Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė Aurelija Survilaitė paaiškino, kad D. M. buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad nagrinėjamo baudžiamojo įstatymo nurodytu metu jis sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu. Ekspertizės metu buvo konstatuotas bipolinis sutrikimas, pasireiškiantis manijos ir psichozės simptomais. Buvo nustatyta, kad dėl tuometinės psichozės jis negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti. Ekspertizės atlikimo metu taip pat buvo diagnozuotas bipolinis sutrikimas, tačiau fiksuotas psichinės būklės pagerėjimas, sąlygotas stacionarinio bei medikamentinio gydymo, todėl konstatuota medikamentinė remisija. Ekspertė rekomendavo taikyti priverčiamąsias medicinines priemones – ambulatorinį stebėjimą sveikatos priežiūros sąlygomis, kurio siekiamybė yra užtikrinti vaistų vartojimą ir palaikyti stabilią būklę. Paaiškino, kad pagal medicininius dokumentus psichozinė būklė ilgą laiką buvo stabili, kol jis vartojo vaistus, tačiau nutraukus jų vartojimą būklė pablogėdavo. Kaltinamojo užmaršumą labiau lemia psichikos sutrikimas, o ne amžius. Nors ekspertizės metu buvo stebėti amžiniai pakitimai, demencijos sindromas nekonstatuotas. Nustatyti atskiros ligos, tokios kaip demencija, nėra pagrindo – pakitimai gali būti susiję su bipoliniu sutrikimu, sutrinka dėmesio koncentracija ir atmintis, įtakos gali turėti ir nuovargis ar miego trūkumas, todėl kiekvieną atvejį reikia vertinti individualiai. Tokia išvada duota todėl, kad jo būklė buvo pagerėjusi po stacionarinio ir medikamentinio gydymo, todėl jis gali dalyvauti proceso veiksmuose, suprasti jų esmę bei duoti paaiškinimus. Ekspertė nurodė, kad bipoliniam afektiniam sutrikimui būdinga fazių kaita – liga gali pereiti į maniją ar depresiją. Šiuo metu jam pasireiškia depresinė simptomatika, dėl kurios jis gydomas, tačiau būtina gydytojų priežiūra, nes depresija gali pereiti į maniją, jeigu jis nevartos vaistų. Ekspertė paaiškino, kad tiksliai pasakyti, ar šis sutrikimas yra įgimtas ar įgytas, negali, nes egzistuoja įvairios teorijos apie jo kilmę. Nukentėjusiojo elgesys (atsisakymas sumokėti už darbus) neturėjo įtakos ligos paūmėjimui – tai siejama su medikamentų nevartojimu. Atlikus analizę nustatyta, kad tuo metu pasireiškė psichikos sutrikimo paūmėjimas su psichozės simptomais, dėl ko jis galėjo iškreiptai vertinti aplinkinių veiksmus. Remiantis medicininiais dokumentais, jis vaistų nebevartojo nuo 2023 metų, o nuo 2024 m. birželio fiksuoti hipomanijos požymiai, susiję su medikamentų vartojimo nutraukimu. Duomenų, kad nukentėjusiojo elgesys būtų lėmęs psichikos pablogėjimą, nėra – akivaizdu, kad paūmėjimas prasidėjo dar iki nagrinėjamo įvykio. Ekspertė patvirtino, kad jai buvo pateikta visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pagal turimus duomenis negalima teigti, jog nukentėjusiojo veiksmai turėjo įtakos psichinei būklei. Jo neadekvatus elgesys buvo fiksuotas dar iki susitikimo su nukentėjusiuoju, kas matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų.

Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė Vilma Joneliūkštienė paaiškino, kad atliko psichologinį vertinimą tuometinės būsenos ekspertizės metu ir nustatė tam tikrus funkcijų ypatumus – susiaurėjusią atmintį, kas gali būti būdinga tiek tiriamojo amžiui, tiek centrinės nervų sistemos pažeidimui, tačiau tai nesiekia aiškiai išreikšto defekto ar sutrikimo lygio. Konfliktinė situacija su nukentėjusiuoju, kaip ir kiti įvairūs veiksniai, galėjo turėti įtakos, tačiau pagal turimus įrašus nustatyta, jog tiriamojo elgesį lėmė būtent medikamentų nevartojimas.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis S. M. parodė, kad D. M. jam rekomendavo kaimynai, todėl pasamdė jį atlikti kanalizacijos ir santechnikos įvedimo darbus. Iš pradžių nesklandumų nebuvo, tačiau darbai užsitęsė, o kai reikėjo prijungti namo trasą prie miesto trasos, išryškėjo akivaizdus nesusigaudymas, kaip tai atlikti. Nurodė, kad teiginiai apie neatsiskaitymą yra neteisingi, nes D. M. buvo sumokėta keturis kartus daugiau nei buvo sutarta iš pradžių – apie 8000 eurų, kai sutarta buvo dėl 2000 eurų, ir nepaisant to darbai liko nebaigti. Kai reikėjo prijungti prie miesto trasos, D. M. nupjovė esamas jungtis, dėl ko nukentėjusysis atsisakė D. M. paslaugų. Po to D. M. ėmė reikalauti grąžinti pinigus, važiuodamas pro šalį mėtydavo detales per vartus. Lapkričio 2 d. kažkoks asmuo jo žmonai įteikė pranešimą, dėl ko šeima įsirengė vaizdo kameras. Tos pačios dienos naktį apie 2 val. jis užfiksavo, kad prie vartų buvo pakabintas maišelis, kuriame vėliau rasta pėstininkų mina. Nukentėjusysis nurodė, kad D. M. skambindavo jam naktimis ir paryčiais, todėl jis buvo priverstas užblokuoti jo telefono numerį. Taip pat paaiškino, kad patyrė baimę, kai pasirodė asmuo, pareiškęs, jog bus nelaimingas atsitikimas, jei nesumokės ir neduos dviejų butelių alaus. Teigė, kad lapkričio 2 d. atpažino D. M. iš jo automobilio, kuriuo šis atvyko. Be to, buvo incidentų, kai D. M. įvažiavo į sieną ar kaimynei išlaužė tvorą. Po darbų pabaigos, apie rugpjūčio vidurį, D. M. jam dar buvo pasakęs, kad taip viskas nesibaigs, pas jį ( nuketėjusįjį) dar ateis akcininkas. Paaiškino, kad D. M. gyvai yra grasinęs žodžiu, tačiau iš pradžių į tai rimtai nežiūrėjo dėl jo amžiaus. Su darbininkais, pasak nukentėjusiojo, jis buvo pilnai atsiskaitęs, visas detales atidavęs. Vadinamojo „akcininko“ jis matęs nebuvo, tik žinojęs, kad jis buvo nuėjęs į seniūniją uždėti antspaudą. Po įvykio su D. M. gyvai nebebendravo. Nukentėjusysis paaiškino, kad buvo gąsdinamas reikalavimais „grąžinti skolą arba bus nelaimingi atsitikimai“, jis nuolat sulaukdavo skambučių, per tvorą buvo mėtomos detalės, o kai prie vartų atsirado mina, situacija tapo dar labiau bauginanti. Nurodė, kad miną matė pats, iškvietė „Aro“ pareigūnus, kurie ją išsivežė. Ekspertu jis nesąs, todėl nežino, ar mina buvo veiksminga, tačiau pareigūnai tai vertino rimtai. Jis pats internete pasidomėjo, kad pėstininkų mina, jeigu būtų tikra ir su sprogdikliu, galėjo padaryti didelę žalą, todėl patyrė baimę dėl savo ir artimųjų saugumo, nes sūnus galėjo rasti šį daiktą. Jo vertinimu, prie vartų buvusi mina buvo be sprogdiklio.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. M. parodė, kad ją sukrėtė tai, kad 2024 m. liepos 2 d., mirus jos motinai ir vykstant laidotuvėms, atvykęs D. M. skubino juos dėl darbų, ragino greičiau, greičiau. Po mėnesio, šeimai vėl dalyvaujant laidotuvėse, jis pakeltu tonu teiravosi, kur jie yra, pasakęs, kad vis tose laidotuvėse. Liudytoja parodė, kad kaltinamasis, atlikdamas darbus, rodydavo telefone savo pažįstamų politikų, advokatų kontaktus, kalbėdavo apie įtakingus gimines, taip darydamas tam tikrą spaudimą. Teigė, kad D. M. nemokėjo atbulomis vairuoti, todėl jos vyras buvo prašęs neįvažiuoti į kiemą, o palikti automobilį prie vartų. Vieną kartą, atidariusi duris, ji sutiko nepažįstamą asmenį, kuris atrodė kriminalinio veido, turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo ir laikė juodą segtuvą. Šis asmuo jai pasakė, kad jos vyras skolingas, įteikė dokumentą ir perspėjo, kad jei gražiuoju neatsiskaitys, gali įvykti nelaimingas atsitikimas. Apie tai ji pranešė vyrui. Vėliau, būdama viena namuose, ji girdėjo garsą, kaip kažkas metė daiktus į trinkeles – paaiškėjo, kad D. M. mėtė detales. Taip pat buvo ir atvejis su pakabintu sprogmeniu. Liudytoja parodė, kad dėl tokių veiksmų namuose buvo prijungta apsauga, įrengtas pavojaus mygtukas, o 80 metų senumo močiutei liepė niekam neatidarinėti durų. Buvo įrengtos ir vaizdo kameros. Ji patyrė psichologinį diskomfortą, jautė, kad vyksta kažkas negero. Didžiausią grėsmę pajuto po to, kai buvo pakabintas sprogmuo – labai išsigando, sutriko sveikata. Jai įteiktame dokumente suma buvo apibraukta kvadratėliu, jame taip pat buvo nurodyti du buteliai alaus bei uždėtas seniūnijos antspaudas. Liudytoja teigė mačiusi, kad kaltinamasis savo darbe nesigaudė. Su juo bendravo tik jos vyras darbo metu, po to bendravimo nebebuvo. Dėl prasidėjusio daiktų mėtymo per tvorą buvo įrengtos filmavimo kameros, o vyras sakė, jog D. M. jam skambinėjęs ir naktimis. Jo automobilį, „Subaru“ markės su šviesomis ant stogo, šeima lengvai atpažindavo. Su D. M. po įvykio ji nebebendravo. Vyras jai sakė, kad D. M. buvo permokėję, todėl skolų nelikę. Iki atliekamų darbų D. M. nepažinojo. Jie gyvena netoli, lygiagrečiose gatvėse.

