Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-02-02 · Administracinė byla Nr. eA-95-525/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-07-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-11-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. I-a instancijaSprendimas · 2021-03-02Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
  4. ApeliacijaNutartis · 2022-02-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-02
Bylos Nr.
eA-95-525/2022
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00114-2020-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdyba
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio gatvės“, „Aukštaitijos vandenys“, "Aukštaitijos vandenys", "Panevėžio gatvės"
Pareiškėjas
AB „Panevėžio stiklas“
Kategorijos
  • 9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eA-95-525/2022Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00114-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Panevėžio stiklas“ skundą atsakovams Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio gatvės“ ir „Aukštaitijos vandenys“) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Panevėžio stiklas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos (toliau – ir Valdyba) Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. kovo 4 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN 37-20 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. (3.0)-ADS-4991 „Dėl 2020-03-04 Privalomojo nurodymo Nr. PN 37-20“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjo nuomone, Privalomajame nurodyme nepagrįstai pareikštas reikalavimas jam nedelsiant nutraukti riebalais užterštų gamybinių nuotekų išleidimą į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Panevėžio gatvės“ paviršinių nuotekų tinklus ir užtikrinti, kad išleidžiamų nuotekų užterštumas neviršytų 2007 m. spalio 8 d. išduotame taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. P1-1/066 (su vėlesniais pakeitimais, po paskutinio pakeitimo – Nr. T-P.3-8/2015; toliau – ir TIPK leidimas) nustatytų sąlygų. Privalomojo nurodymo turinys neatitinka reikalavimų, nes jame apsiribota tik bendro pobūdžio nuoroda į vieną iš TIPK leidimo priedų – tarp pareiškėjo ir UAB „Panevėžio gatvės“ sudarytą 2002 m. spalio 22 d. sutartį Nr. 02K/169 (po pakeitimo – 2017 m. liepos 5 d. paviršinių nuotekų tvarkymo sutartis Nr. 26/17-105; toliau – ir Sutartis), bei į blanketinę normą – Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, kas nepaaiškina galimo pažeidimo esmės. Pareiškėjas savo veiklą vykdo pagal TIPK leidimo sąlygas, šiame leidime nėra numatytas parametras „riebalai“, taigi, nėra ribojamas riebalų kiekis nuotekose, išleidžiamose į UAB „Panevėžio gatvės“ tinklus. Atitinkamai, pareiškėjas negali būti pripažintas pažeidusiu TIPK leidimo 26 lentelėje nurodytas sąlygas, taip pat įpareigotas visiškai nutraukti riebalais užterštų gamybinių nuotekų išleidimą. Sutartyje (abejose redakcijose) taip pat nėra ir nebuvo nurodytos atskiros ribinės vertės būtent riebalų kiekiams nuotekose. Pagal Sutartį pareiškėjas privalo užtikrinti tik tai, kad riebalų koncentracija išleidžiamose nuotekose neviršytų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalies B2 sąraše nurodytos didžiausios leidžiamos koncentracijos (DLK) į gamtinę aplinką – 10 mg/l. Reglamente šis dydis išreikštas kaip metinė vidutinė vertė, o ne kaip momentinė vertė, kaip buvo užfiksuota tyrimų protokole Nr. P-107-2020-54/1. Atsakovas ginčijamuose aktuose nepagrindė, kodėl neplaninio patikrinimo metu riebalų koncentracija buvo vertinta pagal momentinę koncentraciją ir / ar kodėl pareiškėjas laikomas pažeidusiu teisės aktų reikalavimus, todėl šie aktai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Be to, pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas objektyviai negalėjo turėti duomenų apie vidutinę metinę riebalų koncentraciją nuotekose, nes paėmė tik vieną mėginį, o Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programoje pareiškėjui nesuformuluotas įpareigojimas pačiam matuoti, kontroliuoti ir fiksuoti riebalų koncentraciją išleidžiamose nuotekose.

3. Pareiškėjas teigė, kad atsakovai nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas pažeidė ne tik TIPK leidimo sąlygas, bet ir kitus aplinkos apsaugos normatyvus bei standartus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintame Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nėra nustatytos riebalų ribinės vertės. Šiuo atveju vadovautinasi minėto reglamento 18.3 papunkčiu, nukreipiančiu į Nuotekų tvarkymo reglamento 1 ir 2 priedus. Nagrinėjamu atveju nė vieno iš šių reglamentų nuostatų pažeidimas nekonstatuotas. Pareiškėjas akcentavo ir tai, kad UAB „Ekometrija“ 2020 m. balandžio 1 d. tyrimų protokole Nr. 2256 lietaus nuotekų išleistuve Nr. 250 nustatyta riebalų momentinė koncentracija – 4 mg/l, t. y. daugiau nei 3 kartus mažesnė nei nustatytoji 2020 m. vasario 18 d. tyrimų protokole Nr. P-107-2020-54/1. Kita vertus, pagal Nuotekų tvarkymo reglamento 17 punktą, maksimali momentinė arba vidutinio paros mėginio koncentracija negali viršyti vidutinės metinės didžiausios leistinos koncentracijos daugiau nei 100 proc. (šiuo atveju – 10 mg/l x 2 = 20 mg/l), todėl neplaninio patikrinimo metu nustatyta riebalų koncentracija – 15 mg/l – taip pat suderinama su teisės aktų reikalavimais.

