Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-02-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-349-1017/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-02-23
Bylos Nr.
1-349-1017/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43705-2023-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Kaltinamasis
R. L.
Advokatai
Saulius Lauraitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-349-1017/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43705-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6.
(S) \VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Audrai Grimovič,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,kaltinamajam R. L., jo gynėjui advokatui Sauliui Lauraičiui,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, neturintis deklaruotos gyvenamosios vietos, taip pat pastovios gyvenamosios vietos, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis vieną mažametį vaiką, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (gaunantis išmoką), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais (bausmė atlikta);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 50 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 7 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą (bausmė atlikta);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda; paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 3 metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones ir konfiskuota transporto priemonė – automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. vasario 19 d.);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: jis 2023 m. lapkričio 13 d., apie 23.16 val., Vilniuje, Žemynos g., ties pastatu Nr. 30, vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sustabdytas policijos pareigūnų, atsisakė tikrintis savo neblaivumą, kai policijos pareigūnai jam nustatė akivaizdžius neblaivumo požymius, t. y. iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. L. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad minėtą dieną laukė vėlyvo laiko tam, kad galėtų nuplauti mašiną ir ją perstatyti į kitą vietą. Nuplovęs automobilį, pajudėjo ir už degalinės pastebėjo švyturėlius, iškart sustojo. Įvykis vyko už degalinės „Emsi“ Žemynos g., jo automobilis iki plovimo buvo pastatytas Šeškinėje prie garažų, tai viso nuvažiavo mažą atkarpą, apie 1 km. Manė, kad nurimus eismui tikrai niekam nepakenks – buvo praktiškai vienintelis važiuojantis ta gatve; nurodė, kad dėl tokio jo elgesio žalos niekam nebuvo padaryta. Įvykis įvyko po to, kai jam kitoje baudžiamojoje byloje buvo laikinai paimtas automobilis, vėliau grąžintas iš automobilių saugojimo aikštelės. Jam būtinai reikėjo atsiimti automobilį, kadangi kitaip kiekvieną dieną būtų reikėję mokėti po 10 Eur už jo saugojimą ir jam nebūtų likę pinigų pragyvenimui. Tą dieną buvo vartojęs alkoholį, išgėrė apie dvi skardines po 0,5 l alaus, jas suvartojo per pusdienį (nuo pietų iki vakaro), kadangi krapštėsi aplink automobilį, tačiau mano, jog jo koordinacija nebuvo sutrikusi. Nurodė, kad jį sustabdę pareigūnai siūlė jam tikrintis neblaivumą, jis tą padaryti atsisakė, kadangi jam tai buvo netikėta, jis labai išsigando patikrinimo ir sukilo stresas; manė, jog vėl nutems jo automobilį, jį reiks pasiimti iš aikštelės ir mokėti didelius pinigus (prisimena, kad pirmas kartas jam pasiėmimo kainavo 250 Eur, kitas – 280 Eur, o tokios sumos praktiškai atperka visą automobilio vertę), dėl ko jam neliktų pinigų pragyvenimui. Pripažįsta, kad su jį sustabdžiusiais pareigūnai elgėsi netinkamai, tačiau taip elgėsi ne dėl suvartoto alkoholio, o dėl streso; dėl užfiksuoto kvapo, mano, jog tai tik formalumas, nemano, jog pareigūnai matė jį esant neblaivų. Nurodė, kad ne pirmą kartą gulėjo psichiatrinėje ligoninėje dėl streso ir kitų problemų, išėjęs iš ligoninės būdavo automobilyje, bet pagrinde gyveno pas brolį (iki pasibaigiant buto nuomos sutarčiai). Šiuo metu turi įsiskolinimų (už alimentus apie (duomenys neskelbtini) Eur ir dėl kitų įsipareigojimų apie (duomenys neskelbtini) Eur, nėra sumokėjęs paskutinės paskirtos baudos už vairavimą būnant neblaiviu), už alimentus dukrai per mėnesį turi mokėti (duomenys neskelbtini) Eur. Grįžęs iš užsienio, dirbo savaitę (duomenys neskelbtini), kadangi jam reikėjo pinigų automobilio atsiėmimui. Ateityje planuoja vėl išvykti į užsienį, kartu su tėvu ir broliu dirbti (duomenys neskelbtini). Šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, gauna išmoką, jo pajamos per mėnesį yra apie (duomenys neskelbtini) Eur. Su nustatyta automobilio verte nesutinka, kadangi automobilis yra nevažiuojantis, neturi galiojančios techninės apžiūros, minėtą automobilį naudoja ne kaip transporto priemonę, o kaip sandėliavimo priemonę; kadangi automobilis yra metalo laužas, mano, jog jo reali vertė yra 350-400 Eur. Teigia neturintis priklausomybės alkoholiui, alkoholį vartoja stresui numalšinti, padeda jam užsimiršti. Nurodė, kad niekada nėra turėjęs teisės vairuoti transporto priemones. Supranta pasekmes dėl savo elgesio, savo veiksmus vertina blogai, gailisi dėl to kas įvyko.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Kiti bylos duomenys

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus tyrėjos L. Z. 2023 m. lapkričio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 13 d., apie 23.16 val., Vilniuje, Laisvės pr. 80B, R. L. pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo (t. 1, b. l. 18-19).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio N. G. 2023 m. lapkričio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 13 d. dirbant kartu su Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyr. specialiste I. T., apie 23.14 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo buvo gautas pranešimas adresu Laisvės pr. 80B (ROIK (duomenys neskelbtini)) dėl to, kad „Emsi“ degalinėje, kaip įtariama neblaivus vairuotojas, plauna savo automobilį „Audi“, pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešė darbuotoja. Atvykus nurodytu adresu, jiems dar kartą paskambino degalinės darbuotoja ir pasakė, jog minėta „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš plovyklos, pamačius „Audi“ vairavimo faktą, sustabdė jį adresu Žemynos g. 30. Priėjus ir prisistačius, buvo paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą, tačiau vairuotojas pradėjo nerišliai aiškinti, kad buvo plovykloje, pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Bendraujant pajautė iš burnos sklindanti stiprų alkoholio kvapą. Kaip vėliau paaiškėjo „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo R. L. Jis paaiškino, kad važiavo į plovyklą nuplauti savo automobilio, nes rytoj norėjo jį parduoti. Paklausus, ar jis sutinka pasitikrinti blaivumą, R. L. pasakė, jog nori paskambinti savo advokatui, po kelių minučių vėl priėjus prie automobilio ir paklausus, ar jis sutinka pasitikrinti blaivumą, jis pradėjo agresyviai elgtis, vartojo necenzūrinius žodžius, pasitikrinti blaivumą atsisakė, pareikalavus išlipti iš automobilio, išlipęs R. L. parodė savo vidurinį pirštą, garsiai pradėjo šaukti necenzūriniais žodžiais. Pas R. L. buvo akivaizdūs neblaivumo požymiai – nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, nerišliai kalbėjo. Jis paaiškino, kad asmuo taip pat yra sulaikomas už pareigūno garbės ir orumo pažeminimą (faktinis sulaikymo laikas 23.50 val.). Pasodinus jį į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, jis pradėjo plūsti juos įvairiais įžeidimais. Jis pasakė: „kai mane paleisit, aš pasikarsiu“. „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai išvežta į automobilių saugojimo aikštelę Sudervės g. 2E, Vilniaus r. (t. 1, b. l. 25-26).

Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraše užfiksuotos pareigūnų iškvietimo aplinkybės (kompaktinis diskas, prisegtas voke prie galinio 1 tomo viršelio).

2023 m. lapkričio 13 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad R. L. 2023 m. lapkričio 13 d., 23.35 val. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali. Asmuo vengia neblaivumo patikrinimo: įspėtas dėl filmavimo, paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, pasiūlyta asmeniui leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę (t. 1, b. l. 33).

Pareigūnų pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuotos įvykio aplinkybės, pareigūnams atvykus į įvykio vietą bei pareigūnų bendravimas su kaltinamuoju R. L. (kompaktinis diskas, prisegtas voke prie galinio 1 tomo viršelio).

2023 m. lapkričio 13 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 34-40).