2025 m. balandžio 30 d. galutinis pranešimas apie baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką buvo įteiktas kaltinamojo D. M. gynėjui advokatui Sigitui Karveliui bei jo įstatyminei atstovei, dukrai A. S., kadangi dėl kaltinamojo D. M. sveikatos būklės šio procesinio veiksmo atlikti su juo pačiu nebuvo įmanoma. (2 t., b. l. 53–54)

Iš ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 6 d. duotų D. M. paaiškinimų matyti, kad dėl grasinimo savo kaltės nepripažįsta, taip pat nepripažįsta nelegaliai laikęs ginklo ir šovinių. D. M. nurodė, kad Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra registruotas, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, tačiau psichiškai nesąs sveikas – serga bipoliniu sutrikimu, gydosi poliklinikoje pas psichologą. Jis paaiškino, kad S. M. pažįsta apie šešis mėnesius, pas jį dirbo – atliko santechnikos darbus, prijungė miesto vandentiekį prie namo. Pasakė, kad S. M. jo darbu nebuvo patenkintas, todėl įvyko žodinis konfliktas, po kurio jam už darbą nebuvo sumokėta. D. M. kelis kartus bandė telefonu susisiekti su S. M., skambindamas maždaug kartą per savaitę nuo 2024 m. rugpjūčio pabaigos, tačiau šis nebeatsiliepė. Vėliau parašė skolos raštelį ir užtvirtino jį seniūnijoje kaip vietinėje valdžioje. Raštelį perdavė per tarpininką, nes pats nebegalėjo patekti į nukentėjusiojo kiemą. D. M. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), pravažiuoja dažnai, nes šiuo keliu grįžta į savo namus. Jis paprastai keliasi apie 2–3 val. nakties, jį kamuoja nemiga, apie 4 val. ryto vyksta į biurą adresu P. Vileišio g. 18, Vilniuje, kur tvarko sąmatas ir dokumentus. Pažymėjo, kad 2024 m. lapkričio 2 d. 3 val. nakties prie nukentėjusiojo vartų dovanų maišelio su minos korpusu nekabino. Į tyrėjų klausimą, jog vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo jo automobilį su medžiotojų šviestuvu, atsakė, kad neprisimena, ar tą naktį važiavo, tačiau tikrai jokio maišelio nekabino. Nurodė, kad šiuo metu vairuoja gelsvos spalvos automobilį „Honda“, v/n (duomenys neskelbtini) o „Subaru“ automobilis stovi prie garažo tame pačiame sklype, kur yra jo namas, ir šiuo automobiliu nevažinėja jau apie tris savaites. Jis taip pat paaiškino, kad kratos metu rastas ginklas – revolveris „Kora Brno“ ir šoviniai 6 mm – priklausė jo mirusiam tėvui, kuris mirė 2008 m. sausio 28 d. Pasakė, kad ginklą 1999 m. nupirko Kaune už 600 litų tėvo prašymu, kad šis galėtų jaustis saugus savo sodyboje Širvintų rajone. Vėliau, tėvui susirgus, 2007 m. liepos mėn. atsivežė jį į savo namus adresu (duomenys neskelbtini)., kur ginklas ir liko. Nurodė, kad per daugelį metų niekada netvarkė rūsyje esančios spintos, kurioje buvo rastas ginklas kartu su kitais antikvariniais daiktais. 5,6 mm šovinių kilmės nepaaiškino, nurodydamas, kad jų turėjo būti pas tėvą. Pabrėžė, kad jeigu jam reikėtų ginklo, būtų įsigijęs leidimą, tačiau pats moka už save pastovėti, nes yra lankęs karatė. Sutinka, kad rastas ginklas ir šoviniai buvo laikomi be leidimo, tačiau teigė nežinojęs, kad juos turėjo. Nurodė, kad šiuo metu dėl bipolinio sutrikimo vartoja vaistus, kartais jų nevartoja, ypač kai vartoja alkoholį. Gydosi Karoliniškių poliklinikoje pas psichiatrą. Tyrėjui paklausus, iš kur pas jį rastas leidimas ginklui, išduotas G. M. ir P. B., atsakė, kad neprisimena, iš kur jis atsirado, ir tokių asmenų nelabai pažįsta. Paklausus, kodėl kratos metu pasakė, kad raudonos spalvos bakelyje yra trotilas (nors tyrimo metu nustatyta, kad tai benzinas), paaiškino, kad taip leptelėjo iš neapdairumo. Dar kartą pabrėžė savo kaltės nepripažįstantis – teigė, kad nieko nekabino. Su S. M. santykiai yra blogi, nes, anot jo, pastarasis nesumokėjo už atliktus darbus. Dėl antro įtarimo nurodė, jog nežinojęs, kad jo namuose yra tokie daiktai. (1 t., b. l. 182–183)

