- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-21
- Bylos Nr.
- 2A-941-601/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pran.), Rūta Palubinskaitė, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- G. B.
- Trečiasis asmuo
- A. B., VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei, dalyvaujant ieškovei R. D., jos atstovei R. Vladarskytei, atsakovei G. B., jos atstovei D. Višinskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-13606-568/2010 pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovams G. B., 216 GNEB, tretiesiems asmenims A. B., VĮ Registrų centras Kauno filialas, S. G., K. G., K. G. dėl valdymo gynimo - buto teisinės registracijos, pažymos ir hipotekos panaikinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. D. ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančiu atsakovo 216 GNEB 2002-12-19 pažymą Nr. 23, išduotą G. B. vardu; panaikinti buto, esančio (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją, pripažinti negaliojančia 2004-02-24 sudarytą ir 2004-02-27 įregistruotą hipotekos sutartį, kuria skolininkė G. B. prievolės pagal 2004-02-24 paskolos sutartį kreditoriui G. G. įkeitė butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas bei pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo A. J. B. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. (t. 1, b. l. 3-5, 57-59, 148-151; t. 3, b. l. 69-70)
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį ir pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, kad A. J. B. mirė (duomenys neskelbtini), kuriam 1981-03-18 Kauno miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu buvo suteiktas 2 kambarių butas (216 II korpuso GNSK narių sąrašas, 2 priedėlis, t. 3, b. l. 86). Po mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo (t. 3, b. l. 96). Ieškovė nurodė teismui, jog po tėvo mirties kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ji paveldėjusi, pradėdama jį valdyti. A. B. teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, jog po tėvo mirties priėmė darbo įrankius, o ieškovė – tik tėvo asmeninius rūbus, šios aplinkybės nepaneigė ir atsakovė G. B. – ieškovės motina. Nenuginčyta ir aplinkybė, jog po mirties, atsakovė kreipėsi į 216 GNEB dėl pažymos išdavimo, siekiant įteisinti nekilnojamąjį turtą – ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini). A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog į butą, kuris atiteko motinai, pretenzijų neturi, nes tai motinos turtas, taip ir buvo sutarę su seserimi (ieškove), kai po kelių savaičių kreipėsi dėl pažymos išdavimo. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuo 2003-01-07 yra G. B. asmeninė nuosavybė (nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas t. 3, b. l. 93), kuri su A. J. B. išsituokusi (duomenys neskelbtini) (ištuokos akto įrašas, b.l.95, 3 tomas), ištuokos metu turtas nebuvo padalintas, ir šios aplinkybės šalys neginčija. Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą dėl juridinio fakto – palikimo priėmimo fakto – nustatymą, nes nepagrindė aplinkybių, jog tinkamai ir laiku mokėjo mokesčius, nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, turtas po A. J. B. mirties buvo tik pasidalintas, tai patvirtino ir šalys teismo posėdžio metu, dėl palikimo priėmimo kreiptasi nebuvo įstatymo nustatytu laiku. Neįrodžius, jog ieškovė po savo tėvo mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama jį valdyti, pareiškimą teismas atmetė. Teismas laikė, jog pilnai įrodytos aplinkybės, jog po tėvo mirties ieškovė dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, šių aplinkybių neginčijo ir teismo posėdžio metu pati ieškovė. Atsakovei G. B. ir A. J. B. nutraukus santuoką, turtas, įgytas santuokos metu, nebuvo pasidalintas, nors nekilnojamuoju turtu – butu buvo rūpinamasi bendrai, mokami mokesčiai bei pajiniai įnašai, dėl ko bendrija ir išdavė atsakovei atitinkamą pažymą. Ieškovė neįrodė aplinkybių, jog po savo tėvo mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti, tokiu būdu, teismas sprendė, jog ji neturi teisės ginčyti ir 216 GNEB išduotos 2002-12-19 pažymos Nr. 23, kurios pagrindu G. B. įregistravo butą savo vardu, juolab, ginčyti G. B., kaip nuosavybės teise valdančios butą sudarytų sandorių, kaip niekinių ir negaliojančių, nes ji nėra įstatymine įpėdinė ir tokie reikalavimai atmestini. Iš ieškovės priteisė S. G. 1000 Lt atstovavimo išlaidų (t. 1, b. l. 134), bei valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, 167,95 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo: 1) panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimą civ. byloje Nr. 2-13606-568/2010 ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; 2) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:
1) teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. teismas neišsprendė A. B. prašymo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nepasisakė dėl šio reikalavimo pagrįstumo;