VĮ. „Regitra“ duomenimis, automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – R. L. (t. 1, b. l. 44-45).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Audi 80“, vidutinė rinkos kaina Lietuvoje – 650 Eur su PVM (t. 1, b. l. 46).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Taigi sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš komentuojamame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų: 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 13 straipsnio 10 dalį ir KET 17 punktą, policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leisti Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamą, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Teismų praktikoje pripažįstama, jog neblaivumo patikrinimo vengimu laikytini atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos, nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą, jis išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti ir pan. Priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pavyzdžiui, kad jis yra blaivus ir kt.), reikšmės neturi.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų – kaltinamojo paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, tarnybinių pranešimų duomenimis, Bendrojo pagalbos centro kortelės išrašo, taip pat vaizdo ir garso įrašų duomenimis, kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis R. L. 2023 m. lapkričio 13 d., apie 23.16 val., Vilniuje, Žemynos g., ties pastatu Nr. 30, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sustabdytas policijos pareigūnų, atsisakė tikrintis savo neblaivumą, kai policijos pareigūnai jam nustatė akivaizdžius neblaivumo požymius, t. y. iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius. Šiais savo veiksmais R. L. pažeidė SEAKĮ 13 straipsnio 10 dalį ir KET 17 punkto reikalavimus, pagal kuriuos, vairuotojas, policijos pareigūno reikalavimu, privalo leisti Vyriausybės nustatyta tvarka leisti patikrinti, ar jis nėra neblaivus arba apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. L. paaiškino, jog įvykio dieną nuo pusdienio iki vakaro, būdamas garaže ir tvarkydamas automobilį, išgėrė dvi po 0,5 l skardines alaus, vėliau vakare nutarė nuo Šeškinėje esančių garažų nuvykti iki Žemynos g. esančios „Emsi“ degalinės ir joje nusiplauti automobilį, o vėliau jį perstatyti į kitą vietą, tačiau jam nuplovus automobilį ir pajudėjus, už degalinės pastebėjo švyturėlius ir iškarto sustojo. Nors kaltinamasis R. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pareigūnams paprašius pasitikrinti neblaivumą, jis nesutiko to padaryti ir su pareigūnais elgėsi netinkamai ne dėl jo suvartoto alkoholio, o dėl tuo metu kilusio streso, nes manė, jog iš jo vėl paims automobilį, kurį vėliau jam atsiimant iš automobilių saugojimo aikštelės reikės sumokėti didelę pinigų sumą, teismo vertinimu, šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės laikytinos kaltinamojo gynybine jo versija ir nešalina kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės. Minėta, jog neturi reikšmės priežastys (aplinkybės), dėl kurių asmuo tokiu atveju vengė pasitikrinti neblaivumą.

Iš kitų byloje esančių įrodymų darytina išvada, jog kaltinamajam R. L. nagrinėjamo įvykio metu buvo nustatyti akivaizdūs neblaivumo požymiai, užfiksuoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio N. G. 2023 m. lapkričio 13 d. tarnybiniame pranešime bei 2023 m. lapkričio 13 d. neblaivumo nustatymo akte, pagal kuriuos nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 13 d., 23.35 val. R. L. iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo elgsena buvo neadekvati, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, kaltinamasis negalėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos. Tai, jog kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu buvo neblaivus, patvirtina ir pareigūnų iškvietimo aplinkybės – bendruoju pagalbos telefonu apie galimą neblaivų vairuotoją pranešė pašalinis asmuo – degalinės darbuotoja, nurodydama, jog degalinėje, kaip įtariama, neblaivus vairuotojas, plauna savo automobilį „Audi“, pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš į įvykio vietą atvykusių ir kaltinamąjį sustabdžiusių pareigūnų nurodytų aplinkybių, taip pat jų pateiktų vaizdo įrašų, matyti, kad kaltinamajam buvo paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, tačiau tai nepakeitė kaltinamojo sprendimo ir tikrintis neblaivumą jis nesutiko, savo paaiškinimuose nurodydamas įvairias aplinkybes.