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 2 d. nukentėjusysis S. M. apklausos metu parodė, kad 2024 m. birželio 26 d. buvo pasirašyta darbų atlikimo sutartis su D. M., gyvenančiu (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojančiu automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jie susitarė, kad jis D. M. sumoka 500 eurų, o šis jam pajungia kanalizaciją ir vandentiekį. Kadangi darbai nebuvo kokybiškai atlikti, nukentėjusysis atsisakė D. M. paslaugų. Iš pastarojo pinigų nereikalavo, pasakė, kad jis nebereikalingas. D. M. supyko, parodė špygą ir išėjo. Vėliau S. M. susirado kitus meistrus, kurie pabaigė darbus. Nukentėjusysis paaiškino, kad vėliau iš Nemenčinės vadybininko sužinojo, jog D. M. buvo pas jį nuėjęs ir prašęs, kad S. M. neprijungtų prie vandentiekio, tačiau prijungimas vis tiek buvo atliktas. Maždaug po dviejų savaičių nuo konflikto pradžios, tikslios datos neprisimena, atėjo kitas asmuo, prisistatęs D. M. darbuotoju, ir pareiškė norįs atsiimti nepanaudotas medžiagas. Nukentėjusysis atidavė visas medžiagas. Kitą dieną prie jo namų privažiavo D. M., išlipęs iš automobilio priėjo prie jo ir pasakė, kad „viskas jam taip nesibaigs“ ir reikės susipažinti su jo „akcininku“. Po maždaug savaitės prie namų privažiavo nepažįstamas vyras ir jo žmonai L. M., gimusiai (duomenys neskelbtini)., perdavė lapą, nurodydamas, kad kitaip „bus nelaimingi atsitikimai“. Minėtame lapelyje buvo įrašyti vandentiekio pajungimo darbai, suma – 327 eurai, taip pat du buteliai alaus. Ant lapo buvo uždėtas seniūno antspaudas. S. M. nuvyko pas seniūną M. G., kuris patvirtino, jog lapą tvirtino ir kad jį tvirtinti buvo atėjęs, galimai, D. M.. 2024 m. rugsėjo 10 d. apie 13 val. S. M. grįžus namo, žmona L. M. pasakė, kad apie 11 val. buvo atvažiavęs D. M. ir į jų kiemą numetęs daiktus. Žmona nufotografavo D. M. automobilį ir minėtus objektus. Nukentėjusysis nustatė, kad tai buvo santechnikos jungtys. Į šį elgesį jis nereagavo, manydamas, kad tai liausis. Dėl to įsirengė vaizdo stebėjimo kameras. Nuo to laiko D. M. pradėjo nuolat skambinti iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiojo telefono numerį (duomenys neskelbtini). Skambindavo kelis kartus per savaitę, tačiau nukentėjusysis ragelio nekėlė. Paaiškino, kad skambučių išklotines galėtų pateikti vėliau. 2024 m. lapkričio 2 d. apie 8 val. ryto, ruošdamasis vykti į kapines, S. M. pamatė ant įvažiavimo vartų kabantį popierinį dovanų maišelį. Jį nuėmęs padėjo pavėsinėje, manydamas, kad tai helovyno proga padėti saldainiai, ir išvyko į kapines. Po kelių valandų paskambino sūnui J. M. ir paprašė pažiūrėti, kas yra maišelyje. Sūnus pavėsinėje aptiko žalios spalvos minos korpusą ir apie tai pranešė tėvui. Nukentėjusysis grįžo namo, pats įsitikino dėl radinio ir nedelsdamas paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Atvykę policijos pareigūnai paėmė rastą daiktą. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, S. M. pamatė, kad 2024 m. lapkričio 2 d. 03 val. 33 min. prie jų namų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo atvažiavęs D. M., kurį jis atpažino iš eisenos ir automobilio „Subaru Forester“. Pastarasis priėjo prie įvažiavimo vartų ir pakabino minėtą dovanų maišelį su mina. Nukentėjusysis nurodė supratęs, kad D. M. jam grasina susidorojimu ir galimai siekia nužudyti susprogdinant, todėl išsigando, kreipėsi į policiją ir pateikė pareiškimą. Jis pabrėžė, kad jo šeima nuolat jaučia įtampą bei baimę dėl D. M. elgesio. Taip pat nurodė, kad ketina reikšti civilinį ieškinį dėl grasinimų, tačiau ieškinio sumos šiuo metu įvardyti negali. (1 t., b. l. 19–23)

