- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-23
- Bylos Nr.
- 1-804-1113/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06741-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Renata Maziliauskienė
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Nukentėjusysis
- M. P.
- Advokatai
- Doloresa Sitnikienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.7.19pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Jolantai Stanelienei, Monikai Baliutavičei, Jurgitai Juškuvienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2012 m. vasario 24 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. 6 mėn. viešųjų darbų;
2) 2012 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 243 str. 20 parų areštu;
3) 2012 m. spalio 17 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. 6 mėn. laisvės apribojimo;
4) 2013 m. liepos 9 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d. 50 parų areštu;
5) 2015 m. sausio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėn., atidedant vykdymą 1 metams;
6) 2016 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėn., atidedant bausmės vykdymą 2 metams;
7) 2017 m. balandžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn.;
8) 2018 m. birželio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 2 m. 5 mėn., bausmę atliko 2021 m. rugpjūčio 19 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. Š. 2022 m. vasario 22 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, tyčia pargriaudamas nukentėjusįjį M. P. ant grindų bei iš už nugaros ranka apkabinęs jį per kaklą, kita ranka durdamas jam pirštu į dešinę akį ir stipriai ją spausdamas, tuo padarė nukentėjusiajam M. P. kraujosruvą dešinės akies obuolio odenoje, odos nubrozdinimus dešinėje kaktos ir skruosto srityje, tai yra padarė nukentėjusiajam M. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Kaltinamasis V. Š. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad M. P. jis neprimušė. 2022 m. pavasarį, tikslesnės datos neprisimena, apie 17 val. jam paskambino pažįstamas T. Ž. ir paklausė, ar gali užeiti su M. P.. Jis pasakė, kad gali, kad greitai grįš iš darbo namo. T. Ž. atvyko kartu su neblaiviu M. P. apie 18 val., atsinešė porą plastikinių 1 litro talpos butelių alaus. Jis atsigėrė vieną stiklinę, o T. Ž. kartu su M. P. vėliau pabaigė gerti alų, sėdėjo visi virtuvėje prie stalo. Į klausimą, ar atvykus, jis ant M. P. kūno ir / ar veido matė kokių nors sužalojimų, nurodė, kad tuo metu jis į M. P. nelabai kreipė dėmesį, nepastebėjo kokių nors sužalojimų M. P. kūne, veide. Pats M. P. jam pasakojo, kad, kai tą pačią dieną gėrė T. garaže, M. P. draugė iš sniego kastuvo davė per nugarą ir per veidą, nes neprižiūrėjo vaiko. Tuo pačiu M. P. pasiprašė pernakvoti pas jį. M. P. pas jį buvo apie dvi valandas. M. P. pradėjo jam priekaištauti dėl SMS žinutės šio draugei. Jis nesuprato, apie ką šis kalba, nes ne šio draugei siuntė, o savo buvusiai draugei, kuri jam skolinga. Tik pas tyrėją jis suprato, kad žinutę nusiuntė ne tam asmeniui. Žinutėje jis rašė: „Pasiskolinti pinigų turėjai laiko, o grąžinti ne“, dar rašė, kad norės su ja susitikti ir permiegoti. Ta žinutė buvo rašyta prieš įvykį likus savaitei ar dviem. M. P. pradėjo agresyviai šūkauti, kad atvažiuos su broliais, grasinti, vadinti jį įžeidžiančiais žodžiais, keiktis. Jis pasakė M. P., kad šio draugei net nerašė, kad jam net neįdomu. Jis pasakė M. P., kad netriukšmautų, eitų lauk, nes viršuje gyvena jo sena mama. Jis išėjo atrakinti laiptinės durų, M. P. atsikėlė nuo kėdės, tačiau nematė, kad šis būtų ėjęs jam iš paskos. T. Ž. tuo metu liko sėdėti. Būdamas laiptinėje, jis išgirdo kritimo garsą. Grįžęs pamatė, kaip koridoriuje T. Ž. padeda atsikelti nuo žemės M. P.. Kadangi namuose jis darosi remontus, ties koridoriaus viduriu buvo suvyniotas 5x3 metrų kilimas, už kurio M. P. ir užkliuvo. Jis pats nematė, kaip M. P. už kilimo užkliuvo ir pargriuvo. Apie tai, kad M. P. užkliuvo už kilimo, pasakė T. Ž. – „Tik išėjai, iš paskos M. atsikėlė“. Be to, sprendė iš garso. M. P. buvo labai girtas, sunkiai pastovėjo ant kojų. Jam grįžus į holą, M. P. pusiau buvo atsikėlęs nuo grindų, nors pats šis negalėjo pastovėti, nes siūbavo. M. P. laikė T. Pagal kėlimą M. P. galėjo kristi išilgai, veidu į priekį. M. P. buvo pakeltas ties holo viduriu, netoli virtuvės durų. Tik įėjus pro duris į holą abiejose holo pusėse yra spintos. Dar yra kilimas ir priešais įėjimą į virtuvę yra židinys. Holo kairėje pusėje yra miegamojo durys, už kurių yra virtuvės durys, o dešinėje pusėje yra salono durys. Tuo metu, kai grįžo į holą, jis nematė M. P. veide jokių sužalojimų. Tuo metu, kai M. P. buvo keliamas nuo žemės, prie šio buvo medžio pjovimo staklės, kurios yra užfiksuotos įvykio vietos apžiūros protokolo nuotraukoje Nr. 7. Įvykio metu šios staklės buvo toje pačioje vietoje, kaip ir užfiksuota nuotraukoje – iš laiptinės įėjus į holą kairėje pusėje prie spintos, arčiau miegamojo durų. Koridoriuje buvo ir kitų įrankių. M. P. buvo įstrižai koridoriaus – galva buvo į spintos pusę, kur gulėjo staklės. Pats nematė, tačiau jam sakė T., kad prie staklių buvo M. P. galva. Tarp virtuvės durų ir išėjimo iš holo gali būti 4–5 metrų atstumas. Jis pasakė, kad vestų M. P. lauk, kad šio čia nebūtų. T. padėjo M. P. nulipti laiptais, kad nuo jų nenukristų. M. P. išvedė T. brolis – T. Ž., kuris kaip tik tuo metu ėjo pas mamą ir kiemo gale pamatė M. P.. Su T. Ž. jis yra pažįstamas, nėra susipykę. Su M. P. jis susipažino per šio sugyventinę, su kuria jis kartu dirbo apie du mėnesius 2021 m. rudenį. Iki įvykio su M. P. nebuvo susitikęs ar konfliktavęs. M. P. atžvilgiu jis jokių veiksmų neatliko. Mano, jog M. P. gali jį apkalbėti dėl žinutės. Mano, kad T. Ž. duotiems parodymams turėjo įtakos šio sesuo N. Ž., kuri gyvena su M. P.. Nežino, kodėl N. Ž. turėtų ketinimą jį apkalbėti. Policijos pareigūnams, atvykusiems pas jį į namus, nurodė, kad buvo susipykimas su M. P. ir pasakė, kad „apsivertėm čia girti būdami“. Tačiau tokio pasakymo neturi kaip paaiškinti. Negali paaiškinti, kaip galėjo M. P. atsirasti sužalojimai, nurodyti specialisto išvadoje. Gal šio draugė sužalojo M. P. veidą. Pas jį T. Ž. ir M. P. atėjo vilkėdami darbinius rūbus, jis neatkreipė dėmesio, ar jie buvo suplėšyti. Tą vakarą M. P. su juo konfliktavo tik žodžiu, jo atžvilgiu šis neatliko jokių kitų veiksmų. Į klausimą, kodėl apklaustas ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog kai M. P. kėlėsi nuo žemės, T. buvo virtuvėje, nurodė, kad gal ne taip pasakė tyrėjai. Nelabai prisimena ką sakė policijos pareigūnams. Fiziškai su M. P. nebuvo susikibęs ir neprisimena, kad policijos pareigūnams būtų sakęs apie tai, kad fiziškai buvo susikibęs su M. P..
2.1. V. Š., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 28 d., kaltės nepripažino ir parodė, kad 2022 m. vasario 22 d. apie 18.00 val., pas jį į svečius atėjo pažįstami M. P. ir T. Ž., su kuriais išgėrė apie porą litrų alaus, 6 procentų stiprumo, kurį jie atsinešė. Jie jau atėjo girti. M. buvo stipriai išgėręs, kai pradėjo kalbėti, kad tą dieną jį sumušė sugyventinė, kuri trenkė jam su sniego kastuvu per galvą, nes šis daug geria. Jis neatkreipė dėmesio, ar ant šio matėsi sužalojimai. Šis pradėjo jo prašyti leisti pas jį permiegoti. Jis atsisakė bei paklausė, kaip vestuvės. Tai išgirdęs, M. „patriko“ ir pradėjo šaukti, keiktis, kad „nebesiženys“. Jis liepė eiti lauk. Jis nuėjo į apačią, kai išgirdo, kaip kažkas bute bumbtelėjo. Atėjęs jis pamatė, kad koridoriuje-hole nuo žemės keliasi M., kuris užkliuvo už suvynioto kilimo, nes jis namuose darosi remontus. T. tuo metu buvo virtuvėje. M. nukrito ant jo įrankių, kurie buvo sudėti ant žemės koridoriuje. Jis neatkreipė dėmesio, ar šis buvo sužalotas. Šiam padėjo atsistoti T. ir šį išlydėjo pro duris, o jis su T. liko bute. Jis jokio nusikaltimo nepadarė, M. nesumušė. Kodėl šis nurodo, kad jis šį sumušė, jis nežino (1 t., b. l. 181–184).
