabaigos ir įsitikinęs, kad kelias laisvas, pradėjo lenkti sunkvežimį. Kelias toje vietoje buvo pažymėtas siaura brūkšnine linija (Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 3 priedo 1.6 punktas), todėl toje vietoje lenkimo manevras nėra draudžiamas. Įvertinus tai, kad siaura brūkšninė linija (KET 3 priedo 1.6 punktas) kelias pažymėtas apie 20 metrų (teismo posėdžio metu Pareiškėjas patikslino, kad siaura brūkšnine linija kelias pažymėtas apie 34 metrus) ilgio atkarpoje (krovininio vilkiko ilgis apie 16 – 17 metrų), o vėliau prieš pėsčiųjų perėją kelias pažymėtas siaura ištisine linija (KET 3 priedo 1.1 punktas), mano, jog sunkvežimio lenkimo manevrą blogiausiu atveju galėjo užbaigti kirsdamas ištisinę liniją prieš pėsčiųjų perėją, kai grįžo atgal į savo eismo juostą. Patikina, jog savo ketinimais neturėjo jokios tyčios padaryti jam inkriminuojamą nusižengimą, juolab iš chuliganiškų ar neatsargumo paskatų, o susiklosčiusioje situacijoje buvo tamsus paros metas, kelio ženklinimas prieštaringas – iš vienos pusės kelio horizontalus ženklinimas leido atlikti lenkimo manevrą, nes važiavimo kryptimi kelyje buvo ką tik pasibaigusi siaura ištisinė linija (KET 3 priedo 1.1 punktas) ir pradėjęs lenkimo manevrą ir pagreitėjęs, labai progresyviai lenkė sunkvežimį, todėl priešais pastebėjęs, jog artėja link staiga akiratyje atsiradusios pėsčiųjų perėjos bei spėjęs įvertinti, jog jo veiksmai nesukels neigiamų pasekmių kitiems eismo dalyviams – pėsčiųjų perėjoje ir jos prieigose pėsčiųjų tuomet nebuvo – ir nesukels niekam grėsmės konkrečioje situacijoje, nebeturėjo jokios logiškos manevro tąsos, kaip tik užbaigti lenkimą. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjo nuomone, nusižengimas perkvalifikuotinas iš lenkimo pėsčiųjų perėjoje į siauros ištisinės linijos kirtimą. Antra, Pareiškėjas nurodė, kad Institucija, skirdama administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, atsižvelgė ne į visas aplinkybes, t. y. pareigūnas, kuris tą vakarą jį sustabdė, visiškai neįsiklausė į jo komentarus, o sustojus aplenktam vilkikui, neprašė jo vairuotojo liudyti įvykio eigos, tik pamojo ranka, taip leisdamas jam tęsti kelionę. Vilkikas nuvažiavo, o policijos pareigūnas šališkai reziumavo, kad jis lenkė „per pėsčiųjų perėją“. Trečia, Pareiškėjas mano, jog jam paskirtos atsakomybės priemonės yra per griežtos, todėl dėl susidariusios situacijos ir netyčinio galimo taisyklių pažeidimo prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes be šios teisės jis negalėtų dirbti ir gauti pajamų bei įprastai (kaip priklauso) ugdyti trijų nepilnamečių vaikų (jo žmona dirba nuotoliniu būdu iš namų). Įprastai jis privalo: a) kiekvieną mokslo metų dieną nuvežti tris sūnus (gim. 2007 m., 2012 m. ir 2014 m.) į (duomenys neskelbtini) gimnaziją, esančią už 7 km. nuo namų; b) antradieniais, trečiadieniais ir penktadieniais vyriausiąjį sūnų J. nuvežti į futbolo treniruotes Vilniuje, o savaitgaliais – į varžybas; c) trečiadieniais ir penktadieniais vidurinį sūnų J. ir jauniausiąjį sūnų J. į plaukimo treniruotes Vilniuje; d) važinėti po visą Lietuvą darbo reikalais, nes dirba dvejose darbovietėse, jo darbo vieta – visa Lietuvos Respublikos teritorija. Taip pat Pareiškėjas nurodo, kad turi būsto paskolą, kurios negalės grąžinti, jeigu negalės dirbti ir užsidirbti. Be to, patikina, jog nėra piktybinis pažeidėjas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, prašo teismo atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, iš esmės įvertinant išdėstytus pagrindus ir motyvus, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti.
