- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-24
- Bylos Nr.
- 2-1334-866/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01624-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- V. K., N. K.
- Atsakovas
- D. S., I. S.
- Advokatai
- Nerijus Jurkus, Jonas Leikauskas, Renata Jatužytė-Mulevičienė, Laimonas Gasiūnas
- Kategorijos
- 2.1.5.1.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui V. K., ieškovo atstovui advokatui Laimonui Gasiūnui, ieškovės N. K. atstovei advokatei Renatai Jatužytei-Mulevičienei, atsakovui D. S., atsakovų D. S. ir I. S. atstovui advokatui Nerijui Jurkui ir atsakovo D. S. atstovui advokatui Jonui Leikauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų V. K. ir N. K. ieškinį atsakovams D. S. bei I. S. dėl 2008 m. balandžio 18 d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties kainos sumažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai pareikštu ieškiniu prašė sumažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), kainą, nurodytą 2008 m. balandžio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartyje, nuo 402 571, 83 Eur (1 390 000 Lt) iki 250 231, 70 Eur (864 000 Lt), t. y. 152 340, 13 Eur (526 000 Lt) suma, o 2018 m. gegužės 23 d. pareiškimu (t. III, b. l. 96-98) ieškovai patikslinę reikalavimus prašė sumažinti kainą nuo 1 390 000 Lt (402 271, 83 Eur) iki 660 000 Lt (191 149, 21 Eur), t. y. 730 000 Lt (211 422, 61 Eur) suma.
2. Ieškovai nurodė, kad iki 2008 m. balandžio 7 d. preliminarios sutarties sudarymo, atsakovai nesuteikė galimybės ieškovams apžiūrėti buto. Sudarius preliminarią sutartį butas buvo apžiūrėtas, būklė užfiksuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tačiau jokių akivaizdžių trūkumų nebuvo pastebėta.
3. 2008 m. balandžio 18 d. sudaryta pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis, sulygstant, kad butas parduodamas su baldais bei buitine technika už 1 390 000 Lt, sumokant 130 000 Lt prieš sutarties patvirtinimą, o likusi suma per 2009 m. kovo mėn.
4. Sutarties 4.1.6. punktu atsakovai garantavo, jog turtas tinkamas naudoti pagal paskirtį, neturi akivaizdžių ar paslėptų trūkumų, dėl kurių šio turto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba dėl kurių turto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai apie tuos trūkumus žinodami nebūtų visai jo pirkę arba nebūtų už jį tiek mokėję. Pardavėjai prisiėmė atsakomybę už trūkumus, jei neįrodo, jog jie atsirado po nuosavybės teisės perėjimo į minėtą turtą dėl atsakovų ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos. Sutarties 4.2. punktu atsakovai užtikrino, jog nurodytos garantijos bus teisingos sutarties pasirašymo dieną.
5. Po pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo paaiškėjo, jog buto grindų perdengimai yra stipriai įlinkę, vietomis supuvę. Ieškovai trūkumus pastebėjo tik tuomet, kai jau po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo pirmo aukšto kavinės patalpose, esančiose po parduodamu butu, buvo daromas remontas ir ardomos pakabinamos lubos.
Šalies argumentai
6. Ieškovai nurodo, kad paaiškėjo, jog tarp perkamo buto (antrame aukšte) ir kavinės patalpų (pirmame aukšte) įlinkęs perdengimas, įlinkusi metalinė sija, supuvę perdengimo fragmentai. Paaiškėjo ir tai, kad atsakovai iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo bandė įlinkusius grindų perdengimus sutvirtinti metaline sija, taigi buto trūkumai pardavėjams buvo žinomi, tačiau šis faktas nuo ieškovų buvo nesąžiningai nuslėptas ir dėl to ieškovai buvo iš esmės suklaidinti dėl sutarties objekto ir jo būklės, bei tikrosios perkamo turto vertės bei kainos.
