Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-06-19 · Administracinė byla Nr. I-696-386/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-06-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-03-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-19
Bylos Nr.
I-696-386/2014
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00151-2014-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Dalia Gumuliauskienė, Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
A. R.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Palangos miesto savivaldybės administracijos
Advokatai
Marija Ulbienė
Kategorijos
  • 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-696-386/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00151-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2; 11.6.1.5; 11.10; 11.12; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,dalyvaujant pareiškėjui A. R.,pareiškėjo atstovei advokatei Marijai Ulbienei,atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei V. V.,

trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui V. K.,

2014 m. birželio 12 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu (I t., b. l. 144-146) atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Tarnyba), trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) teismo prašo:

1. panaikinti Tarnybos 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 16S-166 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui G. V. M.“ (toliau – ir skundžiamas 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimas), įpareigojant Tarnybą atkuriant nuosavybės teises G. V. M. suteikti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai;

2. panaikinti Tarnybos 2013m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 16S-172 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui G. V. M.“ (toliau – ir skundžiamas 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimas), perduodant klausimą išspręsti iš esmės Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos;

3. priteisti iš Tarnybos bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad Tarnybos Palangos skyriui atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko A. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 0,2720 ha dydžio sklypą, vertinant prieštaringas skundžiamų sprendimų aplinkybes, visiškai neaišku, kas yra išperkama – miškas ar žemė. Pareiškėjas nurodo, kad 2013 m. gruodžio 11 d. skundžiamu sprendimu perduotas neatlygintinai naujas žemės sklypas 0,1499 ha dydžio, 13896 Lt vertės, adresu (duomenys neskelbtini), kitos paskirties žemė, gyvenamoji teritorija, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose numatytų teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo, kadangi suteikiamame žemės sklype negalima individuali statyba. Teigia, kad tokio sklypo suteikimas prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktui, todėl yra neteisėtas, iš esmės pažeidžiantis teisę į teisingą bei teisėtą nuosavybės atkūrimą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 2013 m. gruodžio 27 d. skundžiamu sprendimu nepagrįstai vienašališkai parinktas bei pritaikytas atlyginimo būdas už valstybės išperkamą likusį turtą, tai yra piniginė kompensacija, nes tai ne jo valios išraiška. Nesutinka ir dėl likusios išperkamos nuosavybės dydžio – 0,1221 ha, kadangi prašo panaikinti neteisėtą administracinį aktą dėl konkretaus žemės sklypo dydžio – 0,1499 ha suteikimo, todėl keisis ir valstybės išperkamos dalies dydis.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu (II t., b. l. 10-12) į pareiškėjo patikslintą skundą nurodo, kad su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Tarnyba nurodo, kad nėra duomenų apie tai, jog iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko A. M. nuosavybės teise valdytas 0,2720 ha žemės plotas buvo priskiriamas miškui. Mano, jog neatsižvelgiant į tai, kad šiai dienai šis žemės plotas, esantis pagal dabartinį administracinį – teritorinį suskirstymą (duomenys neskelbtini), yra apaugęs mišku, už jį turėtų būti atlyginama kaip už žemę, o ne mišką. Tarnyba pažymi, kad perduotas neatlygintinai nuosavybėn naujas 0,1499 ha žemės sklypas individualiai statybai, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas ir kadastro duomenys patvirtinti vadovaujantis Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtintu Nemirsetos detaliuoju planu, kurio sprendiniai nenuginčyti ir yra galiojantys. Posėdžio, įvykusio 2007 m. birželio 28 d., metu G. V. M. (mirusio) turto paveldėtoja B. E. M. pasirinko 0,1499 ha žemės sklypą individualiai statybai, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, mano, jog skundžiami sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui G. V. M. yra teisėti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu (II t., b. l. 7) į pareiškėjo patikslintą skundą prašo bylą išnagrinėti teismo nuožiūra. Teigia, kad nuosavybės teises buvo prašoma atkurti į žemę, o ne mišką. Paaiškina, kad B. E. M. pasirinktas 0,1499 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kaip ir visi kiti sklypai minėtame kvartale, buvo formuojami atsižvelgiant į Tarnybos raštus. Teigia, kad Palangos žemėtvarkos skyriaus vyr. geodezininkas, turintis derinti planus, išbraukė vandens telkinių apsaugos juostas ir zonas, o Palangos žemėtvarkos skyrius 2007 m. spalio 5 d. raštu pareikalavo atitinkamai pakeisti Administracijos direktoriaus įsakymus. Nurodo, kad Nemirsetos detalusis planas, apimantis (duomenys neskelbtini) sklypą, nėra sustabdytas, šiame kvartale nėra numatoma keisti esamos kanalų ir upelių sistemos.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. R. bei jo atstovė advokatė Marija Ulbienė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė V. V. teismo posėdžio metu atsiliepimą į pareiškėjo patikslintą skundą palaikė ir prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas V. K. atsiliepimą į pareiškėjo patikslintą skundą palaikė ir prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kyla dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Palangos skyriaus vedėjo, 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 16S-166 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui G. V. M.“ (I t., b. l. 16-17) ir 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 16S-172 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui G. V. M.“ (I t., b. l. 22-23), kuriais nuspręsta atkurti nuosavybės teises į piliečiui G. V. M. (miręs) tenkantį buvusio savininko A. M. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,2720 ha žemės. Skundžiami sprendimai priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir apsvarsčius G. V. M. teisių perėmėjos prašymą. Skundžiamu 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu nuspręsta atkurti nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį – 0,1499 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1499 (vertė 13896 Lt) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir suteiktas žemės sklypas), kitos paskirties žemė, gyvenamoji teritorija, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Šio sprendimo 2 punkte nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai: XVI – kurortų apsaugos zonos – 0,1499 ha; XX – požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės apsaugos zonos – 0,1499 ha; XXI – žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai – 0,0342 ha; XXIX – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos – 0,0480 ha; žemės servitutai – servitutas, suteikiantis teisę inžinerinius tinklus eksploatuojančioms įmonėms tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (kodas 206, tarnaujantis daiktas); servitutas, suteikiantis teisę inžinerinius tinklus eksploatuojančioms įmonėms aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (kodas 207, tarnaujantis daiktas); servitutas suteikiantis teisę inžinerinius tinklus eksploatuojančioms įmonėms naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (kodas 208, tarnaujantis daiktas). Skundžiamu 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu nuspręsta atkurti nuosavybės teises į likusią nekilnojamojo turto dalį – 0,1221 ha žemės, atlyginant pinigais už 0,1221 ha žemės – vertė (indeksuota; indeksas 1,6) 4688,64 Lt.