3. Nukentėjusysis M. P. teisme parodė, kad 2022 m. pavasarį, tikslesnės datos neprisimena, jį sužalojo V. Š., kurio namuose išgėrinėjo. V. Š. namų adreso nežino. Jis kartu su T. Ž. atvyko pas V. vakare, apie 18 val. Iki įvykio su V. Š. pažįstami buvo apie pusę metų–metus laiko. Vykti pasiūlė T.. Jis sutiko. Pas V. išgėrinėjo virtuvėje trise – jis, T. ir V. Begeriant su V. Š., susiginčijo dėl to, kad V. Š. N. Ž. rašė žinutes, kuriomis jai liepė už skolą atsiskaityti „natūra“. Apie žinutes kalbą pradėjo jis – tiesiai šviesiai V. Š. pasakė, kad daugiau tokių žinučių nerašytų. Kai norėjo išeiti iš virtuvės, pirmas iš virtuvės išėjo V. Š., po to jis, o T. Ž. liko sėdėti virtuvėje. T. nematė jų konflikto. Iš virtuvės negalima matyti vietos koridoriuje, kurioje jis buvo pargriautas. V. iš virtuvės išėjo pirmas, jam perėjus virtuvės slenkstį, iš karto apsisuko ir kaire koja spyrė jam į „klyną“. Tuo metu, kai paleido šio koją ir, kai norėjo eiti lauk, V. Š. jį pagavo už kapišono ir parvertė ant žemės. V. Š. viena ranka sučiupo jam už kaklo, o kita ranka, gal kaire, kišo pirštus į jo dešinę akį. Tuo metu jis šonu gulėjo ant žemės. V. Š. jo galvą prilaikė viena ranka, kojomis prilaikė kūną, o į akį kišo kitos rankos pirštus. Jam skaudėjo. V. Š. jį paleido T. Ž. išbėgus iš virtuvės ir pradėjus šaukti. Iš pradžių V. į T. šūkavimą nesureagavo, tačiau paleido T. Ž. priėjus arčiau jų. Tada jis atsistojo ir pro neužrakintas duris išbėgo į lauką. V. Š. vijosi jį su armatūra iki pat gatvės bei šaukė „užmušiu“. Visa tai matė gatvėje buvusi N. Ž. mama, kuri sulaikė V. Š., liepė šiam baigti. V., sureagavęs į jos žodžius, apsisuko ir grįžo į namus. T. Ž. į lauką buvo išėjęs labai trumpam. Dar lauke ant gatvės buvo T. Ž., kuris jį ir parvedė į namus. Eidamas į namus, jis T. kažkiek pasakojo apie įvykį – sakė, kad V. griebė jam už akies, kurios vos neiškabino. Kaip ir minėjo, V. Š. jį pargriovė koridoriuje, kuriame buvo sudėti įvairūs įrankiai. Koridoriuje, tarp virtuvės ir įėjimo į kambarį, netoli židinio, ant grindų gulėjo nebaigtas vynioti kilimas. Už kilimo jis užkliuvo eidamas iš tualeto, tačiau nebuvo užkliuvęs, kuomet V. Š. jį puolė. Kilimas neturėjo įtakos jo atsidūrimui ant žemės. Įrankiai buvo padėti kitame koridoriaus šone, už metro, o gal ir daugiau, nuo tos vietos, kur jis su V. Š. buvo pargriuvę ant žemės. Į įrankius jis negalėjo atsitrenkti, nes V. Š. laikė jį už kapišono ir galvos. Po įvykio akis ašarojo. Ryte jo akis buvo patinusi, sunkiai ja matė, kad galėtų ją pramerkti reikėjo nusiimti kraujo krešulius. Įvykio metu jam buvo padaryti sužalojimai – apie akį, ties smilkiniu buvo apibraižyta. Po įvykio, kitos dienos ryte, kreipėsi į ligoninę. Ligoninėje nurodė, kad turi pretenzijų, kad susimušė, kad į jo akį buvo kišami pirštai. Iš karto į ligoninę nesikreipė dėl to, kad buvo apsvaigęs bei, kad nebūtų nubaustas. Buvo skirtas akies gydymas – išrašyti nuo skausmo vaistai ir lašiukai. Nuo skausmo vaistus gėrė 3–4 dienas, o lašiukus vartojo 2 savaites. Gydytojai sakė, kad akis pažeista, tačiau pakartotinai akies nesitikrino. Iki įvykio jo kūne nebuvo jokių sužalojimų. Įvykio dieną iki įvykio tarp jo ir sugyventinės N. Ž. jokio konflikto nebuvo. Apsižodžiavimas buvo dėl to, kad ilgai užtruko pas N. mamą. Daugiau tarp jų jokio apsižodžiavimo nebuvo ir N. Ž. jokiu įrankiu jam netrenkė. V. Š. N. žinutę parašė likus kelioms dienoms iki įvykstant įvykiui. Tą žinutę N. rodė savo mamai, tuo pačiu ir jis pažiūrėjo. Įvykio metu jis buvo neblaivus, tačiau stabilios būklės. Gali būti, kad ne visas įvykio aplinkybes prisimena ir dėl praėjusio laiko, ir dėl buvusio girtumo. Įvykio aplinkybes geriau prisiminė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Parodymus davė teisingus ir teismas jais gali remtis. Kažkuriuo momentu pas V. buvo atėjęs T., kuris išgėrė puoduką alaus, tačiau kilus konfliktui, greitai išėjo lauk. Jei neklysta, T. susiskambino su T. ir atėjo. Nežino kokiu tikslu šis atėjo pas V. Š. Su jais T. išbuvo apie 15 min. T. girdėjo konfliktą, tačiau įvykio koridoriuje jau nebematė. T. prašė jo, kad apie šį niekam nesakytų, nes šis nenorėjo turėti reikalų nei su jais, nei su V. Š. Apie įvykį jis kalbėjosi ir su N., ir su jos mama, kuri prašė jo atsiimti pareiškimą. Iš pradžių N. mama jam sakė, kad jis pats nukrito nuo laiptų, kad pats užsigavo, kad atsiimtų pareiškimą, kad nesodintų žmogaus į kalėjimą. Kiek žino, N. mamos ir V. santykiai labai geri. N. su V. kartu yra dirbę. Taip pat ir T. prašė atsiimti pareiškimą. V., susitikęs jį policijoje, kai buvo akistata, liepė jam atsiimti pareiškimą. V. Š. jo neatsiprašė, nes šis teigia, kad yra nekaltas. Su N. kartu nebegyvena, nes V. Š. paskambino policijai, prisistatė jo kaimynu ir pasakė, kad jis muša vaikus. Dėl to, kad pranešė policijai apie mušamus vaikus, pykčio ant V. Š. jis nelaiko. Su T. nelabai bendrauja, ryšių nepalaiko. Tarp jo ir T. draugiškų santykių nebuvo, tačiau ir susipykę niekada nebuvo. Su T. iki įvykio buvo susipykę. Tuo metu, kai ėjo pas V. Š., buvo susitaikę, tačiau gali būti, kad šis pyktį laiko iki pat šiol. Kadangi T. ir T. N. pasakė, kad „eis“ už V. Š., tai galbūt dėl to T. ir pasakė, kad kai šis įėjo į koridorių, V. Š. koridoriuje nebuvo, kad buvo tik jis. Galbūt jis taip sako dėl to, kad bijo V. Š.. Būdavo, kad T., kai neturėdavo, kur gyventi, gyvendavo pas V. Š..
3.1. 2022 m. vasario 26 d. M. P. pateikė policijos įstaigai pareiškimą apie tai, kad 2022 m. vasario 22 d. apie 20.00 val., būnant svečiuose, adresu: (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui, neblaivus namo savininkas V. Š. pargriovė jį ant grindų bei, iš už nugaros apkabinęs ranka jį per kaklą, kita ranka dūrė jam pirštu į dešinę akį bei ją spaudė, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Pareiškimo pateikimo metu apklaustas M. P. parodė, kad 2022 m. vasario 22 d. kartu su savo sugyventinės N. Ž. broliu T. Ž. jis išvežė iš N. Ž. motinos A. Ž. namo kiemo metalo laužą. Po darbų jis kartu su T. Ž. nutarė atsigerti alaus. Parduotuvėje nusipirkus alaus, T. jam pasiūlė eiti pas jo pažįstamą V. Š., gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir ten išgerti alų. Apie 18.00 val. jis kartu su T. nuėjo pas V. Š., kur gėrė alų. Išgertuvių metu jis prisiminė, kaip jis maždaug prieš 2–3 mėnesius iš V. Š. buvo pasiskolinęs 15 eurų. Vėliau jis tuos pinigus šiam gražino. Po to, praėjus dviem savaitėms, jo sugyventinė N. jo paklausė, ar jis grąžino šiam skolą. Jam atsakius, jog grąžino skolą seniai, ji ėmė pasakoti, kad jai telefonu paskambino V. Š., kuris teigdamas, kad jis negrąžino šiam skolos, pasiūlė N. susimokėti už jo skolą „natūra“, tai yra pergulėti su šiuo. Tai prisiminęs, jis V. Š. papasakojo, ką jam pasakojo jo sugyventinė N.. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis atsistojo ir ruošėsi išeiti lauk. Prieš bandydamas išeiti, jis pasakė V.: „ar tu turi proto, tai tas pats, kaip miegoti su savo dukra, tau 50 metų, o jai 24 metai“. Tada V. spyrė jam į tarpkojį, tačiau jis spėjo pagauti šiam už kojos ir šį nuo savęs atsistūmė. Nustūmus šio koją ir šį, jis apsisuko ir ėjo link durų ir tada pajuto, kaip pribėgęs V. iš už nugaros sugriebė jam už bliuzono gobtuvo, jį pervertė ant žemės ir, kaire ranka apkabinęs jo kaklą, dešinės rankos pirštu dūrė jam į akį ir stipriai ėmė ją jam spausti, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Jam sukeltą fizinį skausmą 10 balų sistemoje įvertina 6 balais. Juos išskyrė T., po ko jis grįžo į namus. Kadangi iki kitos dienos skausmas nenurimo, o akies baltymas pasruvo krauju, jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyrių. Konflikto metu V. Š. suplėšė jo bliuzoną, kuris yra senas ir bevertis, kurį, reikalui esant, galėtų pateikti tyrimui (1 t., b. l. 5–11).
Žemesnės instancijos teismas
4. Liudytojas Dovydas Uzdila teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Viešosios tvarkos tarnybos specialiosios parinkties specialistu. Nežino, dėl ko yra iškviestas į teismą liudyti, kaltinamojo nepažįsta. 2022 m. vasario 26 d. neprisimena. Teismui pagarsinus šio liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė įvykio aplinkybes prisimenantis, tačiau papildyti nieko negali. Paaiškino, jog dirbo su tyrėju Eriku Savicku. Buvo gautas vyresniojo tyrėjo nurodymas nuvykti apžiūrėti įvykio vietą. Įvykio vietą nurodė nukentėjusysis. Tarnybiniu automobiliu važiuodami į įvykio vietą su nukentėjusiuoju bendravo, tačiau nukentėjusiojo neapžiūrėjo, neįsidėmėjo, ar šis buvo sužalotas. Negali pasakyti, ką nukentėjusysis nurodė apie įvykį. Iš lauko įėjus į namą pirmiausia pakylama laiptais, po kaire puse yra durys, o įėjus į vidų patenkama į koridorių, kuriame jis matė spintą, kilimą. Neatkreipė dėmesio, kad namuose būtų buvę kažkokie įrankiai ar daromas remontas. Gali pasakyti, kad bute buvo netvarkinga. Su V. Š. bendravo jo kolega tyrėjas E. Savickas, o jis tik stovėjo šalia ir viską girdėjo. Neprisimena, ką V. Š. nurodė apie įvykio aplinkybes. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė tiksliau, prašo remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, juos tvirtina.
4.1. Liudytojas D. Uzdila, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. vasario 26 d. jis dirbo kartu su tyrėju E. Savicku, kai apie 14.00 val. iš pamainos vyresniojo pareigūno gavo nurodymą, kad reikia patikslinti įvykio vietą ir atlikti jos apžiūrą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-06741-22. Apie 14.35 val. buvo nuvykta adresu: (duomenys neskelbtini), kur jų jau laukė nukentėjęs asmuo, kuris prisistatė M. P.. Pasiteiravus įvykio vietos tikslesnio adreso, nukentėjęs asmuo jiems to pasakyti negalėjo, tačiau teigė, kad gali parodyti, kur būtent šis buvo sumuštas. Kartu su nukentėjusiuoju nuvyko M. P. nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini). Parodęs įvykio vietą, nukentėjusysis pasišalino. O jie nuėjo aiškintis įvykio aplinkybių ir nustatyti asmenį, kuris galimai sumušė M. P.. Nuėjus iki 10 namo durų, jiems jas atidarė viršutiniame namo aukšte gyvenantis vyras, kuris juos įleido. Pasiteiravus, ar jis pastaruoju metu nedalyvavo jokiame konflikte, šis atsakė, kad žino, kur reikia eiti, ir nuvedė iki durų, kurios nebuvo niekaip paženklintos. Pabeldus į duris, jas atidarė vyras, kuris prisistatė V. Š., gyvenančiu adresu: (duomenys neskelbtini). V. Š. paklausus, ar šis pastaruoju metu su kuo nors konfliktavo, šis atsakė, kad buvo fiziškai susikibęs su pažįstamu, vardu M.. Paklausus, kur būtent visa tai įvyko, šis nurodė savo buto koridorių ir taip pat paminėjo, kad nieko čia blogo nebuvo, tiesiog, būdami girti, susikibo fiziškai ir užkliuvo už koridoriuje pakloto kilimo bei nukrito ant žemės. E. Savickas apžiūrėjo įvykio vietą, nufotografavo telefonu V. Š. nurodytas aplinkybes, t. y., koridorių, kur viskas vyko, ir kilimą, už kurio galimai užkliuvo (1 t., b. l. 53–56).