4. Pareiškėjas pastebėjo ir tai, kad Privalomajame nurodyme jis įpareigotas nutraukti riebalais užterštų gamybinių nuotekų išleidimą, tačiau iki lietaus nuotekų išleistuvo Nr. 250 atiteka ne tik gamybinės, bet ir paviršinės nuotekos. Atsakovai neištyrė, ar užfiksuota 15 mg/l riebalų koncentracija buvo būtent dėl padidėjusios riebalų koncentracijos pareiškėjo išleidžiamose gamybinėse nuotekose, o ne dėl kitų priežasčių, juolab kad 2020 m. vasario 18 d. tyrimų protokole Nr. P-107-2020-55/1 užfiksuota riebalų koncentracija iš stiklo taros cecho nutekamųjų vandenų naftos produktų valymo įrenginių ištekančiose nuotekose buvo 8 mg/l. Mėginiai nebuvo paimti iš nuotekų, atitekančių iš nusėsdintuvo, kuriame valomos stiklo paketų gamybos ceche susidariusios gamybinės nuotekos.

Atsiliepimas

5. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

6. Departamentas apžvelgė ginčijamų aktų priėmimo aplinkybes. Pažymėjo, kad TIPK leidimo 29 lentelėje „Leidžiamų nuotekų užterštumas“ nustatyta, jog lentelė nepildoma, nes nuotekų išleidimas vykdomas pagal 2002 m. spalio 22 d. sudarytą sutartį Nr. 02K/169. Sutarties 2.1 papunktyje nustatyta, jog pareiškėjas įsipareigoja užtikrinti, kad nuleidžiamo į miesto kanalizacijos tinklus vandens užterštumas ir teršalų kiekis per metus neviršytų šių normų: suspenduotos medžiagos (SM) – 50 mg/l, BDS7 – 7 mg/l, nafta – 1 mg/l. Pagal TIPK leidimo dalies „Leidimo sąlygos“ 26 lentelę, pareiškėjo nuotekos išleidžiamos į UAB „Panevėžio gatvės“ kanalizacijos tinklus per priimtuvus Nr. 250 bei Nr. 181a, kurių vietos pažymėtos Lietaus kanalizacijos principinėje schemoje (TIPK leidimo priedas Nr. 7). Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimo skyriaus parengto tyrimų protokolo Nr. P-107-2020-54/1 duomenimis, nustatyta, jog 2020 m. vasario 4 d. kontroliniame šulinyje Nr. 250 aptiktų riebalų koncentracija buvo 15 mg/l, o tyrimų protokolo Nr. P-107-2020-55/1 duomenimis, nuotekose iš stiklo taros cecho nutekamųjų vandenų naftos produktų valymo įrenginių (gamybinės nuotekos po valymo su naftos gaudyklėmis) užfiksuota 8 mg/l riebalų. Tai rodo, kad pareiškėjas pažeidė Sutarties 2.1 papunktyje nustatytas sąlygas ir Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Departamentas pabrėžė, kad, atliekant Bendrovės neplaninį patikrinimą, dalyvavo jos atstovas aplinkosaugai J. S., kuris 2020 m. vasario 11 d. susipažino su Patikrinimo aktu ir jį pasirašė, nepateikė pastabų.

Atsiliepimas

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Panevėžio gatvės“ atsiliepime į skundą nurodė negalintis spręsti, ar Privalomajame nurodyme suformuluotas reikalavimas yra geriausias problemos techninis sprendimas, bet iš esmės palaikė pareiškėjo poziciją ir pažymėjo, jog nepalikta galimybė ieškoti kitokių būdų, siekiant išvengti riebalų problemos lietaus nuotekose.

8. UAB „Panevėžio gatvės“ teigė, kad, sprendžiant iš tyrimų rezultatų, 2020 m. vasario 4 d. paimtas paviršinių nuotekų vandens mėginys iš šulinio Nr. 250, esančio pareiškėjo teritorijoje, parodė dviejų bendrovių, t. y. pareiškėjo ir AB „Panevėžio energija“, susimaišiusių paviršinių nuotekų, išleidžiamų į UAB „Panevėžio gatvės“ paviršinių nuotekų tinklus, užterštumą nekontroliuojamu teršalu – riebalais. UAB „Panevėžio gatvės“ nurodė negalintis spręsti, kurios bendrovės vanduo lėmė 15 mg/l koncentraciją šulinyje, nes pateiktoje medžiagoje nėra AB „Panevėžio energija“ kontrolinių šulinių užterštumo riebalais matavimo rezultatų. Kadangi Nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tik maksimali metinė vienkartinė riebalų koncentracija (10 mg/l), vadovautinasi šio reglamento 17 punktu, kuriame įtvirtinta, jog maksimali momentinė arba vidutinio paros mėginio koncentracija negali viršyti vidutinės metinės didžiausios leistinos koncentracijos daugiau nei 100 proc. Laikytina, kad, į tinklus išleisdami tik 15 mg/l riebalų koncentraciją, nei pareiškėjas, nei AB „Panevėžio energija“, su kuriais abiem sudarytos sutartys dėl paviršinių nuotekų priėmimo šulinyje Nr. 250, nepažeidė su jais sudarytų sutarčių sąlygų ar teisės aktų reikalavimų. Trečiajam suinteresuotam asmeniui neaišku, kokiu pagrindu Departamentas reikalauja nulinės riebalų koncentracijos pareiškėjo išleidžiamose paviršinėse nuotekose. Akivaizdu, kad lietaus nuotekos (paviršinės nuotekos) niekada nebus distiliuotas vanduo. Dėl šios priežasties Nuotekų tvarkymo reglamente ir buvo nustatytos medžiagos, kurias reikia kontroliuoti ir kurių – ne. Šiuo atveju riebalų koncentracija nuotekose neviršija didžiausios leistinos koncentracijos (momentinės) – 20 mg/l. Atsižvelgiant į tai, šios medžiagos neturi būti kontroliuojamos ir nurodytos TIPK leidime. UAB „Panevėžio gatvės“ vertinimu, Sutarties 2017 m. liepos 5 d. redakcijoje įtrauktas naujas punktas, kad visos medžiagos, kurios patenka į paviršinių nuotekų tinklus, neviršytų Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų, atitinka TIPK leidimo sąlygas, todėl paviršinių nuotekų tvarkytojo funkcijos vykdytinos pagal šias sąlygas.

