Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-1542-253/2011

Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-11302-2010-1)

2011 m. spalio 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-14 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotam asmeniui antstolei A. R. Ž., A. Š., N. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Apeliantas skunde nurodo, kad antstolė neturėjo teisės paskelbti varžytines dėl areštuoto turto pardavimo, nes šis turtas yra ne skolininko, o sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir į jį negali būti nukreiptas išieškojimas pagal asmeninę skolininko prievolę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė A. R. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0075/00362/08 pagal Klaipėdos apygardos teismo įsakymą Nr. L2-834-622/2008. Iš 2008-06-30 Klaipėdos apygardos teismo išduoto įsakymo matyti, kad skola išieškotina tik iš pareiškėjo R. B.. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad šiuo atveju išieškojimas pirmiausia turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nepakankant – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto jam priklausančios dalies (LR CK 3.112 str. 1 d.). Antstolė vykdomojoje byloje areštavo apeliantui nuosavybės teise priklausantį turtą – garažus, esančius (duomenys neskelbtini), bei siurblinę su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini). 2010-07-03 pareiškėjo sutuoktinė N. B. vykdomojoje byloje Nr. 0075/00362/08 pateikė pareiškimą antstolei, jog santuokoje įgytą turtą laiko šeimos turtu, įgytu bendrosios jungtinės nuosavybės teise (v. b. t. 5, b. l. 39). 2010-07-28 pareiškėjas pateikė prašymą atšaukti varžytines, motyvuodamas sutuoktinės nesutikimu dėl jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalies pardavimo iš varžytinių (v. b. t. 5, b. l. 48). Antstolė 2010-07-30 priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė atšaukti 2010-08-24 vyksiančias varžytines ir nurodė, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė nepateikė oficialios informacijos apie tai, kad turtas viešame registre išviešintas neteisingai (v. b. t. 5, b. l. 53).

Įstatymas numato, kad sutuoktinių turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno sutuoktinio vardu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (LR CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Santuoka tarp R. B. ir N. B. sudaryta 1989-12-19 (b. l. 13). Nustatyta, kad R. B. garažus, esančius (duomenys neskelbtini), įgijo pagal 2004-07-15 ir 2004-07-20 pirkimo – pardavimo sutartis, o siurblinę su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini) – 2006-07-26 pirkimo – pardavimo sutarties bei 2006-08-28 priėmimo – perdavimo akto pagrindu, t. y. po santuokos sudarymo (b. l. 14-20). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl antstolės veiksmų, atliktų remiantis viešojo registro duomenimis, teisėtumo, taigi sutuoktinių turto teisinio statuso klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės ir nėra tikrinamas viešajame registre pateiktų duomenų tikrumas (patikimumas) pagal LR CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 d., 3.90 ir 3.91 str. nuostatas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo tretiesiems asmenims funkciją ir neatlieka teises nustatančios funkcijos. Įstatymas įtvirtina prezumpciją, kad turtui esant įregistruotam viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu ir nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, toks turtas yra laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe (LR CK 3.88 str. 3 d.). Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad viešajame registre nuosavybės teisė į minėtą nekilnojamąjį turtą yra įregistruota tik vienam iš sutuoktinių – R. B., taip pat nepateikta informacija, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. LR CPK 690 str. 2 d. numato, kad prieš pradedant realizuoti nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, vykdomojoje byloje iš atitinkamos registro įstaigos turi būti gauti rašytiniai duomenys apie realizuojamo turto priklausymą skolininkui ir tam turtui uždėtus apribojimus. Šia įstatymo nuostata antstoliui nustatoma pareiga patikrinti ir vadovautis oficialiais registro įstaigos duomenimis. LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. įtvirtina nuostatą, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad turtui esant išviešintam nesilaikant LR CK 3.88 str. 3 d. numatytų dviejų reikalavimų, tretieji asmenys gali remtis viešo registro duomenimis, kad tai asmeninis turtas to asmens, kurio vardu jis išviešintas, arba teismo keliu reikalauti pripažinimo, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir taip pagrįsti nuosavybės teisės pripažinimo ar (ir) kitokius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2008). Kadangi antstolės areštuotas turtas viešame registre yra išviešintas tik pareiškėjo R. B. vardu, neatsižvelgiant į LR CK 3.88 str. 3 d. bendros jungtinės nuosavybės išviešinimo reikalavimus, darytina išvada, kad tretieji asmenys, kurių interesais yra viešinama informacija, turėjo pakankamą pagrindą remtis LR CK 3.88 str. 3 d. numatyta asmeninės sutuoktinio nuosavybės prezumpcija. Ši asmeninės nuosavybės prezumpcija gali būti paneigta tik teisme, todėl jos nenuginčijus teisme ir nesant teismo sprendimo, kuriuo turtas būtų pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, antstolė, kaip viešo registro duomenimis besivadovaujantis asmuo, negalėjo savo nuožiūra vertinti viešajame registre apie pareiškėjo turtą pateiktų duomenų tikrumo, atsakovo turto teisinio statuso ir negalėjo atsisakyti taikyti LR CK 3.88 str. 3 d. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos sutuoktinių turto teisinio statuso klausimo aiškinimo praktikos. Nenustačius faktinių aplinkybių, kad antstolė nepagrįstai pradėjo vykdyti išieškojimą ne iš R. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolė pažeidė vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl apelianto skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-14 nutartį palikti nepakeistą.