7. Nurodo, kad buvo inicijavę teisminį ginčą dėl sutarties nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nors jų ieškinys buvo atmestas, tačiau teismų sprendimais konstatuota, kad nors butas ir neturi esminių trūkumų dėl kurių sutartis galėtų būti nutraukta, tačiau konstatavo daikto kokybės trūkumus, atsakovams paslėpti trūkumai buvo žinomi, todėl šalys turi susitarti dėl kainos sumažinimo arba nuostolių atlyginimo, t. y. kitų ieškovų pažeistų teisių gynimo būdų (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu atsakovai D. S. ir I. S. prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad iš esmės ieškovų ieškinys nesiskiria nuo ieškinio išnagrinėto ieškovams siekiant nutraukti sutartį. Teigia, kad teismas ne tik konstatavo, jog perdanga nėra avarinės būklės, bet ji neturi net avarinės būklės požymių. Atsakovai nurodo, jog apklaustas teismo posėdžio metu J. M. paaiškino, kad pastatas avariniu laikytinas tuo atveju, kai sijų įlinkimas siekia 14 cm, šiuo atveju įlinkimas siekia 3 cm ir yra normalus vertinant medines perdangas. Be to dar 1999 m. rugpjūčio 27 d. ekspertizės akte, kurį surašė tas pats ekspertas J. M., yra nurodyta, kad perdangos yra medinių sijų, o jų įlinkis tesiekia 2,5 – 3 cm., t.y. daugiau nei 10 metų šis įlinkis nesikeičia. Pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas įvertinęs faktus darė išvadą, jog butas yra tinkamas naudoti. Pažymi, kad ieškovas užsiima nekilnojamojo turto verslu, todėl galėjo įvertinti perkamą butą. Ginčo buto pirkimo metu ieškovams jau priklausė 74 proc. gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų, kuriame yra ir ginčo butas, ieškovai be kita ko, yra kavinės, kuri yra po ginčo butu akcininkai.
9. Atsakovai nurodo, kad sutarties 4 punkte yra nurodyti šalių pareiškimai. 4.3.1. punktu ieškovai patvirtino, kad su parduodamo turto nuosavybės dokumentais bei kadastro duomenimis susipažino. 4.5.2. punktu šalys sulygo, kad atliko visus teisinius veiksmus būtinus tinkamam sutarties sudarymui, jos galiojimui ir sutarties sąlygų vykdymui. Pažymi, kad visi dokumentai susiję su ginčo patalpų paskirties pakeitimo iš administracinės į butą, aktai, ekspertizės dokumentai buvo ir yra viešoje, laisvai prieinamoje, nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonėje saugomoje byloje, su šiais dokumentais ieškovai galėjo ir turėjo susipažinti kaip vidutiniškai protingai apdairūs ir rūpestingi asmenys, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovai yra nekilnojamojo turto verslininkai. Pažymi, kad ieškovai žinojo, kokį butą ir kokiame name bei su kokiomis bendro naudojimo konstrukcijomis perka. Ieškovai pirko butą tinkamą gyventi, jo paskirtis ir savybės yra tokios, kokios nurodytos buto pirkimo – pardavimo sutartyje, t. y. butas gyvenamosios paskirties (sutarties 1.1. p.), parduodamas turtas yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, neturi akivaizdžių ar paslėptų trūkumų, dėl kurių šio turto negalima būtų naudoti pagal paskirtį (sutarties 4.1.6. p.) ir ieškovams buvo apie tai žinoma (sutarties 4.3.1. p.). Aplinkybę, kad namo perdangos buvo medinės ir apie jas buvo žinoma patvirtino ir pats ieškovas.
10. Pažymėjo, kad siekiant paneigti ieškovų nurodytus argumentus, jog butas netinkamas naudoti, kadangi į jį patenka pašaliniai garsai, triukšmas ir garso izoliacinis rodiklis yra 20 kartų didesnis už reikiamą, buvo kreiptasi į specialistus, kurie atlikę garsų patekimo į butą matavimus, konstatavo, jog leistina triukšmo norma nebuvo viršyta. Teigia, jog teismų yra nustatyta, kad ginčo butas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, jame nėra jokių kokybės trūkumų.
11. Atsakovai nurodo, kad bute buvo atliktas kapitalinis remontas, jokių trūkumų nebuvo ir nėra nustatyta, taigi atsakovų pateikta garantija yra nepažeista. Ieškovai turi 74 proc. bendrojo naudojimo patalpų (duomenys neskelbtini), taigi sprendžiamoji teisė ir valia dėl namo bendrojo naudojimo pagrindinių konstrukcijų remonto, jeigu jo ir reikėtų, nors šiuo atveju remontas nėra reikalingas, priklauso būtent ieškovams.
12. Atsakovų manymu, ginčo buto vertinimo ataskaita negali būti vertinama kaip objektyvus įrodymas, pagrindžiantis, kokia suma turi būti sumažinta kaina. Pažymi, kad pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta prieš krizę, kai kainos nekilnojamojo turto rinkoje, įskaitant ir butus, buvo ypač didelės, tačiau vertinant butą į šią aplinkybę nebuvo atsižvelgta. Pažymi, kad ginčo buto rinkos vertės nustatymo ataskaita parengta krizės metu, tačiau pačioje ataskaitoje apie tai nėra užsimenama. Pažymi, kad vertinant turtą jis buvo apžiūrėtas tik iš išorės. Ieškovai atsisako priimti ginčo butą iki kol nebus pašalinti trūkumai, atsakovų teigimu, tai pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus. Atsakovai nurodo, jog vadovaujantis pirkimo pardavimo sutartimi atsakovas nutraukė terminuotą 2007 m. gruodžio 27 d. nuomos sutartį, kurios terminas buvo iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir negauna kasmėnesinio 3 000 Lt nuomos mokesčio, be to, negali sudaryti jokios kitos nuomos sutarties ar kaip nors kitaip apsunkinti ginčo butą. Atsakovai privalo mokėti komunalinius, šildymo ir teikiamų paslaugų mokesčius, vien tik už šildymą nuo 2009 m. balandžio mėnesio atsakovai sumokėjo 11 000 Lt, mokesčių už kitas paslaugas 3 500 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo posėdžio metu šalys ir jų atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.
Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados.
14. Bylos šalys 2008 m. balandžio 7 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. 2008 m. balandžio 18 d. sudarė minėto buto pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartyje nurodė, kad butas parduodamas su baldais ir buitine technika už 1 390 000 Lt, sumokant 130 000 Lt prieš sutarties patvirtinimą, o likusią sumą per 2009 m. kovo mėn. Pirkimo–pardavimo sutartimi šalys taip pat susitarė, kad butas ieškovų nuosavybėn bus perduotas per 10 dienų po 1 260 000 Lt pervedimo į notaro depozitinę sąskaitą. Ieškovai 2008 m. balandžio 7 d. sumokėjo atsakovams 130 000 Lt, tačiau nėra įmokėję į notaro depozitinę sąskaitą 1 260 000 Lt buto kainos dalies. Sutarties 4.1.6. punktu pardavėjas (atsakovai) garantavo, kad parduodamas turtas yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, neturi akivaizdžių ar paslėptų trūkumų, dėl kurių šio turto negalima būtų naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kaip pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Taip pat šiame punkte nurodyta, kad pardavėjas įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po nuosavybės teisės perėjimo į minėtą turtą, dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos.
15. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalies nuostatas, pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs.
16. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu, ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais.
17. Ieškovai buvo pareiškę ieškinį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, tačiau ieškinys buvo atmestas. Civilinė byla dėl sutarties nutraukimo prijungta prie šios civilinės bylos. Sutarties nutraukimas pirkėjui suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose, nepakanka pažeistoms nekilnojamojo turto pirkėjo teisėms apginti. Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti tai, kad daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Teismai atmesdami ieškinį, pareikštą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, sprendė, kad daiktas (butas) neturi esminių trūkumų, kurie būtų pagrindas sutartį nutraukti. Tačiau, anot ieškovų, teismai nustatė, kad apskritai daiktas turi trūkumų, o konkrečiai įlinkusi ir vietomis papuvusi medinė grindų perdanga, kurie yra pagrindas sumažinti daikto kainą. Teismų sprendimai šiuo klausimu ir nustatyti prejudiciniai faktai aptariami žemiau.
18. Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, yra svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galimai susidarė, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).
19. Reikalavimą sumažinti pirkimo kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pirkėjas gali pareikšti, jeigu jis gali naudoti daiktą pagal jo paskirtį, nepašalinus daikto trūkumų, tačiau pirkimo metu nustatant kainą nebuvo įvertinti daikto trūkumai, kurie lemia kainos dydį. Pirkėjas gali reikalauti sumažinti kainą tokiu santykiu, kokiu vertė, kurią turėjo parduodamas daiktas, kai buvo perduodamas, atitinka vertę, kurią tuo pačiu momentu turėtų daiktai, atitinkantys kokybės reikalavimus. Esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra: 1) daiktą galima naudoti pagal paskirtį nepašalinus jo trūkumų; 2) daikto pirkimo kaina neatitinka daikto kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-611/2016).
20. Kainos mažinimas yra specialus pirkėjo teisių gynimo būdas pagal CK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nors šio teisių gynimo būdo teisinė prigimtis sietina su reikalavimu įskaityti nuostolius į pareikalavimą sumokėti kainą, jis įstatyme įtvirtintas kaip savarankiškas teisių gynimo būdas ir skiriasi nuo nuostolių atlyginimo ir įskaitymo institutų (nors ir išvestinis iš jų). Kai pirkėjas pareiškia reikalavimą dėl nuostolių įskaitymo, tai turi būti įrodyti faktiniai, t. y. patirti nuostoliai. Kai pirkėjas reiškia reikalavimą dėl kainos sumažinimo (lot. actio quanti minoris), jis įrodinėja abstraktų santykį tarp prekių verčių, nesiaiškindamas faktinių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2010).
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).
22. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. Kai pirkėjas reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius, visų pirma turi būti nustatytos būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų – nuostolių faktas ir dydis (CK 6.249, 6.258 straipsniai), po to sprendžiama dėl atsakomybės mažinimo pagrindų ir apimties (CK 6.259 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2014).
23. Nurodytas teisinis reglamentavimas, bei formuojama teismų praktika dėl pirkėjo pažeistų teisių gynimo apimties, suponuoja išvadą, kad šiuo atveju sprendžiant dėl pareikšto reikalavimo sumažinti kainą, turi būti nustatomos tokios esminės aplinkybės: ar šalys buvo susitarusios dėl konkrečių buto kokybės reikalavimų; ar įsigytas butas gali būti naudojamas pagal įsigijimo tikslą; ar butą galima naudoti nepašalinus trūkumų; ar buto kokybės reikalavimai atitinka teisės aktų reikalavimus; ar buto pirkimo kaina neatitinka daikto kokybės.
Dėl daikto kokybės trūkumų ir nustatytų prejudicinių faktų
24. Ieškovai, šioje byloje pareikštą ieškinį, daikto trūkumus (įlinkusi grindų perdanga, vietomis supuvę perdengimo fragmentai, įlinkusi metalinė sija, kuria bandyta sustiprinti įlinkusią perdangą) visų pirma grindė:
- Ieškovų užsakymu J. M. 2009 m. kovo 17 d. techninės būklės įvertinimo aktu (t. I, b. l. 42-51), kuriame padarytos tokios esminės išvados: perdanga netinka tolimesnei eksploatacijai; perdangą būtina kapitaliai remontuoti; atliktais kontroliniais skaičiavimais, neįvertinus blogos sijų galų ir fragmentų (po drėgnomis patalpos ir ties nuotekų vamzdynais) būklės, nustatyta, kad perdangos stipris yra pakankamas, t. y. sijų laikanti galia išnaudota 90 proc.
- Ieškovų užsakymu V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ atlikto perdangos tyrimo 2010 m. vasario 26 d. aktu Nr. 10/19, kuriame padarytos išvados, kad perdanga po antrojo aukšto patalpa 9-10 yra įlinkusi iki 4 cm; sijų laikanti galia išnaudota 90 proc., papildomos apkrovos nepageidautinos; perdangą stiprinanti metalinė sija neatlieka perdangos stiprinimo paskirties; reikalinga atlikti papildomus perdangos stiprinimo darbus (I t., b. l. 52 – 54).
