- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-14
- Bylos Nr.
- e2S-2268-638/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11228-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Atsakovas
- Ž. J., R. J.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.6.12.3Sprendimo išaiškinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Ž. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1707-886/2015 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams R. J. ir Ž. J., tretieji asmenys sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kuria atsisakyta išaiškinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d. sprendimu tenkino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) ieškinį ir nusprendė: 1) nustatė atsakovams R. J. ir Ž. J. 6 (šešių) mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti savavališkai perstatyto gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), statybą; 2) neįteisinus statinio per 6 (šešių) mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojo atsakovus R. J. ir Ž. J. per tris mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., dalį, kad gyvenamasis namas atitiktų UAB „Fidesa“ projekto vadovės A. S. 2005 m. parengto „Gyvenamojo namo, nugriaunant sodo pastatą“ projekto, pagal kurį Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrius 2005 m. lapkričio 18 d. išdavė statybos leidimą Nr. GN-394, sprendinius, t. y. projekte nurodytą gyvenamojo namo ilgį 15,95 m. ir 3) neįvykdžius teismo įpareigojimo dėl statybos įteisinimo arba savavališkos statybos padarinių pašalinimo per nustatytą terminą, skirti atsakovams R. J. ir Ž. J. solidariai 868,86 Eur baudą.Teisme gautas atsakovės Ž. J. prašymas išaiškinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą, t. y. išaiškinti, kaip techniškai įgyvendinti sprendimo rezoliucinę dalį – išardyti savavališkai perstatytą gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini)., dalį, kad gyvenamasis namas atitiktų UAB „Fidesa“ projekto vadovės A. S. 2005 m. parengto „Gyvenamojo namo, nugriaunant sodo pastatą“ projekto, pagal kurį Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrius 2005 m. lapkričio 18 d. išdavė statybos leidimą Nr. GN-394, sprendinius, t. y. projekte nurodytą gyvenamojo namo ilgį 15,95 m. Prašyme nurodo, kad teismas sprendime neanalizavo, kaip turėtų būti įgyvendinama teismo sprendimo dalis dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Atsakovai, šalindami savavališkos statybos padarinius, turėtų koreguoti namo sienas, kurios yra atraminės ir laikančiosios konstrukcijos, kas lemtų viso gyvenamojo namo sugriovimą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartimi ieškovės Ž. J. prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad iš atsakovės suformuluoto prašymo ir jame išdėstytų argumentų teismas sprendžia, kad atsakovei teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, suprantama ir nedviprasmiška, nes atsakovė nekelia abejonių dėl prašomos išaiškinti sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo (suprantamumo), o prašo išaiškinti, kaip techniškai ją įgyvendinti. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimo rezoliucinė dalis, kuria atsakovai įpareigoti pašalinti gyvenamojo namo savavališkos statybos padarinius, kad šis namas atitiktų projekto sprendinius, yra aiški, nereikalauja papildomo išaiškinimo, todėl atsakovės prašymas netenkintinas. Atsakovė prašyme nurodytais argumentais, kad teismas sprendime neanalizavo, kaip atsakovai turėtų pašalinti savavališkos statybos padarinius, kad jų šalinimas padarytų neproporcingą žalą gyvenamajam namui, iš esmės kvestionuoja Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimo motyvuojamąją dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad teismas neturėtų aiškinti sprendimo motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą), negalimą atlikti po to, kai teismo sprendimas yra surašytas ir pasirašytas bylą nagrinėjusių teisėjų (teisėjo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Teismas padarė išvadą, kad atsakovės nurodytų argumentų analizavimas ir pasisakymas dėl jų pagrįstumo reikštų naujų motyvų surašymą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė Ž. J. prašo panaikinti nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neįvertino, ar galima buvo per teismo nurodytą terminą įvykdyti numatytus įpareigojimus, ir ar yra galimybė juos įvykdyti. Tokia teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Statyba buvo vykdoma turint galiojantį statybos leidimą ir laikantis projekto, tačiau dėl žmogiškosios klaidos nuo projekto išmatavimų buvo nukrypta. Neaišku, kuo remiantis nukrypimas nuo namo projekto traktuojamas kaip nelegali statyba ir turi būti vykdomi tokie