II.

9. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. kovo 2 d. sprendimu tenkino pareiškėjo AB „Panevėžio stiklas“ skundą, t. y. panaikino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos parengtą 2020 m. kovo 4 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN 37-20 ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. (3.0)-ADS-4991, taip pat tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-137-283/2021 (teisminio proceso Nr. 3-65-3-00114-2020-7) įsiteisėjimo laikinai sustabdė minėto privalomojo nurodymo galiojimą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 3 504,94 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo veikloje vadovaujasi TIPK leidimu, kuris buvo išduotas 2007 m. spalio 8 d., suteikiant jam Nr. P1-1/066. TIPK leidimas buvo koreguotas 2007 m. gruodžio 28 d., 2008 m. gruodžio 22 d., 2009 m. kovo 9 d., 2010 m. rugpjūčio 3 d., pakeistas 2014 m. kovo 6 d. ir 2015 m. gruodžio 11 d. Ginčo laikotarpiu taikomam TIPK leidimui suteiktas Nr. T-P.3-8/2015. Pareiškėjas yra pradėjęs TIPK leidimo keitimą, bet procedūros iki teismo posėdžio neužbaigtos.

11. Pagal TIPK leidimo 26 ir 28 lentelėse nustatytas sąlygas, per išleistuvą Nr. 250 yra išleidžiamos nuotekos į UAB „Panevėžio gatvės“ kanalizacijos tinklus; per išleistuvą Nr. 250 išleidžiamos pramoninės ir paviršinės nuotekos. TIPK leidimo 29 lentelė „Leidžiamų išleisti nuotekų užterštumas“ nepildyta, nuotekų išleidimas vykdomas pagal su UAB „Panevėžio gatvės“ sudarytą 2002 m. spalio 22 d. sutartį Nr. 02K-16 ir su UAB „Aukštaitijos vandenys“ sudarytą 2000 m. sausio 12 d. sutartį Nr. 1406.

12. Pagal Sutartį (2002 m. spalio 22 d. redakcija) UAB „Panevėžio gatvės“ įsipareigojo užtikrinti paviršinio ir sąlyginai švarių gamybinių vandenų priėmimą į miesto kanalizacijos tinklus ir jų nutekėjimą į atvirus vandens telkinius nuo 16,20 ha ploto (1.1 p.). Pareiškėjas įsipareigojo užtikrinti, kad išleidžiamo į miesto kanalizacijos tinklus vandens užterštumas ir teršalų kiekis neviršytų tokių normų: suspenduotos medžiagos (SM) – 50 mg/l, BDS7 – 17 mg/lO2; nafta – 1 mg/l (2.1 p.). Šios sutartimi nustatytos užterštumo ir teršalų kiekio normos perkeltos į TIPK leidimo 26 lentelę „Informacija apie nuotekų išleidimo vietą/priimtuvą (išskyrus paviršinius vandens telkinius ir žemdirbystės drėkinimo laukus), į kurį išleidžiamos nuotekos“ (išleistuvas Nr. 250).

13. Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2020 m. sausio 23 d. pavedimu Nr. BDR-359 Departamento Aplinkos kokybės kontrolės skyriui buvo pavesta nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 24 d., patikrinti kaip pareiškėjas tvarko gamybines nuotekas ir leidžia jas į paviršinį vandenį.

14. Valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai atliko pareiškėjo neplaninį patikrinimą ir jo rezultatus įformino 2020 m. sausio 29 d. patikrinimo akte Nr. PA37-20. Patikrinimo akte nurodyta, kad Bendrovėje susidaro gamybinės, paviršinės ir buitinės nuotekos; pagal TIPK leidimą, gamybinės ir paviršinės nuotekos išleidžiamos į UAB „Panevėžio gatvės“ eksploatuojamus lietaus kanalizacijos tinklus, remiantis 2002 m. spalio 22 d. sutartimi Nr. 02K-16, o buitinės nuotekos – į UAB „Aukštaitijos vandenys“ eksploatuojamus kanalizacijos tinklus, remiantis 2000 m. sausio 12 d. sutartimi Nr. 1406; stiklo apdirbimo ceche ir paketų bare stiklo šlifavimo ir stiklo ruošinių plovimo metu susidarančios gamybinės nuotekos, prieš išleidžiant į lietaus kanalizacijos tinklus, yra mechaniškai apvalomos nusėsdintuve; stiklo taros ceche aušinimo metu gamybinės nuotekos prieš išleidžiant į lietaus kanalizacijos tinklus apvalomos naftos-purvo gaudytuve; nuo Bendrovės teritorijos surinktos paviršinės nuotekos be valymo išleidžiamos į UAB „Panevėžio gatvės“ eksploatuojamus lietaus kanalizacijos tinklus.

15. Atliekant patikrinimą, Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus specialistai 2020 m. vasario 4 d. lietaus nuotekų išleistuve Nr. 250 paėmė paviršinių nuotekų mėginius; mėginių paėmimas užfiksuotas protokoluose Nr. P-110-2020-N-37 ir Nr. P-107-2020-N-81; gauti tyrimų rezultatai pateikti 2020 m. vasario 18 d. tyrimų protokoluose Nr. P-107-2020-54/1 ir Nr. P-107-2020-55/1, Teršalų normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo kontrolinėje kortelėje Nr. 4.

16. Valdyba 2020 m. kovo 4 d. parengė ginčijamą privalomąjį nurodymą Nr. PN 37-20, kuriuo pareiškėjas įpareigotas iki 2020 m. kovo 13 d. nedelsiant nutraukti riebalais užterštų gamybinių nuotekų išleidimą į UAB „Panevėžio gatvės“ paviršinių nuotekų tinklus ir užtikrinti, kad išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumas neviršytų TIPK leidime nustatytų sąlygų.

17. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, ginčijamu 2020 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. (3.0)-ADS-4991 nutarė nepakeisti Privalomojo nurodymo. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi 2017 m. liepos 5 d. sutartimi Nr. 26/17-105, kadangi šia dvišale sutartimi negalima pakeisti galiojančio TIPK leidimo sąlygų, patvirtintų tokį leidimą išduodančios kompetentingos institucijos. Minėta sutartis negali būti taikoma, kadangi ji negalėjo panaikinti 2002 m. spalio 22 d. sutarties Nr. 02K-169 ir pakeisti valstybės institucijos numatytų imperatyvių įpareigojimo laikytis TIPK leidimo sąlygų. Privalomasis nurodymas atitinka individualiam administraciniam aktui taikomus reikalavimus, jis pagrįstas objektyviais duomenimis, jame aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka.

18. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (be kita ko, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo nuostatas), teismų praktiką. Pabrėžė, kad Valdyba privalėjo Privalomąjį nurodymą pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis ir nurodyti, kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti. Privalomasis nurodymas pagrįstas faktiniais duomenimis, kad pareiškėjas su paviršinėmis nuotekomis į UAB „Panevėžio gatvės“ paviršinių nuotekų tinklus išleidžia gamybines nuotekas, kurios užterštos riebalais (nustatyta koncentracija – 15 mg/l) ir viršija BDS7 užterštumą (nustatyta koncentracija – 37 mg/lO2, normatyvas – 17 mg/O2 l). Valdyba nurodytus duomenis nustatė remdamasi Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimo skyriaus atliktų tyrimų rezultatais: iš lietaus nuotekų išleistuvo Nr. 250 paimtuose mėginiuose momentinė riebalų koncentracija buvo 15 mg/l; BDS7 momentinė koncentracija – 37+2 mg/lO2 (2020 m. vasario 18 d. tyrimų protokolas Nr. P-107-2020-54/1, Teršalų normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo kontrolinė kortelė Nr. 4). Pareiškėjas nekėlė ginčo dėl mėginių iš išleistuvo Nr. 250 paėmimo tvarkos.

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismas atkreipė dėmesį į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Panevėžio gatvės“ paaiškinimus, jog į išleistuvą Nr. 250 (originale – šulinį), iš kurio paimtus nuotekų mėginius ištyrė Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimo skyrius, patenka ir jame susimaišo dviejų ūkio subjektų, t. y. ne tik pareiškėjo, paviršinės nuotekos. UAB „Panevėžio gatvės“ manė, kad dėl šios priežasties negalima spręsti, kurio konkretaus ūkio subjekto nuotekos lėmė paimtuose mėginiuose nustatytą riebalų 15 mg/l koncentraciją. Iš esmės analogiškas aplinkybes UAB „Panevėžio gatvės“ nurodė ir 2020 m. lapkričio 9 d. pateiktame atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą dėl teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje.