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 15 d. nukentėjusysis S. M. papildomos apklausos metu parodė, kad pirmiausia pradėjo jausti nemalonius jausmus ir įtampą tuomet, kai sužinojo iš žmonos L. M., kad D. M. atsiuntė į jų kiemą vietinį benamį – girtuoklį, kuris padavė skolos raštelį, pasakęs: „skolas reikia grąžinti, nes vėliau būna nelaimingi atsitikimai“. Išgirdęs apie tai iš žmonos, jis jautė pyktį, nerimą ir psichologinį diskomfortą, nes suprato, jog įvairūs pašaliniai asmenys gali ateiti į jo kiemą ir sakyti žmonai nepagrįstus dalykus. Dėl to jis nusprendė apsisaugoti – įsirengė vaizdo stebėjimo kameras bei pasisamdė apsaugos įmonę, kuri įrengė pavojaus signalizaciją (mygtukus). Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad D. M. jį nuolat terorizavo skambučiais – skambindavo kelis kartus per dieną, o galiausiai, pavargęs nuo tokio elgesio, jis įtraukė D. M. į juodąjį sąrašą, kad nebematytų jo skambučių. Nuo rugpjūčio iki spalio pabaigos suskaičiavo net 17 skambučių, blogiausia, kad dalis jų buvo paryčiais. Dėl tokio persekiojimo jis jautė nuolatinį psichologinį diskomfortą, negalėjo normaliai dirbti, nes D. M. vis ką nors iškrėsdavo arba privažiuodavo prie namų, pastovėdavo automobiliu ir išvykdavo. Nukentėjusysis pažymėjo, kad jį šiek tiek ramino tik tai, jog D. M. yra garbaus amžiaus vyras – jeigu būtų perpus jaunesnis, baimė būtų dar didesnė. Visgi, 2024 m. lapkričio 2 d., kai ant įvažiavimo vartų rado dovanų maišelį, o paaiškėjus, kad jame yra granata (minos korpusas), jis labai išsigando ir pajuto realų pavojų visos šeimos narių gyvybei. Pabrėžė, jog ne kasdien kieme atsiranda tokie daiktai. Pirmoji mintis buvo, kad jam kažkas grasina, o peržiūrėjęs vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, suprato, kad D. M. galimai siekia jį nužudyti ar susprogdinti. Nukentėjusysis nurodė, kad po šio įvykio dar labiau pradėjo paniškai bijoti, jog tai buvo realus įspėjimas apie galimą susidorojimą su juo ir jo šeima, kai jie miegos. Atkreipė dėmesį, kad maišelis buvo pakabintas naktį. D. M. elgesys – turėjimas tokio daikto, kaip minos korpusas, bei nuolatiniai skambučiai įvairiu paros metu – jo vertinimu, rodo maniakišką norą bet kokiu būdu su juo susisiekti, reikalauti pinigų už tariamai atliktus darbus. Nukentėjusysis nurodė nesuprantantis tokio persekiojimo ir sistemingo bauginimo. (1 t., b. l. 24–28)

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 22 d. liudytoja L. M. apklausos metu parodė, kad jos vyras S. M. buvo pasisamdęs kaimyną D. M., kad šis padėtų prijungti kanalizaciją prie centrinės kanalizacijos. Pasak liudytojos, D. M. sunkiai sekėsi atlikti darbus – matėsi, kad jis nesugebėjo susivokti brėžiniuose ir technologiniuose sprendimuose. Galiausiai jos vyras atsisakė D. M. paslaugų. Visi įvykiai vyko 2024 m. vasarą. Liudytoja paaiškino, kad po to, kai vyras atsisakė D. M. paslaugų, šis buvo labai nepatenkintas, įvairiais žodžiais ir gestais bandė įrodyti savo svarbumą, aiškino, kad be jo niekas nepavyks ir kanalizacijos nepavyks prijungti. 2024 m. rugpjūčio mėn. D. M. į jų kiemą atsiuntė vietinį benamį – girtuoklį, kuris atėjęs pradėjo klausinėti, kur yra jos vyras. Sužinojęs, kad šio nėra, o grįš po valandos, jis pradėjo aiškinti, kad S. M. yra skolingas D. M. pinigų, ir perdavė, kad skolą reikia grąžinti geranoriškai, kitaip gali įvykti nelaimingi atsitikimai. Nors jis nedetalizavo, kas konkrečiai galėtų nutikti, iš konteksto buvo aišku, kad tai galėtų būti padegimas, vagystė ar kiti veiksmai. Liudytoja paprašė pateikti kokį nors dokumentą dėl skolos, ir atvykęs asmuo jai įteikė ranka rašytą lapelį, po ko išėjo. Grįžus vyrui, ji viską papasakojo, ir, jos teigimu, vyras labai susijaudino – pabalo, pasikeitė jo veido išraiška, matėsi, kad jam pasidarė nejauku. Paprastai S. M. savo jausmus slepia, tačiau šįkart jo reakcija buvo aiškiai pastebima. Vėliau vyras įsirengė vaizdo stebėjimo kameras, jai nurodė neatidarinėti durų neįsitikinus, kas atėjo, taip pat pasisamdė apsaugos įmonę, kuri įrengė pavojaus signalizaciją. Pasak liudytojos, tai parodė, kad D. M. elgesį jis priėmė rimtai ir šis elgesys jį paveikė. Ji taip pat nurodė, kad dirba iš namų, jos darbo vieta yra prie lango, išeinančio į gatvę. 2024 m. rugsėjo 10 d. 11 val. 16 min. ji matė, kaip D. M. atvyko prie jų namų sidabriniu visureigiu ir įmetė kažkokias detales į kiemą. Liudytoja netgi padarė nuotrauką, kurią pridėjo prie apklausos. Tąkart ji nesuprato, kas vyksta, tačiau apie tai pranešė vyrui. S. M. jai paaiškino, kad tai galėjo būti santechnikos detalės, kurias D. M. grąžino. Tąkart vyras niekaip nereagavo, tik pasakė, kad neverta turėti reikalų su D. M., nes šis jam jau buvo įgrisęs. Atsakydama į tyrėjos klausimą, ar ji jautėsi įbauginta dėl tokio D. M. elgesio, liudytoja nurodė, kad jai buvo nemalonu ir nejauku, be to, ji jaudinosi dėl savo vyro sveikatos – kad nuo streso ir įtampos jam nepablogėtų sveikata. Ji pati jautėsi nemaloniai sukrėsta, kad garbaus amžiaus vyras gali taip nuosekliai tyčiotis ir bandyti bauginti jos vyrą, jai atrodė, kad D. M. yra tiesiog apsėstas S. M.. Daugiau liudytoja nieko nepridūrė. (1 t., b. l. 36–38)

