Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-09-29 · Civilinė byla Nr. 2-2508/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-29
Bylos Nr.
2-2508/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis
Ieškovas
viešosios įstaigos „Konsultus mokymai“
Atsakovas
Programos „Leader“
Kategorijos
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2508/2011
2-56-3-00980-2011-7
Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo viešosios įstaigos „Konsultus mokymai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria atsisakytas priimti ieškovo viešosios įstaigos „Konsultus mokymai“ ieškinys atsakovui Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centrui dėl viešojo supaprastinto atviro konkurso sąlygų pakeitimo ir įpareigojimo išnagrinėti pretenziją.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas VšĮ „Konsultus mokymai“ pareikštu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centrą išnagrinėti ieškovo pretenziją, įpareigoti atsakovą, atsižvelgiant į ieškovo pretenzijoje nurodytus argumentus, pakeisti konkurso sąlygų 3.1.10 punktą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 18 d. nutartimi nustatė ieškovui septynių dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos teismo nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, kad ieškovas reiškia du tarpusavyje susijusius reikalavimus: įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo pateiktą pretenziją bei įpareigoti atsakovą pakeisti konkurso sąlygų 3.1.10 punktą, atsižvelgiant į jo pretenzijoje išdėstytus argumentus. Teismas nurodė, kad argumentai, kuriais remiantis prašoma įpareigoti atsakovą pakeisti konkurso sąlygas, turi būti nurodyti ieškinyje, o ne pretenzijoje. Be to, ieškinio antrąjį reikalavimą ieškovas suformulavo netinkamai, neįvardijo konkrečiai, koks turi būti pakeisto konkurso sąlygų 3.1.10 punkto tekstas.

Šalies argumentai

Ieškovas 2011 m. liepos 29 d. pateikė teismui ieškinio patikslinimą, kuriame nurodė, jog atsisako ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą pakeisti konkurso sąlygų 3.1.10 punktą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo VšĮ „Konsultus mokymai“ ieškinį atsakovui Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centrui dėl viešojo supaprastinto atviro konkurso sąlygų pakeitimo ir įpareigojimo išnagrinėti pretenziją. Teismas nurodė, kad pradiniu ieškiniu ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2011-06-23 pretenziją, kadangi atsakovas atsisakė išnagrinėti pateiktą pretenziją dėl to, jog ieškovas praleido terminą pretenzijai pateikti. Iš pridėtos pretenzijos matyti, kad ieškovas pretenzija reiškė du materialaus pobūdžio reikalavimus: panaikinti konkurso sąlygų 2.8.3 punktą (pagal numeraciją 2.8.7 p.), proporcingai perkamam objektui sumažinti sąlygų 3.1.10 punkte nurodytą lektorių skaičių, kadangi, jo nuomone, minėtos sąlygos prieštaravo įstatymui. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad konkurso sąlygose 2.8.3 punkto nebeliko, todėl laikė, kad pačios pretenzijos pareiškimas turėjo įtakos konkurso sąlygų pakeitimui. Ieškovas ieškinyje reikalavimo dėl 2.8.3 punkto panaikinimo nereiškė. Iš patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovas taip pat atsisakė reikalavimo pakeisti sąlygų 3.1.10 punktą. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad ieškovas nereiškia abiejų jo 2011-06-23 pretenzijoje keliamų reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo ieškinys dėl įpareigojimo atsakovą išnagrinėti 2011-06-23 pretenziją yra nenagrinėtinas teisme, todėl teismas atsisakė jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas VšĮ „Konsultus mokymai“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareikštą ieškinį išnagrinėti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo apelianto prašymo ir nesivadovavo pateiktais faktiniais įrodymais, pagrindžiančiais atsakovo neteisėtus veiksmus vykdant viešąjį pirkimą – Projekto „Ūkio valdymo pagal kompleksinės paramos reikalavimus ir ekologinio ūkininkavimo kompetencijų ugdymas“ mokymo paslaugų pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu. Atsakovas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo, skaidrumo ir sąžiningumo principus, nes nenagrinėjo apelianto pretenzijos, tačiau pakeitė pretenzijoje ginčijamą atliekamo viešojo pirkimo sąlygų 2.8.3. punktą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo VšĮ „Konsultus mokymai“ ieškinys atsakovui Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centrui dėl viešojo supaprastinto atviro konkurso sąlygų pakeitimo ir įpareigojimo išnagrinėti pretenziją atsisakytas priimti kaip nenagrinėtinas teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Konstitucijos 30 str.). Taigi negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė teisė, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Teisminės gynybos prieinamumas savaime nereiškia, kad kiekvieno kreipimosi į teismą atveju turi būti pradėtas teismo procesas. Ieškinys bus priimtas ir civilinė byla iškelta tik tuo atveju, jei asmuo laikysis ir įstatymo nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos.

Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikštą reikalavimą gali būti iškelta. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismą teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali būti iškelta, o iškelta byla turi būti nutraukta (CPK 137 str. 2 d. 1, 3, 4 p., 293 str., 1, 2, 3, 6 p.). Tuo atveju, kai nustatoma, jog ieškovas nesilaikė teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų, galimi dvejopi teisiniai padariniai. Jeigu nustatomas bent vienas CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2, 5, 6, 7 ar 8 punkte įtvirtintas pagrindas, teismas ieškinį turi atsisakyti priimti. Kitais atvejais, kai ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir (arba) kai jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas skiria terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1828/2011). Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas pradiniu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo pretenziją bei įpareigoti atsakovą pakeisti konkurso sąlygų 3.1.10. punktą. Po teismo nutarties dėl ieškinio trūkumų pašalinimo priėmimo, apeliantas patikslintu ieškiniu prašė tik įpareigoti atsakovą išnagrinėti pretenziją (joje nurodytus reikalavimus), o reikalavimo dėl 3.1.10. punkto sąlygų pakeitimo apeliantas atsisakė. Teisėjų kolegija, vertindama teismo nustatytus įpareigojimus nutartyje dėl ieškinio trūkumų pašalinimo bei ieškovo patikslintu ieškiniu pareikštą reikalavimą – įpareigoti atsakovą Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centrą išnagrinėti 2011 m. birželio 23 pretenziją, tai yra joje nurodytus reikalavimus, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog apeliantui atsisakius reikalavimo dėl konkurso sąlygų 3.1.10. punkto pakeitimo, apelianto ieškinys yra nenagrinėtinas teisme. Iš apelianto pareikšto reikalavimo yra pakankamai aišku, kurį CK numatytą civilinių teisių gynimo būdą šis reikalavimas atitinka bei kokio sprendimo siekia apeliantas, todėl teismas turėjo priimti ir nagrinėti ieškovo patikslintą ieškinį. Aplinkybė, kad apeliantas atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 3.1.10. punkto pakeitimo nereiškia, kad jis atsisakė pretenzijoje keliamų reikalavimų atsakovui.

Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 93 straipsnis nustato, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenziją perkančiajai organizacijai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų. Pretenzijos pateikimas yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija. Jeigu išnagrinėjus pretenziją nebuvo patenkinti tiekėjo reikalavimai ar reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies, ar pretenzija nebuvo išnagrinėta VPĮ 94 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais, tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą įstatymo 95 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal VPĮ 95 straipsnio nuostatas tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą pateikdamas ieškinį per 10 dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie pretenzijos išnagrinėjimą perkančiojoje organizacijoje. Jei pretenzija per nustatytą terminą nebuvo išnagrinėta, tiekėjas turi teisę pateikti ieškinį teismui per 10 dienų nuo tos dienos, kurią pretenzija turėjo būti išnagrinėta.

Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamą nutartį, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovo patikslintame ieškinyje išdėstytas reikalavimas nenagrinėtinas teisme. Visų pirma, nėra įstatyminio pagrindo teigti, kad patikslintu ieškiniu pareikštas reikalavimas nenagrinėtinas teisme. Be to, asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šią nuostatą savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., 2008 m. liepos 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1121/2000, kt.). Įstatymų leidėjas nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK138 str., 115 str. 3 d.). Ieškovui nustatytas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas tokiu būdu, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą, juo sukeliamas teisines pasekmes. Tokio pobūdžio klausimų išsprendimas ieškinio priėmimo stadijoje yra negalimas, nes viršija teismo šioje proceso stadijoje sprendžiamų procesinio pobūdžio klausimų ribas. Aptariamu atveju pagal apelianto patikslintą ieškinį pareikštas reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti pretenziją yra nagrinėtinas teisme.

Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo nusprendė, jog apelianto ieškinys yra nenagrinėtinas teisme, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti, o apelianto patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo viešosios įstaigos „Konsultus mokymai“ patikslinto ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėGintaras Pečiulis