Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Skrebiškiui, gynėjui advokatui A. R., nukentėjusiosioms R. M., I. C., nukentėjusiųjų atstovei advokatei S. Ž., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 3 p., 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. C. 2010-10-06 d., apie 19 val. 50 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, koridoriuje, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, sudavė du smūgius rankomis sutuoktinei I. C. į veidą, jai nugriuvus bei netekus sąmonės ne mažiau kaip aštuonis kartus spyrė jai į galvos sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai galvos veidinės dalies sumušimą su kraujosruvomis akių vokuose ir minkštuose audiniuose apie akiduobes, skruostų viršutinėse dalyse bei nosies nugarėlėje, kairiojo skruostikaulio, viršutinio žandikaulio ir nosies kaulų lūžimus, galvos smegenų sukrėtimą, dėl ko po viršutinio I. C. žandikaulio lūžio pakito jo padėtis apatinio žandikaulio atžvilgiu, išliko apatinio žandikaulio dislokacija į dešinę pusę davusi veido deformaciją ir sakandžio sutrikimą ir dėl to nesunkiai buvo sutrikdyta jos sveikata, bei vieną kartą koridoriuje spyrė R. M. į veidą, jai nugriuvus ir netekus sąmonės, ne mažiau kaip penkis kartus spyrė nukentėjusiajai į galvos sritį bei į ranką, taip padarydamas R. M. muštines kairės akiduobės viršutinio krašto ir nosies nugarėlės žaizdas, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, kairio stipinkaulio ir kairio alkūnkaulio distalinio galo lūžimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais R. C. tyčia nesunkiai sutrikdė dviejų žmonių sveikatą, t.y. šeimos nario - sutuoktinės I. C. ir R. M..

Kaltinamasis R. C. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad apie metus laiko su I. C. gyveno atskirai. Įvykio dieną pas jį į garažą atėjo D. ir L.. Virš garažo yra kambarys ir jie ten gėrė arbatą, kavą. Vėliau pas jį atvažiavo draugė A. K.. Išėjo į kiemą parūkyti. Prisistatė I. C.. Ji pradėjo juos visaip vadinti, rėkauti. Įvyko konfliktas. Ji pribėgusi jam sudavė. Jie grįžo atgal į garažą. Po kiek laiko jis nuėjo į namus. Kartu ėjo A. K. su savo sūnumi. Ten taip pat kilo konfliktas. I. C. su R. M. juos tarp durų pasitiko ir pradėjo ant jų pulti. Jos puolė ant A.. Jis nustūmė R. M., po ko ji lyg pargriuvo. Po to matė, kaip I. C. sudavė K. į veidą, po ko ji nugriuvo. Jis ją pakėlė. Po to I. C. jam drėskė į veidą. Jis ją taip pat nustūmė ir ji griuvo. I. C. smūgių nesudavė, kojomis jos nespardė. Kai griuvo, ji trenkėsi į plyteles, į sieną ir dėl to jai galėjo atsirasti sužalojimai. R. M. taip pat jokių smūgių nesudavė, o ją tik pastūmė. Negali pasakyti, ar nuo jo veiksmų nukentėjusioms atsirado tokie sužalojimai. Incidento metu jis nebuvo išgėręs. Kambaryje virš garažo alkoholio nevartojo. Incidento metu su nukentėjusiomis jo santykiai buvo nei blogi, nei geri. Kadangi buvo prasidėjęs skyrybų procesas, jis ten ir negyveno, o gyveno pas draugę. Tačiau garaže jis beveik kiekvieną dieną lankydavosi, nes ten jo kaip ir verslas buvo, jis taisė automobilius. Incidentą inicijavo nukentėjusiosios. Mano, kad jos siekė, jog jis nesimatytų su vaikais. Pirmus sužalojimus jam ir jo draugei padarė nukentėjusiosios. Jis tik po to jas pastūmė.