Iš byloje esančio apklausos protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 14 d. kaltinamojo D. M. įstatyminė atstovė A. S. apklausta kaip liudytoja parodė, kad yra D. M. dukra. Tėvas jau ilgus metus turi psichikos sveikatos problemų. Paskutinį kartą priverstinai jis buvo paguldytas į psichiatrinę ligoninę 2024 m. gruodžio 24 d., kur praleido apie mėnesį, po to buvo išleistas į namus. Namuose tėvas nuolat prižiūrimas, kad laiku išgertų vaistus. Šiuo metu jis sunkiai vaikšto – velka kojas, dažnai užkliūva, sunkiai orientuojasi jam nežinomoje aplinkoje, tačiau namuose dar sugeba susiorientuoti. Dėl tokios būklės nuolat reikia, kad kas nors iš namiškių jį lydėtų. Pasak liudytojos, D. M. yra apatiškas, sunkiai bendrauja – atsakymą į klausimą galima sulaukti tik po keliolikos minučių arba iš viso nesulaukti, neretai tenka pakelti balsą, kad pavyktų jį priversti atlikti elementarius veiksmus, pavyzdžiui, pavalgyti. Daugiausia laiko jis praleidžia sėdėdamas krėsle ir žiūrėdamas į vieną tašką, pats nebesugeba išlaikyti stalo įrankių. 2025 m. balandžio 22 d. planuoja vežti tėvą pas psichiatrą, kuris vertins jo būklę bei tolimesnio gydymo poreikį, o turėdama medicininius išrašus juos galės pateikti ikiteisminiam tyrimui. Atsakydama į tyrėjos klausimą, ar D. M. namuose kas nors lankosi cokoliniame aukšte, liudytoja paaiškino, kad namas yra labai didelis – keturių aukštų, jame gyvena tik mama ir tėvas. Kartais tenka padėti tvarkyti patalpas, valyti dulkes. Ji taip pat paminėjo, kad patalpa, kurioje buvo rastas ginklas, yra lankoma dažnai, nes ten įrengtas priepirtis, kuriuo naudojamasi. Pasak liudytojos, ten lankydavosi ir tėvas su draugais. Kiek jai žinoma, niekas į spinteles nelįsdavo ir jų turinio netikrindavo. Atsižvelgiant į tai, kad namas didelis ir daug patalpų, ji neatmeta galimybės, kad kai kurie daiktai galėjo būti nepastebėti ir išlikti neatrasti daugelį metų. Nežinanti, iš kur pas tėvą atsirado ginklas – apie tai nežinojo nei ji, nei kiti šeimos nariai. Ji pabrėžė, kad kai tėvui pasireiškia „pakilimo momentai“, jis mėgsta girtis įvairiais dalykais, todėl, jei būtų žinojęs apie ginklą, tikrai būtų apie jį pasakojęs namiškiams ar draugams, tačiau to nebuvo. Neatmetė galimybės, kad ginklą galėjo atsivežti ir paslėpti jos senelis B. M., nes paskutiniais gyvenimo metais jis turėjo psichologinių problemų – jam vaidenosi žmonos neištikimybė. (1 t., b. l. 40–42)

2024 m. lapkričio 2 d. S. M. protokole–pareiškime nurodoma, kad 2024 m. lapkričio 2 d. 03 val. 33 min. ant jo lauko įvažiavimo vartų, esančių (duomenys neskelbtini), pažįstamas asmuo D. M. padėjo dovanų maišelį, kuriame buvo minos korpusas, taip grasindamas jį susprogdinti. S. M. taip pat nurodė, kad D. M. jam nuolat skambinėja, tačiau jis ragelio nekelia. Anksčiau D. M. reikalavo, kad jis atiduotų 327 eurus ir du butelius alaus už vandentiekio pajungimą, kadangi tarp jų buvo susitarimas dėl šių darbų. S. M. paaiškino, kad buvo sumokėjęs 500 eurų už darbų pradžią, tačiau dėl vėluojančių darbų atlikimo atsisakė tolesnių D. M. paslaugų, dėl ko šis įsižeidė. S. M. pareiškime prašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti jį nukentėjusiuoju. (1 t., b. l. 13–16)

