- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-24
- Bylos Nr.
- 2YT-19871-945/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15018-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Pareiškėjas
- UAB „Narėpų metaliniai garažai“
Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „Narėpų metaliniai garažai“ skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Raimundui Stanislauskui, valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teisme gautas pareiškėjos UAB „Narėpų metaliniai garažai“ skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti antstolio Raimundo Stanislausko 2016 m. birželio 21 d. Patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. S-6530, panaikinti antstolio Raimundo Stanislausko 2016 m. birželio 21 d. Turto arešto aktą Nr. 00701611031.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodė, jog antstolio Raimundo Stanislausko žinioje yra vykdomoji byla, kurioje iš UAB „Narėpų metaliniai garažai“ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos išieškoma 13 217,02 EUR mokestinės nepriemokos suma. Antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, 2016 m. birželio 21 d. įformino turto arešto aktą 14 477,02 EUR sumai (13 217,02 EUR skolos ir 1 260,02 EUR vykdymo išlaidų) ir priėmė patvarkymą areštuoti lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą. Šiuo patvarkymu areštuotos pareiškėjai priklausančios lėšos (14 477,04 EUR), esančios pareiškėjos kasoje. Antstolis areštavo eilę pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto objektų ir nurodė, kad areštuojamo turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, tačiau arešto akte nenurodė šio turto bent preliminarios vertės, nors tai galėjo padaryti remdamasis viešame registre nurodytais to turto vertinimo duomenimis. Remiantis NTR duomenimis, areštuoto turto vertė yra 60 144 EUR. Taigi, ji žymiai viršija turto arešto mastą. Antstolis, areštavęs pareiškėjos nekilnojamąjį turtą, pažeidė jam įstatymo nustatytą draudimą iš esmės areštuoti daugiau turto nei reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 str. 2 d). Taip pat antstolis uždraudė disponuoti nekilnojamuoju turtu, t. y. jį nuomoti, nors pareiškėjos pagrindinė ūkinė komercinė veikla yra būtent patalpų nuoma. Antstolis taip pat neteisėtai areštavo pareiškėjos lėšas, esančias kasoje. Tai neigiamai veikia pareiškėjos veiklą, įmonė negali atsiskaityti su savo darbuotojais. Tokia priemonė itin varžo įmonės ekonominę veiklą ir lemia neabejotiną pareiškėjos veiklos pabaigą.
2016 m. liepos 13 d. patvarkymu antstolis pareiškėjos skundo netenkino, nurodė, jog antstolis Raimundas Stanislauskas vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimą Nr. (23.31-08) 467-57233/2016-03-17 dėl 13 217,02 EUR skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Narėpų metaliniai garažai“ išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Gavus vykdyti vykdomąjį dokumentą, nepažeidžiant vykdymo procesą reglamentuojančių įstatyminių nuostatų, nedelsiant buvo patikrinta, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jokių objektyvių kliūčių, trukdančių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sprendimą Nr. (23.31-08)467-57233/2016-03-17 priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, nenustačius, 2016 m. gegužės 20 d. buvo priimti patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimas vykdomojoje byloje Nr. 0070/16/11031, kurie išsiųsti UAB „Narėpų metaliniai garažai“, adresu Narėpų k., Kauno r., LT-54470, kuris yra nurodytas vykdomajame dokumente. 2016 m. gegužės 26 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimas vykdomojoje byloje Nr. 0070/16/11031 įteikti UAB „Narėpų metaliniai garažai“ kasininkei G. J.. Per raginime nurodytą terminą sprendimas įvykdytas nebuvo. Užtikrindamas reikalaujamos sumos išieškojimą antstolis atliko procesinius priverstinio vykdymo veiksmus, t. y. buvo padarytos kompiuterinės užklausos bankams dėl sąskaitų, priklausančių skolininkui, užklaustas nekilnojamojo turto registras ir VĮ „Regitra“ duomenų bazė. 2016 m. birželio 21 d. antstolis Raimundas Stanislauskas priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimą (kuriame detalizuotos vykdymo išlaidos), sudarė turto arešto aktą, patvarkymą dėl reikalavimo pateikti duomenis apie turtą, patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. 