5. Liudytojas T. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. Š. pažįsta, iki tol yra bendravęs su šiuo, nes prieš 2–3 metus labai dažnai gerdavo ir kartas nuo karto pas šį užeidavo, susipykę nebuvo. Tikslios datos neprisimena, galėjo būti žiemą, galbūt vasario mėn., neturėdamas ką veikti, apie 19 val. jis paskambino broliui, kuris atsiliepęs pasakė, kad yra pas V. Š., adresu: (duomenys neskelbtini). Būdamas prie parduotuvės, jis dar kartą paskambino. Atsiliepė brolis, tačiau telefoną davė M., kuris pasakė nupirkti dar du plastikinius butelius alaus. Nupirkęs alaus, nuėjo iki V. Š. namo, prie kurio laukinių durų susitiko mamą. Pasikalbėjo su mama ir taip išėjo, kad išgirdo rėkimą, kažkokius šūksnius ir kritimo garsą, kad kažkas subildėjo. Girdėjo kaip M. rėkė: „bijau, bijau“. Išgirdęs garsus, jis dar pasikalbėjo su motina, o už kokių 2 min., apimtas isterijos, neblaivus išėjo M. ir pradėjo šaukti: „Užmušiu, pakasiu, tu man akį išdūrei“, rėkavo, kad užmuš Š., kad sukvies savo „šaiką“, gimines, kad pakars. Dar girdėjo, kaip M. P. šūkavo, kad V. Š. bandė jam akį išrauti. Po kurio laiko, maždaug 5 min. laikotarpiu, į lauką išėjo ir V., kuris pasakė: „Arba tu dingsti iš čia, arba gausi taip, kad neši kudašių“. Tuo metu, kai M. jam sakė apie akį, V. Š. dar nebuvo išėjęs į lauką. Į namus pas V. Š. jis užėjęs nebuvo. Išėjusiam į lauką M. jis atidavė alų ir parvedė šį į namus. Jis matė nubrozdinimą ties M. P. dešine akimi, žemiau akies, kažką panašaus į šašą. Iš pat pradžių akis normaliai atrodė, tačiau jiems einant akis paraudonavo, tai yra, buvo matyti akies kraujagyslės. Panašiai kaip, kad jam būna nuo alergijos neišgėrus vaistų. Iš tikro ir antra akis M. P. buvo paraudonavusi. Pusiaukelėje tarp sesers ir V. Š. namų, prie „(duomenys neskelbtini)“, kad M. P. nusiramintų, truputį išgėrė alaus. Priėję prie sesers namų dar atsigėrė alaus. Iš viso išgėrė vieną butelį litro talpos 6 procentų stiprumo alaus. Iki sesers namų galėjo eiti apie pusvalandį. Kol ėjo namo, M. P. buvo apimtas isterijos. Konkrečiai šis nepasakojo apie tai, kas įvyko pas V. Š., tik sakė „užmušiu, pakasiu“. Kai šį nuvedė pas sesę, sesuo jam paaiškino, kad V. Š. atsiuntė jai žinutę, kurioje rašė „Ateik, atidirbsi už skolą“. Galbūt M. ne taip suprato tą žinutę ir todėl išėjo tokia šio agresija. Jam grįžus į bendrabutį paskambino sesė ir paprašė į namus parvesti M., kuris berūkydamas užmigo lauke. Nuo įvykio praėjus 7 ar 5 dienoms sesuo jo prašė teismui pasakyti, kad V. M. išlupo akį. Tam, kad V. „atsisėstų“. Iš pradžių ji pradėjo kalbėti, kad, jeigu jis duos kažkokius kitus parodymus prieš jos draugą, tai šis sės ir nebebus kam padėti prižiūrėti vaiką, suprastės jos finansai. Iš pradžių su tokiu sesers prašymu sutiko. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad viską matė, tačiau iš tiesų nieko nematė. Bandė nupasakoti taip, kaip jam pasakojo sesuo N.. Kadangi duodamas parodymus jis buvo neblaivus, tai davė tokius parodymus, kokius prašė duoti sesuo. Buvo įspėtas tiek ikiteisminio tyrimo metu už melagingų parodymų davimą, tiek ir dabar teisme. Tiesą sako dabar. Teisme parodymus duoda nieko neįtakojamas. M. akies obuolyje kraujas nebuvo išsiliejęs, buvo tik paraudonavę. Nežino, dėl ko įvyko konfliktas tarp V. Š. ir M. P.. Kaip suprato iš pasakojimų, konfliktas įvyko dėl N. parašytos žinutės. Ikiteisminio tyrimo metu sakydamas, kad konfliktas įvyko dėl mamos, susimaišė. Jis pas V. Š. nebuvo užėjęs. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad buvo užėjęs, nors iš tiesų melavo. Supranta, kad už melavimą jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Visas įvykio aplinkybes, kurias jis sakė ikiteisminio tyrimo metu, nurodė sesė. Visus smulkius dalykus sugalvojo jis pats. Kadangi yra buvęs pas V. Š. namuose, tai ir išsigalvojo, kur kas stovėjo. Tyrėja jo klausinėjo ir visą laiką tikslino jo parodymus – kas, kur už kiek centimetrų nukrito. Tyrėja klausinėjo tikslindama, o jis atsakydavo pagalvojęs.
5.1. Liudytojas T. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 12 d., parodė, kad jis M. P. pažįsta seniai, nes šis jo sesers N. sugyventinis. V. Š. pažįsta daug metų, nes šis – jo mamos draugas. Nė vienas iš šių nėra jo draugai. Jis yra nuo jų nepriklausomas. 2022 m. vasario mėnesio pabaigoje tarp M. P. ir V. Š. kilo konfliktas. Jis tuo metu ėjo nuo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kai paskambino M. P., kuris paprašė nupirkti du plastikinius butelius alaus ir atnešti iki V. Š. namų, kur, kaip suprato, jie gėrė. Tai buvo apie 19.50 val. Nuvykus, bute buvo V. Š., M. P. ir jo brolis T. Ž.. Jis padavė alų bei išgėrė dvi stiklines alaus. Po to M. P. ir V. Š. pradėjo pyktis dėl jo mamos, su kuria draugauja V. Š., ir dar dėl kažkokių smulkmenų. Viskas vyko virtuvėje. M. P. buvo išgėręs alkoholio. Konfliktas kilo po penkių minučių, kai jis atėjo pas V. Š., o šie pykosi apie penkias minutes. V. Š. atsistojo ir jis atsistojo kartu, nes nebenorėjo klausytis konflikto. Jis vienas nuėjo į apačią parūkyti. Kai jis išėjo, M. ir T. vis dar sėdėjo virtuvėje, o V. Š. stovėjo priešais M. P.. Išeidamas jis uždarė buto, kuris yra antrame aukšte, duris, o rūkė lauke už dar vienų uždarytų durų. Jis rūkė apie 2–3 minutes, kai, prieš baigiant rūkyti, išgirdo, kaip garsiai šaukia M.. Jis žodžių nesakė, tik šaukė: „aaaa“. Jis užlipo į viršų ir pamatė koridoriuje prie buto lauko durų, ant grindų gulinčius, M. ir V.. T. koridoriuje nebuvo. M. gulėjo ant nugaros, o V. tuo metu ne gulėjo, o stojosi nuo grindų. V. buvo apie 30 cm nuo M. į dešinį šoną ir jis stojosi, atsirėmęs rankomis, veidu į grindis. Atsistojęs V. pasakė M.: „dink iš čia arba aš tave vietoj prismaugsiu“. M. jam atsakė: „bijau, bijau, tuoj apsimaunu batus ir išeinu“. Po to M., sėdėdamas ant grindų, pats apsimovė batus, pats atsistojo, ir jie kartu išėjo. Kol rengėsi, M. ir V. vis dar šaukė vienas ant kito, tai yra V. varė lauk M., o M. sakė, kad tuoj išeis. Jis neatkreipė dėmesio, ar į koridorių buvo atėjęs T.. M. buvo piktas. Dar prie V. namų, kieme, šis vis dar šaukė iš pykčio ant V., nors tas jau ir nebegirdėjo. Jis prašė šio nusiraminti. Po to jie išėjo pas M. į namus. Einant jis pastebėjo, kad prie dešinės M. akies matosi įbrėžimai. Po to šis paklausė: „kaip atrodo mano akis“. Jis ją apžiūrėjo ir pamatė, kad dešinės akies baltymas buvo paraudęs, tai yra išsiliejęs kraujas į akies obuolį, o aplink akį pradėjo tinti. Išėjus iš V. namų, jie sutiko jo mamą A. Ž., kuri paklausė M., kas atsitiko. M. papasakojo jai, kad V. iškabino šiam akį. Po to šis daug kartų kartojo tą patį, nes vis dar buvo susinervinęs. Motinai paklausus, dėl ko jie susipyko, M. jai nieko neaiškino. Jis tuo metu paskambino N. ir pasakė, kad jie su M. grįžta namo. Kai grįžo, jis M. paklausė, dėl ko jis toks piktas ir dėl ko užsipuolė V.. M. pasakė, kad dėl žinutės, kurioje V. parašė, kad už skolą N. turėtų ateiti pas jį ir atidirbti. M. suprato, kad V. norėjo, kad N. su juo pergulėtų. Dėl to šis supyko. Kitą dieną jis paklausė V. apie žinutę ir šis pasakė, kad nieko panašaus nerašė, kad M. ir N. jį blogai suprato. Jis norėjo, kad N. ateitų ir pašeimininkautų jo namuose, tai yra išplautų grindis, indus. O dar po kelių dienų V. pasakė, kad apskritai žinutę rašė ne N., kad apsiriko adresatu. Jis savo brolio, M. ir V. paprašė, kad jo nekištų ir nesakytų policijai, kad jis ten buvo. Nuo žemės M. atsistojo pats, niekas šiam nepadėjo, ir batus šis apsiavė pats. M. gulėjo koridoriuje prie lauko durų spintos, kuri yra kairėje pusėje nuo lauko durų. M. galva buvo prie spintos, prie pirmų nuo įėjimo durų (spinta lygtai trijų durų), o kūnas buvo pasisukęs šiek tiek įstrižai, tai yra kojos buvo pasuktos link koridoriaus vidurio. Šis, neatsikėlęs nuo grindų, apsiavė batus, kurie buvo padėti šalia lauko durų, iš kairės pusės. Jis tai pastebėjo, kai pats atėjęs avėsi savo batus, kuriuos pasidėjo prie lauko durų, iš dešinės pusės. Taip pat pastebėjo, kad šalia tos vietos, kur paliko savo batus, guli tamsios spalvos įrankis – drėlė, ar kažkas panašaus į drėlę. Koridoriuje jis pastebėjo tik tą vieną įrankį. Kai įėjo į butą ir kai ėjo lauk, jis neatkreipė dėmesio, ar įrankis guli toje pačioje vietoje. Ar toje vietoje, kur gulėjo M., buvo įrankių, jis neatkreipė dėmesio (1 t., b. l. 77–80).
6. Liudytojas T. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su V. jie yra kaimynai, santykiai kaip pažįstamų. Įvykio datos neprisimena, pradėjus temti, kai jis ir M. P. buvo pas V. Š. virtuvėje, M. P., būdamas prisigėręs, pradėjo V. plūsti keiksmažodžiais, kalbėti apie tai, kad V. yra „sėdėjęs“. V. pasiėmė raktus ir liepė šiam eiti lauk. M. išėjo. M., eidamas pro virtuvės duris, užkliuvo už užlenkto kilimo. Jis nematė, kaip M. užkliuvo, tačiau išgirdo kritimo garsą. Nuėjęs pažiūrėti, pamatė, kad prie įrankio, skirto medžiui pjauti, kuris buvo koridoriuje prie spintos durų kairėje pusėje nuo įėjimo į butą, veidu į grindis guli M.. Ant grindų taip pat pamatė nulūžusį įrankio peiliuką. Jis padėjo atsikelti bei pažiūrėjo, ar M. nesusižeidė. Tuo metu V. Š. kaip tik rakino laukines duris, į koridorių atėjo išgirdęs kritimo garsą. Pas V. buvo keturiese – V., M., T., kuris vėliau išėjo, ir jis. Pas V. atvyko visi trys kartu – jis, M. ir T.. Atvyko apie 17 val. išgerti 6 procentų stiprumo alaus, kurį pirko jis. Pas V. jis išgėrė 1–2 stiklines alaus, o M. P. išgėrė 2–3 stiklines, tačiau jis tuo metu buvo jau ne kokios būklės. Nuo atvykimo iki konflikto buvo praėję kažkur 10 min., nes neblaivus M. P. dar apie 2 min. buvo užsnūdęs. Pamiegojęs M. P. pradėjo keikti V.. Iš pat pradžių V. gražiai elgėsi su M.. Pasakė šiam, kad „varytų“ namo išsiblaivyti. M. atžvilgiu jokių veiksmų neatliko. M. norėjo V. sučiupti už „maikės“, tačiau jis tarp jų įsikišo, prirėmė M. prie sienos, kad nusiramintų. M. nusiraminus, jis vėl atsisėdo prie stalo. T. konflikto nematė, nes M. pradėjus keikti V., V. išėjus atrakinti lauko durų, šis išėjo lauk ir atgal nebegrįžo. Paprastai jis su M. P. nebendrauja dėl to, kad M. P. linkęs konfliktuoti. Tą dieną kartu su M. P. ėjo pas V., nes garaže abu jie ardė sėdynes, kurias galėtų išvežti į metalo laužą. Taip pat garaže abu jie išgėrė 3 plastikinius butelius alaus. Tai buvo apie 13–14 val. dienos. Taip pat įvykio dieną į garažą buvo užėjusi N., norėjusi parsivesti M. į namus. Ji ranka sudavė M. per ranką, kurioje šis laikė alaus butelį, o kadangi šis nenorėjo eiti į namus, paėmė už jo kapišono. M. vis tiek nėjo į namus. Tada N. pasakė, kad eina pati viena ir atsisukusi sniego kastuvu sudavė M. per „kuprą“ ir petį. Iš viso sudavė du kartus. Nepastebėjo, kad būtų sudavusi į veido sritį. Būnant pas V. nebuvo kalbos apie konfliktą tarp M. ir N.. Jis taip pat nematė M. kūne jokių sužalojimų nei iki jam pargriūnant, nei atsikėlus. M. taip pat nesiskundė jokiais skausmais. M. pakilus nuo grindų baigėsi ir konfliktas. Jis palydėjo M. iki buto durų ir grįžo į savo vietą, o V. palydėjo M. laiptais iki laukinių durų, kad nenukristų. Jis pats į lauką nebuvo išėjęs. Nežino, kaip M. parėjo į namus. Po įvykio su M. nebebendravo, tačiau po įvykio M. ryte pats atėjo pas jį. M. veidas buvo raudonas, kaip ir ištinęs, tačiau kažkokių sužalojimų jo veide nematė. Kitą dieną buvo sutikęs M. prie parduotuvės ir jo akies vyzdyje matė išsiliejusį kraujo taškiuką. Jis paklausė M., kodėl jo akis tokia, kas įvyko. Atsakė, kad V. sumušė. Tada jis pasakė: „Nesąmonė, neatsimeni kaip kritai?“. M. P. atsakė, kad nieko neatsimena. Būnant pas V. namuose, nebuvo jokios kalbos apie N. ar apie SMS žinutes. Pats nesuprato, dėl ko M. pradėjo keikti V.. Įvykio aplinkybes geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu. Jis neprašė brolio, kad atneštų alaus bei nežino kokiu tikslu pas V. Š. atėjo brolis. Galbūt M. jį pakvietė. T., kuris buvo blaivus, buvo atėjęs, bet negėrė. Pas V. brolis neilgai pabuvo. Konfliktas tarp M. ir V. įvyko išėjus broliui. Brolis neprašė jo sakyti apie tai, kad jo, Tolmanto, nebuvo pas V. Š.. Įrankis, skirtas pjauti medžius, buvo toliau nuo tos vietos, kurioje buvo kilimas. Jis matė, kad įrankis buvo paguldytas ir matė nulūžusią pjūklelio dalį. Sesuo prašė, kad jis duotų kitokius parodymus. Sakė, kad reikia pasodinti V. bei prašė padėti tai padaryti. To prašė ir M., kuris yra sesers sugyventinis. Ant M. veido kitų sužalojimų, išskyrus kraujosruvą paakyje, nematė. Kraujas buvo išsiliejęs rainelėje. Matė apie 1 milimetro dydžio kraujo taškelį. V. nekaltas dėl M. P.. Apie tai, kad M. užkliuvo už kilimo, sprendžia iš garso. Išgirdęs garsą pamatė M., nukritusį pilvu žemyn, kuris lyg ir bandė dar stotis. Tuo metu, kai M. gulėjo ant žemės, jo galva buvo šalia pjūklo ir su juo lietėsi ta pačia dešine akimi prie smilkinio. Galėjo kontaktuoti pjūklo korpuso kampu. Neįsivaizduoja, kaip galėjo nulūžti metalinis pjūklelis, gal nuo kritimo. Prie virtuvės durų buvo kilimas, o įrankis buvo prie kambario durų ir spintos. Nežino, koks galėjo būti atstumas nuo kilimo ir pjūklo. Bute daugiau jokių įrankių nematė. Atvykus į butą, kažkas buvo prie įrankio, tačiau neprisimena kas. Į butą atvyko visi trys kartu. Nusipirko alaus ir sugalvojo nueiti pas V., kuriam pasiskambino ir pasisiūlė ateiti. T. susitiko pakeliui. Ikiteisminio tyrimo metu apie T. neminėjo, nes pamiršo. Pirmiausia susitiko su broliu, tačiau jis išėjo į bendrabutį. Su jais T. nėjo pas V. Š. ir pas jį nebuvo atėjęs. Šiuo metu jam viskas susipainiojo. Sunku susikaupti dėl streso. Gėrė su M. ir V. Tarp M. ir V. įvyko konfliktas. Jis liko pas V., o M. išėjo lauk. Pas V. buvo iki 20 val. Praėjus trims savaitėms nuo įvykio buvo nuvykęs ir pas N., kuri kvietė pasikalbėti dėl V.. Nuvykus pasikalbėti buvo N. ir M., kurie jo prašė padėti susitvarkyti su V. Klausė, kodėl nori jį pasodinti, tačiau neprisimeną ką jis jiems atsakė. T. tame pokalbyje nedalyvavo. Neprisimena, ar brolis būtų sakęs, kad ir jo to paties prašė. V. Š. jam negrasino. Su broliu šiandien nekalbėjo apie tai, ką teisme kalbės. Teismas gali vadovautis ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, tačiau šiandien netikėtai prisiminė kitas aplinkybes. Bendrauja su seserimi, tačiau neartimai. V. Š. pažįsta nuo 18 m., kažkur apie 4 metus. Jo mamos ir V. Š. santykiai kaimyniški.
6.1. Liudytojas T. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 28 d., parodė, kad jis su V. Š. yra pažįstamas apie 4 metus, jie yra draugai. Su nukentėjusiuoju M. jis pažįstamas apie dvejus metus, yra tik pažįstamas. Jis su šiuo stengiasi nebendrauti, nes šis daug geria, o paskui ieško muštynių. 2022 m. vasario mėnesio pabaigoje, apie 18.00 val., jis kartu su pažįstamu M. nutarė nueiti pas V. Š. į svečius. Jis buvo šiek tiek išgėręs alkoholio, tačiau nedaug, o M. jau buvo girtas. Jie nusinešė du plastikinius butelius alaus, kurį gėrė pas V.. Apie 20.00 val. M. užmigo 2–5 minutėms, o atsibudęs pradėjo kabinėtis, pradėjo vadinti V. gaidžiu, todėl V. jam liepė eiti namo. Po to šis puolė V., bet jis neleido. Tada V. nuėjo atrakinti durų, o M. jam nusekė iš paskos. Po to jis išgirdo garsą, lyg kažkas būtų nukritęs. Jis pašoko ir iš karto nuėjo į koridorių, kur pamatė, kad ant grindų veidu į grindis guli M.. Jo galva buvo šalia kažkokio įrankio medienai pjauti. M. užkliuvo už kilimo, kuris buvo šiek tiek suvyniotas, nes kažkokie remonto darbai vyko. V. koridoriuje tuo metu nebuvo. Šis atėjo už kelių minučių pažiūrėti, ar M. eina lauk, ar ne. Jis pakėlė M. ir palydėjo jį iki buto durų bei grįžo su V. atgal į butą. Tuo momentu jis nepastebėjo, kad M. būtų sužalotas. Kitą dieną jis sutiko M. ir pamatė, kad šio dešinė akis sumušta. Šis jam pasakė, kad šį sumušė V.. Jis šiam pasakė, kad šis pats nukrito, tačiau šis juo nepatikėjo. Prieš svečiuojantis pas V. Š. M. buvo sumuštas. Šio sugyventinė yra jo sesuo. Jis matė, kaip ji šiam sudavė su „šiūpeliu“ per nugarą vieną smūgį. Per veidą ji nemušė, ant veido jokių sužalojimo žymių nesimatė, o šis niekuo nesiskundė. Vakaro metu jokios kalbos apie N. nebuvo, tačiau dieną prieš tai jis buvo pas V. namuose ir girdėjo, kaip V. skambino telefonu N. ar M. ir prašė grąžinti skolą. Skolą prašė grąžinti pinigais. Ar V. prašė N. grąžinti skolą „natūra“, jis to negirdėjo. V. M. nemušė, šis susižalojo pats, užkliuvęs už kilimo ir nukritęs ant įrankio (1 t., b. l. 67–70).
7. Liudytoja N. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog žino, kad į teismą yra iškviesta liudyti dėl to, kad šiais metais, tikslaus metų laiko neprisimena, iš V. Š. grįžo sužalotas M., kurį naktį į namus parvedė jos brolis T. Ž.. M. buvo apimtas streso dėl to, kad V. Š. jam vos akies neiškabino. Apie tai jai tapo žinoma iš T. Ž. jai parašytos žinutės. Iš pradžių ji nesuprato kas įvyko. Gerai neprisimena, bet atrodo, kad jai paskambino motina, kuri pasakė, kad gatvėje šūkauja M., tačiau nežino, kas įvyko. Į namus grįžęs M. atrodė baisiai. Dešinioji jo akis atrodė taip, kaip kad būtų buvę bandyta draskyti. Taip pat žandas buvo kruvinas, sudraskytas megztinis, nuo kurio taip pat buvo nuplėštas kapišonas. Jei neklysta, kakle dar buvo matyti įdrėskimai. Ryte su M. nuėjo į (duomenys neskelbtini) ligonę. M. P. nurodė, kad su V. Š. susiginčijo dėl jos bei, kad prasidėjo muštynės ir V. Š. norėjo M. pasmaugti. Kadangi to neišėjo padaryti, tai M. prispaudė prie žemės ir bandė išlupti jo akį. Sakė, kad įvykis įvyko V. Š. namuose, kad kartu su jais buvo T. Ž., kuris prigėręs miegojo. Į namus M. grįžo išgėręs. Buvo savaime aišku, kad jie susitiko išgerti, nes M. pas Š. atėjo jau išgėręs. Tą dieną alkoholį jis pradėjo vartoti pas jos mamą A. Ž., gyvenančią (duomenys neskelbtini), pas kurią jie vežė metalą. Tą dieną ji buvo M. P. parsivedusi į namus, tačiau su T. jis išėjo pas V. Š.. Tą dieną mamos garaže jie – M. ir ji buvo susikivirčiję dėl M. neblaivumo. Kivirčo metu ji turėjo sniego kastuvą, kuriuo užsimojo M. į nugarą. Tas sudavimas buvo juokingas, nes dėl nugaros traumos ji negali kilnoti svorio. Kastuvu užkabino tik jo striukę. Su V. Š. ji yra dirbusi vienoje darbovietėje. V. Š. jai buvo parašęs žinutę, į kurią M. jautriai sureagavo. Žinutė, kurią nusiuntė tyrėjai, buvo siųsta 2022 m. sausio 7 d. 20.20 val. Apie šią žinutę M. sužinojo, nes nuo savo vyro ji nieko neslepia ir apie ją M. pasakė. Iš po to įvykio T. parašė žinutę. Taip pat po parodymų davimo ji kalbėjo su T., kuris pasakė, kad prašė M., jog ikiteisminiame tyrime neužsimintų apie jį, kad reikia išsukti V. Š.. Mano, kad V. Š. labai stipriai manipuliuoja jos giminėmis, nes jie nuo V. Š. yra labai stipriai nukentėję. Gegužės 22 d. V. Š., prisistatęs kaimynu, apkaltino M. vaikų mušimu. Dėl to ji su M., kuriam uždėtas apribojimas, negali kartu gyventi. T. jai sakė, kad pasakys, kad taip nebuvo, kad viską matė, nors iš tiesų T. pas V. Š. nebuvo. Dar po to T., būdamas neblaivus, du kartus atėjo pas ją, daužė duris ir reikalavo, kad M. atsiimtų kaltinimus. Nežino dėl ko T. yra suinteresuotas. Nežino, kokie jos mamos ir V. Š. santykiai, nes ji į jų santykius nesikiša. Prieš V. Š. pykčio iki įvykio ji nelaikė, tačiau dabar pyksta, nes dėl jo veiksmų negali kartu gyventi su M.. Apie šį įvykį kalbėjosi su mama, kuri ne taip seniai jai grasino žinutėmis. Ši rašė, kad neitų į teismą, kad atsiimtų kaltinimus, kad jeigu taip nepadarys, mama įsitrauks ir pasakys, kad viską matė. Visas šias mamos rašytas žinutes ji turi. Mamai ji nesakė, kad norės pasodinti V.. Po šio įvykio su V. nebendravo.
7.1. Liudytoja N. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 30 d., parodė kad ji V. Š. pažįsta nuo vaikystės, nes šis yra jos šeimos draugas. Taip pat jie dirbo toje pačioje darbovietėje. Po išėjimo iš darbo ji iš viso su juo nebebendrauja, nes jie su M. gana dažnai skolindavosi pinigų, kadangi jie augina du mažamečius vaikus. Jie kartu su M. atiduodavo skolas. Paskui šis jai parašė žinutę, kad ji gali neatiduoti jam skolos pinigais, kad gali atiduoti kitaip. Šią žinutę pamatė M. ir nuo to laiko jie su šiuo nebebendrauja. Kaip suprato, M. nuo tada laiko pyktį ant V. Š.. 2022 m. vasario 22 d. ji atsimena gerai. Nuo pat ryto M. su jos broliu T. Ž. dirbo pas mamą – vežė metalą. Ji paskambino ir suprato, kad M. geria alkoholį. Ji nuėjo ir jį pasiėmė iš ten. M. nenorėjo eiti, todėl ji pasiėmė medinį sniego kastuvą ir juo pagrasino jam suduoti. Tada M. sutiko eiti į namus. Kastuvu ji tik užsimojo, tačiau nesudavė. Mama už darbą davė 30 eurų. 20 eurų pasiėmė ji, o 10 eurų liko M., kuris pasakęs, kad eina parūkyti, pabėgo, kaip vėliau sužinojo, pas V. Š. gerti alkoholio. Jis iš namų išėjo apie 17 val. 20.34 val. jai pavyko prisiskambinti M., kuris pasakė, kad pareina namo. Jai taip pat skambino T., kuris, kaip ji suprato, gėrė pas V. Š. kartu su M.. Šis jai parašė žinutę, kurią prideda prie bylos, kad M. sumušė V. Š., nes M. šį puolė. Po to ji paskambino T., kuris papasakojo, kad V. Š. M. vos neužmušė, nes M. šį puolė. Apie 20.45 val. M. iki namų parvedė jos jaunesnysis brolis T.. M. buvo sumuštas, tai yra akis buvo kruvina, susidarė įspūdis, kad tą akį kažkas bandė išlupti. Akis visa buvo kruvina, ištinusi, jis negalėjo atsimerkti. Be to, M. megztinio kapišonas buvo sudraskytas taip, lyg kažkas būtų sugriebęs už jo ir bandęs griauti M. ant žemės. M. papasakojo, kad jis norėjo išaiškinti su V. Š. dėl parašytos žinutės, kurioje pastarasis prašo atiduoti skolą natūra. V. Š. pasakė, kad užmuš M. už tai. M. pasakė: „davai, ką tu man padarysi“. Š. jį puolė, prispaudė su rankomis galvą ir kišo pirštą po akimi. M. pavyko išsisukti, tada V. Š. griebė jį už megztinio kapišono ir pargriovė ant žemės bei užkišo pirštą už voko ir bandė išlupti akį lauk. M. pasakojo, kad po to iš virtuvės atbėgo T. ir juos išskyrė. M. sakė, kad T. įvykio nematė, nes jie mušėsi koridoriuje. M. buvo streso būsenoje. Dar sakė, kad V. Š. iš pradžių spyrė į klyną, o paskui bandė išlupti akį. Prie akies matėsi subraižymai nuo nagų (1 t., b. l. 59–61, 64).
8. Liudytoja R. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į teismą iškviesta liudyti dėl to, jog šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Apklausė liudytojus T. Ž., T. Ž. ir N. Ž.. T. Ž. byloje paaiškėjo tyrimo pabaigoje, kai N. Ž. pasakė, kad yra liudytojas, kuris jos sužalotą sugyventinį palydėjo į namus ir, kad gali žinoti tam tikras įvykio aplinkybes. N. Ž. davė T. Ž. telefono numerį. Suderino apklausą, kurios metu T. Ž. buvo apklaustas. Iki apklausos momento jai buvo keista, kad nei vienas liudytojas T. Ž. neminėjo, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis nenorėjo dalyvauti procese. Apklausa įvyko įprasta tvarka. T. Ž. buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą. Jam išaiškintos teisės. Apklausos pabaigoje jis pasakė, kad nenori dalyvauti, tačiau ji jam paaiškino, kad yra jo pareiga ir jis negali atsisakyti duoti parodymų. Vis dėlto T. parodymus davė. Ji juos užrašė. Protokolas buvo perskaitytas garsiai, ištaisyti netikslumai, po to pateiktas pasirašyti. Po protokolu jis pasirašė, kad „perskaičiau, surašyta teisingai“. Taip pat po protokolu pasirašyta, kad jokių pastabų neturėjo. Nekilo abejonių dėl jo parodymų patikimumo, tikslumo. Tik buvo keista, kodėl kiti liudytojai neminėjo, kad T. buvo įvykio vietoje. Tačiau vėliau jis paaiškino, kodėl jo neminėjo. Į klausimus, kuriuos ji uždavė, jis atsakė ir ji įsitikino, kad jis ten buvo. Jai nekilo jokių abejonių, kurios sukeltų įtarimų. Aiškinosi aplinkybes dėl įrankio bei užduodavo jam patikslinančius klausimus, jeigu jis pasakodavo abstrakčiai. Jeigu nurodo frazes, tai konkrečiai rašo tai, ką žmogus pasakė, tai yra, ne pasakojamąja kalba, o konkrečiai nurodo pasakytus žodžius. Jeigu yra kabutės ir dvitaškis, tai vadinasi užrašė pažodžiui asmens pasakytus žodžius. T. parodymus davė geranoriškai. Jam nereikėjo pagalvoti atsakant apie tam tikras aplinkybes. Iki apklausos ji manė, kad T. Ž. įvykio vietoje nebuvo, tačiau po apklausos tos abejonės dingo. T. Ž. yra kaltinamojo pusėje ir jo parodymai skyrėsi nuo nukentėjusiojo parodymų. Parodymų patikrinimą vietoje darė ji. Yra filmuota medžiaga, kuri yra daroma, kad nekiltų kažkokių klausimų.
9. Liudytojas Erikas Savickas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba reagavimo skyriuje vyresniuoju tyrėju. Nežino, dėl kokių aplinkybių yra pakviestas į teismą liudyti. M. P. ir V. Š. nesusieja su kažkokiu įvykiu. Taip pat nežino, koks įvykis tiriamas šioje byloje. Neprisimena adreso (duomenys neskelbtini). Jeigu gerai prisimena, tuo adresu įvyko muštynės. Pamainos vyresniojo nurodymu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kadangi nebuvo atlikta įvykio vietos apžiūra, tai buvo nusiųstas apžiūrėti patalpą, kad viską užfiksuotų. Jeigu gerai prisimena, į įvykio vietą vyko su nukentėjusiuoju, kurio vardo ir pavardės neprisimena. Nukentėjusįjį pasiėmė iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškime buvo nurodytas netikslus įvykio vietos adresas, tai nukentėjusiojo buvo paprašyta parodyti, kaip išoriškai atrodo namas. Pats nukentėjusysis į įvykio vietą nėjo. Atvykus į įvykio vietą, namo duris atidarė kaimynas. Kaip suprato, tame name gyvena ne vienas žmogus. Kaimynas nurodė adresą, kuriuo ir vyko konfliktas, tai yra, parodė buto duris, kurias atidarė asmuo, kontaktavęs su nukentėjusiuoju. Duris atidaręs asmuo nurodė, kad įvyko grumtynės, kad daugiau nieko ir nebuvo, pačių įvykio aplinkybių nedetalizavo. Jeigu neklysta, nukentėjusysis minėjo, kad grumtynės įvyko dėl merginos, kad iš pradžių įvyko žodinis konfliktas, o paskui koridoriuje įvyko grumtynės. Pats įtariamasis nurodė vietą, kurioje ir vyko grumtynės. Jis atliko įvykio vietos apžiūrą, ją užfiksavo. Pats žmogus, kuris gyveno tame name, nurodė, kad nieko blogo čia nebuvo. Neprisimena, ar įtariamasis minėjo, kad už kažko užkliuvo, kad nugriuvo. Nei nukentėjusysis, nei įtariamasis neminėjo, kaip buvo sužalotas nukentėjusysis. Jam tik įtariamasis paaiškino, kad susigrūmė ir abu nugriuvo ant žemės. Prieš einant į įvykio vietą atlikti įvykio vietos apžiūros nukentėjusiojo buvo paklausta, kur viskas įvyko. Nukentėjusysis paaiškino, kad visas veiksmas vyko koridoriuje tik išėjus iš virtuvės. Įvykio vietoje įtariamasis lygiai tą patį nurodė. Sutapo tiek nukentėjusiojo, tiek įtariamojo paaiškinimai dėl įvykio vietos. Tarnybiniame automobilyje nukentėjusiojo paklausė „kas čia įvyko, kur įvyko ir kaip įvyko?“. Jis paaiškino, kad sukonfliktavo su žmogumi, pas kurį buvo atėjęs vartoti alkoholio, kad dėl merginos susigrūmė ir, kad abu buvo nukritę ant žemės. Nukentėjusysis nedetalizavo, kokius įtariamasis jo atžvilgiu atliko veiksmus. Jeigu parodymai būtų prieštaravę, tai neatitiktų įvykio vietos. Visus savo paaiškinimus nukentėjusysis parašė pareiškime. Jei gerai prisimena, nukentėjusysis lyg ir minėjo, kad jam skauda akį.
10. Liudytoja A. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog žino, dėl ko yra pakviesta į teismą liudyti. V. Š. pažįsta 25 metus. Jos santykiai su M. P. pašliję. Įvykio datos neprisimena, sūnus T. Ž. ir M. P. vežė metalą garaže, paskui jiedu gėrė, atėjo jos dukra N. Ž., ši sudavė už gėrimą iš rankos į M. P. veidą, į kairę veido pusę, į žandą. M. P. dar kažką pasakė, tai N. Ž. jam davė į nugarą su nedidele lopeta, su kuria jos dalimi, neprisimena. Ant M. P. veido sužalojimų iškart nesimatė. Vėliau tik, apie 19–20 valandą, pamatė, kad akies apatinis vokas paraudęs, kraujo nebuvo. Tai buvo ties (duomenys neskelbtini), lauke, kai pamatė M. P. girtą šūkaujant ant gatvės, jis V. Š. sakė: „aš tave užmušiu“, grasino: „brolį pakviesiu“. Tuo metu V. Š. stovėjo prie savo namų durų. Iš V. Š. namų išėjo T. Ž.. M. P. jai sakė, kad V. Š. jį primušė. Nesakė, kokius veiksmus atliko, kaip primušė. Ji liepė eiti į namus. T. Ž. M. P. nuvedė namo į (duomenys neskelbtini) g., o ji nuėjo pas V. Š.. T. Ž. pasakė, kad pats M. P. užkliuvo už sulankstyto kilimo, kai V. Š. sakė eiti namo, nuėjęs atidarė duris, o M. P. tuo tarpu eidamas užkliuvo už kilimo bei pargriuvo. Ji netiki, kad V. Š. sumušė M. P.. M. P. ne pirmą kartą apvirsta prisigėręs, mušasi, pats kabinėjasi prie visų, rankas yra pakėlęs ir prieš jos sūnų T. Ž.. Kartais parke prigerdavo ir užmigdavo. Su savo sūnum T. Ž. ji mažai bendrauja. Kaip atrodė tą vakarą M. P., ką buvo apsirengęs, neprisimena – nei kruvinas, nei suplyšęs. Ji prašė dukters atsiimti parodymus. M. P. visada išgėręs, vaikai matydavo gulintį ant žemės tėvą. M. P. jai nesakė, dėl ko įvyko konfliktas, sakė neprisimenu. M. P. po gėrimų, kitą dieną, neatsimena buvusių įvykių.
11. Specialistas Henrikas Daujotas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas. Žino, dėl kokių aplinkybių yra iškviestas į teismą liudyti. 2022 m. kovo 1 d. jis atliko M. P. apžiūrą. Turėjo užduotį, surašytą tyrėjo A. J.. Apžiūros metu M. P. buvo nustatyta dešinės akies obuolio odenoje kraujosruva. Be to, kadangi asmuo nurodė, jog lankėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje – buvo užsakyta kortelė, kuri buvo gauta 2022 m. kovo 14 d. Iš kortelės buvo surašyti duomenys bei apžiūros metu įvertintas sužalojimas. Medicininiuose dokumentuos buvo nustatyti sužalojimai: kraujosruva dešinės akies obuolio odenoje, odos nubrozdinimai dešinėje kaktos ir skruosto srityse. Nukentėjusiajam atvykus nubrozdinimų jis pats nematė, nes nuo įvykio buvo praėję nemažai laiko. Išvadoje buvo pateikta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y., 2022 m. vasario 22 d. Tikėtina, kad kraujosruva dešinės akies obuolio odenoje padaryta dėl tiesioginio trauminio poveikio kietu buku daiktu. Odos nubrozdinimai dešinėje veido pusėje galėjo būti padaryti tiek dėl tiesioginių trauminių poveikių kietais bukais daiktais, tiek griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau trijų trauminių poveikių. Visi tie sužalojimai tiek bendrai, tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2022 m. balandžio 12 d. dar buvo parašyta papildoma specialisto išvada, nes buvo gauta papildoma užduotis. Buvo pateiktas DVD diskas su vaizdo įrašais ir plačiai aprašytos aplinkybės: nukentėjusiojo parodymai, liudytojo T. Ž. ir įtariamojo V. Š. parodymai. Atsižvelgiant į papildomai pateiktus duomenis vėl buvo surašyta išvada, kad tikėtina, jog kraujosruva M. P. dešinės akies obuolio odenoje, nubrozdinimai dešinėje kaktos ir skruosto srityse, akyje galėjo būti padaryti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, t. y., kad nubrozdinimai atsirado jam nugriuvus, kai buvo perverstas, ir kontaktuojant kietais bukais paviršiais, o kraujosruva dešinės akies odenoje galimai įtariamajam paveikus nukentėjusiojo dešinę akį. Išvados 2, 3 punktas – atsižvelgus į papildomai pateiktus liudytojo T. Ž. ir įtariamojo V. Š. parodymus, negalima atmesti tikimybės, kad M. P. kraujosruva dešinės akies obuolio odenoje, odos nubrozdinimai dešinėje kaktos ir skruosto srityse galėjo gautis vienmomentiškai, griūvant užkliuvus už kilimo ir dešine veido sritimi kontaktuojant su kietais bukais ribotais paviršiais. Įrankiai, kurie paminėti medžiagoje, galėtų būti laikomi kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais. Kalbant apie siaurapjūklį pats įrankio korpusas galėtų būti laikomas kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu. Jei kalbama apie pjaunančiosios dalies viršų, tai vis tiek yra kietas bukas riboto paviršiaus. Apatinė dalis būtų jau kaip pjaunamoji dalis. Tvirtina abi pateiktas išvadas. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti pagal nukentėjusiojo parodymus, bet pateikus papildomus duomenis negalima atmesti tikimybės, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir kitu būdu. Akis galėjo būti pažeista bet kokia įrankio dalimi. Ta dalis, kuri yra pjaunančioji, abejotina, kad nulūžtų dėl kontakto su akimi. Jeigu kontaktas būtų buvęs su ta įrankio dalimi, tai akiai būtų padaryti rimtesni sužalojimai. Siaurapjūklio metalinė dalis galėjo nulūžti priklausomai nuo to, kokioje padėtyje pats įrankis buvo paguldytas, tačiau tikrai jis nenulūžo kontaktuojant su akimi.
12. 2022 m. vasario 26 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu buvo apžiūrėtas trijų aukštų gyvenamasis namas. Matoma, kad pastatas turi medines garažo duris ir šalia jų esančias pagrindines pastato duris, kurios yra taip pat medinės. Atidarius pagrindines duris, pastato viduje, iš karto pasukus į kairę pusę, priešais matomi laiptai į aukštesnį pastato aukštą. Užlipus laiptais, kairėje pusėje yra rudos spalvos medinės durys, pro kurias patenkama į buto koridorių. Kairėje pusėje yra didelė rudos spalvos medinė spinta. Už spintos kairėje pusėje matomos atidarytos kito kambario durys, per kurias galima patekti į buto miegamąjį kambarį. Toliau kairėje pusėje yra atidarytos durys, per kurias galima patekti į virtuvės kambarį. Priešais yra pečius, prie kurio sudėtos malkos. Šiek tiek dešiniau, prie pečiaus, matomos uždarytos baltos spalvos durys. Dešinėje pusėje matoma ištempta virvė per visą koridoriaus ilgį ir ant jos sudėti skalbiniai. Dešinėje pusėje prie buto durų matoma pradėta statyti identiška spinta, kuri yra kairėje pusėje. Koridoriaus viduryje yra paklotas kilimas, kuris perlenktas per pusę. Įvykio vietoje jokių tyrimui reikšmingų objektų ar detalių nėra. Apžiūros metu fotografuota, niekas nepaimta. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo sudarytos fotolentelės fotonuotraukose Nr. 7–9 matyti ant grindų koridoriaus kairėje prie spintos kampo gulintys įrankiai (1 t., b. l. 12–22).
13. Iš 2022 m. kovo 22 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo atlikta policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų apžiūra. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad 2022 m. vasario 26 d. 14:54:40 val. policijos pareigūnai stovi lauke prie namo, o pro duris išeina vyras, apie 50–60 metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo. Policijos pareigūnas paklausia vyro, ar buvo susimušęs su M.. Vyras sako: „ką, nežinau“ ir veda policijos pareigūnus į namo vidų, kyla laiptais į viršų iki medinių durų. Vyras atidaro neužrakintas duris. Buto viduje yra dar vienas apie 50 metų amžiaus vyras, aukšto ūgio, vidutinio sudėjimo. Policijos pareigūnas klausia: „ar čia buvo muštynės su M.?“. Vyras, atpažįstamas kaip V. Š., sako: „muštynių nebuvo, susipykimas buvo“. Policijos pareigūnas klausia: „kas čia buvo, galit papasakot?“. V. Š. sako: „kas čia buvo, apsivertėm čia, girti būdami ir viskas“. Policijos pareigūnas prašo leisti nufotografuoti. V. Š. leidžia. Policijos pareigūnas atlieka įvykio vietos apžiūrą. V. Š. sako: „ne, čia už kilimo užkliuvom abudu, čia daugiau nieko nebuvo“. V. Š. sako: „jis buvo susipykę su savo drauge ir atlėkė pas mane, atėjo žmogus pagėręs, susipyko su drauge ta, atsinešė alaus, paskambino tai draugei, pasakė, kad jai, kad nebeįleis į namus, žinai, stresas, čia nieko nebuvo, muštynių tai nebuvo; išvedžiau aš jį į lauką, kame čia reikalas?“. Policijos pareigūnas sako: „nu, jis turi pretenzijų“. V. Š. klausia: „ant ko?“. Policijos pareigūnas sako: „ant tavęs“. V. Š. sako: „artistas“ (1 t., b. l. 28–30).
14. 2022 m. balandžio 4 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti nukentėjusiojo M. P. parodymai, susiejant juos su aplinkybėmis įvykio vietoje. M. P. parodė bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kokia tvarka jie trise sėdėjo virtuvėje. Jis parodė, kaip pirmas į koridorių išėjo V. Š., o jis ėjo šiam iš paskos, o T. liko sėdėti savo vietoje. M. P. parodė, kaip V. Š. jam vieną kartą spyrė į tarpukojį, tačiau nepataikė, nes jis rankomis pagavo šio koją. M. P. paskui rodo, kaip jis norėjo praeiti pro V. Š., kai šis griebė jam už kapišono ir šį suplėšė. Paskui M. P. rodo, kaip V. Š. jį pargriovė ant nugaros ir užgulęs bei iš priekio kaire ranka apkabinęs kaklą, dešinės rankos pirštu spaudė jo dešinę akį. Po to į koridorių atėjo T.. Tuomet V. Š. paleido jį. Parodymų patikrinimo vietoje metu darytas vaizdo įrašas (1 t., b. l. 48–50).
15. Liudytojos N. Ž. apklausos metu pateiktame susirašinėjime su asmeniu, įvardintu „Š.“, tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), užfiksuota žinutė iš šio asmens su tekstu: „Tugalvoji Kat Tavo Motina Reikalinga Man Tu Trauki Perguletum Galetum Cebuti Jei Tik M. Nezinotu“ (1 t., b. l. 62).
16. Liudytojos N. Ž. apklausos metu pateiktame susirašinėjime su T. Ž. 2022 m. vasario 22 d. 20.20 val. iš šio asmens užfiksuotos dvi trumposios žinutės: „Vos M. nepalaide“, „Pats užsišoko“ (1 t., b. l. 63).
17. 2022 m. balandžio 4 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti liudytojo T. Ž. parodymai, kuriuos jis susiejo su aplinkybėmis įvykio vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis virtuvėje parodė, kokia tvarka prie stalo sėdėjo visi trys: M. P. sėdėjo priešais V. Š., o jis stalo gale, prie televizoriaus. Jis parodė, kaip pro duris išėjo V. Š., o po kelių minučių šiam iš paskos išėjo M. P.. T. Ž. parodė, kaip, išgirdęs kritimo garsą, atėjo į koridorių, kur pamatė veidu ant kilimo gulintį, ant pilvo, M. P., kurio galva buvo ties juodos spalvos įrankiu, kurio pjūklelio galas buvo nulaužtas. T. Ž. parodė, kaip pakėlė M. P., paklausė, ar šis gali paeiti, ir paleido. Po to jis parodė, kad grįžo į virtuvę. T. Ž. nurodė, kad koridoriuje tuo metu V. Š. nebuvo. Tuo metu buvo atidarytos durys į laiptinę. Parodymų patikrinimo vietoje metu buvo darytas vaizdo įrašas (1 t., b. l. 72–74).
18. 2022 m. vasario 26 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, jog, gavus M. P. sutikimą, buvo atlikta M. P. galvos apžiūra. Užfiksuota, kad M. P. dešinėje akyje matoma kraujosruva, o ant akies voko, virš antakio, ir ant dešinio skruostikaulio matomi apibraižymai. Už jo dešinės ausies, ant kremzlės, matomas įbrėžimas. Daugiau vizualių sužalojimų ant kūno nestebima. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 81–90).
19. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 278/2022(04) konstatuota, kad M. P. nustatyti sužalojimai: kraujosruva dešinės akies obuolio odenoje, odos nubrozdinimai dešinėje kaktos ir skruosto srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Tikėtina, kad kraujosruva dešinės akies obuolio odenoje padaryta dėl tiesioginio trauminio poveikio kietu buku daiktu. Odos nubrozdinimai dešinėje veido pusėje galėjo būti padaryti tiek dėl tiesioginių trauminių poveikių kietais bukais daiktais, tiek griuviminės traumos metu, kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau trijų trauminių poveikių. M. P. nustatyti sužalojimai bendrai, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, jog medicininių dokumentų duomenimis M. P. į (duomenys neskelbtini) ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrių atvyko 2022 m. vasario 23 d. 10.51 val. (1 t., b. l. 97).
20. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 450/2022(04) konstatuota, jog tikėtina, kad M. P. kraujosruva dešinės akies obuolio odenoje, odos nubrozdinimai dešinėje kaktos ir skruosto srityje galėjo būti padaryti jo nurodytomis aplinkybėmis: odos nubrozdinimas dešinėje kaktos ir skruosto srityse patyrus nugriuvus, kai buvo perverstas, bei kontaktuojant su kietais bukais paviršiais, o kraujosruvą dešinės akies obuolio odenoje padarius, įtariamajam pirštu paveikus jo dešinę akį. Atsižvelgus į papildomai pateiktus liudytojo T. Ž. ir įtariamojo V. Š. parodymus, negalima atmesti tikimybės, kad M. P. kraujosruva dešinės akies obuolio odenoje, odos nubrozdinimai dešinės kaktos ir skruosto srityse galėjo gautis vienmomentiškai, griūnant užkliuvus už kilimo ir dešine veido sritimi kontaktuojant su kietais bukais paviršiais (galimai įrankiais) (1 t., b. l. 103–104).
21. Akistatos protokole užfiksuota 2022 m. kovo 30 d. akistata tarp nukentėjusiojo M. P. ir įtariamojo V. Š., kurios metu M. P. parodė, kad pieš tai vyko žodinis konfliktas dėl to, kad V. pasiūlė jo sugyventinei permiegoti su juo už skolą. Jis jau norėjo išeiti iš V. namų, kai šiam pasakė: „ar tu turi proto, tai tas pats, kaip miegoti su savo dukra, tau 50 metų, o jai 24 metai“. Tada V. spyrė jam į tarpkojį, tačiau jis spėjo pagauti šiam už kojos ir šį nuo savęs atsistūmė. Tada jis apsisuko ir ėjo link durų, kai pajuto, kaip iš už nugaros V. sugriebė jį už bliuzono gobtuvo, jį pervertė ant žemės ir, kaire ranka apkabinęs jo kaklą, dešinės rankos pirštu dūrė jam į akį ir stipriai ėmė ją spausti, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Sužalojimai buvo matyti iš karto, tai yra akis baisiai ašarojo, akies baltymas buvo kruvinas, akis pradėjo tinti, bet kraujas nebėgo. Įvykį matė T., bet tik ne nuo pradžių, nes šis atėjo, kai V. jam spaudė akį. Tai šis turėjo matyti. Iš pradžių T. stovėjo, o, kai jis pradėjo šaukti iš skausmo, tada išskyrė. Jis matė tas stakles, kurios buvo padėtos prie lauko durų, bet pats konfliktas vyko kitame koridoriaus gale, prie durų į virtuvę. Jis niekaip negalėjo susižaloti į šias stakles. Jį sumušė V. Š.. Tuo tarpu V. Š. su M. P. parodymais nesutiko, kad šį sumušė, jis šio nelietė. Nebuvo jokio pokalbio apie tai, kad jis siūlė šio sugyventinei su juo permiegoti. Jis šiam pasakė, kad jis yra valkata, niekuo nesirūpina, kad eitų lauk iš jo namų. M. susižalojo pats. Tuo metu jis buvo prie lauko durų, kurių nuėjo atrakinti. Jis atrakino duris ir išgirdo, kaip kažkas nukrito. Grįžęs į butą, koridoriuje jis pamatė, kaip T. kelia M. nuo grindų. Koridoriuje buvo susuktas kilimas, už kurio, greičiausiai, šis užkliuvo ir nukrito. Ten buvo staklės, tai šis galėjo akį trenkti į staklių kampą. Šiuo metu tų staklių jis nebeturi, nes buvo trumpam pasiskolinęs, tačiau, kai buvo atvažiavę patruliai, jas nufotografavo. Ant nukentėjusiojo kūno nebuvo jokio įbrėžimo, nebuvo jokio kraujo. Jis nepastebėjo sužalojimų, kuriuos nurodė nukentėjusysis. Staklės buvo padėtos prie virtuvės durų, kur jas nufotografavo policijos pareigūnai (1 t., b. l. 189–192).
22. Iš 2022 m. balandžio 4 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog įtariamasis V. Š. davė savo parodymus apie įvykio aplinkybes ir jas susiejo su įvykio vieta adresu: (duomenys neskelbtini). V. Š. parodė vietas virtuvėje prie stalo, kur sėdėjo jis, M. P. ir T. Ž.. Jis parodė, kaip po žodinio konflikto su M. P. jis nuėjo į laiptinę, kur atrakino duris, o grįžęs atgal, laiptinės laiptų apačioje išgirdo kritimo garsą. Kai įėjo į butą, prie virtuvės durų pamatė stovinčius T. Ž., kuris dešinėje pusėje prilaikė M. P.. Po to M. P. išėjo iš buto. Parodymų patikrinimo vietoje metu buvo darytas vaizdo įrašas (1 t., b. l. 194–196).
23. Iš liudytojos N. Ž. pateiktų žinučių, kuriomis ji nurodė bendravusi su savo motina A. Ž., matyti, kad A. Ž. prašo atsiimti parodymus prieš V. Š., nesodinti jo ir to siekdama grasina (1 t., b. l. 91–96).
Motyvuojamoji dalis
24. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 str. 2 d. 2 p.), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 str. 3 d.).
25. Įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytais proceso veiksmais. Teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, ir juos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 1–5 d.). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
26. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama V. Š. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.
27. Kaltinamasis V. Š. teisme kaltės nepripažino, teigė, jog M. P. atžvilgiu jis jokių veiksmų neatliko. Parodė, jog įvykio vakarą, kartu su T. Ž. pas jį į namus atvykęs neblaivus M. P. pradėjo jam priekaištauti dėl SMS žinutės šio draugei N. Ž., agresyviai šūkauti, kad atvažiuos su broliais, grasinti, vadinti jį įžeidžiančiais žodžiais bei keiktis. Jis pareikalavo M. P., kad netriukšmautų ir eitų lauk, o pats išėjo atrakinti laiptinės durų, nematė, kad šis būtų ėjęs jam iš paskos. Būdamas laiptinėje, jis išgirdo kritimo garsą. Grįžęs pamatė, kaip koridoriuje T. Ž. padeda atsikelti nuo žemės M. P., kuris pargriuvo užkliuvęs už koridoriuje suvynioto kilimo. Be to, M. P. buvo labai girtas, sunkiai pastovėjo ant kojų. Mano, jog M. P. susižalojo atsitrenkęs į medžio pjovimo įrankį, buvusį koridoriaus kairėje pusėje prie spintos. Galėjo ir M. P. draugė N. Ž. sužaloti šiam veidą ankstesnio įvykio tą dieną metu. Fiziškai su M. P. jis nebuvo susikibęs ir neprisimena, kad policijos pareigūnams būtų taip sakęs, be to, policijos pareigūnas tiksliai neprisiminė, ką jis sakė (Nuosprendžio 2 punktas).
28. Pažymėtina, jog siekiant nustatyti tiesą byloje, vertintini ne tik kaltinamojo V. Š. parodymai teisme, tačiau ir ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti jo paties paaiškinimai apie įvykį. Įvykio vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūros metu 2022 m. vasario 26 d. policijos pareigūnų nešiojamų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašuose užfiksuota, kaip V. Š., policijos pareigūno paklaustas kas čia įvyko, sako: „apsivertėm čia, girti būdami“, „už kilimo užkliuvom abudu“, nurodė, kad susipyko, nes M. P. buvo strese, kadangi susipyko su drauge, kad nebeįleis į namus (Nuosprendžio 13 punktas). Tuo tarpu apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 28 d., V. Š. nurodė, kad jam paklausus apie vestuves, M. „patriko“ ir pradėjo šaukti, keiktis, kad „nebesiženys“. Jis liepė eiti lauk. Jis nuėjo į apačią, kai išgirdo, kaip kažkas bute bumbtelėjo. Atėjęs jis pamatė, kad koridoriuje-hole nuo žemės keliasi M., kuris užkliuvo už suvynioto kilimo, nes jis namuose darosi remontus. T. tuo metu buvo virtuvėje. M. nukrito ant jo įrankių, kurie buvo sudėti ant žemės koridoriuje (Nuosprendžio 2.1 punktas). Išklausęs nukentėjusiojo paaiškinimus apie įvykį 2022 m. kovo 30 d. akistatos metu, V. Š. su M. P. parodymais nesutiko, kad šį sumušė, teigė jog jis šio nelietė. Nebuvo jokio pokalbio apie tai, kad jis siūlė šio sugyventinei su juo permiegoti. Jis šiam pasakė, kad jis yra valkata, niekuo nesirūpina, kad eitų lauk iš jo namų. M. susižalojo pats. Tuo metu jis buvo prie lauko durų, kurių nuėjo atrakinti. Jis atrakino duris ir išgirdo, kaip kažkas nukrito. Grįžęs į butą, koridoriuje jis pamatė, kaip T. kelia M. nuo grindų. Koridoriuje buvo susuktas kilimas, už kurio, greičiausiai, šis užkliuvo ir nukrito. Ten buvo staklės, tai šis galėjo akį trenkti į staklių kampą (Nuosprendžio 21 punktas).
29. Pažymėtina, jog pačius pirminius V. Š. parodymus apie įvykį teismas vertina remdamasis policijos pareigūnų nešiojamomis kūno kameromis užfiksuotais vaizdo ir garso įrašais, o ne policijos pareigūnų apklausomis teisme, kadangi įrašai yra objektyvus duomuo, be to, apklausti teisme policijos pareigūnai nurodė, jog dėl praėjusio ilgo laiko ir įvykių, atliekant pareigas, gausos, tikslių aplinkybių jie neprisimena.
30. Iš aptartų duomenų matyti, jog V. Š. paaiškinimai apie įvykį viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, o kito, tiek apie įvykio kilimo priežastis, tiek apie patį įvykį – nuo pirminių, kurių metu nurodė, kad abu su M. P. griuvo užkliuvę už kilimo, iki vėlesnių, kurių metu nurodė, jog, išgirdęs kritimo garsą, grįžęs į koridorių pamatė besikeliantį M. P., o T. Ž. šalia jo nebuvo (buvo virtuvėje) ir galiausiai, kai teigė, jog grįžęs į koridorių pamatė T. Ž., padedantį atsikelti nuo žemės M. P.. Teismas sprendžia, jog šiuos tarpusavyje prieštaringus kaltinamojo V. Š. parodymus paneigia nukentėjusiojo M. P. nuoseklūs parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme bei kiti byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti duomenys.
31. Pareiškimo pateikimo policijos įstaigai metu apklaustas M. P. apie įvykį parodė, kad, išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui dėl V. Š. pasiūlymo jo sugyventinei N. Ž. už skolą jai pergulėti su šiuo, V. Š. spyrė jam į tarpkojį, tačiau jis spėjo pagauti šiam už kojos ir šį nuo savęs atsistūmė. Nustūmus šio koją ir šį, jis apsisuko ir ėjo link durų ir tada pajuto, kaip pribėgęs V. iš už nugaros sugriebė jam už bliuzono gobtuvo, jį pervertė ant žemės ir, kaire ranka apkabinęs jo kaklą, dešinės rankos pirštu dūrė jam į akį ir stipriai ėmė ją jam spausti, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas (Nuosprendžio 3.1 punktas). Savo esme analogiškus parodymus nukentėjusysis M. P. davė ikiteisminio tyrimo metu atlikto jo parodymų patikrinimo vietoje metu (Nuosprendžio 14 punktas), taip pat akistatos su V. Š. metu (Nuosprendžio 21 punktas) bei pakartojo apklaustas teisme, kai, be kita ko, paantrino, jog jis griuvo ne užkliuvęs už koridoriuje buvusio suvynioto kilimo, o dėl V. Š. veiksmų; Įrankiai buvo padėti kitame koridoriaus šone, už metro, o gal ir daugiau, nuo tos vietos, kur jis su V. Š. buvo pargriuvę ant žemės; Į įrankius jis negalėjo atsitrenkti, nes V. Š. laikė jį už kapišono ir galvos (Nuosprendžio 3 punktas). M. P. parodymus dėl V. Š. prieš jį panaudoto smurto patvirtina liudytojų T. Ž. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, N. Ž. parodymai viso proceso metu, asmens apžiūros protokolas, specialisto išvados ir paaiškinimai teisme.
32. Liudytojas T. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, apie įvykį parodė, jog tą vakarą jis su T. Ž., būdami pas V. Š., gėrė alų virtuvėje. M. P. ir V. Š. pradėjo pyktis dėl jo mamos, su kuria draugauja V. Š., ir dar dėl kažkokių smulkmenų. Jis vienas išėjo į lauką parūkyti. Būdamas lauke išgirdo, kaip garsiai M. šaukė „aaaa“. Jis užlipo į viršų ir pamatė koridoriuje prie buto lauko durų, ant grindų gulinčius, M. ir V.. T. koridoriuje nebuvo. M. gulėjo ant nugaros, o V. tuo metu ne gulėjo, o stojosi nuo grindų. Atsistojęs V. pasakė M.: „dink iš čia arba aš tave vietoj prismaugsiu“. M. jam atsakė: „bijau, bijau, tuoj apsimaunu batus ir išeinu“. Po to M., sėdėdamas ant grindų, pats apsiavė batus, pats atsistojo, ir jie kartu išėjo. Kol rengėsi, M. ir V. vis dar šaukė vienas ant kito, tai yra V. varė lauk M., o M. sakė, kad tuoj išeis. Jis neatkreipė dėmesio, ar į koridorių buvo atėjęs T.. M. buvo piktas. Dar prie V. namų, kieme, šis vis dar šaukė iš pykčio ant V., nors tas jau ir nebegirdėjo. Po to jie išėjo pas M. į namus. Einant jis pastebėjo, kad prie dešinės M. akies matosi įbrėžimai. Po to šis paklausė: „kaip atrodo mano akis“. Jis ją apžiūrėjo ir pamatė, kad dešinės akies baltymas buvo paraudęs, tai yra išsiliejęs kraujas į akies obuolį, o aplink akį pradėjo tinti. Išėjus iš V. namų, jie sutiko jo mamą A. Ž., kuri paklausė M., kas atsitiko. M. papasakojo jai, kad V. iškabino jam akį. Po to šis daug kartų kartojo tą patį, nes vis dar buvo susinervinęs. Kai grįžo, jis M. paklausė, dėl ko jis toks piktas ir dėl ko užsipuolė V.. M. pasakė, kad dėl žinutės, kurioje V. parašė, kad už skolą N. turėtų ateiti pas pastarąjį ir atidirbti. M. suprato, kad V. norėjo, kad N. su juo pergulėtų. Dėl to šis supyko. Jis M. P. ir V. Š. prašė, kad jo nekištų ir nesakytų policijai, kad jis ten buvo (Nuosprendžio 5.1 punktas).
33. Dalies savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teisme liudytojas T. Ž. išsižadėjo, teigdamas, jog įvykio vakarą jis V. Š. namo viduje nebuvo, o lydint M. P. namo jis matė ne išsiliejusį į M. P. akies obuolį kraują, o paraudusias, lyg nuo alergijos, abi M. P. akis. Aiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu parodymus jis davė paveiktas sesers N. Ž., būdamas neblaivus, todėl nurodė, kad matė, nors iš tiesų nieko nematė, bandė nupasakoti taip, kaip jam pasakojo sesuo (Nuosprendžio 5 punktas). Teismas, įvertinęs bylos medžiagos visumą, ypač atsižvelgęs į liudytojų N. Ž., A. Ž. parodymus teisme, į bylą pateiktą jų tarpusavio susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis, iš kurių matyti liudytojos A. Ž. psichologinis poveikis liudytojai N. Ž. ir jos sugyventiniui nukentėjusiajam M. P. „atsiimti kaltinimus“, šiuose liudytojo T. Ž. parodymuose teismui įžvelgia akivaizdžią tendenciją teisinti kaltinamąjį V. Š., galimai dėl ir jam liudytojos A. Ž., ar net paties kaltinamojo, poveikio arba draugiškų liudytojo T. Ž. ir jo mamos A. Ž. santykių su kaltinamuoju. Pažymėtina ir tai, kad apklausta teisme liudytoja N. Ž. nurodė, jog T. jai nurodęs, kad prašė M., jog ikiteisminiame tyrime neužsimintų apie jį bei, kad reikia išsukti V. Š. (Nuosprendžio 7 punktas). Be to, bylos medžiaga, o būtent asmens apžiūros protokolas ir specialistų išvados (Nuosprendžio 18–20 punktai) neginčytinai patvirtina M. P. dešinės akies obuolio odenoje buvusią kraujosruvą, kurią, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė matęs liudytojas T. Ž., nors teisme šiuos savo parodymus keitė. Dar daugiau, liudytoja R. P., atlikusi liudytojo T. Ž. apklausą ikiteisminio tyrimo metu, teisme parodė, jog, nors minimas liudytojas paaiškėjo tik tyrimo pabaigoje ir šis nenorėjo dalyvauti procese, o iki apklausos ji manė, kad T. Ž. įvykio vietoje nebuvo, tačiau po apklausos tos abejonės jai dingo, kadangi jam nereikėjo pagalvoti atsakant apie tam tikras aplinkybes, į užduotus klausimus jis atsakė ir ji įsitikino, kad jis ten buvo (Nuosprendžio 8 punktas). Įvertinus liudytojo T. Ž. parodymų ikiteisminio tyrimo metu turinį, jų detalumą (apie tai, kur kokie daiktai buvo, kur asmenys sėdėjo ir kt. įvykio vakaro aplinkybes), atitiktį su kitais bylos duomenimis, teismas daro išvadą, jog T. Ž. savo apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė tokias aplinkybes, kurios galėjo būti žinomos tik įvykio vakarą namo viduje buvusiam asmeniui. Aptartų duomenų pagrindu teismas kritiškai vertina liudytojo T. Ž. parodymus teisme, kurių metu, kaip minėta jis neigė dalį savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, todėl jais nesiremia, darydamas išvadas šioje byloje, o visa apimtimi remiasi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.
34. Dėl aptarto liudytojos A. Ž. akivaizdaus suinteresuotumo bylos baigtimi, kuris aiškiai atsispindi aptartame susirašinėjime, teismas nesiremia šios liudytojos parodymais byloje kaip išskirtinai šališkais, nors pačio įvykio liudytoja nematė.
35. Nukentėjusiojo M. P. parodymus byloje patvirtina ne tik aptarti liudytojo T. Ž. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, bet ir N. Ž. parodymai teisme, kurių metu ji patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog įvykio vakarą M. parėjus jo akis buvo kruvina, ištinusi, susidarė įspūdis, kad tą akį kažkas bandė išlupti; M. papasakojo, kad jis sukonfliktavo su V. Š. dėl žinutės, kurioje pastarasis prašo atiduoti skolą „natūra“, V. Š. jį puolė, iš pradžių spyrė į klyną, o paskui, prispaudęs, bandė išlupti akį (Nuosprendžio 7, 7.1 punktai). Teismas liudytojos N. Ž. parodymus vertina kaip patikimus byloje ir jais remiasi, kadangi ji parodymus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme davė būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, jos parodymus patvirtina ir kita objektyvi bylos medžiaga (asmens apžiūros protokolas, specialisto išvados).
36. Sugretinus liudytojo T. Ž. parodymus teisme su jo paties parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog jie prieštaringi tarpusavyje. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas T. Ž. teigė, jog įvykio vakarą pas V. Š. namuose buvo tik jis ir M. P. (Nuosprendžio 6.1 punktas). Tačiau apklausos teisme pradžioje teigė, jog tą vakarą pas V. Š. buvo ir T. Ž., o apie jį ikiteisminio tyrimo metu neminėjo, nes pamiršo. Perklausus, kodėl prieš jį teisme apklaustas liudytojas T. Ž. teigė, jog įvykio vakarą pas V. Š. namuose nebuvo, liudytojas T. Ž. savo parodymus priderino prie brolio paaiškinimų, nurodydamas, kad tą vakarą buvo susitikęs su broliu, tačiau šis pas V. Š. nėjo, nes išėjo į bendrabutį. Perklausus, kodėl pakeitė savo ką tik teismui duotus parodymus, liudytojas T. Ž. pripažino, jog susipainiojo (Nuosprendžio 6 punktas). Liudytojo T. Ž. parodymai byloje prieštarauja ir kitų įvykio dalyvių parodymams. Kaltinamojo V. Š. ir M. P. parodymai teisme dėl konflikto kilimo priežasties – trumposios žinutės – tarpusavyje sutampa. Tuo tarpu liudytojas T. Ž. tvirtino, kad pas V. Š. jokios kalbos apie N. ar žinutes nebuvo. Taip pat teigė, jog M. P. puolė V. Š., norėjo sučiupti už „maikės“, o jis neleido, įsikišo tarp jų ir prirėmė M. prie sienos. Nei vienas kitas įvykio dalyvis jokių panašių aplinkybių nenurodė. Teismas, vertindamas įrodymus byloje, kritiškai vertina liudytojo T. Ž. parodymus dėl jų prieštaringumo, tiek tarpusavyje, tiek ir su kita bylos medžiaga, todėl jais nesivadovauja, darydamas išvadas.
37. Teismo vertinimu, anksčiau aptartus nuoseklius, išsamius nukentėjusiojo parodymus patvirtina specialisto išvados ir specialisto H. Daujoto paaiškinimai teisme (Nuosprendžio 11, 19, 20 punktai). Nors specialistas H. Daujotas, surašydamas specialisto išvadas, pateiktas į bylą, neatmetė tikimybės, kad M. P. nustatyti sužalojimai galėjo gautis ne tik nukentėjusiojo M. P. nurodytomis aplinkybėmis, bet ir vienmomentiškai, griūnant ir dešine veido sritimi kontaktuojant su kietais bukais paviršiais (galimai įrankiais), tačiau pažymėtina, kad kaltinamojo V. Š. proceso metu nenuoseklių paaiškinimų apie įvykį nepatvirtina jokia kita objektyvi bylos medžiaga, tuo tarpu nukentėjusiojo M. P. parodymus patvirtina anksčiau aptarti liudytojo T. Ž. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos N. Ž. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji taip pat patvirtino teisme, asmens apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, todėl teismas jais nemato pagrindo abejoti ir remiasi jais visa apimtimi, o kaltinamojo V. Š. paaiškinimus apie įvykį, dėl jų prieštaringumo tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis, laiko kaltinamojo pasirinkta gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
38. Nepagrįstais pripažintini ir kaltinamojo parodymai, jog nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti dėl šio sugyventinės N. Ž. veiksmų tos pačios dienos metu anksčiau, kadangi visi įvykyje dalyvavę ar jį matę asmenys (M. P., N. Ž., T. Ž.), išskyrus A. Ž., teigė, jog M. P. į veido sritį nebuvo suduota, o A. Ž., kurios parodymai, kaip minėta anksčiau, yra akivaizdžiai tendencingi kaltinamojo naudai, nurodė, kad M. P. N. Ž. sudavė į kairę veido pusę, kai tuo tarpu visi specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai M. P. nustatyti dešinėje veido pusėje. Galiausiai pats kaltinamais V. Š., taip pat ir liudytojas T. Ž. teigė jokių sužalojimų išgertuvių pas V. Š. metu M. P. veide ir kūne nematę. Kaltinamasis V. Š. teigė, jog M. P. ir N. Ž. turi priežastį jį apkalbėti, kadangi jis policijai pranešė apie M. P. smurtą prieš vaiką. Pažymėtina, jog ikiteisminis tyrimas pagal M. P. pareiškimą pradėtas ir liudytojos N. Ž. apklausa ikiteisminio tyrimo metu atlikta dar iki V. Š. minimo pranešimo policijai. O pats kaltinamasis teisme nurodė, jog iki įvykio su M. P. susipykę nebuvo.
39. Ištirtų duomenų pagrindu, išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, jog V. Š., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, išgertuvių metu, tyčia pargriaudamas nukentėjusįjį M. P. ant grindų bei iš už nugaros ranka apkabinęs jį per kaklą, kita ranka durdamas jam pirštu į dešinę akį ir stipriai ją spausdamas, tuo padarė nukentėjusiajam M. P. nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus, kurie nukentėjusiajam konstatuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 278/2022(04), t. y. kraujosruvą dešinės akies obuolio odenoje, odos nubrozdinimus dešinėje kaktos ir skruosto srityje. Kaltinamasis V. Š. suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Ši kaltinamojo V. Š. veika pagal atsiradusius padarinius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.
40. Skirdamas V. Š. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
41. Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų apie kaltinamojo įvykio metu buvusį neblaivumą, todėl negalima spręsti, ar jis turėjo įtakos kaltinamojo veiksmams, todėl nepripažįsta, jog V. Š. atsakomybę sunkina BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta aplinkybė.
42. Kaltinamasis V. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis V. Š. anksčiau teistas 8 kartus, paskutinį kartą 2018 m. birželio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią atliko 2021 m. rugpjūčio 19 d., 7 iš jo ankstesnių teistumų yra už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, anksčiau buvo baustas administracine tvarka, dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. Š. yra linkęs daryti smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, turi klaidingus moralinius įsitikinimus, netinkamą savo elgesio suvokimą ir gyvenimo būdo vertinimą, todėl bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis įvertinus V. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebūvimą, nustatytinas didesnis nei sankcijos vidurkis. Kitos rūšies bausmė, teismo vertinimu, nepasiektų bausmės tikslų.
43. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Pažymėtina, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo konkrečiu atveju, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga.
44. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju V. Š. nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo, kadangi tokiu atveju nebūtų užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimas ir pasiekti bausmės tikslai.
45. Kaltinamajam V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., b. l. 197–200), palikti galioti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta laisvės atėmimo bausmė (BPK 139 str. 3 d.).
46. Šiaulių teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 92,79 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajam M. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 111–114). Šiaulių teritorinės ligonių kasos patirta turtinė žala pagrįsta rašytiniais įrodymais, nukentėjusiajam M. P. sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos dėl kaltinamojo V. Š. kaltais tyčiniais veiksmais padarytų sužalojimų. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys tenkintinas ir už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas 92,79 Eur priteistina iš kaltinamojo V. Š..
47. Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės 2022 m. gegužės 9 d. nutarimu, siekiant užtikrinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. Š. piniginėms lėšoms – 92,79 eurų sumai, esančioms AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas sąskaitoje, Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas sąskaitoje, Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiomis lėšomis disponuoti (1 t., b. l. 165–170). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas 2022 m. lapkričio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas, nekeičiant nutarime numatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygų, iki visiško civilinio ieškinio Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlyginimo.
48. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 vnt. CD su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, laikomas voke prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio, ir 1 vnt. CD su T. Ž., M. P. ir V. Š. parodymų patikrinimų vietoje vaizdo įrašais, laikomas prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Bausmės pradžią V. Š. skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės 2022 m. gegužės 9 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. Š. piniginėms lėšoms – 92,79 eurų sumai, esančioms AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas sąskaitoje, Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas sąskaitoje, Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiomis lėšomis disponuoti, kurio terminas buvo pratęstas 2022 m. lapkričio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlyginimo, nekeičiant nutarime numatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygų.
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą 92,79 Eur (devyniasdešimt dviejų eurų ir 79 centų) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir iš V. Š. priteisti 92,79 Eur (devyniasdešimt dvejus eurus ir 79 centus) turtinės žalos atlyginimą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. CD, esančius prie baudžiamosios bylos antrojo tomo viršelio, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.