25. Anot, ieškovų nors vertinat nurodytus techninės būklės vertinimo aktus, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinys atmestas, nenustačius esminių daikto trūkumų, tačiau teismas pripažino ir konstatavo, jog šie paslėpti trūkumai atsirado iki sandorio sudarymo ir atsakovams buvo žinomi, todėl šalys turi susitarti dėl ginčo buto kainos sumažinimo arba nuostolių, susijusių su buto perdangos defektų šalinimo atlyginimo, t. y. kitų ieškovų teisių gynimo būdo. Nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartimi.
Šalies argumentai
26. Byloje dėl sutarties nutraukimo, ieškovai 2014 m. spalio 1 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo grįsdami naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nurodydami sekančias aplinkybes:
Žemesnės instancijos teismas
- Išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo žinomi kiti defektai, o ginčas vyko tik dėl metalinės sijos, kuria buvo bandoma sutvirtinti įlinkusį perdengimą po patalpa, pažymėta indeksu Nr. 9-10.
- Tik po sandorio sudarymo paaiškėjo, kad ginčo butas anksčiau buvo viešoji biblioteka, kurią atsakovams priklausanti įmonė UAB “Astena” rekonstravo į gyvenamąsias patalpas, išgriaudami bute buvusias pertvaras.
- Dėl nurodytų aplinkybių kilo įtarimų, kad patalpų perdangos yra daug labiau susidėvėjusios nei gyvenamosios paskirties butuose.
- Atsakovams, nurodyti perdangos trūkumai buvo žinomi, nes jie bandė ūkio būdu sutvirtinti perdangą ūkio būdu įrengdami metalines sijas, kurios savo paskirties neatlieka.
- Inicijavus bylą dėl kainos sumažinimo, teismas paskyrė ekspertizę, kurią atliko teismo ekspertas T. M., kurios išvadomis nustatyta, kad perdangai būtinas kapitalinis remontas, nustatyti pažeidimai dėl 1999 metais atliktų remonto darbų, o visų defektų šalinimo kaina sudaro 660 000 Lt.
- Atsakovams pateikus prieštaravimus dėl teismo ekspertizės išvadų, ieškovai pateikė specialistų M. S. ir I. Š. išvadą, kurioje padaryta išvada, kad teismo eksperto T. M. ekspertizės aktas teisingas ir pagrįstas.
- Kadangi nei vienoje ekspertizėje nebuvo atsakytas į klausimą, ar nurodyti daikto trūkumai yra esminiai, ar turtą galima saugiai toliau eksploatuoti, ar kapitalinio remonto darbus būtina atlikti skubiai, ieškovai su šiais klausimais kreipėsi į ekspertą L. U., kuris 2014 m. rugsėjo 21 d. išvadoje, sprendė, kad teismo eksperto T. M. ekspertizės akte nurodyti trūkumai yra priskiriami prie esminių ir buto negalima saugiai naudoti pagal paskirtį.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi, civilinis procesas, byloje dėl sutarties nutraukimo atnaujintas.
28. Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas bylą, atnaujinus procesą, vertino tiek toje byloje pateiktus ekspertizės aktus, specialistų išvadas, bei kitus dokumentus, tiek pateiktus šioje byloje, dėl kainos sumažinimo. Todėl, civilinėje byloje dėl sutarties nutraukimo, teismų nustatytomis aplinkybėmis, vertinant pateiktus ekspertų aktus, specialistų išvadas ir kitus dokumentus, teismas remiasi spręsdamas dėl šioje byloje pareikšto reikalavimo sumažinti kainą pagrįstumo (CPK 182 straipsnio 2 punktas), atskirai nurodytų dokumentų neaptardamas, nes dėl jų įrodomosios reikšmės pasisakyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra išsamiai pasisakęs ir suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 17–18 punktus; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 18 punktą ir kt.).