2016 m. liepos 13 d. nuo UAB „Narėpų metaliniai garažai“ priklausančių sąskaitų piniginių lėšos nebuvo nurašytos, todėl darytina išvada, kad piniginių lėšų sąskaitose nėra. 2016 m. birželio 21 d. sudarytas turto arešto aktas, kuriuo areštuota dalis UAB „Narėpų metaliniai garažai“ priklausančio turto. Turto arešto akte nurodyta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, turtas nebuvo įkainotas. Atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo teigti, jog antstolis Raimundas Stanislauskas padarė kokius nors vykdymo proceso pažeidimus ar nesilaikė nustatytos tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 str. 1 d.). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
Susipažinus su vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolio Raimundo Stanislausko kontoroje 2016 m. gegužės 20 d. patvarkymu priimtas vykdyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimas Nr. (23.31-08) 467-57233/2016-03-17 dėl 13 217,02 EUR skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Narėpų metaliniai garažai“ išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Antstolis 2016 m. gegužės 23 d. išsiuntė skolininkei raginimą įvykdyti sprendimą, t. y. per 10 dienų nuo jo gavimo dienos sumokėti 13 217,02 EUR skolą ir 151 EUR vykdymo išlaidų. Raginimas įteiktas 2016 m. gegužės 26 d. Per raginime nurodytą terminą sprendimas įvykdytas nebuvo. Antstolis 2016 m. birželio 21 d. patvarkymu Nr. S-6530 areštavo 14 477,02 EUR dydžio (13 217,02 EUR skolos, 1 260,02 EUR vykdymo išlaidų) įplaukas į skolininkės kasą, nurodydamas, kad piniginės lėšos turi būti įneštos į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolis 2016 m. birželio 21 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-6530 areštavo skolininkės 14 477,02 EUR pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio 21 d. arešto aktu areštuotas 21 statinys, esantys (duomenys neskelbtini), turto arešto mastas 14 477,02 EUR.
Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 str.). CPK 675 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui areštuoti iš esmės daugiau skolininko turto, nei jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. CPK 624 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, negali būti atsietai aiškinama nuo teisingumo, protingumo, proporcingumo, išieškotojo ir skolininko interesų derinimo principų.
Pareiškėja neginčija vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti teisėtumo, taip pat fakto, jog vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas gavus antstolio raginimą, tokiu būdu netiesiogiai pripažindama antstolio teisę pradėti priverstinio vykdymo veiksmus. Kaip pagrindinį skundo argumentą pareiškėja nurodo aplinkybę, jog antstolis areštavo daugiau turto, nei reikia skolai ir vykdymo išlaidoms išieškoti, t. y. ginčija taikomų priverstinių vykdymo priemonių mastą.
Kaip teisingai nurodo pareiškėja, iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė, areštuodama skolininkės nekilnojamąjį turtą, jo neįkainojo, tik nurodė turto arešto mastą – 14 477,02 EUR. Pareiškėjos pateiktoje VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko nurodytos areštuoto turto vidutinė rinkos vertės lentelėje matyti, jog areštuojamo turto vertė 60 144 EUR. Tačiau įvertinus areštuojamo turto duomenis Nekilnojamojo turto registre nustatyta, jog pastatas, unikalus (duomenys neskelbtini), jau nuo 2016 m. sausio 11 d. areštuotas antstolės Jurgitos Žilinskaitės. Pastatui, unikalus Nr. 5298-1032-6040, nuo 2016 m. vasario 19 d. įregistruota hipoteka. 1/3 statinių, unikalus Nr. 5298-1032-6051, nuo 2014 m. gegužės 7 d. areštuoti antstolės Jurgitos Žilinskaitės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes akivaizdu, jog pareiškėjos nurodyta preliminari nesuvaržyto turto vertė sudaro 7 259 EUR (18 072 EUR /3 =6 024 EUR+32 EUR+16 EUR+649 EUR+49 EUR+32Eur+130 EUR+32 EUR+49 EUR+49 EUR+33 EUR+16 EUR+ 16 EUR+ 16 EUR+ 17 EUR+ 33 EUR+ 15 EUR+ 17 EUR+ 34 EUR), daugelis šių objektų yra menkaverčiai, o išieškojimo iš suvaržyto turto galimybės yra ribotos ir reikalauja papildomo vertinimo, todėl pagal vykdomojoje byloje esančius duomenis antstolis neturėjo pagrindo spręsti, jog areštuojamo turto vertė viršija išieškomą sumą.