Iš savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad buvo pateikta rašto kopija, kurią nenustatytas asmuo įteikė S. M. žmonai L. M.. Minėtame raštelyje buvo užfiksuota: „(duomenys neskelbtini) Vandentiekis. 1. Prijungimas į miestą – 150; 2. Vandentiekio linijos klojimas ir žemės užpylimas – 100; 3. Laistymo sistemos įrengimas (3 vienetai) – 300; 4. Skaitiklio pastatymas – 50; 5. Prijungimas į seną laistymo sistemą – 100. Viso – 700 – 500 / Skola S. – 200. Skola – 327 + 2 buteliai alaus.“ (1 t., b. l. 31–34)

Iš nukentėjusiojo S. M. pateiktų elektroniniu paštu gautų telefono ekrano kopijų matyti, kad D. M. skambino nukentėjusiajam 2024 m. rugpjūčio 13 d. 12 val. 46 min., 2024 m. rugpjūčio 25 d. 12 val. 11 min., 2024 m. rugpjūčio 27 d. 11 val. 35 min. ir 15 val. 17 min., 2024 m. rugsėjo 6 d. 15 val. 20 min., 2024 m. rugsėjo 8 d. 15 val. 15 min., 2024 m. spalio 7 d. 15 val. 05 min., 2024 m. spalio 14 d. 17 val. 47 min., 2024 m. spalio 17 d. 14 val. 39 min., 2024 m. spalio 20 d. 18 val. 10 min., 2024 m. spalio 21 d. 06 val. 44 min. ir 11 val. 45 min., 2024 m. spalio 22 d. 08 val. 26 min. ir 15 val. 20 min., 2024 m. spalio 28 d. 12 val. 55 min., 2024 m. spalio 30 d. 07 val. 58 min. (1 t., b. l. 190–194).

Iš byloje, esančio įvykio vietos apžiūros matyti, kad 2024 m. lapkričio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad privažiavimas prie namo kiemo yra iš (duomenys neskelbtini) pusės. Įvažiavimas į kiemą vyksta pro rudos spalvos metalinius vartus, kurie susideda iš dviejų dalių ir yra padaryti iš kampuočio bei metalinių strypų. Užėjus į kiemą pro vartus, dešinėje pusėje matomos šiukšlių dėžės, auga tujos, kairėje pusėje – pieva bei baltos spalvos namas, ant kurio fasado užrašyta „(duomenys neskelbtini)“. Šalia namo yra važiuojamoji kelio dalis, vedanti į kiemą ir iki pavėsinės, esančios kiemo gale. Kiemo gale stovi mūrinis pastatas – garažas. Kiemo kairėje pusėje yra mūrinė pavėsinė su raudonos spalvos stogu. Pavėsinėje stovi stalas, gale – kėdės bei spintelė. Ant viduryje esančio apvalios formos stalo užfiksuota kartoninė dėžė ir popierinis šviesios spalvos dovanų maišelis su linijomis šonuose. Kartoninėje dėžėje buvo rasta žalios spalvos, ovalo formos metalinis korpusas (galimai minos), kuris buvo paimtas ir įpakuotas į voką. Taip pat paimtas ir popierinis dovanų maišelis, įpakuotas į voką. Nustatyta, kad kiemas, į kurį patenkama pro vartus, yra stebimas vaizdo stebėjimo kameromis. (1 t., b. l. 43–45, 48–53)

Iš 2024 m. lapkričio 2 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ sprogmenų paieškos ir neutralizavimo skyriaus vyr. specialisto Arijaus Vilūno pažymos dėl sprogmens neutralizavimo matyti, kad iš (duomenys neskelbtini) rastas minos korpusas buvo išvežtas į KTV. (1 t., b. l. 46–47)

2024 m. lapkričio 2–3 d. kratos protokole su fotolentele užfiksuota, kad krata buvo atlikta gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas trijų aukštų namas, tarp kurio aukštų įrengti pusiniai aukštai su kambariais. Cokoliniame aukšte, prie pirties esančioje patalpoje, dešinėje pusėje nuo durų stovinčioje spintelėje, ant kurios buvo muzikinis centras, apatiniame skyriuje rasta juoda dėžutė. Joje aptiktas revolveris KORA BRNO, Nr. (duomenys neskelbtini), 6 mm kalibro, kurio būgne buvo 8 šoviniai. Šie šoviniai paimti ir supakuoti į voką Nr. 1 su plomba Nr. 129054. Dėžutėje po paminkštinimu aptikta permatoma dėžutė su 10 šovinių (6 mm kalibro), kurie supakuoti į voką Nr. 2 su plomba Nr. 129052. Šalia aptiktas vienas didesnis šovinys (5,6 mm), supakuotas į voką Nr. 3 su plomba Nr. 129053. Po kitoje dėžutės pusėje esančiu paminkštinimu aptikti revolverio KORA BRNO, Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentai, supakuoti į voką Nr. 4 su plomba Nr. 129051. Šalia dokumentų aptikti 160 litų (2 kupiūros po 50 litų, 1 kupiūra po 20 litų, 4 kupiūros po 10 litų), kurie nufotografuoti ir supakuoti į voką Nr. 5 su plomba Nr. 129050. Dėžutė su revolveriu KORA BRNO, Nr. 625876, buvo paimta, revolveris užplombuotas plomba Nr. D58000800, o dėžutė – plombomis Nr. 129049 ir Nr. 129048. Apžiūrint sandėliuką, kairėje pusėje ant suoliuko rasta raudonos spalvos plastikinė tara „PRIFI“, kurios viduje buvo aitrus skystis. Kratos metu D. M. paaiškino, kad tai „trotilas“. Tara buvo paimta ir užplombuota plombomis Nr. 129047 ir Nr. 129046. Nuo 23 val. 43 min. D. M. ir O. M. kratoje nedalyvavo, nes jų dukra A. S. nepritarė, kad jie būtų įleisti į namą. Nuo šio momento kratoje dalyvavo dar vienas asmuo. Apžiūrėjus kitą, mažesnį, dviejų aukštų namą, draudžiamų daiktų nerasta. Taip pat jokių draudžiamų daiktų nerasta šiltnamyje bei likusioje namo teritorijoje. (1 t., b. l. 64–119)