Dėl skundžiamų sprendimų

Pareiškėjas A. R. (B. E. M., kuri buvo G. V. M. teisių perėmėja, teisių perėmėjas) teigia, jog skundžiami sprendimai neteisėti, kadangi, atsižvelgiant į tai, jog A. M. nuosavybės teisėmis valdytas nekilnojamas turtas – 0,2720 ha žemės sklypas šiuo metu yra priskiriamas valstybinimas miškams, todėl skundžiamais sprendimais nuosavybės teisės turėjo būti atkuriamos į mišką bei turėjo būti išperkamas miškas, o ne žemė.

Palangos miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-953-47/2010 tenkino B. E. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir įstatymo nustatyto termino atnaujinimo: nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimui spręsti nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), tėvas A. M., iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,2720 ha dydžio sklypą, buvusioje (duomenys neskelbtini), dabar (duomenys neskelbtini), Palangoje; atnaujino praleistą įstatymų terminą pateikti patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. M. nuosavybės teisėmis iki 1940 metų valdytą ir išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-102-243/2012 (I t., b. l. 27-32) atmetė pareiškėjo A. R. skundą dėl įpareigojimo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių atlikti veiksmus: suteikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę bei suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-104/2013 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-102-243/2012 paliko nepakeistą. Šiuose procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad žemė, į kurią pareiškėjas natūra siekia atkurti nuosavybės teises, patenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją, teritorijų planavimo dokumentuose ginčo teritorijai nurodyta funkcinė miškų ūkio paskirtis, todėl pagrindo natūra atkurti nuosavybės teises ir, atitinkamai, įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, nėra. LVAT padarė išvadą, kad byloje vertinamu atveju galioja aiškios imperatyvios teisės aktų nuostatos, draudžiančios natūra atkurti nuosavybės teises į žemę, kuri priskirta valstybinės reikšmės miškui bei pažymėjo, kad valstybinės reikšmės miško statuso suteikimas tam tikrai teritorijai teisės aktuose nėra siejamas su šios teritorijos užstatymu pastatais, taip pat nėra reikalavimo, kad tokia teritorija būtų ištisai apaugusi medžiais.