Kartu pabrėžtina, jog aplinkybė, kad didžioji dalis turto buvo areštuota pakartotinai, paneigia taikomų priemonių neigiamą įtaką pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams, kadangi pareiškėjos teisės aptartų nekilnojamojo turto objektų atžvilgiu ir taip yra suvaržytos. Pabrėžtina ir tai, jog pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto areštas gali būti pateisinamas tik su sąlyga, kad antstolis be nepagrįsto uždelsimo inicijuos areštuoto turto įvertinimą. CPK 681 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Nagrinėjamu atveju antstolis areštuoto turto vertės nenurodė, tačiau po turto arešto akto surašymo 2016 m. birželio 21 d. jau 2016 m. liepos 5 d. buvo pateiktas skundas, Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-18794-775/2016 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymas, kas galėjo turėti įtakos antstolio veiksmams.
Vertinant pareiškėjos argumentą, jog draudimas išnuomoti areštuotą turtą turės neigiamų pasekmių pareiškėjos verslui, dėmesys atkreiptinas į tai, jog turto arešto aktu draudžiama sudaryti naujus disponavimo turtu sandorius, keisti jo teisinę padėtį, tačiau nedraudžiama tęsti esamų santykių. Kartu pabrėžtina, jog nauji turto nuomos sandoriai gali apriboti galimybes sėkmingai parduoti turtą iš varžytynių vykdymo proceso metu, todėl kiekvienas sandoris turi būti vertinamas individualiai. Pareiškėjai nebendradarbiaujant su antstoliu, siekiant išvengti priverstinio turto pardavimo, gali būti sudaromi ilgalaikės nuomos sandoriai, taip iš esmės suvaržant turtines teises į turtą ir apribojant jo likvidumą. Vykdymo procese galiojant bendradarbiavimo pareigai, taip pat įvertinus aplinkybę, jog šią pareigą pareiškėja pažeidė nereaguodama į antstolio raginimą, neteikdama pasiūlymų dėl taikytinų priverstinių priemonių, informacijos apie vykdomą veiklą, darytina išvada, jog antstolio taikyti suvaržymai nėra neproporcingi, pareiškėja, norėdama sudaryti areštuoto turto nuomos sandorį turi teisę kreiptis į antstolį, prašydama leisti tokį sandorį sudaryti pakoreguojant taikomo arešto mastą.