Iš pažymų, gautų iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos, matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), taip pat D. M. vardu nėra registruotų šaunamųjų ginklų. Nėra registruotas ir šaunamasis ginklas pagal numerį Nr. (duomenys neskelbtini). Ginklas pagal numerį Nr. (duomenys neskelbtini)yra registruotas G. M. ir P. B. vardu. (1 t., b. l. 124–128)

Iš 2024 m. lapkričio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti policijos „Body“ kamerų vaizdo įrašai ir apžiūros protokoluose užfiksuota:

Vaizdo įraše PSS-20241102-160956UTC+0200 (2024 m. lapkričio 2 d., 9 min. 21 sek. trukmės) užfiksuota, kaip nukentėjusysis S. M. pareigūnams parodo ant vartų rastą maišelį, kuriame buvo objektas, panašus į karinį sprogmenį.

Vaizdo įraše PSS-20241102-211136UTC+0200 (2024 m. lapkričio 14 d., 30 min. trukmės) užfiksuota, kaip atvykus atlikti kratą įteikiamas orderis D. M.. Pastarasis nurodo, jog kaimynui „lauktuvių“ nepaliko, su kaimynais nesutaria. Dukra pažymi, kad tėvas dažnai konfliktuoja su kaimynais ir galėjo „prisidirbti“.

Vaizdo įraše PSS-20241102-214137UTC+0200 (2024 m. lapkričio 2 d., 30 min. trukmės) užfiksuota, kaip atvyksta nepilnamečių tėvai. Moteris nurodo, jog D. M. nuo balandžio pasireiškė bipolinio sutrikimo paūmėjimas, jis nustojo vartoti vaistus.

Vaizdo įraše PSS-20241102-221137UTC+0200 (2024 m. lapkričio 2 d., 30 min. trukmės) matyti, kaip kratos metu rūsyje iš spintelės ištraukiamas maišelis su lagaminu, kuriame rasta revolveris „Kora Brno“ 6 mm, ginklo būgne – 8 šoviniai, dar 10 šovinių – permatomoje dėžutėje (1 t., b. l. 143–146).

Iš 2024 m. lapkričio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad BPC garso įraše (skambutis 2024 m. lapkričio 2 d. 15:45:44 val., trukmė 54 sek.) asmuo, prisistatęs S. M., praneša apie ant tvoros rastą daiktą, panašų į sprogmenį, nurodo adresą (duomenys neskelbtini), ir įtaria, kad tai rankinė granata. (1 t., b. l. 154–156)

Iš 2025 m. balandžio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad kratos metu kartu su revolveriu „Kora Brno“ Nr. (duomenys neskelbtini)rastas informacinio pobūdžio lankstinukas čekų kalba „Navod k Obsluze“. Lankstinuke nurodytas serijinis numeris 626032, garantinis laikotarpis 6 mėnesiai, kitų reikšmingų duomenų neužfiksuota. (1 t., b. l. 157–160)

Iš 2025 m. balandžio 30 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjos L. Jermakovičienės tarnybinio pranešimo matyti, kad tikslinant įvykio aplinkybes ir siekiant nustatyti asmenį, 2024 m. rugpjūčio 21 d. atnešusį skolos raštelį S. M., buvo apklausti vietiniai gyventojai, tačiau niekas tokio asmens nepažino, todėl jo tapatybės nustatyti nepavyko. Tyrimo metu išnaudotos visos galimybės, tačiau asmuo nenustatytas. (1 t., b. l. 136)

Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktas revolveris „Kora Brno“ Nr. (duomenys neskelbtini) (gamintojas – KORA BRNO, Čekija) yra pramoninės gamybos C kategorijos šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 6 mm Flobert šoviniais. Taip pat pateikti 18 vnt. pramoninės gamybos 6 mm Flobert šovinių, tinkamų naudoti šiam ginklui, kurie priskiriami C kategorijos šaudmenims. Be to, pateiktas vienas 5,6 mm (.22 LR) šovinys yra pramoninės gamybos, skirtas graižtviniams ginklams ir priskiriamas B kategorijos šaudmenims; šis šovinys nėra tinkamas šaudyti iš revolverio „Kora Brno“ Nr. (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 165–168)

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.