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. sausio 1 d., t. y. ginčijamų sprendimų priėmimo metu) (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tiek į miškus, tiek į žemę (1 ir 2 punktai). Pagal šio straipsnio 2 dalį nuosavybės teisės gali būti atkuriamos ir į neišlikusią žemę ar mišką. Įstatymo 5 straipsnio (nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka) 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius. Pagal Įstatymo 6 straipsnio (nuosavybės teisių į miškus ir vandens telkinius atkūrimo sąlygos ir tvarka) 1 dalį nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą mišką arba vandens telkinį, bet ne į didesnį kaip 150 ha ploto, įskaitant kaimo vietovėje esančią žemę. Byloje nėra duomenų, kad G. V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), tėvas A. M., iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė mišką, o ne žemės sklypą, todėl pagrindo nuosavybės teises atkurti į mišką nėra. Be to, pagal Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punktą valstybės išperkamas nekilnojamasis turtas – nekilnojamasis turtas, kurį dėl šiame įstatyme nurodytų priežasčių paėmė ir išperka valstybė, atlygindama jo savininkui šiame įstatyme nurodytais būdais. Įstatymas nenumato galimybės už miesto žemę ar miesto žemę apaugusią mišku atlyginti perduodant ar išperkant mišką miesto vietovėje.

Dėl skundžiamo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo

Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu dar ir dėl to, kad suteiktas žemės sklypas pagal teritorijų planavimo dokumentus nėra skirtas individualiai statybai.

Pagal Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punktą naujas žemės sklypas mieste – naujas žemės sklypas, skiriamas individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms mieste. Pagal Įstatymo 5 straipsnio (nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka) 2 dalį nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriama 3 būdais – grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, perduodant nuosavybės teise neatlygintinai naudojamą žemės sklypą bei perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą mieste. Kaip minėta, skundžiamu 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu nuspręsta atkurti nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį – 0,1499 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1499 (vertė 13896 Lt) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Įstatymo 5 straipsnio (nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka) 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriama perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją).

Analogiškos nuostatos išdėstytos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 1 punktu patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (redakcija galiojusi nuo 2011 m. balandžio 24 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., t. y. ginčijamų sprendimų priėmimo metu) (toliau – ir Tvarka) 34 punkte.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1324 „Dėl naujų žemės sklypų dydžio miestuose, detaliųjų planų rengimo ir teritorijų inžinerinės įrangos“ (redakcija galiojusi nuo 1997 m. gruodžio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., t. y. ginčijamų sprendimų priėmimo metu) (toliau – ir Nutarimas) 6.2 punktas nustatė, kad už nuosavybės teise turėtą žemę, nauji žemės sklypai piliečiams neatlygintinai perduodami nuosavybėn individualiai statybai ir kitai paskirčiai miestų teritorijose, kai yra parengti ir patvirtinti numatytų teritorijų detalieji planai, pagal detaliuosius planus paženklinti nauji žemės sklypai, gatvės bei pagal statybos projektus nutiestos, suprofiliuotos, žvyruotos gatvės, nutiestos elektros tiekimo linijos.

Nustatyta, kad Palangos miesto taryba 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtino Nemirsetos detalųjį planą (toliau – ir Nemirsetos detalusis planas) (I t., b. l. 117-122). Iš Nemirsetos detaliojo plano schemos (http://www.palanga.lt/index.php?3819041727) bei tekstinių sprendinių matyti, kad Nemirsetos gyvenamųjų namų kvartale individualūs žemės sklypai, suprojektuoti gyvenamojoje teritorijoje, individualiems sklypams 96-211 nustatytas gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų režimo reikalavimai, teritorijos naudojimo būdas – sodybinio užstatymo teritorija, o pobūdis – individualūs gyvenamieji namai, galima papildoma komercinė teritorija, bei statiniams keliami reikalavimai (aukštingumas, užstatymo tankumas ir intensyvumas ir kt). Nemirsetos detaliojo plano schemoje matyti, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) per visą sklypą nuo šiaurinės dalies iki pietinės pažymėtas vandens telkinys, dalinantis sklypą į dvi dalis.

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. A1-709 (I t., b. l. 132-133) patvirtinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis, riba ir apribojimai. Šio įsakymo 8.5 punkte nurodytos žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: 8.5.6. punkte – valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai – 0,0166 ha, o 8.5.7. punkte – vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos – 0,0276 ha. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. A1-1095 (I t., b. l. 132-133) pakeistas minėto įsakymo 8.5.6. punktas įrašant „0,0342 ha“, o 8.5.7. punktas – įrašant „nėra“ (I t., b. l. 131).

Tarnybos Palangos skyriaus vedėjas 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-267 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis: žemės sklypo plotas – 0,1499 ha; žemės naudmenų kiekybinės charakteristikos – vandenys – 0,0342 ha, nenaudojama žemė – 0,1157 ha, nusausinta žemė – 0,1157 ha; pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė, gyvenamoji teritorija (indeksas G), vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (indeksas G1), galima papildoma komercinė veikla; žemės sklypo vertė – 13896 Lt; žemės sklypo architektūriniai-urbanistiniai apribojimai – pagal Palangos miesto tarybos 200 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtiną Nemirsetos detalųjį planą; specialiosios žemės naudojimo sąlygos XVI – kurortų apsaugos zonos – 0,1499 ha; XX – požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės apsaugos zonos – 0,1499 ha; XXI – žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai – 0,0342 ha; XXIX – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos – 0,0480 ha; žemės servitutai – servitutas, suteikiantis teisę inžinerinius tinklus eksploatuojančioms įmonėms tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (kodas 206, tarnaujantis daiktas), servitutas, suteikiantis teisę inžinerinius tinklus eksploatuojančioms įmonėms aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (kodas 207, tarnaujantis daiktas), servitutas suteikiantis teisę inžinerinius tinklus eksploatuojančioms įmonėms naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (kodas 208, tarnaujantis daiktas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimosi sąlygų patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126 punkte numatyta, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama – statyti statinius (išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietės paplūdimių įrangą), tverti tvoras, o 127.9 punkte nustatyta, kad vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus paviršinio vandens telkinio pakrantės juostoje ir 50 metrų už jos ribų, išskyrus miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų kaimų (didesnė kaip 3 hektarų užstatyta teritorija, kurioje atstumas tarp pastatų ne didesnis kaip 50 metrų) (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje).

Palangos miesto savivaldybė 2013 m. spalio 14 d. raštu Nr. (8.6)-D12-R-1306-21 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ (I t., b. l. 46) ir 2014 m. sausio 31 d. raštu Nr. (1.11)-D12-24 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ (I t., b. l. 45) informavo pareiškėją ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suplanuotu Nemirsetos detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, viduriu yra griovys (duomenys neskelbtini), kurio sunaikinti negalima. Nurodė, kad šį griovį draudžiama: kanalizuoti, išardyti šlaitus, pažeisti griovio šlaituose įrengtas drenažo žiotis ir pralaidas, griovio priežiūros juostoje į abi puses (po 5 m) ir apsaugos zonoje statyti statinius, sodinti medžius ir krūmus, tverti tvoras, išleisti nuotekas, be leidimo grioviuose statyti pralaidas, lieptus ar kitus statinius. Teigiama, jog atsižvelgiant į tai, žemės sklype (duomenys neskelbtini), statyba negalima.

Nustačius šias aplinkybes, akivaizdu, jog minėta apsaugos juosta sudaro didžiąją dalį nuosavybės teise atkurto žemės sklypo. Įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog nuosavybės teise atkurto žemės sklypo nebus galima naudoti pagal jo paskirtį, t. y. individualiai statybai suteiktas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), neatitinka Nemirsetos detaliuoju planu šiam sklypui nustatytos gyvenamųjų pastatų režimo, gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo, bei pobūdžio – mažaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog skundžiamas 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimas priimtas pažeidžiant Tvarkos 34 punkto reikalavimą, kad gražinama laisva (neužstatyta) žemė suformuojama atskirais sklypais, turinčiais pagal parengtus detaliuosius planus jiems nustatytą teritorijos tvarkymo režimą. Tuo buvo pažeista teisė į tinkamą nuosavybės teisių atkūrimą ir apribota galimybė naudoti žemės sklypą pagal jo tikslinę paskirtį, todėl skundžiamas 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimas laikytinas neteisėtu ir yra naikintinas, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl skundžiamo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimo

Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu dar ir dėl to, kad mano, jog nepagrįstai parinktas atlyginimo būdas už likusią nekilnojamojo turto dalį 0,1221 ha žemės, t. y. atlyginimas pinigais.

Įstatymo 5 straipsnio (nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka) 5 dalyje nustatyta, kad jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Įstatymo 24 straipsnio (specialios šio įstatymo taikymo nuostatos) 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

G. V. M. 1991 m. rugsėjo 26 d. prašyme (Nuosavybės teisių į žemę atstatymo byla, l. 5) nurodė nuosavybės teisių atkūrimo būdą – nekilnojamojo turto išpirkimas (tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimu nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra); suteikiant valstybės vienkartines išmokas arba išduodant akcijas; įskaitymu panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto atėmimo. Skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojančio Įstatymo nuostatos nenumatė atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdų – tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimo nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra) ir/ar suteikiant valstybės vienkartines išmokas arba išduodant akcijas. Nenustatyta, kad G. V. M. būtų pateikęs prašymo ir dokumentų, patvirtinančių, kad jis turėjo piniginių prievolių valstybei, atsiradusių po nekilnojamojo turto nusavinimo ir nepatikslino prašyme nurodytos valios dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už valstybės išperkamą turtą. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad skundžiamu 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu tinkamai parinktas atlyginimo būdas už likusią nekilnojamojo turto dalį - 0,1221 ha žemės, t. y. atlyginimas pinigais.

Pagal ABTĮ 89 straipsnio 2 dalį skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais. Pažymėtina, kad skundžiamu 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu atkūrus nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį – 0,1499 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1499 ha (vertė 13896 Lt) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo numatyta, kad jog į likusią nekilnojamojo turto dalį nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau. Skundžiamu 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į likusią nekilnojamojo turto dalį – 0,1221 ha žemės, atlyginant pinigais už 0,1221 ha žemės – vertė (indeksuota; indeksas 1,6) 4688,64 Lt.

Išanalizavus skundžiamus sprendimus matyti, jog skundžiamas 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimas buvo priimtas skundžiamo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo pagrindu. Tai, jog skundžiamu 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu buvo neatlygintinai nuosavybėn suteiktas naujas būtent 0,1499 ha dydžio žemės sklypas, lėmė, jog skundžiamu 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu nuspręsta atlyginti būtent už likusią 0,1221 ha žemės. Konstatavus, jog skundžiamas 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismo vertinimu tai yra svarbus pagrindas panaikinti ir skundžiamą 2013 m. gruodžio 27 sprendimą.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Pareiškėjas prašo panaikinus skundžiamą 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą, įpareigoti Tarnybą atkuriant nuosavybės teises G. V. M., suteikti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai, o panaikinus skundžiamą 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimą, perduoti klausimą išspręsti iš esmės Tarnybai.

Pagal ABTĮ 88 straipsnio 2 punktą administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, gali patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, pagal 5 punktą - patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pažymėtina, kad sprendimai atkurti nuosavybės teises priimami atsižvelgiant į daugelį aplinkybių, pavyzdžiui į tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, į tai ar yra laisvos neužstatytos žemės ir kt. Įstatymai nenumato, kad teismas galėtų nagrinėti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, todėl negali įpareigoti šiuos prašymus nagrinėjančius subjektus priimti konkrečius sprendimus, o taip pat nėra pagrindo nuosavybės teisių atkūrimo klausimų perduoti šiems subjektams išspręsti iš esmės, kadangi tokią jų pareigą numato įstatymas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigotinas nuosavybės teisės atkūrimo į G. V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), tėvo A. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 0,2720 ha dydžio sklypą, buvusioje (duomenys neskelbtini), dabar (duomenys neskelbtini) gatvių kampas, Palangoje, klausimą spręsti iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo A. R. patikslintas skundas iš esmės tenkintinas, laikytina, kad sprendimas priimtas pareiškėjo naudai ABTĮ 44 straipsnio prasme. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Pareiškėjas 2014 m. birželio 12 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (II t., b. l. 18) detalizuoja, jog jam priteistinas išlaidas sudaro: 1) transporto išlaidos – 1090,39 Lt; 2) žyminis mokestis – 100 Lt; 3) kopijavimo paslaugos – 207,04 Lt; 4) pašto paslaugos – 19 Lt; 5) advokatinės paslaugos – 5000 Lt.

Pagal ABTĮ 44-45 straipsnių nuostatas teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą. Teismas gali priteisti tik pagrįstas ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtas bylinėjimosi išlaidas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1 punktu patvirtinta 1000 Lt dydžio MMA.

Pareiškėjas byloje pateiktoje bylinėjimosi išlaidų lentelėje (II t., b. l. 19) transporto išlaidas detalizuoja nurodydamas, kad 2014 m. sausio 24 d., 2014 m. vasario 1 d., 2014 m. vasario 11 d., 2014 m. vasario 14 d., 2014 m. vasario 28 d. vyko 480 km (pirmyn ir atgal) iš Kauno į Palangą pas advokatę dėl konsultacijų, atsakovės atsiųsto sprendimo, dokumentų pristatymo, papildomų dokumentų pristatymo, galutinio skundo tvirtinimo, patikslinto skundo tvirtinimo, kas sudarė 717,26 Lt transporto išlaidų (194,88 + 97,51 + 159,98 + 128,36 + 136,53). Pareiškėjas nepagrindė, kodėl pasirinko advokatą iš kitos vietovės nei gyvena pats pareiškėjas (teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato gyvenamojoje vietovėje nėra ar kt.), be to, nenurodė, kodėl nebuvo galima jo konsultuoti ryšio priemonėmis, o dokumentus siųsti paštu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, reikalavimas priteisti šias transporto išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas byloje pateiktoje bylinėjimosi išlaidų lentelėje transporto išlaidas taip pat detalizuoja nurodydamas, kad 2014 m. balandžio 24 d., 2014 m. gegužės 15 d. ir 2014 m. birželio 12 d. vyko 536 km. (pirmyn ir atgal) iš Kauno per Palangą į teismo procesą teisme Klaipėdoje, kas sudarė 373,13 Lt transporto išlaidų (154,84 + 150 + 68,29). Pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 24 d., 2014 m. gegužės 15 d. ir 2014 m. birželio 12 d. (I t., b. l. 109-111, b. l. 134-135, II t., b. l. 16-17) informacines pažymas matyti, jog teismo posėdžiuose dalyvavo ir pareiškėjo advokatė, todėl galima suprasti, kad pareiškėjas vykdamas į teismo procesus vyko per Palangą tam, kad kartu su juo galėtų į teismo procesą atvykti ir advokatė. Pažymėtina, kad pagal Rekomendacijų 3 punktą advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje; šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo advokatės iš kitos vietovės dalyvavimas byloje buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, transporto išlaidos šioje dalyje mažintinos. Pagal Lietuvos kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos internetinėje svetainėje www.lakd.lt pateikiamą atstumų lentelę atstumas tarp Kauno ir Klaipėdos yra 215 km. Pareiškėjo byloje pateiktoje bylinėjimosi išlaidų lentelėje pareiškėjo automobilio vidutinės kuro sąnaudos šiltuoju metų laiku yra 5,3 l kuro 100 km. Pagal byloje pateiktą Valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimą Nr. C 623194 (II t., b. l. 21) matyti, jog pareiškėjas važinėja dyzeliniu automobiliu. Pagal pareiškėjo pateiktus degalinių kvitus (I t., b. l. 104, II t., b. l. 20) matyti, kad pareiškėjas 2014 m. balandžio 24 d. už vieną litrą dyzelinio kuro mokėjo 4,40 Lt, 2014 m. gegužės 15 d. – 4,55 Lt, 2014 m. birželio 11 d. – 4,52 Lt. Atsižvelgiant i tai, darytina išvada jog pareiškėjui priteistina 306,98 Lt ((5,3 l / 100 km x 215 km x 2 x 4,40 Lt) + (5,3 l / 100 km x 215 km x 2 x 4,55 Lt) + (5,3 l / 100 km x 215 km x 2 x 4,52 Lt)) transporto išlaidų.

Pareiškėjas byloje pateiktoje bylinėjimosi išlaidų lentelėje nurodo, jog sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, ką patvirtina Swedbank AB 2014 m. vasario 15 d. mokėjimo kvitas (I t., b. l. 13). Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnį šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos (1 dalis), šiose bylose šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio (2 dalis). Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktą sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą. Kadangi nagrinėjamu atveju žyminio mokesčio mokėti iš viso nereikėjo, darytina išvada, jog pareiškėjui grąžintinas 100 Lt dydžio žyminis mokestis.

Pareiškėjas byloje pateiktoje bylinėjimosi išlaidų lentelėje nurodo, jog 207,04 Lt (191,04 + 16) sudaro išlaidos už dokumentų kopijų spausdinimo 2014 m. vasario 15 d. ir 2014 m. balandžio 24 d. paslaugas bei 19 Lt (7,55 + 7,55 + 3,9) už 2014 m. vasario 15 d., 2014 m. gegužės 22 d. pašto išlaidas, iš viso 226,04 Lt. Šias pareiškėjo išlaidas patvirtina byloje pateikti UAB „Skaitmeninis amžius“, UAB „Viskas jūsų kontorai“ bei AB „Lietuvos paštas“ kvitai (I t., b. l. 104, II t., b. l. 20), išskyrus antrą 7,55 Lt mokėjimą AB Lietuvos paštui, todėl pareiškėjui už šias išlaidas priteistina 237,49 Lt (226,04 + 7,55 + 3,9).

Pareiškėjas byloje pateiktoje bylinėjimosi išlaidų lentelėje nurodo, jog atstovavimo išlaidas sudaro teisinių paslaugų apmokėjimas pagal sutartį Nr. 9 – 2000 Lt ir Nr. 6 – 3000 Lt. Šiuos apmokėjimus patvirtina AB SEB banko vietinio mokėjimo 2014 m. balandžio 22 d. bei 2014 m. gegužės 5 d. nurodymai (II t., b. l. 23-24). Pagal Advokatės Marijos Ulbienės 2014 m. birželio 12 d. pažymoje apie bylinėjimosi išlaidas (II t., b. l. 22) nurodyta, kad 400 Lt atstovavimo išlaidų sudaro išlaidos už konsultacijas, 1500 Lt – skundo paruošimas ir pateikimas teismui, 500 Lt – 2014 m. kovo 3 d. patikslinto skundo paruošimas ir pateikimas teismui, 500 Lt - 2014 m. gegužės 20 d. patikslinto skundo paruošimas ir pateikimas teismui, 2100 Lt - atstovavimas teisminiame procese.

Pasirengimas bylos nagrinėjimui, apimantis tokius veiksmus kaip susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė ir teisinės pozicijos formavimas, kliento dokumentų analizė Rekomendacijose nėra numatyti ir atskirai minėtiems veiksmams atlikti turėtų išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-527/2008). Be to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog asmenims negali būti priteisiamos išlaidos už Rekomendacijose nenumatytas teisines paslaugas – susipažinimą su dokumentais, dokumentų ir teismų praktikos analizę, susitikimą su klientu, kadangi šie veiksmai (teisinės paslaugos) pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškais, analogiškais Rekomendacijų 8 punkte numatytoms teisinėms paslaugoms (Rekomendacijų 10 punktas), veikiau įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį (pavyzdžiui, dokumentų ir teismų praktikos analizė sudaro dalį visumos veiksmų, kurie yra apibūdinami kaip teisinė paslauga – skundo teismui parengimas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011).

Rekomendacijų 8 punkte nėra numatytos teisinės paslaugos – konsultacijos, patikslinto skundo rengimas, todėl laikytina, kad atstovavimo išlaidas sudaro 2900 Lt už skundo parengimą (Rekomendacijų 8.2 punktas) ir 2100 Lt už atstovavimą teisme (Rekomendacijų 8.18 punktas).

Byloje 2014 m. vasario 18 d. gautas pareiškėjo skundas (I t., b. l. 5-12), 2014 m. kovo 7 d. ir 2014 m. gegužės 23 d. – patikslinti skundai (I t., b. l. 79-81, 144-146), kurie priskirtini prie procesinių dokumentų, įvardintų Rekomendacijų 8.2 punkte, už kurio surašymą galimas priteisti maksimalus išlaidų atlyginimo dydis 3000 litų (3000 Lt MMA x 3 = 3000 Lt). Kadangi byla teisės aiškinimo ir taikymo atveju sudėtinga, tačiau ne itin specifinė, atstovas joje dalyvavo nuo pat pradžių, atsiliepimai į skundą nebuvo itin didelės apimties, todėl šiuo atveju taikytinas koeficientas 2 ir, atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 punktą, pareiškėjui už skundo surašymą priteistina 2000 Lt (1000 Lt MMA x 2) suma.

Pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 24 d., 2014 m. gegužės 15 d. ir 2014 m. birželio 12 d. informacines pažymas (I t., b. l. 109-111, b. l. 134-135, II t., b. l. 16-17) matyti, jog pareiškėjo advokatė Marija Ulbienė dalyvavo: 2014 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje, kuris truko nuo 10.07 val. iki 12.04 val., t. y. 1 val. 57 min.; 2014 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje, kuris truko nuo 09.53 val. iki 10:22 val., t. y. 29 min.; 2014 m. birželio 12 d. kuris truko nuo 10.21 val. iki 11.15 val., t. y. 54 min. Taigi iš viso advokatė Marija Ulbienė teismo posėdžiuose pareiškėją atstovavo 3 val. 20 min. (1 val. 57 min. + 29 min. + 54 min.).

Rekomendacijų 8.18 punktas numato, kad už vieną atstovavimo valandą teisme rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra – 0.15. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo laiko pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas; jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Taigi vadovaujantis aukščiu išdėstytais argumentais konstatuojama, kad prašymas dalyje dėl 450 Lt (3 val. x 0,15 x 1000 Lt) išlaidų atlyginimo už advokatės atstovavimą I instancijos teismo posėdžiuose yra pagrįstas ir tenkintinas, o kitoje dalyje, aukščiau nurodytais argumentais, atmestinas kaip nepagrįstas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad iš atsakovo pareiškėjui priteistina 306,98 Lt transportų išlaidų, 237,49 Lt kopijavimo ir pašto paslaugų išlaidų, 2000 Lt už skundo parengimą bei 450 Lt už atstovavimą teismo posėdžiuose, iš viso 2994,47 Lt. Kitoje dalyje prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepagrįstas ir netenkintinas.

Be to, vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 3 dalimi, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įpareigotina grąžinti pareiškėjui 100 Lt (šimtą litų) žyminį mokestį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 3 dalimi, 45 straipsnio 2 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjo A. R. patikslintą skundą:

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Palangos skyriaus vedėjo, 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 16S-166 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui G. V. M.“;

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Palangos skyriaus vedėjo, 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 16S-172 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui G. V. M.“;

įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos spręsti iš naujo klausimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į G. V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), tėvo A. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 0,2720 ha dydžio sklypą, buvusioje (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini));

priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927) pareiškėjui A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2994,47 Lt Lt (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt keturis litus 47 centus) bylinėjimosi išlaidų;

kitoje dalyje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti;

įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 100 Lt (šimtą litų) žyminį mokestį, sumokėtą 2014-02-15 Swdbank AB.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Remigijus ArminasDalia GumuliauskienėLaimutė Jokubauskaitė