2) teismas netinkamai aiškino ir taikė palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti teisines nuostatas, pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas bei nesivadovaudamas teismų praktika (LAT 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, c. b. Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis c. b. Nr. Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, c. b. Nr. 3K-3-398/2010.), kadangi ieškovės gyvenimas ginčo bute iki tėvo mirties bei po tėvo mirties ir šiuo metu, rūpinimasis buto priežiūra, naudojimasis likusiais baldais, namų apyvokos daiktais, mokėjimas komunalinių mokesčių, reiškia faktinį jo valdymą po palikėjo mirties, šie aktyvūs ieškovės veiksmai patvirtina, kad ji save laikė paveldimo turto savininke, todėl buvo pakankamas pagrindas pripažinti, kad po tėvo mirties, ieškovė faktiškai pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį, be to, byloje nėra įrodymų apie ieškovės atsisakymą nuo palikimo;
Atsiliepimas
3) atsakovė ir tretysis asmuo A. B. nepateikė teismui jų nurodytas aplinkybes, jog po A. J. B. mirties jie mokėjo mokesčius už butą, patvirtinančių rašytinių įrodymų;
4) prašomos pripažinti negaliojančia bendrijos išduotos pažymos atsakovės vardu apie kooperatinio buto pajaus išmokėjimą, pagrindu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į butą atsakovės vardu, todėl ji turi teisę ginčyti šį sandorį, o teismas privalėjo jį spręsti;
5) teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad bendrijos išduota pažyma prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, ir yra niekinis sandoris, kadangi pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą (Butų kodekso 112, 117 str.) pajiniai įnašai buvo kooperatyvo nario nuosavybė, juos už butą galėjo įnešti tik kooperatyvo narys, kuriam tas butas paskirtas naudotis, kadangi atsakovei G. B. ir A. J. B. 1990 m. birželio 25 d. Kauno m. Lenino respublikos teismo sprendimu nutraukus santuoką ir 1990 m. liepos 10 d. įregistravus ištuoką pajiniai įnašai nebuvo padalinti, jie liko A. J. B. nuosavybe, kuris buvo kooperatyvo narys, dėl ko laikytina, jog atsakovė nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į butą, kadangi ji nebuvo kooperatyvo narė, nebuvo pajaus savininkė, todėl bendrija negalėjo tokiam asmeniui išduoti nuosavybę patvirtinančio dokumento (LAT 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-317/2008, 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-6/2008, 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis c. b. c. b. Nr. 3K-3-1319/2001; 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-1107/2002);
6) po ieškovės tėvo mirties išmokėtas pajus už kooperatinį butą turėjo būti paveldimas įstatymų nustatyta tvarka ir atsakovė pagal įstatymus negalėjo pretenduoti į buvusio sutuoktinio palikimą. Pažyma galėjo būti išduota tik kooperatyvo nariui, t.y. pajinių įnašų savininkui, o jam mirus - teisėtiems paveldėtojams;
6) atsakovas 216-oji gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrija, žinodama, kad kooperatyvo nariu buvo A. J. B., o ne atsakovė neteisėtai atsakovei išdavė pažymą apie pajaus sumokėjimą už butą atsakovės vardu, kurios pagrindu buvo atlikta buto teisinė registracija atsakovės vardu.
Atsiliepimu atsakovas 216-oji gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrija prašo 2010-12-28 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Motyvuose nurodo:
1) pajiniai įnašai už ginčo butą buvo įnešti A. J. B. ir G. B. vardu. Tą patvirtina pridėti teismui, mokėjimo kvitai, byloje pateiktas rašytinis įrodymas 1992-06-04 mokestinis pranešimas, kuris patvirtina, kad G. B. 1992-06-04 yra sumokėjusi 2055,22 rublio įmoką už ginčo butą;
2) po A. J. B. ir G. B. (duomenys neskelbtini) ištuokos turtas nebuvo padalintas, ieškovė ginčo bute nuo 1997-08-26 d. iki 2003-03-27 d. buvo išsiregistravus ir negyveno.
3) mirus ieškovės tėvui (duomenys neskelbtini) bute gyveno ir buvo registruoti G. B. ir A. B.;
4) po A. J. B. mirties į bendriją atvykę ieškovė, atsakovė ir tretysis asmuo A. B., pranešė, kad butas paliekamas mamai, t. y. G. B., ką per teismo posėdį patvirtino ir pati ieškovė bei A. B.;
5) atsakovė nuo 1983-01-20 gyvena ginčo bute, juo rūpinasi, moka mokesčius, todėl po A. J. B. mirties, jai buvo išduota pažyma.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė G. B. prašo 2010-12-28 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Motyvuose nurodo:
1) teismas išsprendė visus ieškovės reikalavimus, o A. B. apeliacinio skundo dėl priimto sprendimo nepateikė, be to, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą nustatyta tvarka;
2) norėdama priimti palikimą, ieškovė, po tėvo mirties, turėjo kreiptis į notarą arba paveldėtą turtą pradėti faktiškai valdyti per tris mėnesius, arba kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau šių veiksmų ieškovė neatliko;
3) byloje yra nustatyta, jog ieškovė, nei iki tėvo mirties, nei po to negyveno ginčo bute, be to ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, jog mokėjo už butą komunalinius mokesčius;
4) byloje pateiktas 1992-06-04 mokestinis pranešimas, patvirtina, jog atsakovė yra sumokėjusi 2055,22 rub. įmoką už ginčo butą.
