Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 245 str., ir nuteistas 35 (trisdešimt penkių) parų areštu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 6 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi būdamas įpareigotas išsikelti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kaimo, (duomenys neskelbtini), ir per visą ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-49546-15 atlikimo laiką nesiartinti prie smurtą patyrusios sugyventinės V. K., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nes smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės taikomos iki bylos 01-1-49546-15 nagrinėjimo pabaigos, o nutartis vykdoma nuo jos priėmimo momento, 2015 m. rugsėjo 6 d. pasirašytinai supažindintas su nutartimi ir pasekmėmis dėl įpareigojimų nevykdymo, 2015 m. lapkričio 7 d., apie 16 val. 31 min., buvo namuose (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), kur buvo V. K., tokiu būdu jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Š. prašo paskirtą bausmę pakeisti į viešuosius darbus.

Nuteistasis skunde nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė, prašo atsižvelgti į tai, kad yra labai reikalingas V. K. – jai padeda dirbti žemės darbus, taip pat remia finansiškai.

Apygardos teismo posėdyje nuteistojo E. Š. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos teismo nustatytos faktinės nuteistajam E. Š. inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo aplinkybės, nusikalstamos veikos kvalifikacija, tačiau nuteistasis mano, jog jam yra paskirta per griežta bausmė. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

BK 54 str. reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Teisėjų kolegijos manymu, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam E. Š. bausmę, bendrųjų bausmės pagrindų, numatytų BK 54 str. 2 d., nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (vienas tyčinis baudžiamasis nusižengimas), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad E. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad baudžiamąjį nusižengimą E. Š. padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), į tai, kad nuteistasis nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, taip pat įvertino kitus E. Š. asmenį charakterizuojančius duomenis: ne kartą teistas (46–51 b. l.), nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu (59–60 b. l.), ir už BK 245 str. numatytą baudžiamąjį nusižengimą skyrė 35 paras arešto. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia bausmė yra teisinga ir ne per griežta, jos švelninimui nėra jokio teisinio pagrindo. Iš aptartų aplinkybių aišku, jog nuteistasis E. Š. savo elgesiu nesistengia įrodyti, jog siekia pasitaisyti, anksčiau taikytos valstybės prievartos priemonės (laisvės apribojimas, bausmės vykdymo atidėjimas) nebuvo veiksmingos. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pasiekti BK 41 str. numatytų tikslų, t. y. paveikti E. Š. taip, kad jis nebenusikalstų, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų, nubausti nuteistąjį, paskyrus jam švelnesnę bausmės rūšį pasiekti nepavyktų. Tai, kad E. Š., kaip jis pats nurodo apeliaciniame skunde, yra reikalingas V. K., nesudaro pakankamo pagrindo skirti kitą bausmės rūšį ar švelninti paskirtą bausmę.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, keisti skundžiamą nuosprendį, kaip prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą atmesti.