Be kaltinamojo R. C. dalinio prisipažinimo nesunkiai sužalojus du asmenis t. y. savo žmoną ir žmonos motiną, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusioji R. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos žentas. Įvykio dieną ji atvažiavo pas dukrą I. C.. Būnant pas dukrą į kambarį atėjo R. C. ir A. K.. Jie atsisėdo ant sofos ir paprašė jiems padaryti kavos. Ji pasakė „R., tu čia negyveni ir mes tau kavos nedarysime, o tau, moteriške, nėra čia ko vaikščioti po tuos namus, kadangi jie yra neišsituokę“. Tada A. K. puolė prie mergaitės, ją apsikabino. Jai pasakė „ko tu čia tuos svetimus vaikus glėbesčiuoji, pasišalink iš tų namų“. Tuomet R. C. puolė ant jos, pasakė, kas tu čia tokia būsi. Jam atsakė, kad po kol kas dar yra jo uošvienė. Jis griebė ją už plaukų ir trenkė į savo kelius. Ji prarado sąmonę. Kai atgavo sąmonę pamatė, kad klykia vaikai, prie jos kraujo klanas. Ji pradėjo verkti ir liepė vaikams kviesti greitąją, policiją. Atvažiavo policija, greitoji. Jai labai skaudėjo ranką, buvo lūžę abu kaulai. Nežino kiek smūgių jai buvo suduota, labai skaudėjo galvą, buvo prakirsta prie akies. Visus tuos sužalojimus padarė R. C.. Mano, kad kol ji buvo be sąmonės nukritusi ant grindų, ją R. C. spardė. Daugiau niekas to padaryti negalėjo, nes kambaryje daugiau nieko nebuvo. Jos dukrą taip pat R. C. sužalojo, nes daugiau nieko kambaryje nebuvo. Civilinį ieškinį tiek turtinei 6778,29 Lt, tiek neturtinei 100 000 Lt žalai atlyginti palaiko.

Nukentėjusioji I. C. parodė, kad jos santykiai su R. C. blogi, vyksta skyrybų procesas. Jis nuo 2010 sausio mėn. negyvena kartu su ja, o gyvena pas A. K.. Įvykio dieną grįžusi iš darbo ėjo atsinešti malkų ir matė kaip R. C. su A. K. išėjo iš garažo. Ji A. K. pasakė, kad nevaikščiotų po kiemą, kol vyksta skyrybų procesas. Jie pradėjo ją kolioti. Tą girdėjo vaikai. Ji pasakė, kad jie eitų iš čia, eitų į garažą ir baliavotų. Viskas tuo ir baigėsi. Paskambino mamai. Mama po pusvalandžio atvažiavo kartu su policija, bet kadangi kieme buvo ramu, policija išvažiavo. Jos sėdėjo namuose prie stalo. Kadangi R. C. turėjo raktą, tai atsirakino duris ir kartu su sugyventine bei jos vaiku įėjo į vidų. Jie atsisėdo ant sofos, liepė joms padaryti kavos, sakė, kad tuoj eis į miegamąjį. Vaikai tą girdėjo. Pasakė jiems, kad jokios kavos jiems nedarys ir į miegamąjį jie neis bei paprašė jų išeiti. A. K. puolė prie jos dukros. Vaikai klykė. A. apsikabino jos dukrą per kaklą. Ji priėjusi paprašė jos patraukti rankas nuo vaiko, stengėsi ją atitraukti ir jautė, kaip jos ranka spaudžia dukros kaklą. Tuomet pakeltu balso tonu pasakė, kad nesmaugtų vaiko, kad jį paleistų. Tada priėjo mama ir R. C. jai trenkė. Matė, kaip R. C. paėmė mamai už plaukų ir trenkė jos galvą sau į kelius. Tada R. C. priėjo prie jos ir jai trenkė kumščiu į dešinę kaktos sritį, po ko ji nukrito. Kai atsikėlė veidrodyje pamatė, kad kaktoje buvo didžiulis guzas. Po to pamatė, kaip mama nuo smūgio nukrito ant žemės, kiek suprato ji buvo be sąmonės. Tada R. C. puolė ant jos, trenkė rankomis, ji nukrito ant žemės, buvo be sąmonės. Atgavusi sąmonę matė, kaip R. C. spardė mamai į veido sritį, į smilkinį. Jai bandant atsikelti pajuto smūgius batais į kairę pusę. R. C. spyrė kokius 4-5 kartus, ji prarado sąmonę. Atgavusi sąmonę ji vėl pajuto smūgius į smilkinio sritį ir vėl prarado sąmonę. Sūnus iškvietė medicininę pagalbą. Medikai suteikė pagalbą ir nuvežė jas į ligoninę. Įvykio metu R. C. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas.