5. Pareiškėjas 2023 m. birželio 13 d. elektroniniu būdu teismui pateikė prašymą prie bylos prijungti papildomus dokumentus: fotonuotraukas iš įvykio vietos, Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių bei Kelių ženklinimo medžiagų naudojimo ir ženklinimo taisyklių teksto ištraukas, 2023 m. gegužės 4 d. R. D. prašymo akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Bendrovė) „Dėl krašto kelio Nr. 106 horizontaliojo ženklinimo aktualizavimo ties pėsčiųjų perėja, esančia ties (duomenys neskelbtini), ir kitų veiksmų“ kopiją, Bendrovės atsakymo į minėtą Pareiškėjo prašymą kopiją, 2023 m. kovo 15 d. vaizdo įrašą iš įvykio vietos. 2023 m. birželio 13 d. teismo posėdžio metu nuspręsta Pareiškėjo pateiktus dokumentus ir duomenis prijungti prie bylos.
6. Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad Bendrovės atsakymas į jo 2023 m. gegužės 4 d. prašymą buvo informacinio pobūdžio, pateiktas neįsigilinus į konkrečios situacijos esmę. Pareiškėjas prašo, kad teismas atkreiptų dėmesį į 2023 m. kovo 14 d. įvykusią situaciją, įvertintų tamsųjį paros metą ir prieštaringą kelio horizontalųjį ženklinimą bei pakeistų Skundžiamą nutarimą, kuris, Pareiškėjo manymu, nėra pakankamai pagrįstas. Prašo teismo skirti kiek įmanoma mažesnę nuobaudą, neatimti teisės vairuoti transporto priemones, perkvalifikuoti padarytą pažeidimą, pakeisti Skundžiamą nutarimą kitu arba išvis jį panaikinti, jeigu yra pagrindas. Pareiškėjas paaiškino, kad nepripažįsta kaltės dėl Skundžiamame nutarime nurodyto administracinio nusižengimo – lenkimo per pėsčiųjų perėją, tačiau nurodo, kad baigdamas lenkimo manevrą galbūt galėjo kirsti siaurą ištisinę liniją, kuri, kaip matyti iš Pareiškėjo teismui pateiktų nuotraukų, yra prieš pat pėsčiųjų perėją.
Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
7. Institucija su Pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažeidimas įrodytas vaizdo medžiaga, administracinio nusižengimo protokolu, Skundžiamu nutarimu ir kita medžiaga. Byloje ginčo dėl to, kad Pareiškėjas 2023 m. kovo 14 d. apie 20.39 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę lenkė kitą transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje, nekyla. Esminis, šiuo atveju, Pareiškėjo skunde keliamas klausimas yra dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeniniai pažeidėjo poreikiai, patogumas negali būti iškeliami aukščiau padaryto pažeidimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Institucijos nuomone, nekyla abejonių, kad Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai ir atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Pažymėtina, jog ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta tai, kad už aptariamo administracinio nusižengimo padarymą skiriama bauda nuo 170 iki 230 Eur. Kaip yra matyti iš Skundžiamo nutarimo, pareigūnas, tiriantis nusižengimą, paskyrė minimalią baudą, todėl nėra jokio pagrindo vertinti ją kaip akivaizdžiai neproporcingą ar per griežtą. ANK 420 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi, įstatymas įtvirtina imperatyvą visais atvejais traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirti nurodytą administracinio poveikio priemonę. Pabrėžtina, jog šiuo atveju Pareiškėjui yra paskirtas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su Pareiškėjo skundo argumentais dėl šios priemonės neproporcingumo. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Jokių administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjo padėtį ypatingai švelninančių aplinkybių nenustatyta, todėl jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso sankcijoje, kaip to prašoma skunde, pagrindo nėra. Remiantis išdėstytu, keisti Skundžiamą nutarimą ir tenkinti Pareiškėjo skundą, faktinio ir teisinio pagrindo nėra.
8. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai, atsiliepime į Pareiškėjo skundą prašė nagrinėti bylą nedalyvaujant Institucijos atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismo argumentai ir išaiškinimai
9. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
10. Iš bylos medžiagos matyti, kad Skundžiamu nutarimu Pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam paskirta 170 Eur bauda bei 3 mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemones, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 6 dalimi.
11. Galimybę paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti, įtvirtinta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-73-2014).
12. Iš teismo posėdžio metu duotų Pareiškėjo žodinių paaiškinimų darytina išvada, kad jis su Skundžiamu nutarimu, skirtingai negu nurodyta Institucijos atsiliepime į skundą, nesutinka iš esmės, savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje (lenkimo per pėsčiųjų perėją), nepripažįsta ir nurodo, jog lenkimo manevrą baigė prieš pėsčiųjų perėją, todėl galėjo kirsti ištisinę liniją, taip galimai padarydamas visai kitą nusižengimą, negu nurodyta Skundžiamame nutarime. Prašo teismo skirti kiek įmanoma mažesnę nuobaudą, neatimti teisės vairuoti transporto priemones, perkvalifikuoti padarytą pažeidimą, pakeisti Skundžiamą nutarimą kitu arba išvis jį panaikinti, nes jis jam inkriminuojamo nusižengimo nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra iškeltos pagrįstos abejonės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo fakto, nėra teisinio pagrindo svarstyti galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
13. Iš Institucijos pateikto ir teismo posėdyje peržiūrėto įvykio vaizdo įrašo matyti, kad vaizdas fiksuotas policijos automobilyje esančiu vaizdo registratoriumi, veiksmas vyksta tamsiu paros metu (apie 20.36 val.), vaizdo įrašo trukmė 1.06 min., lenkimo momentas užfiksuotas vaizdo įrašo 0,09 – 0.16 sek., lenkimo momentu priešpriešinėje eismo juostoje kitų automobilių nesimato pakankamai ilgą laiko tarpą, nuo vaizdo įrašo 0,09 sek. iki 0,30 sek., pėsčiųjų perėjoje ir aplink ją žmonių nėra, lenkimo manevras neigiamų pasekmių ar pavojingos situacijos kitiems eismo dalyviams nesukėlė. Pažymėtina, kad iš aptariamo vaizdo įrašo negalima tiksliai identifikuoti, ar lenkimo manevras baigėsi prieš pėsčiųjų perėją, pėsčiųjų perėjoje ar už jos. Be to, vaizdo įraše nesimato horizontalaus kelio ženklinimo.
14. Iš Institucijos pateikto ir teismo posėdyje peržiūrėto antrojo vaizdo įrašo matyti, kad vaizdas fiksuotas policijos pareigūno kūno kamera. Vaizdo įrašo trukmė 1.47 min. Policijos pareigūnas išlipa iš policijos automobilio ir prieina prie sustabdyto R. D. vairuoto automobilio, paprašo jo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Policijos pareigūnas klausia, kodėl jis lenkė per pėsčiųjų perėją, R. D. atsako, kad ten buvo punktyrinė linija, tuomet pareigūnas patikslina, jog lenkimas vyko per pėsčiųjų perėją, kur lenkti yra draudžiama. R. D. nurodo, jog lenkiamas sunkvežimis labai lėtai važiavo, tačiau policijos pareigūnas nurodo, kad nėra jokio skirtumo, nes čia yra gyvenvietė. R. D. nurodo supratęs pareigūno žodžius, pripažįsta, kad klydo. Pareigūnas paklausia, ar R. D. sutinka su padarytu pažeidimu. Į pareigūno klausimą R. D. atsako, kad sutinka, jog lenkė, bet pėsčiųjų perėja buvo toliau, o jis lenkimą pradėjo per punktyrinę liniją. Policijos pareigūnas teigia, kad jis lenkė per pėsčiųjų perėją.
15. Iš Pareiškėjo pateiktų ir teismo posėdyje peržiūrėtų aptariamos pėsčiųjų perėjos fotonuotraukų, matyti, jog jos išimtos iš „google gatvės vaizdų žemėlapio“. Pateiktos 4 nuotraukos, kuriose fiksuotas 2012 m. (duomenys neskelbtini), vaizdas. Iš 2012 m. darytų nuotraukų matyti, jog minėtoje vietoje tuo metu pėsčiųjų perėjos dar nebuvo. Taip pat Pareiškėjas pateikė 4 nuotraukas, kuriose fiksuotas 2018 m. (duomenys neskelbtini), vaizdas, kur matyti atsiradusi pėsčiųjų perėja. Teismo posėdyje buvo palyginta 2012 m. 2 nuotrauka ir 2018 m. 2 nuotrauka, iš kurių matyti, kad atsiradus pėsčiųjų perėjai, horizontalus kelio ženklinimas iš esmės nepasikeitė. 2018 m. 3 nuotraukoje matyti, jog prieš pėsčiųjų perėją ir už jos eina siaura ištisinė linija. Be to, Pareiškėjas pateikė 7 nuotraukas, kurias 2023 m. gegužės 3 d. įvykio vietoje užfiksavo pats. 2023 m. 7 nuotraukoje užfiksuotas horizontalaus kelio žymėjimas, kuris nėra pakankamai aiškus, matomi keli skirtingų dažų sluoksniai ir galimai skirtingi buvę žymėjimai.
16. Iš Pareiškėjo pateikto ir teismo posėdyje peržiūrėto 2023 m. kovo 15 d. vaizdo įrašo matyti, kad vaizdas fiksuotas vaizdo registratoriumi, vaizdo įrašo trukmė 0.30 sek. Pareiškėjas paaiškino, kad jis kitą dieną po įvykio, šviesiu paros metu važiavo į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir tai užfiksavo vaizdo įraše. Teismo posėdžio metu tiriant šį vaizdo įrašą Pareiškėjas paaiškino, kur ir kodėl prasidėjo vilkiko lenkimas, nurodė, kad lenkimo manevras baigėsi prieš pėsčiųjų perėją.
17. Iš anksčiau minėto Pareiškėjo 2023 m. gegužės 4 d. prašymo Bendrovei matyti, kad jis prašė Bendrovės atlikti visus būtinus veiksmus ir aktualizuoti „krašto kelio 106“ ženklinimą perėjos prieigose, jog būtų užkardytos menkiausios diskusijų ir bereikalingo policijos darbo atsiradimo galimybės ateityje, siūlė Bendrovei ties perėja esamą brūkšninę liniją pakeisti į ištisinę ir lygiagrečioje „krašto kelio 106“ atkarpoje atitinkamai paženklinti važiuojamosios dalies kraštą. Bendrovės atsakyme nurodyta, kad aktuali perėja yra įtraukta į pėsčiųjų perėjų ir nežymėtų perėjų pertvarkymo ir atnaujinimo prioritetinę eilę, patvirtintą Bendrovės direktoriaus 2022 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VE-27, ir užima joje 838 vietą iš 1573 perėjų įtrauktų į šį sąrašą. Atsakyme taip pat nurodyta, kad Bendrovė, sistemiškai tvarkydama šias perėjas, įvertins poreikį keisti eismo organizavimo priemones, įskaitant ir kelių horizontalųjį ženklinimą ties minėta pėsčiųjų perėja. Planuojama darbus atlikti iki 2024 metų pabaigos.
18. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir administracinei nuobaudai skirti.
19. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
20. Įrodymai, kuriais grindžiama R. D. kaltė, kildinami iš vienintelio įrodymų šaltinio – pareigūnų žodžių – tiek protokole, tiek Skundžiamame nutarime, tiek vaizdo įraše. Pagal teismų praktiką asmens kaltė negali būti grindžiama vieninteliu įrodymų šaltiniu – pareigūnų parodymais, nes juos turi patvirtinti kiti objektyvūs įrodymai. Šioje byloje, teismo vertinimu, tokių įrodymų nesurinkta. Vilkiko, kurį aplenkė R. D., vairuotojas administracinio nusižengimo tyrimo stadijoje nebuvo apklaustas, nors jis pagal bylos aplinkybes galėjo geriausiai matyti, kurioje vietoje buvo užbaigtas lenkimo manevras ir patvirtinti arba paneigti faktinį asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo pagrindą, tačiau šiuo metu, skundo nagrinėjimo teisme stadijoje, to padaryti nėra galimybės. Kaip jau minėta, iš Institucijos pateikto ir teismo posėdyje peržiūrėto įvykio vaizdo įrašo negalima tiksliai identifikuoti, ar lenkimo manevras baigėsi prieš pėsčiųjų perėją, pėsčiųjų perėjoje ar už jos. Be to, vaizdo įraše, kuris padarytas tamsiu paros metu, nesimato horizontalaus kelio ženklinimo, kuris apskritai pagal byloje pateiktus ir teismo posėdyje ištirtus kitus įrodymus nėra pakankamai aiškus, net ir šviesiu paros metu matomi keli skirtingų dažų sluoksniai ir galimai skirtingi buvę žymėjimai. Bendrovės atsakyme Pareiškėjui nurodyta, kad minėta pėsčiųjų perėja įtraukta pėsčiųjų perėjų ir nežymėtų perėjų pertvarkymo ir atnaujinimo prioritetinę eilę, patvirtintą Bendrovės direktoriaus 2022 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VE-27. Teismo vertinimu, byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai neleidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad R. D. kaltas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie bylos nagrinėjimo metu negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
21. R. D. teismo posėdyje iškėlė hipotezę, kad baigdamas lenkimo manevrą galbūt galėjo kirsti siaurą ištisinę liniją, kuri, kaip matyti iš Pareiškėjo teismui pateiktų nuotraukų, yra prieš pat pėsčiųjų perėją ir už jos, todėl prašė teismo esant pagrindui perkvalifikuoti jam inkriminuojamą veiką. Tikėtina, kad tokia veika, jeigu ji būtų padaryta, atitiktų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, požymius, t. y. įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, nesukėlęs pavojingos situacijos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, priima sprendimą panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą tik tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, negali remtis spėliojimais, prielaidomis ar hipotetinio pobūdžio išvadomis apie jo galbūt padarytą administracinį nusižengimą. Paties Pareiškėjo prielaidos ar spėjimo, kuriuo remiantis galima tik manyti, kad ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir administracinei nuobaudai skirti. Tam reikia objektyvių duomenų, tačiau, kaip minėta, iš įvykio vaizdo įrašo negalima tiksliai identifikuoti, ar lenkimo manevras baigėsi prieš pėsčiųjų perėją, pėsčiųjų perėjoje ar už jos. Be to, Institucijos vaizdo įraše, kuris padarytas tamsiu paros metu, nesimato horizontalaus kelio ženklinimo, kuris apskritai pagal byloje pateiktus ir teismo posėdyje ištirtus kitus įrodymus nėra pakankamai aiškus, net ir šviesiu paros metu matomi keli skirtingų dažų sluoksniai ir galimai skirtingi buvę žymėjimai. Asmens kaltė gali būti konstatuota tik tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, darytina išvada, kad perkvalifikuoti R. D. veiką pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį taip pat nėra pagrindo.
22. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, R. D. pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutrauktina, nes jo padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutarė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. balandžio 13 d. nutarimą Nr. 10-ANR-N-8591-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23200851030) panaikinti ir R. D. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.