Vertinant pareiškėjos argumentą, jog vykdant išieškojimą buvo pažeistas proporcingumo principas, jog visų pirma turėjo būti areštuotas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o nusprendus, kad areštuoto turto vertės nepakanka vykdomojo dokumento įvykdymui, pritaikytas piniginių lėšų esančių įmonės kasoje areštas, kuris yra itin varžanti juridinio asmens ekonominę veiklą, akcentuotina, jog toks nurodytas areštuojamo turto eiliškumas taikomas laikinųjų apsaugos priemonių atveju (nelogiška laikyti areštuotas pinigines lėšas, kai ateityje galimai atsirasiančio reikalavimo įvykdymui užtikrinti gali būti areštuojamas ilgalaikis turtas), tačiau negali būti taikomas vykdymo procese, kurio paskirtis – išieškotojo finansinių interesų patenkinimas. Įvertinus išieškomą sumą tiek vykdymo išlaidų susidarymo, tiek vykdymo proceso trukmės prasme ekonomiškiausia antstoliui areštuoti pinigines lėšas, kurios veikiančiai įmonei nelaikytinos kaip itin didelė suma, kartu maksimaliai užtikrinant išieškotojo interesus areštuojant ir nekilnojamąjį turtą išieškomos sumos ribose. Išieškojimas iš piniginių lėšų vertintinas kaip operatyvesnis, ekonomiškesnis veiksmas, kai išieškomos sumos nedelsiant pasiekia išieškotoją. Tokia išvada atitinka ir CPK 662 straipsnio 3 dalyje, 665 straipsnyje nurodytą teisinį reglamentavimą, pagal kurį antstolis parenka, iš kokio turto išieškoti, laikydamasis pozicijos, jog pirmiausia išieškoma iš piniginių lėšų ir tiesiogiai su verslu nesusijusio turto. Pabrėžtina ir tai, jog pareiškėja ginčija suvaržymus naudotis kasoje esančiomis lėšomis, tačiau neginčija sąskaitoms taikomų apribojimų. Be to, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju preliminariai įvertinus nekilnojamojo turto vertę, galima daryti išvadą, jog turto vertės nepakanka išieškoti visą sumą, todėl pagrįstai antstolis areštavo ir pinigines lėšas.
Kartu pabrėžtina, jog atsakovei, kaip ūkinę veiklą vykdančiam asmeniui, tenka pareiga mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, piniginių lėšų areštas nepaliekant galimybės atlikti aptariamus mokėjimus vertintinas kaip neproporcingas. Kadangi, kaip minėta, ginčijamas tik kasoje esančių lėšų arešto teisėtumas, teismas, neišeidamas už skundo ribų, sprendžia, jog egzistuoja pagrindas koreguoti 2016 m. birželio 21 d. patvarkymu Nr. S-6530 taikomo arešto mastą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjos nekilnojamasis turtas areštuoti laikantis įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos, tačiau antstolis įpareigotinas nedelsiant imtis veiksmų areštuoto nekilnojamojo turto vertei nustatyti ir, vertę nustačius, atsižvelgiant į išieškotojo ir skolininko interesų derinimo principus įvertinti, ar tikslingas viso skolininkei priklausančio turto tolimesnis areštas, taip pat pripažintina, jog pagrįstai buvo areštuotos ir pareiškėjos kasoje esančios piniginės lėšos, bet lėšų arešto mastas keistinas, nustatant teisę pareiškėjai iš kasoje turimų lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams ir mokesčius į valstybės ir VSDF biudžetus.
Pareiškimą atmetus naikintinos Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-18794-775/2016 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291–291 straipsniais, 442 straipsnio 6 punktas, 443 straipsnis, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškėjos UAB „Narėpų metaliniai garažai“ skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/16/11031 tenkinti iš dalies.
Pakeisti antstolio Raimundo Stanislausko 2016 m. birželio 21 d. patvarkymu Nr. S-6530 taikomo arešto mastą, leidžiant pareiškėjai kasoje turimomis lėšomis mokėti darbo užmokestį darbuotojams ir mokesčius į valstybės ir VSDF biudžetus.
Likusius reikalavimus atmesti.
Įpareigoti antstolį Raimundą Stanislauską vykdomojoje byloje Nr. 0070/16/11031 nedelsiant imtis veiksmų areštuoto nekilnojamojo turto vertei nustatyti ir, vertę nustačius, atsižvelgiant į išieškotojo ir skolininko interesų derinimo principus įvertinti, ar tikslingas viso skolininkei priklausančio turto tolimesnis areštas.
Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-18794-775/2016 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.