Savo parodymus I. C. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (I t., b. l. 29-30)

Liudytoja R. J. parodė, kad yra I. C. draugė. Ji atvažiavo pas I. pasiimti dukros, kurią ten buvo palikusi ir pamatė, kad yra greitoji, policija, kad greitoji išveža I. C. ir jos mamą į ligoninę. Vaikai pasakė, kad tėtis sumušė močiutę ir mamą. Buvo įėjusi į namą, kambaryje ant žemės buvo pritaškyta daug kraujo. Jos mergaitė visą tą įvykį matė, ji patyrė šoką. Sakė, kad labai išsigando, pasislėpė virtuvėje, bet matė, kaip R. C. spyrė I. mamai. C. pasakojo, kad ją K. smaugė, o mama su močiute ją gynė. Vaikai buvo labai išsigandę, drebėjo, naktį nuolat verkė.

Liudytoja A. K. parodė, kad su R. C. bendrauja, kartu gyvena, yra sugyventiniai. I. C. jokio piktumo nejaučia. Po darbo su vaiku ten nuvažiavo, nes R. C. ten jos automobilį remontavo. Pas R. C. buvo atvykę jo draugai, jie sėdėjo, šnekėjosi, gėrė kavą, arbatą. Ją pamačiusi I. C. ėmė pulti, kolioti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Kai ji su R. C. atėjo į namo koridorių, pirmiausia pradėjo plūstis ir pulti I. mama R.. R. C. ją šiek tiek stumtelėjo, atitraukė ją nuo jos. Tada ant jos puolė I. ir sudavė jai į veidą. R. C. ją pakėlė, atstūmė I. ir jie išėjo. R. C. nemušė nei I., nei jos mamos. Į namą nuėjo pasidaryti kavos. Jokio konflikto nesiekė. Su K. C. nekontaktavo, nebuvo jos apsikabinusi, nesmaugė. Kai jie išėjo iš namo, jokio kraujo ant grindų nebuvo, iš kur kraujas atsirado, nežino. Nematė, kas galėjo sumušti nukentėjusiąsias. Svetimų žmonių nebuvo.

Liudytoja J. O. parodė, kad yra med. felčerė, nukentėjusios matytos. Buvo vakare iškvietimas, kad šeimyninis konfliktas, sumuštos nukentėjusios. Atvykusi rado policijos pareigūnus. Įėjus į kambarį buvo klyksmas, verksmas. Buvo dvi nukentėjusios moterys, viena sėdėjo prie stalo, kita lygtai vaikščiojo, dar buvo trys vaikai ir dar viena moteris. Moterys buvo sumuštos, susijaudinę, verkė. Vyresnei moteriškei buvo lūžusi ranka. Nukentėjusios sakė, kad jas šeimyninio konflikto metu sužalojo buvęs vyras, bei žentas. Vaikai buvo sujaudinti, verkė. Vyro nematė. Jai atrodo, kad jaunesnioji moteris pasakojo, jog ją sumušė buvęs vyras.

Liudytojas S. S. parodė, kad jis pas R. C. garaže remontuodavosi automobilį. Pernai garaže remontavosi automobilį, atvažiavo apie 17 val. Girdėjo, kad ten kažkas yra, ateidavo R., pasišnekėdavo, išeidavo. Paskui išgirdo, kaip pro duris praėjo I. C. kalbėdama telefonu, ji sakė necenzūrinius žodžius „kokios tai k... man čia nesivedžios“. Ji praėjo pro garažo duris. Ten garaže yra kambariukas, ji ten nuėjo, girdėjosi barniai, po to ji išėjo. Jis specialiai nesiklausė kas ten vyksta. Vėliau pasirodė policija, klausė, kas čia yra. Kadangi visur buvo tylu, ramu, pasakė, kad nieko čia nėra. Vėliau atėjo R., matėsi jam ant veido įbrėžimai. Jis neklausė kas jam yra, pasiūlė jam atsigerti alaus. Po kiek laiko jis pasakė „važiuojam į ligoninę“. Ligoninėje viskas pasidarė aiškiau. Matė ligoninėje nukentėjusiąsias vežimėliuose, jų galvos buvo subintuotos. R. kažkiek buvo apdraskytas. Nepastebėjo, kad A. K. būtų sumušta. Nematė, kad R. būtų išgėręs, alkoholio kvapas nuo jo nesklido.

Liudytojas J. M. parodė, kad dirba Kėdainių PK. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyksta šeimyninis konfliktas. Prie namo buvo greitoji. Viduje kambaryje ant sofos gulėjo moteris, jos veidas buvo sumuštas. Virtuvėje sėdėjo kita moteris, seselė jai bintavo ranką. Dar buvo draugė. Kolega apžiūrinėjo įvykio vietą. Koridoriuje matėsi maži taškiukai panašūs į kraują. Po to važiavo į ligoninę, ten sutiko R. C.. Jis jį pažinojo iš anksčiau. Jie jam girtumo netikrino, pristatė į komisariatą ir vėl važiavo į ligoninę, norėjo apklausti nukentėjusiąsias. Nukentėjusiųjų neapsiklausė, nes jas išvežė į Kauną. Name būnant, vyresnė moteris pasakė, kad atėjo buvęs žentas su drauge ir įvykus konfliktui jas primušė. Ten buvo trys vaikai. Ligoninėje R. C. buvo su savo drauge. Neprisimena, ką jis aiškino, sakė, kad buvo konfliktas, kad susistumdė. R. C. pažįsta, nes su juo kartu po darbo žaisdavo futbolą. Nuo R. C. jautėsi alkoholio kvapas, jis buvo išgėręs. R. C. buvo perbrėžtas veidas, jo draugė sėdėjo vežimėlyje, bet sužalojimų nesimatė.

Liudytojas V. G. parodė, kad dirba Kėdainių PK. Gavo pranešimą ir kartu su J. M. nuvyko į (duomenys neskelbtini) g. esantį nuosavą namą, kuriame jau buvo medikų ekipažą. Vieną vyresnę moterį tvarstė virtuvėje, kita jaunesnė moteris gulėjo užsidengusi veidą. Namie dar buvo vaikai ir kažkokia moteris. Nuvyko į ligoninę, kur rado R. C.. Jį pristatė į budinčią dalį. R. C. buvo apibrozdintu veidu, sakė, kad lygtai žmona įdrėskė. Nuo jo sklido alkoholio kvapas.

Liudytoja D. K. parodė, kad dirba odontologe savo individualioje įmonėje. Jos pacientai yra visa C. šeima. Lapkričio mėn. į ją kreipėsi I. C. ir paprašė, kad konstatuotų jos dabar esamą sukandimo ir žandikaulių padėtį, nurodė, kad turėjo traumą, kurios metu buvo sulaužyti žandikauliai. Kadangi ta trauma įvykusi seniau, viskas jau sugiję, tai ji nesigilino, kokia tai trauma buvo. Apžiūros metu pastebėjo, kad išoriškai smakras yra šiek tiek dešiniau, o pagrindinis vertinimas buvo tai, kad sukandus dantis centrinė linija einanti tarp viršutinių priekinių dantų ir apatinių priekinių dantų normoje sutampa, o šiuo atveju buvo pasislinkusi apatinio žandikaulio centrinė linija į dešinę pusę maždaug per 4 mm, tai buvo išmatuota liniuote.

Liudytoja N. L. parodė, kad ji matė, kaip I. mama sudavė A. į veidą ir moterys susistumdė. Tas susistumdymas vyko virtuvėje, ten grindys iš plytelių ir galima pačiam netyčia nukristi. R. C. ten ginčijosi. Ji matė I. gulinčią ant grindų, bet kaip ji nugriuvo, nematė, iš karto po to išėjo. Incidento virtuvėje metu atrodo C. vaikai ten buvo. Kovo mėnesį turėjo insultą ir tikrai nebegali visko prisiminti, turi problemų su galva. Kai R. C. grįžo į garažą, neklausinėjo jo kas įvyko. R. C. buvo blaivus.

Liudytojas S. D. parodė, kad nukentėjusiąsias pažįsta, bendravo. Nematė, kas ten vyko, nes buvo viršuje virš garažo. Jis pats jokio konflikto nematė, sumuštų nematė. Kad buvo konfliktas tarp R. C. ir jo žmonos jis sužinojo, kai atėjo jo draugė N. į viršų ir pasakė, kad ten konfliktavo. Ji daugiau nieko nepasakojo. Jiems būnant tame kambarėlyje, R. C. tai išeidavo, tai grįždavo. Ten jie keturiese gėrė kavą, arbatą, alkoholinių gėrimų nebuvo. Įvyko paprasčiausias šeimyninis konfliktas. Jie susiginčijo, tai ne pirmas kartas. Apie tai kalbėjo su R. C., jis sakė, kad įvyko konfliktas, susiginčijo, stūmė savo žmoną. Nepamena, kad būtų ką nors sakęs apie C. motiną.

Liudytojas L. C. parodė, kad jis matė, kaip mamai ir močiutei tėtis koja spardė į veidą, į galvą ir į krūtinę, daugiausia smūgių buvo į galvą. Tėtis buvo išgėręs, tai pajuto iš kvapo. Tėtis jo neprašė apie tą įvykį nepasakoti. Dabar su tėčiu santykiai geri. Greitąją jis iškvietė iš močiutės telefono.

Liudytoja K. C. parodė, kad kai tėvai susipyko, ji buvo namuose. Nenori nieko pasakoti, viskas yra surašyta.

Liudytoja K. J. parodė, kad tą vakarą ji buvo pas I.. Buvo ji, K., I., I. mama ir L.. Atėjo R. C. ir A. apsikabino K.. I. ir jos mama bandė patraukti A. nuo K.. Tada R. C. priėjo, pastūmė I. bei I. mamą ir kartu pastūmė L., nes jis stovėjo už jų ir L. galvą trenkė į žvakidę, kuri yra ant sienos. Paskui viskas prasidėjo. Ji labai išsigando ir nubėgo į virtuvę. Girdėjo kaip visi rėkė ir paskui nelabai atsimena, nes labai susijaudino. Atėjusi iš virtuvės matė, kai R. spardė I. ir jos mamą. Matė I. ir jos mamą gulinčias ant žemės. Jos buvo sumuštos.

Iš 2010-10-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kėdainių poskyrio specialisto išvados Nr. G249/10(12) matyti, kad apžiūrėjus R. C. rasti nudrėskimai kaktos ir dešinio skruosto srityse, kurie galėjo būti padaryti prieš 6-7 dienas, t.y. ir aplinkybėse nurodytu metu ir greičiausiai nagais, jam nudrėskimų padarymo metu buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (II t., b. l. 15, 16)

Iš 2010-10-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kėdainių poskyrio specialisto išvados Nr. G250/10(12) matyti, kad I. C. padaryti šie sužalojimai: veido sumušimas, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, skruostų ir nosies nugarėlės srityje, kairės pusės skruostikaulio – viršutinio žandikaulio komplekso ir nosies kaulų lūžimai, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, jie padaryti kietų bukų daiktų poveikyje, objektyviai užsifiksavę trijų smūgių (kontaktų) požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau. I. C. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (I t., b. l. 44-46)

Iš 2010-12-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. EKG 67/10 (2) matyti, kad I. C. nustatytas galvos veidinės dalies sumušimas su kraujosruvomis akių vokuose ir minkštuose audiniuose apie akiduobes, skruostų viršutinėse dalyse bei nosies nugarėlėje, kairiojo skruostikaulio, viršutinio žandikaulio ir nosies kaulų lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas. Pirmoje išvadoje nustatyti I. C. sužalojimai galėjo būti padaryti 2010-10-06, veidinės dalies sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant nurodytoms sužalotoms veido dalims su kietu buku daiktu, tai galėjo būti padaryta suduodant smūgius kumštimis, arba kokiu nors kitu buku daiktu. I. C. sužalojimų lokalizacija abiejų akių, nosies ir kairiojo skruosto srityse nurodo, kad šie sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis smūgiais, jai sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sugijus kaulų lūžiams liko kauliniai rumbai. Ištyrus I. C. D. K. stomatologiniame kabinete 2010-12-02 nustatyta, kad po viršutinio žandikaulio lūžio pakito jo padėtis apatinio žandikaulio atžvilgiu. Išliko apatinio žandikaulio dislokacija į kairę pusę apie 0,4 cm, davusi veido deformaciją ir skandžio sutrikimą. Kūno (veido) subjaurojimo fakto nustatymas yra ne teismo medicinos, o teisėsaugos specialistų kompetencija. Apie neigiamas sužalojimų pasekmių pašalinimo galimybes galėtų pasakyti tik plastinės chirurgijos specialistai (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6,12 p.). (I t., b. l. 49, 50)

Iš 2010-11-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kėdainių poskyrio specialisto išvados Nr. G270/10(12) matyti, kad R. M. padaryti šie sužalojimai: muštinės kairės akiduobės viršutinio krašto ir nosies nugarėlės žaizdos, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kairio stipinkaulio ir kairio alkūnkaulio distalinio galo lūžimas. Sužalojamai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, kietų bukų daiktų poveikyje, objektyviai užsifiksavę dviejų smūgių požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau. R. M. sužalojimo metu buvo sukeltas fizinis skausmas, jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (I t., b. l. 76, 77)

Iš 2010-10-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kėdainių poskyrio specialisto išvados Nr. G248/10 (12) matyti, kad apžiūrėjus A. K. rastos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir skruosto viršutinėje dalyje, kraujosruvos galėjo būti padarytos prieš 6-7 dienas iki pažiūrėjimo, t. y aplinkybėse nurodytu laiku, kieto buko daikto poveikyje, o tai galėjo gautis suduodant smūgį kumščiu. A. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei buvo sukeltas fizinis skausmas. (I t., b. l. 97, 98)

Iš 2010-10-06 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas, kurio pirmo aukšto koridoriuje matyti rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. (I t., b. l. 4-10)

Iš 2010-10-11 I. C. apžiūros protokolo matyti, kad I. C. po abejomis akimis ir virš akių viršutiniuose vokuose yra poodinės kraujosruvos, kairėje vaido pusėje ties žandikauliu ir ant kaklo yra poodinės kraujosruvos, taip pat kraujosruva yra kaktos dešinėje pusėje. (I t., b. l. 15-17)

Iš 2010-10-15 R. M. apžiūros protokolo matyti, kad jai yra sugipsuota kairė ranka, po abejomis akimis yra kraujosruvos, nosies viršutinėje dalyje dviejuose vietose matosi siūlės, kaktoje dešinėje pusėje ir ant kairio žando matosi kraujosruvos. (I t., b. l. 76-79)

Iš 2011-01-19 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji I. C. pateikė 2010-08-22 ieškinio dėl santuokos nutraukimo kopiją ir santuokos liudijimo kopiją. Dokumentai laikomi baudžiamojoje byloje. (I t., b. l. 21-27)

Iš 2010-11-22 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji I. C. pateikė šešias foto nuotraukas ir namų valdos panaudos sutarties kopiją. Nuotraukos ir dokumentas laikomas byloje (I t., b. l. 36-42)

Iš 2011-01-27 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja D. K. pateikė I. C. ambulatorinės stomatologo įrašų kortelės kopiją ir 2010-12-02 D. K. stomatologijos kabineto pažymos kopiją. (I t., b. l. 129-133)

Bylos nagrinėjimo teisme metu, paskyrus teismo medicinos ekspertizę dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo I. C., gavus ir susipažinus su ekspertizės aktu Nr. EKG 79(214)/12 01, išklausius eksperto R. R. paaiškinimus matyti, kad I. C. padaryti sužalojimai nėra konstatuoti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, o veide atsiradę pokyčiai dėl padarytų sužalojimų, medicininiu požiūriu negali būti laikomi kaip nepataisomas veido subjaurojimas. (III t., b.l. 31-43)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu.

Įstatymo nustatyta tvarka surinkti įrodymai visiškai patvirtina faktą, kad kaltinamasis R. C. 2010-10-06 savo namuose kilusio konflikto metu smurtavo prieš I. C. ir R. M. ir nesunkiai sutrikdė dviejų žmonių, t. y. šeimos nario - sutuoktinės I. C. ir R. M. (uošvienės) sveikatą. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų R. M. parodymai, kad R. C. griebė ją už plaukų ir trenkė į savo kelius, dėl ko ji prarado sąmonę, o kai ją atgavo, prie jos buvo kraujo klanas, buvo prakirsta prie akies, labai skaudėjo galvą, lūžę rankos kaulai, mano, kad kol ji gulėjo be sąmonės nukritusi ant grindų, ją R. C. spardė, nes daugiau nieko kambaryje nebuvo; nukentėjusiosios I. C. parodymai, kad R. C. paėmė motinai už plaukų ir trenkė jos galvą sau į kelius, o po to priėjo prie jos ir jai trenkė kumščiu į dešinę kaktos sritį, po ko, ji nukrito, o kai atsikėlė, R. C. vėl puolė ant jos, trenkė rankomis, po ko ji vėl nukrito ant žemės ir prarado sąmonę, o kai atgavo sąmonę, matė, kaip jis spardo motinai į veido sritį, į smilkinį, tuomet jai bandant atsikelti, pajuto smūgį į kairę pusę, R. C. spyrė kokius 4-5 kartus, dėl ko ji vėl prarado sąmonę, o kai ją atgavo, vėl pajuto smūgius į smilkinio sritį ir dar kartą prarado sąmonę; liudytojos J. O. parodymai, kad joms nukentėjusiosios sakė, jog jas sumušė buvęs vyras ir žentas; liudytojo J. M. parodymai, kad jam vyresnė moteris sakė, jog atėjo buvęs žentas su drauge ir įvykus konfliktui jas primušė; liudytojo L. C. parodymai, kad matė, kaip mamai ir močiutei tėtis koja spardė į veidą, į galvą ir į krūtinę, daugiau smūgių buvo į galvą; liudytojos K. J. parodymai, kad matė, kaip R. spardė I. ir jos mamą; liudytojos R. J. parodymai, kad jai atvažiavus pas I. C. pasiimti dukros, vaikai sakė, kad tėtis sumušė močiutę ir mamą. Aptarti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs ir tarpusavyje sutampa, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Fizinio smurto panaudojimo faktas bei nukentėjusiosioms nustatyti sveikatos sutrikdymo mastai patvirtinami nukentėjusiųjų apžiūros protokolais, specialistų išvadomis bei specialisto R. R. teisme duotais paaiškinimais. Kaltinamojo R. C. aiškinimai, kad jis nukentėjusiosioms I. C. ir R. M. jokių smūgių nesudavė, o jas tik pastūmė, vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės, nes prieštarauja pirmiau aptartiems nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymams bei kitiems rašytiniams bylos įrodymams. Taip pat kritiškai vertintini A. K. parodymai, kad R. C. nemušė nei I., nei jos mamos, nes A. K. yra R. C. sugyventinė, todėl ji yra suinteresuota duoti R. C. palankius parodymus. Taigi ištyrus visus įrodymus nekyla jokių abejonių, kad nesunkius sveikatos sutrikdymus nukentėjusiosioms padarė kaltinamasis R. C.. Nusikaltimas padarytas dviejų asmenų atžvilgiu, iš kurių vienas artimas, todėl kaltinamojo R. C. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. ir 5 p.

Kaltinamojo R. C. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pats kaltinamasis šią aplinkybę neigia, teigdamas, kad jis jokio alkoholio nevartojo. Tačiau tokie jo paaiškinimai prieštarauja nukentėjusiosios I. C. parodymams, kad įvykio metu R. C. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas; liudytojo J. M. parodymams, kad R. C. buvo išgėręs, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas; liudytojo V. G. parodymams, kad nuo R. C. jautėsi alkoholio kvapas. Be to, praėjus daugiau kaip dviem valandoms po smurto prieš I. C. ir R. M. pavartojimo R. C. buvo nustatytas 0,25 promilės girtumas (II t., b. l. 79), kas patvirtina, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo padarymui. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį, baigtą, apysunkį, smurtinį nusikaltimą. Nusikaltimas padarytas savo namuose dviejų asmenų atžvilgiu, iš kurių vienas artimas, mažamečių vaikų akivaizdoje. R. C. teisiamas pirmą kartą, baustas ATPK tvarka, įskaitant ir už tai, kad jis tuose pačiuose namuose vaikų akivaizdoje I. C. tampė už plaukų (II t., b. l. 56), psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetai duomenų apie jį neturi (II t., b. l. 77), seniūnija apie jo elgesį duomenų taip pat neturi, dirba. Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad R. C. skirtina sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio nesiekianti laisvės atėmimo bausmė. Tačiau pirmiau aptartos aplinkybės leidžia manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti R. C. atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam terminui ir paskyrus jam BK 75 str. 2 d. 5 p., 8 p. bei BK 75 str. 3 d. numatytas pareigas ir BK 67 str. 2 d. 8 p. ir 9 p. numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

R. C. buvo sulaikytas 2011-10-06 (II t., b. l. 1), paleistas 2011-10-08 (II t., b. l. 2), todėl šis laikas įskaitytinas į bausmės atlikimo laiką.

Nukentėjusioji I. C. pareiškė 1879.37 Lt ieškinį turtinei ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. (I t., b. l. 61-63).

Nukentėjusioji R. M. pareiškė 6778.29 Lt ieškinį turtinei ir 100 000 neturtinei žalai atlyginti (I t., b. l. 61-63).

Nukentėjusiosios turtinę žalą grindžia gydymo išlaidomis bei negautomis pajamomis nedarbingumo laikotarpiu. Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintini visiškai, nes dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosioms buvo padaryta turtinė žala, jos turėjo gydymo išlaidų bei dėl nedarbingumo negavo pajamų. Be to, civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti dokumentais bei yra protingo dydžio.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 3K-103/2009).

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo R. C. veiksmų nukentėjusiajai I. C. buvo padaryti nosies ir kairės pusės skruostikaulio – viršutinio žandikaulio komplekso lūžiai, veido sumušimas, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, skruostų ir nosies nugarėlės srityje, galvos smegenų sukrėtimas. Nukentėjusiajai R. M. dėl kaltinamojo R. C. veiksmų buvo padarytos muštinės kairės akiduobės viršutinio krašto ir nosies nugarėlės žaizdos, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kairio stipinkaulio ir kairio alkūnkaulio distalinio galo lūžimai. Taigi akivaizdu, kad abi nukentėjusiosios dėl joms padarytų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, sukrėtimą bei emocinį stresą. Be to, jos pakankamai ilgą laiką gydėsi, vartojo vaistus bei jų abiejų teigimu, vaistus vartoja ir šiuo metu, nes dar jaučia galvos skausmus, be jų negali užmigti. Todėl darytina išvada, kad dėl kaltinamojo R. C. veiksmų joms yra padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Neturtinės žalos atlyginimo dydis priteistinas nukentėjusiosioms atsižvelgus į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus. Iš byloje esančių medicininių dokumentų išrašų matyti, kad I. C. po traumos išliko veido deformacija ir asimetrija - apatinio žandikaulio dislokacija į dešinę pusę apie 0,4 cm., nosies deformacija. Rekomenduojama plastinė operacija. R. M. po buvusios traumos liko apsunkintas kvėpavimas per nosį, nosies deformacija, rekomenduotas operacinis gydymas – septoplastika. Po buvusios siūtos žaizdos akies vidiniame kampe liko randas, trukdantis regėjimui. Dėl šios pasekmės pašalinimo galimybių pacientė nukreipta oftalmologo konsultacijai į LSMU akių kliniką. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad žala atsirado dėl kaltinamojo tyčinių smurtinių veiksmų, į kaltinamojo R. C. turtinę padėtį - dirba, turi turto. Atsižvelgus į šias aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat, į susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintini.

Valstybinė ligonių kasa prie SAM dėl nukentėjusiųjų I. C. ir R. M. gydymo pareiškė civilinį ieškinį 8207,05 Lt sumai. (I t., b. l. 146 - 157), kuris tenkintinas visiškai, nes nukentėjusiosios dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų buvo gydomos, šios išlaidos įrodytas pateiktais dokumentais ir yra realios.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p. 5 p. ir jį nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems ) metams.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 8 p., 9 p., 3 d., 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., 3 d. R. C. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant jam pareigas – tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, iki 2014-10-01 atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą bei baudžiamojo poveikio priemones – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu uždrausti prisiartinti prie nukentėjusiųjų I. C. ir R. M. bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2011-10-06 iki 2011-10-08.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones: įsipareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. C., rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kardomąją priemonę – dokumento (paso) paėmimą, panaikinti.

Priteisti iš R. C. 1879,37 Lt turtinės ir 12 000 Lt neturtinės žalos I. C. naudai ir 6778,29Lt turtinės žalos ir 8 000 Lt neturtinės žalos R. M. naudai.

Priteisti iš R. C. 8207,05 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos Apsaugos Ministerijos už nukentėjusiųjų I. C. ir R. M. gydymą ligoninėje.

Priteisti iš Raimundo C. I. C. 2500 Lt ir R. M. 1000 Lt atstovavimo išlaidų bei 49,85 Lt proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos nuteistajam, o kitiems proceso dalyviams nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.