Įvertinus byloje ištirtų aplinkybių visumą, pripažintina, kad kaltinamajam R. L., sustabdžius jį, vairuojantį automobilį, buvo nustatyti neblaivumo požymiai, kaltinamasis suvokė, jog atsisako paklusti pareigūnų nurodymui tikrintis neblaivumą, t. y. pripažintina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Juolab kad kaltinamasis R. L. jau yra teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką (t. y. už vairavimą būnant neblaiviu) ir pasekmės jam yra žinomos. Šiuo atveju jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės ir niekuomet jos neįgijęs, kai jam kitame ikiteisminiame tyrime jau buvo paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas, esant pritaikytam laikinam nuosavybės teisės apribojimui šiam automobiliui, t. y. neturėdamas teisės nei vairuoti jo, nei juo disponuoti.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad R. L. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl bausmės

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis R. L. įvykdė vieną, tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą, kuomet vakare, Vilniaus mieste, miegamuosiuose rajonuose (kuomet bet kuriuo paros metu galima sutikti kitų eismo dalyvių – tiek transporto priemonių, tiek pėsčiųjų) esančiomis gatvėmis vairavo savo automobilį, kuomet jam atsisakius tikrintis neblaivumą, policijos pareigūnai nustatė akivaizdžius neblaivumo požymius (t. y. iš burnos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius), nors tokios teisės (t. y. teisės vairuoti transporto priemones) jis neturėjo. Pripažintina, kad šiais savo veiksmais kaltinamasis R. L. sukėlė realų pavojų savo paties bei kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, jog R. L. yra gan jauno, darbingo amžiaus, tačiau oficialiai nedirbantis, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje (gaunantis išmoką), teigia planuojantis vykti į užsienį dirbti kartu su tėvu ir broliu (duomenys neskelbtini); turintis didelių skolų, priverstinai išieškomų antstolių. Taip pat, kaltinamasis neturi pastovios gyvenamosios vietos, šiuo metu kartais gyvena (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini); kaip matyti iš bylos medžiagos – dalį laiko gyvena automobilyje „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), turintis dukrą, kurios teigia nematęs (duomenys neskelbtini) metus, teisme buvo nagrinėjama byla dėl tėvystės teisių apribojimo. Bylos duomenimis, kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nelinkęs mokėti, be to, dalis iš jo padarytų administracinių pažeidimų yra susiję su galimai konfliktiškais santykiais su šeimos nariais (t. y. buvusia sutuoktine bei jos tėvais, kuomet kaltinamasis jų atžvilgiu melagingai praneša apie galimą teisės pažeidimą). Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių. Kaltinamasis R. L. yra teistas – ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, kurią jis padarė keli mėnesiai iki šios tiriamos nusikalstamos veikos įvykdymo. Nors byloje duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, o teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. L. teigė neturintis priklausomybės alkoholiui ir jį vartoja tik streso numalšinimui, teismo vertinimu, nagrinėjamo įvykio aplinkybės bei kiti nustatyti duomenys apie kaltinamąjį sudaro pagrindo manyti, jog kaltinamasis nesaikingai vartoja alkoholį ir turi problemų dėl savo elgesio, esant apsvaigus nuo alkoholio.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors kaltinamasis R. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, jog gailisi dėl savo veiksmų, teismo vertinimu, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, manytina, kad kaltinamojo prisipažinimas nėra nuoširdus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo turi savanoriškai pripažinti padaręs nusikalstamą veiką, o ne dėl surinktų įrodymų; be to, kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi, kad tokia pati situacija ateityje nepasikartotų. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vieną po kitos padarė analogiškas nusikalstamas veikas, t. y. 2023 m. rugsėjo 23 d. vairavęs automobilį, kai buvo nustatytas 2,38 promilių neblaivumas, ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kaltinamasis R. L. net nepraėjus dviem mėnesiams (2023 m. lapkričio 13 d.) vėl vairavo automobilį, po ko atsisakė tikrintis neblaivumą, kai jam buvo nustatyti akivaizdūs neblaivumo požymiai. Kaltinamasis menkina tiek savo veiksmų neteisėtumą, tiek ir jų pavojingumą. Teismo vertinimu, jis nuolat nepagrįstai teisina savo elgesį ir jo kritiškai nevertina. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamojo nurodytas gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos, yra nuoširdus.

Kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tarp jų – tai, jog kaltinamasis neturi gyvenamosios vietos, nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, gauna nedidelę – (duomenys neskelbtini) Eur išmoką, turi didelių priverstinai išieškomų skolų, byloje nėra duomenų, kad turėtų turto, taip pat atsižvelgus į tai, kad jau yra teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą R. L. skirtina arešto bausmė. Bausmės terminas skirtinas artimas šios bausmės dydžio vidurkiui, t. y. skirtina 60 parų arešto bausmė. Teismas, įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį ir tai, kad kaltinamasis nėra linkęs sumokėti jam paskirtų baudų, taip pat ankstesnius jo teistumus bei paskirtas bausmes ir jų įtaką kaltinamojo elgesiui, sprendžia, kad švelnesnės bausmės paskyrimas būtų neefektyvus ir netikslingas. Juolab kad asmuo ne pirmą kartą vairuoją automobilį būdamas neblaivus.

Žemesnės instancijos teismas

BK 75 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik asmeniui, kuriam pirmą kartą paskirta arešto bausmė. Kaltinamajam ši bausmė jau buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžiu (jos vykdymą atidedant), todėl pakartotinis BK 75 straipsnio nuostatų taikymas nebegalimas. Juolab kad jis nebuvo veiksmingas – po šios bausmės atlikimo kaltinamasis nusikalto dar du kartus, t. y. savo elgesio bei nuostatų nepakeitė ir toliau vykdo nusikalstamas veikas.

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. kaltinamajam skirtina galutinė 40 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas R. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. lapkričio 13 d., 23.50 val. iki 2023 m. lapkričio 14 d., 14.31 val. (viena diena; 1 t., b. l. 58-62), taip pat nuo 2024 m. sausio 27 d., 23.00 val. (t. 2, b. l. 3-4) iki 2024 m. sausio 28 d., 14.05 val. (viena diena), t. y. viso dvi dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis ir 65 straipsnio 2 dalimi, visiško bausmių sudėjimo būdu (parinktu, įvertinus analogiškos nusikalstamos veikos pakartotinumą bei buvusius kaltinamojo teistumus) subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 40 parų arešto bausmės ir 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą. Atsižvelgiant į tai, kad minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu buvo numatytas 12 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas, minėtas terminas paliktinas. Duomenų apie tai, kad dalis paskirtos baudos būtų sumokėta, teismui nepateikta, tokių duomenų nėra ir teismų informacinėje sistemoje Liteko.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamasis R. L. po to, kai jis buvo sustabdytas pareigūnų vairuojantis automobilį, atsisakė tikrintis neblaivumą, nors jam buvo nustatyti akivaizdūs neblaivumo požymiai (t. y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), ir taip grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes (kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas akivaizdžiai neblaivios būsenos tamsiu paros metu (vakare), Vilniaus mieste, gyvenamųjų namų mikrorajone, šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui, dėl ko ir buvo iškviesti policijos pareigūnai). Teismas taip pat įvertina ir tai, jog kaltinamasis yra teistas už analogišką nusikalstamą veiką, neturi teisės vairuoti transporto priemones ir niekuomet tokios nebuvo įgijęs. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones R. L. taikytina keturiems metams. Pažymėtina, jog automobilio vairavimo neturint tokios teisės faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Šiuo atveju, teismo nuomone tai yra būtina, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą. Teismo vertinimu, R. L. nustatytas keturių metų terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai nuteistasis atliks jam paskirtą arešto bausmę (BPK 357 straipsnio 3 dalis).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. L. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos Lietuvoje vertė yra 650 Eur su PVM (t. 1, b. l. 46). Kaltinamojo teigimu, reali rinkos vertė yra mažesnė – apie 300 Eur. Minėtos aplinkybės nepagrįstos byloje esančiais įrodymais, todėl teismas vadovaujasi VšĮ „Emprekis“ nurodytais duomenimis, pagal kuriuos minėto automobilio rinkos vertė sudaro 650 Eur su PVM. Automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, gyvenamųjų namų mikrorajone, tamsiu paros metu, kuomet kaltinamasis, esant jo neblaivumo požymiams, vairavo automobilį, neturint teisės vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju reikalinga atsižvelgti taip pat ir į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjusiu 2024 m. vasario 19 d.) baudžiamojoje byloje Nr. e1-3507-1011/2023 R. L. pripažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be paskirtos baudos, kaltinamajam buvo paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – turto konfiskavimas, konfiskuojant R. L. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė – automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jau yra konfiskuotas kitoje baudžiamojoje byloje, į kitas reikšmingas aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pakartotinumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, kad iš kaltinamojo Valstybės naudai išieškotina šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 650 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas pripažintinas proporcingu padarytam nusikaltimui bei kaltinamojo asmenybei.

Dėl kitų klausimų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų priteisimo. Pažymoje nurodyta, kad iš kaltinamojo R. L. valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 258,33 Eur, t. y. advokato Sauliaus Lauraičio užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-349-1017/2024.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje teismas gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. kad advokatas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirta nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam R. L. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kurios taikymo laikotarpiu kaltinamasis įpareigotas nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir kiekvieną dieną, nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, t. y. nustatytoje namų zonoje, adresu (duomenys neskelbtini), o kitu metu – Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su būtinumu išvykti į gydymo įstaigą (tai pagrindžiant medicininiais dokumentais), į ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismą, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o šį pradėjus vykdyti, panaikintina. Nors yra nuolat fiksuojami kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės pažeidimai, galimybės jam skirti griežtesnę kardomąją priemonę nėra pagal šiuo metu galiojančias teisės normas, reglamentuojančias suėmimo skyrimą. Tuo tarpu kaltinamajam neturint tvirtų nei socialinių, nei ekonominių ryšių su kokia nors gyvenamąja vieta, kitu būdu užtikrinti kaltinamajam R. L. paskirtos bausmės įvykdymą nėra galimybės. Juolab kad automobilis, kuriame kaltinamasis teigia gyvenantis ir yra fiksuojamas jo buvimas, pagal pakeistas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas turi būti paimtas iš kaltinamojo žinios bei saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato paskirtoje automobilių saugojimo aikštelėje; be to, šis automobilis pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą buvo konfiskuotas Valstybės naudai.

Taip pat, kaltinamajam R. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kitos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o šį pradėjus vykdyti, panaikintinos.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam atėmimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. lapkričio 14 d. nutarimu automobiliui Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), buvo pritaikytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, turto saugotoju numatant kaltinamąjį R. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartimi buvo nutarta pakeisti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. lapkričio 14 d. nutarimu nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas R. L. turtui – automobiliui „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką laikino nuosavybės teisės apribojimo rėžimo taikymą, t. y. draudžiant šiuo turtu naudotis, valdyti ir disponuoti automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), šio automobilio saugotoju paskiriant Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, o kitoje išnagrinėtoje byloje Nr. e1-3507-1011/2023 nutarta valstybės naudai konfiskuoti kaltinamojo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei šiam automobiliui taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nutarta palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo (jau išsiųstas vykdyti), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, nebetikslinga tęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo šioje byloje. Teismo vertinimu, visų pirma, turi būti įvykdyta teismo baudžiamojo įsakymo, priimto byloje Nr. e1-3507-1011/2023, dalis dėl automobilio konfiskavimo. Vadinasi, šioje byloje taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinas.

Kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. L. paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. lapkričio 13 d., 23.50 val. iki 2023 m. lapkričio 14 d., 14.31 val.; nuo 2024 m. sausio 27 d., 23.00 val. iki 2024 m. sausio 28 d., 14.05 val. (iš viso – dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3, 9 dalimis ir 65 straipsnio 2 dalimi, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, R. L. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 40 parų arešto bausmę ir 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimis, R. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai nuteistasis atliks arešto bausmę;

2) išieškoti iš R. L. Valstybės naudai automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. L. atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš R. L. Valstybės naudai 258,33 Eur advokato Sauliaus Lauraičio paslaugoms už antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-349-1017/2024 apmokėti.

R. L. paskirtas kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą (su numatytomis sąlygomis), rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o šį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. lapkričio 14 d. nutarimu, kuris iš dalies buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartimi, kaltinamojo R. L. transporto priemonei – automobiliui „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, VĮ „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. L. atėmimą 4 (keturiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai nuteistasis atliks arešto bausmę.

Kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti R. L., kad:

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 – 29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo jis privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (adresu Kaunas, A. Technikos g. 34; telefonas 8 663 60132) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Išaiškinti nuteistajam R. L., kad jis 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2024 m. vasario 20 d.

Bauda mokama Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį 1-349-1017/2024, įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151 – AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos bankas).

Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė