Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-03-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-7251-592/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-26
Bylos Nr.
e2YT-7251-592/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02431-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Igoris Kasimovas
Pareiškėjas
BUAB „Trandeka“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-7251-592/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02431-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.1; 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo BUAB „Trandeka“ atstovaujančio bankroto administratoriaus UAB „Idėjų rinka“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, V. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas pareiškėjo skundas dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės 2019 m. liepos 24 d., 2019 m. spalio 3 d., 2019 m. lapkričio 25 d. patvarkymus ir įpareigoti antstolę perduoti vykdomąją bylą Nr. 0033/19/00627 bankroto bylą nagrinėjančiam teismui – Vilniaus apygardos teismui. Pareiškėjas nurodo, kad antstolė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-2178-852/2019, 2019 m. liepos 24 d. patvarkymu areštavo pareiškėjo lėšas. Pareiškėją atstovaujantis bankroto administratorius 2019 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi su skundu į antstolę, nurodydamas nesutikimo motyvus dėl antstolės priimto patvarkymo areštuoti lėšas bei prašė minėtą patvarkymą panaikinti, o jo nepanaikinus, skundą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2019 m. spalio 3 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl skundo, kuriuo nustatė 7 d. terminą trūkumams pašalinti, kitaip skundas bus laikomas nepaduotu. Nepraleidžiant nustatyto termino, patikslintas skundas antstolei buvo išsiųstas 2019 m. lapkričio 14 d. 2019 m. lapkričio 25 d. antstolė patvarkymu dėl skundo nutarė patikslintą pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą. Pareiškėjas nesutinka su minėtais antstolės patvarkymai, jo manymu, antstolė nesutikusi su jai pateiktais skundais turėjo juos persiųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kadangi antstolė to nepadarė, pareiškėjas pateikė skundą tiesiogiai teismui. Nurodo, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 17 d. yra igijęs likviduojamos įmonės statusą, taip pat yra vykdomi teismo nutartyje bei ĮBĮ įstatymo 31 ir 32 straipsniuose nustatyti įpareigojimai susiję su administratoriaus teisėmis ir pareigomis likviduoti bankrutavusią įmonę. Antstolei areštavus įmonės lėšas, bankroto administratorius neturi galimybės vykdyti bankroto procedūras. Nurodo, jog antstolė nepagrįstai ir neteisėtai didina bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas bei siekia ne ĮBĮ 36 straipsnyje nustatyta tvarka išieškoti kreditoriaus skolą. Pareiškėjo manymu, antstolė negalėjo vykdyti išieškojimo ir pareiškėjo turto vykdomosiose bylose, negalėjo priimti patvarkymų dėl išieškomos skolos išieškojimo, o patvarkymais įpareigodama pateikti informaciją, taip siekiant išieškoti skolą, antstolė viršijo savo įgaliojimus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo (ieškovas) V. G. atsiliepimu į skundą nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jo netenkinti, o skundžiamus antstolės patvarkums palikti galioti kaip teisėtus ir pagrįstus.

Antstolė atsiliepimu į skundą nesutinka su juo ir prašo jį palikti nenagrinėtą kaip pateiktą praleidus apskundimo terminus, o nusprendus, kad terminai nėra praleisti, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjo skundas buvo paliktas nenagrinėtas, nes pareiškėjas praleido absoliutų 90 dienų terminą antstolio veiksmams apskųsti. Be to, nurodo, kad pareiškėjas skunde iš esmės nepateikė antstolei duomenų ar 2019 m. liepos 24 d. antstolės patvarkymas sukėlė pareiškėjui kokias nors pasekmes. Antstolės teigimu, skundas turi būti atmestas dar ir dėl to, kad pareiškėjas iš esmės juo siekia pakeisti ar peržiūrėti įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, teigdamas, jog toks išieškojimas turi būti vykdomas ne CPK nustatyta tvarka.

Šalims apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas visiškai.

Žemesnės instancijos teismas

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0033/19/00627 medžiagos nustatyta, kad antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė 2019 m. birželio 12 d. patvarkymu priėmė vykdymui Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-2178-852/2019 dėl 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko BUAB „Trandeka“ bankroto administravimui skirtų lėšų išieškotojui V. G. (v. b. l. 2-3; 16). 2019 m. liepos 24 d. priimtas patvarkymas areštuoti lėšas, kuris pareiškėjo gautas 2019 m. rugsėjo 17 d. (v. b. l. 29-32; 34). 2019 m. rugsėjo 27 d. antstolių kontoroje gautas skundas, kuriuo pareiškėjas nesutinka su antstolės priimtu patvarkymu areštuoti lėšas ir prašo jį panaikinti, o jo nepanaikinus, skundą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (v. b . l. 35-42). Antstolė 2019 m. spalio 3 d. patvarkymu skundą grąžino pareiškėjui trūkumams pašalinti (v. b. l. 46-47). Minėtas patvarkymas pareiškėjui įteiktas 2019 m. lapkričio 7 d. (v. b. l. 54). Pareiškėjas antstolei pateikė patikslintą skundą, kuris surašytas 2019 m. lapkričio 13 d., o antstolių kontoroje gautas 2019 m. lapkričio 18 d. (v. b. l. 69-71). 2019 m. lapkričio 25 d. antstolės patvarkymu patikslintas skundas paliktas nenagrinėtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (v. b. l. 72-74).

Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Taigi antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal CPK 594 straipsnio 1 dalį antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Taigi vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (AĮ 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

CPK 510 straipsnio 5 dalies nuostatomis numatyta, jeigu skundas antstoliui paduodamas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytus terminus, antstolis vienu patvarkymu išsprendžia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Jeigu antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo nepatenkina, skundas ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas skundą padavusiam asmeniui. Antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų. Kartu su skundu dėl antstolio atsisakymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo asmuo teismui turi pateikti ir antstolio netenkintą skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus. Nusprendęs atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teismas toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

Sprendžiant klausimą dėl praleisto termino skundui paduoti, teismas konstatuoja, kad antstolė nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti. Nesutiktina su antstolės teigimu, jog skundžiamas veiksmas atliktas 2019 m. liepos 24 d., o skundas dėl jo paduotas tik 2019 m. lapkričio 18 d., t. y. praėjus 110 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo ir tuo pagrindu antstolė skundą paliko nenagrinėtą. Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas patikslintą skundą surašė 2019 m. lapkričio 13 d., o antstolių kontoroje jis gautas 2019 m. lapkričio 18 d. (registracijos data), todėl labiau tikėtina, kad patikslintas skundas paduotas nepraleidus termino skundo trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad skundo dėl 2019 m. liepos 24 d. patvarkymo areštuoti lėšas padavimo diena yra 2019 m. rugsėjo 27 d. (pirminio skundo padavimo diena), t. y. nepraleidus skundo padavimo termino.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl to, ar antstolė turėjo/turi teisę atlikti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą iš skolininko bankrutuojančios įmonės, kurios prievolė sumokėti skolą atsirado po bankroto bylos iškėlimo, ir skola pagal įsiteisėjusį ir vykdytiną teismo sprendimą priteista išieškoti iš įmonės bankroto administravimo lėšų.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami per plačiai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Išimtis iš šios taisyklės nustato ĮBĮ, pagal kurio 1 straipsnio 3 dalį, vykdant įmonės bankroto procedūras, kitų įstatymų, tarp jų ir CPK vykdymą reglamentuojančios normos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2014).

Įstatyme nurodytiems asmenims pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir teismui jį priėmus, pradeda galioti ĮBĮ įtvirtinti draudimai, susiję su bankrutuojančios įmonės finansinių prievolių vykdymu ir galimybe išieškoti skolas iš įmonei priklausančio turto. Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalimi, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.

ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies normos esmė – sustabdyti visus vykdymo veiksmus, susijusius su išieškojimu iš skolininko (įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą) turto, taip užtikrinant, kad visų skolininko, jeigu jam bus iškelta bankroto byla, kreditorių reikalavimai bus tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮBĮ 35 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369-421/2015).

Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Šioje nuostatoje įtvirtinti du draudimai: pirma, draudimas bankrutuojančiai įmonei vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, antra, draudimas išieškoti iš jos skolas; jis skirtas bankrutuojančios įmonės kreditoriams ir išieškojimą vykdantiems antstoliams. Abiejų nurodytų draudimų paskirtis – užtikrinti kreditorių lygiateisiškumą bankroto proceso metu ir apriboti kreditoriams galimybę varžytis dėl įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369-421/2015).

Pagal CPK 626 straipsnio 3 punktą antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, kai skolininkui iškeliama bankroto byla; tokiu atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011 konstatuota, kad CPK reglamentuotas vykdymo procesas yra savarankiškas nuo bankroto proceso. ĮBĮ nustatyta išbaigta, savarankiškai nuo CPK reglamentuoto vykdymo proceso funkcionuojanti bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo sistema, kurioje šio įstatymo priskiriamas funkcijas atlieka įmonės administratorius. Kreditoriaus reikalavimas dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų iš bankroto administratoriui nustatytos administravimo išlaidoms skirtos sumos turi būti tenkinamas ne CPK nustatyta vykdymo tvarka, kurią atlieka antstolis, o ĮBĮ 36 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. apmokant įsiskolinimą iš bankroto administratoriui nustatytų administravimo lėšų.

Taigi antstoliui įstatymu suteikta teisė ir nustatyta pareiga CPK įtvirtinta tvarka vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą, tačiau tais atvejais, kai skolininkė yra bankrutuojanti įmonė, jos turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo funkcijas atlieka įmonės bankroto administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka. Priteistas bylinėjimosi išlaidas iš bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriui nustatytos administravimo išlaidoms skirtos sumos apmoka bankroto administratorius. Antstolis gali priimti vykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimo iš bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų, tačiau jį priėmęs antstolis turi ne atlikti vykdymo veiksmus pats siekdamas priverstinio skolos išieškojimo, o sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą iškėlusiam teismui. Tenkinant bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus, turi būti taikomos ne CPK normos, o ĮBĮ 33–36 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad lėšų bankrutuojančioje įmonėje nebuvimas neužkerta kelio ieškovui (kreditoriui) ateityje reikšti savarankišką reikalavimą asmeniui (asmenims), dėl kurių veiksmų (neveikimo) su ieškovu nebuvo atsiskaityta laiku, t. y. tuo metu, kai įmonėje buvo priimami sprendimai dėl ieškovui priklausančio turto naudojimo. Tokiais atvejais gali būti sprendžiamas ir administratoriaus atsakomybės klausimas (ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalis). Bankrutuojanti įmonė privalo savo prievoles, reikalingas bankroto procedūroms užbaigti, vykdyti laiku ir tinkamai, o šių nevykdant – atlyginti ir kreditoriaus minimalius nuostolius, t. y. sumokėti reikalaujamas procesines palūkanas. Tokia pozicija neprieštarauja procesinių palūkanų instituto tikslui, nes skatina bankrutuojančią įmonę, atstovaujamą profesionalaus bankroto administratoriaus, laiku atsiskaityti su kreditoriais pagal kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, o to nepadarius, užtikrina kreditoriaus minimalių nuostolių kompensavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009).

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog antstolė negalėjo vykdyti išieškojimo iš BUAB „Trandeka“ turto vykdomojoje byloje, o suinteresuoto asmens (kreditoriaus) V. G. reikalavimo teisė į priteistų iš administravimui skirtų lėšų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turėjo būti įgyvendinama laikantis ĮBĮ 33–36 straipsniuose nustatytos tvarkos. Priėmęs vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų skolos išieškojimo, antstolė negalėjo priimti patvarkymo dėl šios skolos išieškojimo, o reikalavimais skolininką pateikti informaciją ir patvarkymu areštuoti lėšas, kuriais siekė išieškoti skolą, antstolė šiuos patvarkymus priėmė viršydama įgaliojimus. Todėl antstolės 2019 m. liepos 24 d. patvarkymas areštuoti lėšas naikintinas, dėl kitų ginčo patvarkymų teismas pasisakė išsprendus ginčą iš esmės, pripažindamas antstolės veiksmus neteisėtais. Antstolė įpareigotina sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0033/19/00627 ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą iškėlusiam teismui – Vilniaus apygardos teismui.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Kadangi pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų patenkintas, pareiškėjui BUAB „Trandeka“ iš antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės priteistina 630 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 ir 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 443, 510, 513 straipsniais,

nutaria:

Patenkinti pareiškėjo BUAB „Trandeka“ skundą.

Panaikinti antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės 2019 m. liepos 24 d. patvarkymą areštuoti lėšas.

Įpareigoti antstolę Nemirą Šiugždaitę-Stakeliūnę sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0033/19/00627 ir vykdomąjį dokumentą Nr. e2-2178-852/2019 persiųsti Vilniaus apygardos teismui.

Priteisti iš antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės, a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui BUAB „Trandeka“, j. a. k. 304076347, 630 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Igoris Kasimovas