30. Pažymėtina, kad kaip nurodyta aukščiau, sprendžiant dėl pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdų taikymo, esminę reikšmę visų pirma turi daikto trūkumų apimtis, t. y. nustačius, kad daiktas turi esminių trūkumų, sutartis gali būti nutraukiama, tuo tarpu esant daikto kokybės trūkumams, dėl kurių daiktas nors ir gali būti naudojamas nepašalinus trūkumų, tačiau daikto pirkimo kaina neatitinka daikto kokybės. Kitaip tariant, daikto trūkumai nebuvo įvertinti nustatant kainą. Taigi, visų pirma pirkėjui tenka pareiga įrodyti, kad daiktas turi kokybės trūkumų.
31. Pažymėtina ir tai, kad pareikštu ieškiniu ieškovai daikto trūkumus grindė tik medinės grindų perdangos įlinkimu, atsparumu ir poreikiu daryti perdangos kapitalinį remontą. Tuo tarpu, teismui nutartimi skiriant teismo ekspertizę, pateikiamais ekspertui klausimais, faktinis ieškinio pagrindas iš esmės buvo išplėstas, pateikiant klausimus ne tik dėl medinės grindų perdangos faktinės būklės ir defektų, dėl reikalingumo atlikti remonto darbus, kad jie atitiktų statybos techninius reikalavimus bei tokių trūkumų šalinimo vertės nustatymo, bet užduoti klausimai ir susiję 1999 metais atlikto buto pertvarkymo darbų atitikties statybos techniniams reikalavimams, kitais trūkumais, bei bendra visų trūkumų pašalinimo kaina.
32. Šis teismo ekspertizės aktas, kaip nurodė ieškovai buvo pagrindas teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje dėl sutarties nutraukimo, o kasacinės instancijos teismas atnaujindamas procesą nurodė, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti teismų patikrintos. Taigi, nurodytu būdu patikslinus ieškinio faktinį pagrindą, teismas vertina ir visas teismų padarytas išvadas dėl daikto trūkumų, byloje dėl sutarties nutraukimo.
33. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimu, teismas atmesdamas ieškovų ieškinį dėl sutarties nutraukimo, nustatė, kad:
- „ieškovo nurodytos aplinkybės dėl parduoto buto trūkumų nesudaro esminio sutarties pažeidimo fakto“
- „byloje neginčytinai nustatyta, kad pagal ginčo paradavimo sutartį ieškovai gavo butą, ginčo butas iš esmės atitinka jam taikytinų įprastų sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, jame galima gyventi ir juo naudotis“.
- „Ieškovo teiginys, kad perdengimai yra supuvę todėl netinka tolimesnei eksploatacijai ir būtina juos kuo skubiau kapitališkai remontuoti, o butą pavojinga naudoti pagal jo paskirtį, t. y. yra pavojinga tiek gyventi jame, tiek ir būti po juo esančiose pirmojo aukšto kavinės patalpose nepatvirtintas objektyviais įrodymais.“
34. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. sausio 12 d. nutartimi, išnagrinėjęs ieškovų apeliacinį skundą, nurodė, kad:
- „Tas pats ekspertas J. M. rašte (T. 1, b. l. 112) nurodo, kad perdanga atitinka šiuolaikinius STR reikalavimus. Standumo ir svirimo dydžiai viršija šiuolaikinius STR reikalavimus ir atitinka 20 amžiaus pradžios statybos praktiką ir yra 3-4 kartus mažesni nei avarinės būklės požymiai, nurodyti atitinkamuose STR 1.12.01:2004 reikalavimuose, t. y. perdanga neturi avarinės būklės požymių. Ginčo patalpų paskirties pakeitimo iš administracinės į butą 2006 m. balandžio 12d. pripažinimo tinkamu naudoti akte pažymėta, kad komisija, apžiūrėjusi statinius ir dokumentus, konstatavo, kad butas tame tarpe ir perdangos atitinka kadastrinių matavimų duomenis ir yra tinkamos naudoti.“
- „Šios aplinkybės ir įrodymai nepatvirtina ieškovų teiginių, kad butas turi paslėptų trūkumų, dėl kurių jo naudoti pagal paskirtį negalima.“
35. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimu, priimtu atnaujinus bylos procesą, išnagrinėjus ieškovų nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatyta, kad:
- „Byloje nėra įrodymų, kad metalinė sija, įrengta po buto patalpa Nr. 9-10, yra įrengta atsakovų, siekiant sustiprinti po butu esančios perdangos būklę, ir kad tik atsakovams buvo žinoma po buto patalpa Nr. 9-10 esančios perdangos būklė“.
- „Nėra pagrindo vadovautis eksperto T. M. teismo ekspertizės akto išvadomis dėl sijų įlinkių ribinių reikalavimų viršijimą dėl galimai netinkamai atliktų matavimų“.
- „Byloje nėra įrodymų, kad perdangos po butu būklė buvo pabloginta neteisėtais atsakovų veiksmais, apie kuriuos ieškovams nebuvo ir negalėjo būti žinoma iki buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo“.
36. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi, išnagrinėjęs ieškovų apeliacinį skundą, vertindamas ar atsakovai nepažeidė pirkimo–pardavimo sutarties 4.1.6 punkto, t. y. ar atsakovai ieškovui pardavė tinkamos kokybės butą, nurodė, kad:
- „pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad sija po buto patalpa Nr. 9-10, buvo įrengta atsakovų, siekiant sustiprinti po butu esančios perdangos būklę, ir kad atsakovams buvo žinoma po buto patalpa Nr. 9-10 esančios perdangos būklė“ (nutarties 32 punktas);
- „vien tai, kad specialias žinias turintys asmenys nustatė faktinę aplinkybę apie sijos įmontavimą po perdanga po patalpomis Nr. 9-10 nesuponuoja vienareikšmės išvados, kad sija buvo įmontuota būtent atsakovų ir jų naudai <...> galima pagrįstai manyti, kad atsakovams apskritai nebuvo žinoma apie įmontuotą siją po patalpa Nr. 9-10“ (nutarties 37 punktas);
- pasisakydamas dėl gelžbetoninės perdangos stiprinimo konstrukcijos patalpoje Nr. 9-9 ir plieninės sijos patalpų Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 sandūroje, 1999 metais atliekant pertvarkymo darbus sprendė, kad „iš bylos medžiagos negalima spręsti, jog aptariami darbai buvo atlikti neteisėtai, taip pat negalima spręsti, jog jie turėjo neigiamos įtakos buto kokybei <...> byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, kad aptariamų darbų rezultatai, kurie ieškovų vertinami kaip trūkumai, kokiu nors aspektu būtų pakenkę buto kokybei – t. y. kad patalpų Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 sienos, grindys būtų praradusios savo saugias savybes, kad šiose patalpose esanti ir šioje byloje aptariama perdanga dėl sijos įmontavimo būtų praradusi savo, kaip statinio laikančiosios konstrukcijos, savybes, dėl kurių būtų neįmanoma ginčo bute gyventi saugiai, kad buto negalima būtų eksploatuoti. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šie 1999 metais atliktų darbų rezultatai negali būti laikomi ne tik kad esminiais buto trūkumais, bet apskritai trūkumais“ (nutarties 45, 48 punktai);
- pasisakydamas dėl patalpos Nr. 9-10 lubose įrengtos metalinės sijos, sprendė, kad „byloje nesant duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog šios sijos įmontavimas pakenkė virš buto esančios patalpos perdangos, kaip laikančiosios konstrukcijos, savybėms, kad butą eksploatuoti tapo nesaugu, negalima šios sijos laikyti trūkumu“ (nutarties 50 punktas);
- vertindamas bylos įrodymus dėl buto perdangos, esančios tarp pirmo ir antro aukšto, būklės, tame tarpe pasisakant ir dėl atitikties statybos technininiams reikalavimams, apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad butas laikančių konstrukcijų požiūriu neturi avarijos grėsmės požymių ir yra tinkamas tolesnei eksploatacijai (nutarties 51-53 punktai);
- apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad „nors byloje buvo nustatytos paslėptos buto detalės (sijų įmontavimas), tačiau nei jos, nei kitos ieškovų nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, anot ieškovų, sudarančios pagrindu įsigytą butą laikyti su esminiais trūkumais, nagrinėjamu atveju negali būti laikomos apskritai trūkumais, nes bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo butą galima saugiai eksploatuoti, jis nėra avarinės būklės <...> byloje neįrodyta, kad ieškovai įsigijo butą, kuris neturi tų savybių, kurių ieškovai galėjo protingai tikėtis <...> byloje nebuvo įrodytos esminės šios pirkėjo pažeistų teisių gynybos būdo sąlygos – kad egzistavo buto trūkumai, kad apie šiuos trūkumus atsakovai neinformavo ieškovų ir ieškovai apie juos nežinojo, kad tie trūkumai buvo esminiai“.
Dėl reikalavimo sumažinti daikto kainą pagrįstumo
37. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismų įsiteisėjusiais teismų sprendimais padarytas išvadas, teisinį reglamentavimą bei teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovai pažeidė ginčo sutarties 4.1.6. punkto nuostatas, kuriomis iš esmės šalys sulygo ne dėl konkrečių daikto kokybės reikalavimų, o iš esmės atkartojo CK 6.333 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir dėl to turėtų būti taikoma CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta pirkėjo pažeistų teisių gynimo priemonė – daikto kainos sumažinimas.
38. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais (vertinant teismų išvadas sistemiškai, o ne selektyviai kaip nurodo ieškovai) nustatyta, kad ieškovų nurodomi daikto trūkumai ne tik, kad nelaikytini esminiais daikto trūkumais, bet ir apskritai daikto trūkumais.
39. Pažymėtina, kad pastatas, kuriame yra ginčo butas, pastatytas 20 a. pradžioje, taigi tam tikri konstrukciniai pakitimai, nepagrindžiant esminiais nukrypimais nuo statybos techninių reikalavimų, eksploatuojant pastatą, tame tarpe ir ginčo butą, patys savaime nesuponuoja išvados dėl daikto kokybės trūkumų, dėl kurių šiuo atveju pardavėjas turėtų atsakyti.
40. Be to, byloje nustatyta, ieškovai gana ilgą laikotarpį nuosavybės teise valdo didžiąją dalį namo patalpų, ieškovas yra namo bendrijos pirmininkas, taigi jiems negalėjo būti nežinoma visų pirma apie pastato pastatymo momentą, galimus namo konstrukcinius pakitimus, medinių perdangų egzistavimą, ar ginčo bute egzistavusią biblioteką, ir dėl šios priežasties galimus didesnius konstrukcinius pakitimus, konkrečiose patalpose. Tačiau, kaip minėta, tam tikri statinio ar patalpos konstrukcijų pakitimai, nėra pagrindas konstatuoti daikto kokybės trūkumų.
41. Pažymėtina ir tai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, jog įsigytas butas gali būti naudojamas pagal įsigijimo tikslą. Nurodytuose teismų sprendimuose vertinant ieškovo trūkumus, teismai nenustatė, kad butas neatitinka kokių nors statybos techninių reikalavimų, dėl kurių butas turi būti vertinamas kaip turintis trūkumų ir dėl kurių pardavėjui kyla atsakomybė.
Motyvuojamoji dalis
42. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad ieškovai šiuo atveju neįrodė daikto kokybės trūkumų, kurie būtų pagrindas taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdą, t. y. sumažinti daikto kainą. Neįrodžius esminės aplinkybės – daikto kokybės trūkumų, teismas dėl kitų su šiuo teisinio pagrindo taikymu susijusių aplinkybių nevertina ir dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
43. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
44. Atsakovai pateikė rašytinius įrodymus, kad patirtos teisinės pagalbos išlaidos sudaro šias sumas: 1 810 Eur sumokėta advokatui Jonui Leikauskui (y. III, b. l. 103-104) už atstovimą D. S., ir 1400 Eur suma sumokėta advokatui Jonui Leikauskui už abiejų atsakovų atstovavimą. Teismas, įvertinęs atsakovui suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pagrįstumą, sprendžia, kad atsakovo patirtos teisinės pagalbos bendros išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ieškinį atmetus, iš ieškovų V. K. bei N. K. lygiomis dalimis priteistina atsakovui D. S. – 2 510 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei I. S. – 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 510 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovės I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.