Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-02-10 · Administracinė byla Nr. I-102-243/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-02-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-05-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. TA-602-58-12Nutartis · 2012-07-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2013-01-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-10
Bylos Nr.
I-102-243/2012
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00138-2011-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
VĮ Kretingos miškų urėdijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas
A. R.
Advokatai
Marija Ulbienė
Administracinė byla Nr. I-102-243/2012Proceso Nr. 3-63-3-00138-2011-1
Teismo procesinio sprendimo kategorija 74(S)KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Aušrelės Mažrimienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Nataljai Sliževskajai, dalyvaujant pareikėjui A. R., jo atstovei advokatei Marijai Ulbienei, atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui, trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Kretingos miškų urėdijos atstovui Sigitui Kupšiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Kretingos miškų urėdijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus: suteikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę bei suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. R. skunde nurodo, jog yra mirusios B. E. M. teisių perėmėjas, kuri buvo teisių perėmėja mirusio sutuoktinio G. V. M. Nurodo, jog G. V. M. 1991-09-26 Palangos miesto žemėtvarkos skyriui padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį tėvų A. M. ir M. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,270 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Palangoje, buvęs adresas (duomenys neskelbtini), Palanga. Nurodo, jog buvęs savininkas A. M. žemės sklypą - smiltyno su mišku, statymui namų pirko iš F. T. Teigia, jog senuoju Palangos planu ginčo teritorijoje buvo suformuotas kvartalas gyvenamųjų namų statybai tarp (duomenys neskelbtini)g. Nurodo, jog G. V. M. Palangos miesto valdybos 1993-06-16 raštu Nr. 2-277-01-237-2 buvo informuotas, jog yra sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės grąžinimo natūra ir pamatuotas sklypas prie (duomenys neskelbtini), tarp poilsio namų „Tulpė“ ir parodų paviljono „Kupeta“, tačiau nuosavybės teisės iki šiol nėra atkurtos. Pareiškėjo teigimu, A. M. priklausęs žemės sklypas pagal archyvinius dokumentus ir planus atitinka dabartinę išlikusio laisvo (neužstatyto) žemės sklypo padėtį, kuriame nebuvo ir nėra statinių. Pažymi, jog žemės sklypo pirkimo dokumentuose nurodyta, jog parduodamas žemės sklypas - smėlynas su jame augančiais medžiais, už kuriuos buvęs savininkas sumokėjo, skirtas namų statymui. Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog galiojančiu Palangos bendruoju planu buvusio savininko A. M. nuosavybės teise valdytas sklypas patenka į teritoriją, numatytą miesto centro plėtrai. Nurodo, jog detaliųjų planų pagrindu greta esančioje teritorijoje pastatyti statiniai - viešbutis „Palangos vėtra“, kavinė „Voveraitė“, padidintas parodų paviljono „Kupeta“ žemės sklypas. Argumentuoja, jog A. M. priklausęs žemės sklypas yra išlikęs laisvas, neužstatytas statiniais ar pastatais, Palangos bendrajame plane ši teritorija numatyta miesto centro plėtrai ir nėra pagrįsta konkrečiu visuomenės poreikiu (nedetalizuota specialiajame ar detaliajame plane), todėl gali būti grąžintinas natūra. Nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 (su pakeitimais) patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punktu, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius žemėtvarkos skyriui turi pateikti informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą, neužstatytą žemę, kuri pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirtina valstybės išperkamai žemei, ir suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Pareiškėjo teigimu, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikė prašymą atlikti šiuos veiksmus, tačiau atsakovė 2011-03-04 raštu Nr.(8.6)-D3-M-133r-775 atsisakė prašymą patenkinti, nes Palangos miesto savivaldybės administracijos komisijos Dėl laisvos (neužstatytos) žemės 2011-02-22 posėdžio protokolu nuspręsta, jog nurodytoje teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra, nes teritorija priskiriama valstybinės reikšmės miškui. Argumentuoja, jog buvusių savininkų interesai turi būti ginami prioritetiškai. Pareiškėjo manymu, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, atsisakydamas pateikti Palangos žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) buvusio savininko A. M. turėtą žemės sklypą 0,2720 ha, (duomenys neskelbtini), dabar (duomenys neskelbtini), Palanga, netvirtindamas sklypo ploto ir ribų, nepagrįstai vilkina nuosavybės teisių atkūrimą. Prašo įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių atlikti funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 (su pakeitimais) patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte (b.l. 63-64, 6-10).

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir jo atstovė advokatė skunde išdėstytų argumentų pagrindu prašo skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsikirtimą grindžia tuo, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003-05-08 sprendimo Nr. 25 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo“ 2 punktu suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, pagal kurią pareiškėjo prašomas grąžinti nuosavybėn natūra žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje yra pažymėtas kaip valstybės išperkama žemė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-07-11 nutarimu Nr. 713 patvirtinta Palangos miesto savivaldybės Valstybinės reikšmės miškų plotų schema, pagal kurią prašomas grąžinti žemės sklypas patenka į Palangos girininkijos 108 kvartalo 44 sklypą. Tai pažymėta ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-30 sprendimu Nr. T2-317 patvirtintame Palangos miesto bendrajame plane. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu nustatyta, kad į valstybinės reikšmės miškus nėra atkuriamos piliečių nuosavybės teisės natūra, o tokia žemė išperkama valstybės. Pažymi, jog ginčo teritorija Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002-08-26 sprendimo Nr. 136 1.10 punktu pažymėta kaip savivaldybės funkcijoms vykdyti reikalingas objektas, t.y. skirtas rekreacijai, poilsio tikslams. Nurodo, jog Palangos miesto bendrojo plano Pagrindinių tekstinių reglamentų 10 punkte numatyta, kad teritorijos, esančios Bendrojo plano nurodytose intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėse zonose, traktuojamos kaip svarbūs miesto bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai - teritorijos, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą yra priskiriamos valstybės išperkamai žemei (b.l. 34-35).

Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyrius atsiliepimu nurodo, jog Palangos miesto apylinkės teismo 2010-12-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-953-47/2010 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. V. M., mirusio 1996-04-11, tėvas A. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,2720 ha dydžio sklypą, buvusioje (duomenys neskelbtini), dabar (duomenys neskelbtini), Palangoje, bei atnaujino praleistą terminą pateikti dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui į A. M. nuosavybės teise iki 1940 metų valdytą ir išlikusį nekilnojamąjį turtą - žemę. Nurodo, jog B. E. M., G. V. M. paveldėtoja, 2011-01-18 pateikė prašymą atidėti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimą į 2007-06-28 jos pasirinktą 0,1499 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, iki bus priimti sprendimai dėl naujos miškų schemos patvirtinimo. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154, kuriuo patvirtinti Valstybinės reikšmės miškų plotai, ir 19 priedu „Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema“ (2011-05-04 nutarimo Nr. 496 redakcija) A. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytas 0,2720 ha dydžio sklypas, buvusioje (duomenys neskelbtini), dabar (duomenys neskelbtini), Palangoje, patenka į Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miško plotą. Argumentuoja, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams, išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, todėl išperkami valstybės pagal Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nurodo, jog esant šiom aplinkybėms A. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytas 0,2720 ha dydžio sklypas, buvusioje (duomenys neskelbtini)3, dabar (duomenys neskelbtini) , negali būti grąžintas natūra. Nurodo, jog G. V. M. atkurs nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį - 0,1499 ha žemės sklypą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1499 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje (skirtą individualiai statybai). Nuosavybės teisės į likusią 0,1221 ha žemės valdos dalį bus atkurtos pretendentui pasirinkus atlyginimo būdą (b.l. 90-92).

Trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Kretingos miškų urėdijos atstovas pareiškėjo skundą siūlo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154 (redakcija 2011-05-04 Nr. 496) ginčo sklypas, į kurį prašoma atkurti nuosavybės teises, patenka į teritoriją, kuri pažymėta, kaip valstybinės reikšmės miškas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

pareiškėjas A. R. pretenduoja atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,270 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, buvęs adresas (duomenys neskelbtini), argumentuodamas, jog sklypas yra laisvas (neužstatytas) ir išlikęs natūra toks, koks buvo iki 1940 metų nacionalizacijos. Skundu prašo įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją atlikti veiksmus: suteikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę bei suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui.

Pagrindiniai ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai yra Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau Atkūrimo įstatymas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2010-07-01 iki 2012-02-01), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 (redakcija, galiojusi nuo 2009-12-20 iki 2011-04-24) patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka ir sąlygos (toliau Atkūrimo tvarka) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154 (2011-05-04 nutarimo Nr. 496 redakcija) patvirtinti Valstybinės reikšmės miškų plotai. Nagrinėjamoje byloje taikomos nurodytos Atkūrimo įstatymo ir Atkūrimo tvarkos redakcijos, siejant su Palangos miesto savivaldybės administracijos 2011-03-04 raštu, kuriuo iš esmės atsisakyta atkurti nuosavybės teises pareiškėjui ir po kurio priėmimo kilo ginčas.

Pareiškėjas, prašymą įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti jam grąžinimui natūra buvusio savininko A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 0,270 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, buvęs adresas (duomenys neskelbtini), grindžia archyviniais dokumentais, Palangos miesto apylinkės teismo 2010-12-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-953-47/2010, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemę sklypą, į kurį pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises, faktinių aplinkybių konstatavimo 2011-08-14 protokolu Nr. 415 su fotonuotraukomis, UAB „Domo projektas“ 2011-05-18 parengtu žemės sklypo planu (b.l. 11-14, 97-99, 111-122, 131). Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija neginčija, kad plane pažymėtas 2720 kv.m. žemės plotas yra A. M. turėtos žemės vietoje, tačiau argumentuoja, jog sklypas priskiriamas valstybės išperkamai žemei. Pareiškėjas siekia, kad žemės sklypas būtų suformuotas nurodytoje A. M. turėtos žemės vietoje, kuri, pareiškėjo teigimu, yra laisva (neužstatyta), negali būti priskirta valstybinės reikšmės miškui ir į ją nėra konkretaus visuomenės poreikio. Pareiškėjo argumentai pripažintini nepagrįstais, nes juos paneigia byloje esantys įrodymai.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje yra nustatyta nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka. Viena iš sąlygų atkuriant nuosavybės teises į žemę grąžinant natūrą laisvą žemę turėtoje vietoje yra tai, ar pagal šį įstatymą žemė nėra priskirta valstybės išperkamai žemei. Pagal Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 punktą valstybės išperkami yra miškai, kurie priskirti valstybinės reikšmės miškams, o pagal įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą valstybės išperkama žemė yra iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra (...) skirta rekreacijai, turizmui, bendroms gyventojų reikmėms, užimta (...) savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui. Palangos miesto tarybos 2002-08-26 Nr. 136 sprendimo „Dėl savivaldybės funkcijoms vykdyti reikalingų objektų pripažinimo svarbiais vietos bendruomenei“ 1.10 punktu savivaldybės funkcijoms vykdyti reikalingas objektas – skveras, palei Vydūno al., tarp S. Daukanto g. ir Birutės al., skirtas rekreacijos, poilsio tikslams, pripažintas svarbiu vietos bendruomenei (b.l. 37-38). Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003-05-08 sprendimu Nr. 25 suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę Palangos miesto savivaldybėje, pagal kurią pareiškėjo prašomas grąžinti nuosavybėn natūra žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra pažymėtas kaip valstybės išperkama žemė (b.l. 45-46). Palangos miesto bendrajame plane, patvirtintame Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-30 sprendimu Nr. T2-317, ginčo teritorija patenka į valstybinės reikšmės miško plotą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-07-11 nutarimu Nr. 713, o po 2015 metų numatyta, jog tai bus miesto centro plėtros teritorija (b.l. 39-41). Pagrindiniuose tekstiniuose Bendrojo plano reglamentuose nurodyta, jog Bendrojo plano sprendiniuose parodytų „miesto centro plėtros teritorijų po 2015 metų“ galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai turi būti taikomi pagal funkcinių zonų reikšmes. Ginčo teritorijos funkcinės zonos reikšmė nurodyta – miškų ūkio paskirtis (b.l. 43). Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog pretenduojamame susigrąžinti natūra žemės sklype jis ketina statyti gyvenamąjį namą, argumentuodamas, jos buvusiam savininkui A. M. įsigyjant (perkant) žemės sklypą jo paskirtis buvo „statymui namų“. Nagrinėjamu atveju turi būti taikomi šiuo metu galiojantys teisės aktai, nustatantys teritorijos naudojimo, tvarkymo režimą. Įvertinus aplinkybę, jog teritorija patenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją, negalimas sklypo grąžinimas natūra bei namų statyba. Pažymėtina, jog pareiškėjas iš esmės neginčija, kad ginčo teritorijoje yra miškas, nes argumentuoja, jog buvęs savininkas pirko žemės sklypą su mišku – „smiltyno su mišku“. Minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-07-11 nutarimu Nr. 713 patvirtinta Palangos miesto savivaldybės Valstybinės reikšmės miškų plotų schema, pagal kurią prašomas grąžinti žemės sklypas pateko į Palangos girininkijos 108 kvartalo 44 sklypą (b.l. 47-48). Nagrinėjamos teritorijos statusas nepasikeitė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-05-04 nutarimu Nr. 496 patvirtinus Valstybinės reikšmės miškų plotų pakeitimus (b.l. 94-95). Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre valstybinės reikšmės miškų plotų pakeitimai, patvirtinti nurodytu nutarimu, įregistruoti 2011-05-25 (b.l. 134). Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras yra valstybės registras, tvarkomas naudojantis Nekilnojamojo turto registro, kadastro ir kitų Lietuvos Respublikos registrų duomenimis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 8, 38 punktai). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registro 4 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo abejoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikrumu, teisingumu ir objektyvumu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje nustatyta, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra aiškiai nurodyta, kad valstybinės reikšmės miškai, kurių plotus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, yra išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad valstybė išperka ir miškus, priskirtus miestų miškams. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatyta, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina tam tikrais būdais, tame tarpe ir perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą. Nurodytos teisės normos suponuoja išvadą, jog įstatymų leidėjas nuosavybės teisių atkūrimą į nekilnojamąjį turtą reglamentuojančiuose teisės aktuose prioritetine vertybe pripažino miesto miškų išsaugojimą (viešąjį interesą), o ne nuosavybės teisių atkūrimą natūra (atitinkamo asmens interesą) ir tai kompensavo teisiniu reguliavimu, jog šiuos nuosavybės objektus iš piliečių valstybė išperka, suteikdama jiems galimybę rinktis kitus lygiaverčius nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdus. Iš trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo matyti, jog G. V. M., po kurio mirties teisių perėmėja buvo B. E. M., o jai mirus – pareiškėjas A. R., bus atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį - 0,1499 ha žemės sklypą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1499 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje (skirtą individualiai statybai), kurį 2007-06-28 pasirinko B. E. M. Nuosavybės teisės į likusią 0,1221 ha žemės valdos dalį bus atkurtos pretendentui pasirinkus nuosavybės teisių atkūrimo būdą.

Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentas, kad į ginčo žemę nėra konkretaus visuomenės poreikio, nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingas, nes nagrinėjamos teritorijos statusas – valstybinės reikšmės miškas – pats savaime patvirtina visuomenės poreikį į šią teritoriją, todėl jos išsaugojimas yra prioritetinė vertybė asmeninio intereso atkurti nuosavybės teises požiūriu.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra teisinio pagrindo įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus – vykdyti Atkūrimo tvarkos 106 punkte tvirtas funkcijas: suteikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę bei suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Pareiškėjo A. R. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85- 89 straipsniais,

nusprendė:

atmesti pareiškėjo A. R. skundą dėl įpareigojimo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių atlikti veiksmus: suteikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę bei suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą apeliacinės instancijos arba Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Teisėjai Vida StonkuvienėAušrelė MažrimienėRemigijus Arminas