20. Teismas atsižvelgė į pareiškėjo teiginius, jog į lietaus nuotekų išleistuvą Nr. 250 patenka ne tik gamybinės, bet ir paviršinės nuotekos: stiklo taros ceche susidariusios gamybinės nuotekos po išvalymo vietiniuose naftos produktų valymo įrenginiuose, kuriuose nuotekos išvalomos nuo naftos produktų; stiklo apdirbimo ceche ir paketų bare susidarančios gamybinės nuotekos (stiklo šlifavimas ir stiklo ruošinių plovimas), kurios prieš išleidžiant į lietaus kanalizacijos tinklus yra mechaniškai apvalomos vietiniame valymo įrenginyje – nusėsdintuve; nuo įmonės teritorijos surinktos paviršinės nuotekos. Nebuvo įvertinta, ar užfiksuota 15 mg/l riebalų koncentracija išleistuve Nr. 250 susidarė tik dėl padidėjusios riebalų koncentracijos pareiškėjo išleidžiamose gamybinėse nuotekose, o ne dėl kitų priežasčių. Pareiškėjo nuomone, turėjo būti nustatoma riebalų koncentracija po naftos gaudyklės, kurioje išvalomos gamybinės nuotekos iš stiklo taros cecho, bei po nusėsdintuvo, kuriame valomos stiklo paketų ceche susidariusios gamybinės nuotekos. Iš stiklo taros cecho nutekamųjų vandenų naftos produktų valymo įrenginių ištekančiose nuotekose buvusi riebalų koncentracija buvo užfiksuota Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus 2020 m. vasario 18 d. tyrimų protokole Nr. P-107-2020-55/1 – 8 mg/l, bet nuotekos, atitekančios iš nusėsdintuvo, kuriame valomos stiklo paketų gamybos ceche susidariusios gamybinės nuotekos, nebuvo tiriamos. Be to, paaiškėjus faktui, jog į išleistuvą Nr. 250 patenka ne tik pareiškėjo, bet ir kito ūkio subjekto paviršinės nuotekos, nėra pagrindo teigti, kad vien tik pareiškėjo veikloje susidarančios nuotekos patenka į UAB „Panevėžio gatvės“ paviršinių nuotekų tinklus.

21. Teismas akcentavo, kad atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių teiginius, jog į išleistuvą Nr. 250 patenka ne tik pareiškėjo, bet ir kito ūkio subjekto paviršinės nuotekos. Teikdama paaiškinimus, Departamento atstovė pažymėjo, kad 2020 m. vasario 18 d. tyrimų protokole Nr. P-107-2020-55/1 yra užfiksuoti duomenys, jog stiklo taros cecho nutekamuosiuose vandenyse iš naftos produktų valymo įrenginių (gamybinėse nuotekose po valymo naftos gaudyklėmis) irgi rasta riebalų, kurių koncentracija buvo 8 mg/l, ir kad tai rodo, jog riebalais užterštos pareiškėjo gamybinės nuotekos patenka į UAB „Panevėžio gatvės“ nuotekų tinklus. Tačiau, kaip minėta, Privalomasis nurodymas buvo grindžiamas Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus nustatytais duomenimis apie išleistuve Nr. 250 paimtuose paviršinių nuotekų mėginiuose rastus teršalus – riebalus ir BDS7, kurių koncentracijos buvo, atitinkamai, 15 mg/l ir 17 mg/lO2. Įvertindamas teismo posėdyje Departamento atstovės nurodytą teiginį, kad bylos duomenys patvirtina, jog dar iki patenkant į išleistuvą Nr. 250 iš stiklo taros cecho išleidžiamos nuotekos yra užterštos riebalais, ir atsižvelgiamas į tai, kad teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, jog visi argumentai, nulėmę konkretų viešojo administravimo subjekto sprendimą, privalo būti nurodyti šiame akte, teismas nusprendė, jog, vertindamas administracinio akto teisėtumą, negali remtis tokiais papildomais motyvais. Taigi, nėra pagrindo 2020 m. vasario 18 d. tyrimų protokolo Nr. P-107-2020-55/1 rezultatus laikyti Privalomąjį nurodymą patvirtinančiais faktiniais duomenimis.

Žemesnės instancijos teismas

22. Teismas padarė išvadą, kad Privalomasis nurodymas pagrįstas neobjektyviais ir abejonių keliančiais faktiniais duomenimis, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pažeidus įsakmų reikalavimą įrodyti aplinkybes, kurios yra privalomojo nurodymo faktinis pagrindas, Privalomasis nurodymas pripažįstamas neteisėtu ir naikinamas. Panaikinus Privalomąjį nurodymą, panaikinamas ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas Sprendimas.

23. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (iš viso 9 578,33 Eur) pagrįstumo, nustatė, kad prašoma suma už skundo Departamentui parengimą (1 085,37 Eur) viršija priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį – 395,28 Eur, prašoma suma už skundo teismui parengimą ir susijusias paslaugas (1 529,56 Eur) neviršija maksimalaus dydžio, prašoma suma už prašymų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę parengimą (1 833,76 Eur) viršija maksimalų dydį – 1 102,84 Eur, prašoma suma už pasirengimą dalyvauti teismo posėdyje ir dalyvavimą jame (1 043,63 Eur) viršija maksimalų dydį – 279,70 Eur, prašoma suma už prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą parengimą ir pateikimą (133,10 Eur) neviršija maksimalaus dydžio, o prašoma suma už paklausimų Departamentui parengimą (280,72 Eur) viršija maksimalų dydį – 41,96 Eur. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-3672-283/2020 pagal AB „Panevėžio stiklas“ skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos 2020 m. kovo 9 d. sprendimo „Nepratęsti 2020-03-04 privalomojo nurodymo Nr. PN 37-20 įvykdyti terminą“ ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos 2020 m. kovo 13 d. rašto Nr. (16.5)-AD5-4264 „Dėl pakartotinio prašymo pratęsti privalomojo nurodymo Nr. PN37-20 terminą“ panaikinimo, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įpareigojimo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą dviem mėnesiams; pareiškėjo skundas atmestas. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, kad 2020 m. kovo 5–11 d. suteiktos paslaugos – Privalomojo nurodymo analizė ir komunikacija dėl faktinių aplinkybių, prašymo dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo rengimas, pakartotinio prašymo Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos vadovui parengimas ir suderinimas su klientu – yra susijusios su administracinėje byloje Nr. eI3-3672-283/2020 išnagrinėtu ginču, todėl išlaidų (623,15 Eur) atlyginimo klausimas nagrinėjamoje byloje nespręstinas. Atsižvelgus į suteiktų paslaugų momentą, vadovaujantis ekonomiškumo bei protingumo ir teisingumo kriterijais, 2020 m. spalio 20 d. konsultacijos Bendrovės buveinėje ir kelionė tuo tikslu, 2020 m. spalio 23 d. ir 26 d. teiktos konsultacijos pripažintos neracionaliomis paslaugomis nagrinėjamoje byloje, todėl už jas turėtos 1 331,60 Eur dydžio išlaidos neatlygintinos. Taip pat neatlygintinos 1 489,51 Eur dydžio išlaidos už advokato profesines paslaugas 2020 m. spalio 9–19 d., suteiktas rengiant atskiruosius skundus dėl 2020 m. gegužės 25 d. ir 2020 m. spalio 8 d. teismo nutarčių netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės (stenogramų rengimas, susitikimas su pareiškėjo atstove, atskirųjų skundo rengimas), nes administracinėse bylose Nr. eAS-464-520/2020 ir Nr. eAS-763-602/2020 pareiškėjo atskirieji skundai netenkinti. Neatlygintinos ir 227,93 Eur dydžio išlaidos už jo atstovo advokato kelionę į teismo posėdį, nes pareiškėjo naudojimasis ne teismo vietovėje dirbančio advokato paslaugomis neatitinka būtinumo kriterijaus. Taigi, minėtas pareiškėjo prašymas patenkintas iš dalies, priteisiant jam 3 504,94 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

24. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2021 m. sausio 12 d. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-137-283/2021 įsiteisėjimo dienos laikinai sustabdyti Privalomojo nurodymo galiojimą, nutarė jį tenkinti. Teismo vertinimu, konstatavus, jog Privalomasis nurodymas yra neteisėtas ir dėl šios priežasties naikintinas, atsirado Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos taikyti ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikiną sustabdymą iki teismo sprendimo nagrinėjamoje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos.

III.

25. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 2 d. sprendimą, įpareigojant klausimą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. kovo 4 d. privalomojo nurodymo Nr. PN 37-20 ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. (3.0)-ADS-4991 spręsti iš naujo, taip pat netenkinant pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

26. Departamento įsitikinimu, teismas, konstatavęs, kad nuotekas į išleistuvą Nr. 250 išleidžia ne tik pareiškėjas, turėjo jo skundą patenkinti ne visiškai, o iš dalies, t. y. panaikinti Privalomąjį nurodymą ir privalomojo nurodymo davimo klausimą grąžinti Departamentui spręsti iš naujo, kad būtų įvertinta ir kito ūkio subjekto išleidžiamų nuotekų įtaka teršalų susidarymui išleistuve Nr. 250 (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p.). Teismui to nepadarius, Departamentui teisiškai užkirstas kelias duoti naują privalomąjį nurodymą pareiškėjui dėl to paties dalyko, net jei paaiškėtų, jog kito ūkio subjekto išleidžiamos nuotekos neturi minėtos įtakos. Departamentas pakartoja, jog tai, kad kartu su pareiškėjo nuotekomis į išleistuvą Nr. 250 tikrai patenka riebalai, patvirtina 2020 m. vasario 18 d. tyrimų protokolo Nr. P-107-2020-55/1 duomenys, teismas nepagrįstai atmetė atsakovo atstovės argumentus šiuo aspektu. Nebuvo pagrindo tyrimų protokolo Nr. P-107-2020-55/1 duomenis papildomai nurodyti Privalomajame nurodyme, nes minėtame administraciniame akte teršalų koncentracija išleistuve Nr. 250 buvo susieta tik su pareiškėjo veikla. Nagrinėjant bylą paaiškėjus, kad šiuo išleistuvu galbūt naudojasi ir kitas ūkio subjektas, atsakovo atstovė visiškai pagrįstai pabrėžė tyrimų protokolo Nr. P-107-2020-55/1 duomenis, kurie patvirtina pareiškėjo veiklos ryšį su išleistuve Nr. 250 užfiksuotais riebalais ir kurių pareiškėjas neginčija. Atitinkamai, teismas turėjo įpareigoti Departamentą iš naujo spręsti privalomojo nurodymo davimo klausimą, papildomai išsiaiškinant ne tik pareiškėjo, bet ir kito ūkio subjekto – AB „Panevėžio energija“ – veiklos numanomą įtaką teršalų susidarymui nuotekose. Departamentas mano, jog todėl, kad TIPK leidimas išduotas būtent pareiškėjui, argumentai dėl į nuotekų išleistuvą Nr. 250 patenkančių trečiojo asmens nuotekų nešalina pareiškėjo pareigos įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