drastiški ir brangiai kainuojantys veiksmai.Sprendimas nebuvo piktybiškai nevykdomas, buvo bandoma įteisinti savavališkos statybos padarinius, tačiau su projekto autore nepavyko susisiekti per numatytą 6 mėnesių terminą statybai įteisinti. Koreguoti namo projektą be projekto autorės sutikimo nebuvo galima, nes šis namas - autorių teisių objektas.Vertinant galimybę įvykdyti teismo sprendimą atsižvelgtina į tai, kad koreguotinos namo sienos yra atraminės ir laikančios konstrukcijos. Šių sienų koregavimas, griovimas, siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius iš esmės lemtų viso pastato griovimą. Pažymėtina, kad šiame name auga du nepilnamečiai vaikai, tai yra vienintelė jų gyvenamoji vieta. Norint apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus siekiama šį statinį įteisinti, kadangi pastato griovimas pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, jie prarastų gyvenamąją vietą. Iš projekto rengėjos 2017 m. vasario 14 d. gautas sutikimas dėl gyvenamojo namo projekto koregavimo. Buvo kreiptasi į architektą parengti gyvenamojo namo projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti savavališkai pastatyto gyvenamojo namo statybą.Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad teismo sprendimas byloje yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, suprantama ir nereikalauja papildomo aiškinimo, teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė apeliantės prašymą ir priėmė skundžiamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė išaiškinti teismo sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Taigi, teismo sprendimo išaiškinimo institutas taikytinas tuomet, kai prašoma išaiškinti neaiškų teismo priimtą sprendimą (nutartį), kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas. Kasacinio teismo praktika dėl šios procesinės teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformuota; joje konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis, ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2006; 2007 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2007).Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013).Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė išaiškinti, kaip techniškai įgyvendinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl savavališkų statybų padarinių šalinimo. Prašymą grindė aplinkybėmis, kad teismas sprendime neanalizavo, kaip atsakovai turėtų pašalinti savavališkos statybos padarinius, o jų šalinimas padarytų neproporcingą žalą gyvenamajam namui.Kaip nurodyta aukščiau, kad būtų konstatuotas sprendimo išaiškinimo reikalingumas, turi būti nustatyta, jog sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški – nesuprantama arba suprantama nevienareikšmiškai. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimo rezoliucinė dalis aiški, suprantama ir nedviprasmiška. Pažymėtina, kad teismo sprendime yra nurodyti aiškūs įpareigojimai atsakovams, t. y. atsakovai įpareigoti per 6 (šešių) mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti savavališkai perstatyto gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), statybą; 2) neįteisinus statinio per 6 (šešių) mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per tris mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytą gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), dalį, kad gyvenamasis namas atitiktų UAB „Fidesa“ projekto vadovės A. S. 2005 m. parengto „Gyvenamojo namo, nugriaunant sodo pastatą“ projekto, pagal kurį Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrius 2005 m. lapkričio 18 d. išdavė statybos leidimą Nr. GN-394, sprendinius, t. y. projekte nurodytą gyvenamojo namo ilgį 15,95 m. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimo rezoliucinė dalis, kuria atsakovai įpareigoti pašalinti gyvenamojo namo savavališkos statybos padarinius, kad šis atitiktų projekto sprendinius, yra aiški ir nereikalauja papildomo išaiškinimo.Akcentuotina, jog Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimas yra įsiteisėjęs. CPK nenumato galimybės pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo turinio išaiškinant tai, kas nebuvo numatyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Teismas, aiškindamas sprendimą ar jo vykdymą, negali keisti jo turinio ir esmės, ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Teismas negali ir neturi iš naujo aiškinti ir keisti sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų motyvų. Prašomas išaiškinti teismo sprendimas yra baigtinis ir vientisas aktas, jo motyvuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta sprendimo rezoliucinė dalis. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymo išaiškinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.