Teismo posėdžio metu ieškovė prašė patenkinti apeliacinį skundą, o atsakovė prašė atmesti apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustačius absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 2 d. 4 p., 7 p.).
Nustatyta, kad atsakovė G. B. ir ieškovės tėvas A. J. B. susituokė (duomenys neskelbtini) 1981 m. kovo 18 d. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 129 A. J. B. buvo įtrauktas į 216-ojo gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narių sąrašą, suteikiant teisę statytis kooperatinį dviejų kambarių butą (toliau – ginčo butą). 1981 m. birželio 1 d. A. J. B. įmokėjo pradinį įnašą (3 479 rublių) už ginčo butą, o 1982 m. lapkričio 1 d. jam išduotas orderis Nr. 410 apsigyventi ginčo bute. 1990 m. liepos 10 d. tarp atsakovės G. B. ir A. J. B. įregistruota ištuoka, po kurios atsakovė 1991 m. liepos 4 d. sumokėjo galutinį įnašą - 2 005 rublių, už ginčo butą (2 t., b. l. 99-100). Po ištuokos įregistravimo santuokoje įgytas turtas nebuvo pasidalintas. 2002 m. spalio 13 d. A. J. B. mirė, į notarą dėl palikimo niekas nesikreipė. 2002 m. gruodžio 19 d. atsakovei G. B. buvo išduota pažyma Nr. 23, kad ji yra ginčo buto gyventoja, ir kad ginčo butas išmokėtas pilnai, kurios pagrindu jai buvo įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo butą (1 t., b. l. 49, 152).
Byloje kilo ginčas kas priėmė A. J. B. palikimą ir ar pagrįstai į ginčo butą nuosavybės teisės pripažintos atsakovei G. B..
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, ir kad teismas nepagrįstai nesprendė pažymos Nr. 23, kurios pagrindu buvo įregistruota nuosavybė, pagrįstumo ir iš to kylančių pasekmių. Byloje yra pareikšti du A. J. B. įpėdinių (ieškovės R. D. ir trečiojo asmens A. B.) reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po tėvo A. J. B. mirties jie priėmė palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti (3 t., b. l. 104-106, 137-138), tačiau pirmosios instancijos teismas išsprendė tik R. D. pareikštą reikalavimą, o A. B. reikalavimo nesprendė, kas pripažintina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Pripažinti, jog byla gali būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti tik neišspręsto reikalavimo dalyje, nėra pagrindo, nes abu reikalavimai yra tarpusavyje susiję, t. y. tik šie du asmenys yra pirmosios eilės įpėdiniai po A. J. B. mirties dėl jo paveldimo turto ir abu pareiškėjai remiasi iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė ieškovės pareikšto reikalavimo dėl 216 GNEB išduotos pažymos Nr. 23 negaliojimo ir iš to kylančių pasekmių. Tai, kad ieškovės reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo netenkintinas, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo svarstyti kitų ieškovės pareikštų reikalavimų ir dėl jų pasisakyti, ypatingai tuo atveju, kai ieškovė motyvuoja, jog ginčo pažymos Nr. 23 išdavimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pažymėtina, kad pripažinus ginčo pažymą Nr. 23 nepagrįstai išduota (negaliojančia) ir panaikinus ginčo buto teisinę registraciją atsakovės G. B. vardu, kiltų klausimas kas gi priėmė A. J. B. palikimą (ginčo butą ar jo dalį). Galimi (žinomi) įpėdiniai yra ieškovė ir tretysis asmuo A. B. (palikėjo vaikai), kurie yra padavę pareiškimus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, jog jie priėmė palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti. Atsakovė G. B. nepatenka į paveldėtojų ratą. Taigi ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia 216 GNEB išduotą pažymą Nr. 23, kurios pagrindu įregistruota nuosavybės teisė į ginčo butą atsakovei, yra aktualus (net ir pripažinus, kad ieškovė nepriėmė palikimo, pradėdama jį faktiškai valdyti) tiek teismui, įvertinant ar nebuvo pažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos, tiek sprendžiant įpėdinio A. B. galimybę ir teisę paveldėti A. J. B. turtą (ginčo butą). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovės ieškinį, tuo pagrindu, kad ieškovė neturi teisės ginčyti 216 GNEB išduotos pažymos Nr. 23 ir nevertinant bei nesvarstant aplinkybių ir įrodymų dėl šioje ieškinio dalyje pareikštų reikalavimų, padarė absoliutų procesinės teisės normų pažeidimą, t. y. priėmė sprendimą be motyvų (šių reikalavimų dalyje nėra jokių motyvų, kai jie turėjo būti) (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą padarė procesinės teisės normų pažeidimus, kurie pripažintini absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais, todėl teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., 331 str.,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.