27. Departamentas tvirtina, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pareiškėjui priteistas nepagrįstai, nes Privalomojo nurodymo ir Sprendimo panaikinimą lėmė ne Departamento neteisėti veiksmai, o bylos nagrinėjimo metu trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Panevėžio gatvės“ nurodyta (naujai paaiškėjusi) aplinkybė, jog teršalų susidarymą nuotekų išleistuve Nr. 250 galbūt lėmė ne tik pareiškėjo, bet ir kito ūkio subjekto vykdoma veikla. Departamentas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, jis negalėjo netaikyti įstatymų reikalavimų. Taigi, Departamentas negali būti pripažintas atsakingu dėl pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atsiradimo.

Atsiliepimas

28. Pareiškėjas AB „Panevėžio stiklas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo Departamento apeliacinį skundą, taip pat priteisti jam iš šio atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šalies argumentai

29. Pareiškėjas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, motyvais. Mano, kad Departamentas apeliaciniame skunde iš esmės sutinka, jog Privalomasis nurodymas panaikintas teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjas nepritaria, kad informacija apie į šulinį Nr. 250 patenkančias nuotekas ne tik iš jo, bet ir iš kito ūkio subjekto, paaiškėjo netikėtai ir tik pačioje bylos nagrinėjimo pabaigoje. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Panevėžio gatvės“ šią informaciją nurodė dar 2020 m. spalio 29 d. atsiliepime į skundą, tačiau atsakovai nepateikė jokių šią informaciją paneigiančių duomenų. Departamentas, supratęs, kad Privalomasis nurodymas tikrai buvo surašytas neteisėtai, teismo posėdyje nepagrįstai šį nurodymą mėgino grįsti kitais – 2020 m. vasario 18 d. tyrimų protokolo Nr. P-107-2020-55/1 – duomenimis, užfiksuotais paėmus mėginius iš kito šulinio. Pabrėžta, kad pareiškėjas dar 2020 m. kovo 16 d. skunde atsakovui buvo nurodęs, kad galbūt iki šulinio Nr. 250 atiteka ir kito ūkio subjekto nuotekos, tačiau Sprendime nepasisakyta dėl šio jo argumento. Nei ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka, nei teisme atsakovai nesiėmė jokių veiksmų, siekdami patikrinti minėtą informaciją. Be to, apeliaciniame skunde Departamentas iš esmės teigia, jog teismas turėjo vadovautis prielaida, kad vieno šulinio tyrimų rezultatai neabejotinai patvirtina, kad ir kitame šulinyje tas rezultatas yra panašus.

30. Pareiškėjas teigia, kad Departamentas apeliaciniame skunde nemotyvavo, kodėl ir toliau laikosi pozicijos, jog į šulinį Nr. 250 patenkančiose nuotekose riebalų koncentracija turėtų būti 0,00 mg/l. Šis atsakovas bylą nagrinėjant teisme taip ir nepaaiškino, kokia konkreti TIPK leidimo sąlyga ar teisės aktas numato tokį normatyvą. Teisminiame ginče tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Panevėžio gatvės“ ir UAB „Aukštaitijos vandenys“ šiuo aspektu palaikė būtent pareiškėjo poziciją. Pareiškėjas pakartoja jau anksčiau išdėstytus argumentus, kuriais grindė savo įsitikinimą, jog jis nepažeidė TIPK leidimo reikalavimų, be kita ko, kad nei TIPK leidime, nei Sutartyje nenumatytas parametras „riebalai“, todėl šiuo atveju vadovautinasi Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalies B2 sąraše nurodytu didžiausios leistinos koncentracijos (DLK) į gamtinę aplinką dydžiu – 10 mg/l (metinė vidutinė vertė) bei Nuotekų tvarkymo reglamento 17 punkte įtvirtintu maksimaliu momentinės arba vidutinio paros mėginio koncentracijos dydžiu (2 x metinė DLK). Be to, Departamentas, gavęs pareiškėjo užsakytų UAB „Ekometrija“ tyrimų rezultatus, turėjo aiškintis, kodėl nustatytos riebalų koncentracijos skyrėsi kelis kartus, tačiau jis visiškai nepaisė pareiškėjo pateiktų papildomų tyrimų rezultatų. Šiuo atveju pareiškėjo išleidžiamose nuotekose riebalų koncentracija buvo mažesnė nei 20 mg/l (2 x 10 mg/l): atliekant neplaninį patikrinimą nustatyta riebalų koncentracija – 15 mg/l, UAB „Ekometrija“ atliekant tyrimą nustatyta riebalų koncentracija – 4 mg/l (2020 m. balandžio 1 d. tyrimų protokolas Nr. 2256), Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos nustatyta riebalų koncentracija – 7,6 mg/l (2020 m. birželio 22 d. cheminių tyrimų protokolas Nr. Ch 3933/2020), o, atlikus naujausius paties atsakovo užsakytus tyrimus, nustatyta riebalų koncentracija – 4 mg/l (2020 m. rugsėjo 30 d. tyrimų protokolas Nr. P-107-2020-224/1). Pareiškėjas akcentuoja ir tai, kad iki šiol neatsirado duomenų, įrodančių, jog pareiškėjo išleidžiamos nuotekos kelia realią grėsmę ar sąlygoja neigiamus padarinius aplinkai.

31. Pareiškėjo vertinimu, apeliacinio skundo teiginiai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisimo visiškai nepagrįsti. Pabrėžia, kad Privalomasis nurodymas ir Sprendimas buvo pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais, apeliaciniame skunde ši teismo sprendimo dalis neginčijama. Kadangi Privalomasis nurodymas panaikintas kaip neteisėtas, Departamento teiginiai, jog jo pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų, atmestini. Be to, kaip minėta, pareiškėjas dar 2020 m. kovo 16 d. skunde Departamentui buvo nurodęs, kad iki šulinio Nr. 250 galbūt atiteka ir nuotekos iš kito ūkio subjekto, apie tai informuotas Privalomąjį nurodymą surašęs tarnautojas, todėl Departamentas apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtina, jog jis pastarąją aplinkybę sužinojo tik iš UAB „Panevėžio gatvės“ atsiliepimo į skundą. Tai, kad ginčijami administraciniai aktai buvo pripažinti neteisėtais, lėmė ne teisės aktų reikalavimų vykdymas, o teisės aktų reikalavimų neatitinkantys valstybės institucijų ir jų pareigūnų veiksmai.

32. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 11 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir jį pagrindžiančius dokumentus.

33. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 7 d. pateikė teismui prašymą pridėti prie bylos papildomą dokumentą – Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento 2021 m. rugsėjo 3 d. raštą Nr. (4.23)-A4E-10220. Pareiškėjas teigia, kad gautame Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. tyrimų protokole Nr. P-107-2021-205/1 užfiksuoti rezultatai dar kartą patvirtina, jog paviršinių nuotekų šulinyje Nr. 250 esančiose paviršinėse nuotekose momentinė riebalų koncentracija yra daug mažesnė nei leistina momentinė riebalų koncentracija, t. y. tik 1 mg/l.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. kovo 4 d. privalomojo nurodymo Nr. PN 37-20 ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. (3.0)-ADS-4991 „Dėl 2020-03-04 Privalomojo nurodymo Nr. PN 37-20“ teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. kovo 4 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN 37-20 bei Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. (3.0)-ADS-4991 „Dėl 2020-03-04 Privalomojo nurodymo Nr. PN 37-20“.

36. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad priėmė netinkamą sprendimą, nes turėjo panaikinti Privalomąjį nurodymą ir privalomojo nurodymo davimo klausimą grąžinti Departamentui spręsti iš naujo, be to netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

37. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

39. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę ir priėmė sprendimą. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, sprendime išdėstė argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, todėl papildomai jų nekartoja, o tik akcentuoja esminius apeliaciniame skunde keliamus klausimus.

40. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra netinkamas, kad pareiškėjo skundas turėjo būti tenkinamas iš dalies, kad privalomojo nurodymo davimo klausimas turėjo būti grąžintas Departamentui spręsti iš naujo, kad teismo sprendimas teisiškai užkerta kelią duoti naują privalomąjį nurodymą pareiškėjui dėl to paties dalyko.

41. Šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas nenustato jokių teisinių kliūčių atsakovui iš naujo spręsti dėl privalomojo nurodymo davimo pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas privalomąjį nurodymą panaikino dėl to jog jis buvo pagrįstas neobjektyviais ir abejonių keliančiais faktiniais duomenimis (neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų), todėl atsakovas, dėl įvykio surinkęs objektyvius ir abejonių nekeliančius faktinius duomenis, pareiškėjo atžvilgiu gali priimti naują privalomąjį nurodymą.

42. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjui. Priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis nepriklauso nuo to, kurio proceso dalyvio pateiktų įrodymų pagrindu priimamas vienoks ar kitoks teismo sprendimas. Priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį apsprendžia pareiškėjo iškeltų reikalavimų patenkinimo apimtis, sprendžiamo ginčo sudėtingumas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų patenkino iš dalies, išsamiai ir smulkiai išdėstė kurios bylinėjimosi išlaidos priteistinos, kurios nepriteistinos, tinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 40, 41 straipsnius, tinkamai aiškino ir taikė Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Pagrindo sumažinti pareiškėjui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį ar jų visiškai nepriteisti nėra.

43. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

44. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. 2 250,60 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) apskaičiuotą maksimalų priteitiną užmokesčio dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1 524,20 Eur x 1,3 = 1 981,46 Eur), prašomos sumos dydį įvertinusi pagal minėtų rekomendacijų 2 punkte išdėstytus kriterijus (atsiliepime į apeliacinį skundą didele dalimi pakartojami jau pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, byla nėra didelės apimties ar itin sudėtinga, joje nėra keliami nauji ar sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, pareiškėjui abiejose instancijose atstovavo tas pats advokatas), vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nusprendžia pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies ir sumažinti priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą iki 1 000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 ir 41 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Panevėžio stiklas“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė