Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-11-04 · Civilinė byla Nr. e2-1112-370/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-04
Bylos Nr.
e2-1112-370/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00256-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė (pirm.)
Atsakovas
MPP
Ieškovas
D. K.
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, ARMAGLAS
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1112-370/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00256-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 4 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MPP“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-1879-933/2021 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MPP“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Armaglas“, S. R., Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: i) atnaujinti ieškinio padavimo terminą, jeigu terminas praleistas; ii) pripažinti negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Armaglas“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „MPP“ 2015 m. rugsėjo 18 d. pasirašytą prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2015/01 ir šios sutarties pagrindu 2015 m. rugsėjo 30 d. išrašytą (pateiktą apmokėti) PVM sąskaitą faktūrą Nr. MPP00571; iii) priteisti trečiajam asmeniui LUAB „Armaglas“ iš atsakovės UAB „MPP“ 181 500 Eur, o atsakovei UAB „MPP“ iš trečiojo asmens LUAB „Armaglas“ priteisti 2015 m. rugsėjo 18 d. sutartimi parduotos kompozicinės armatūros gamybos technologinę įrangą „INEO“ (2 vienetus); iv) priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-554-464/2021 nutarė ieškovo ieškinio reikalavimams užtikrinti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį 181 500 Eur vertės kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, o jeigu tokio turto nebūtų ar jo nepakaktų, areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ir (ar) kitų kredito įstaigų sąskaitose, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovei disponuoti turtu ir kitaip jį suvaržyti, leidžiant areštuotą turtą naudoti atsiskaitant su trečiuoju asmeniu LUAB „Armaglas“ pagal šioje byloje pareikštą ieškinį, vykdyti įsipareigojimus valstybei ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 9 d. nutartimi iš dalies pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartį – papildomai leido atsakovei UAB „MPP“ vykdyti mokėjimus kredito unijai (toliau – KU) „Magnus“.

4. Teisme 2021 m. liepos 20 d. gautas atsakovės prašymas pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir papildomai leisti atsakovei iš areštuotų lėšų, esančių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor banke, bei įmonės kasoje vykdyti mokėjimus žaliavų ir prekių tiekėjams 8 000 Eur sumai per mėnesį. Prašyme nurodoma, kad dėl atsakovei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ji patyrė ir šiuo metu patiria ūkinės veiklos suvaržymus, priversta mažinti produkcijos gamybos apimtis bei paskelbti prastovą daliai bendrovės darbuotojų. Atsakovė nebeturi jokių galimybių vykdyti ūkinę – komercinę veiklą tokia apimtimi, kokia buvo vykdoma iki nutarties priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „MPP“ prašymo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 22 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones masto pakeitimo.

6. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktą ir jos pačios sudarytą tiekėjų sąrašą, nustatė, kad iš jo nėra aišku, ar su tiekėjais (UAB ,,Sanitex“, UAB ,,Dasita“, UAB ,,Petro mėsinė“, UAB ,,Lallemand Baltic“, Joniškio Bariūnų ŽŪB, UAB ,,Leipurin“, UAB ,,Dilmera“, UAB ,,Delikana“, UAB ,,Grūdmalta“, Staistgirio ŽŪB) iš tiesų yra sudarytos sutartys, kokiais tiksliai kiekiais yra tiekiamos nurodytos žaliavos, nepateikti įrodymai apie anksčiau atliktus atsiskaitymus. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad toks subjektyvus, pačios atsakovės sudarytas dokumentas negali būti laikomas tinkamu įrodymu sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė jau ankstesniu prašymu siekė teismo leidimo atlikti būtinuosius kasmėnesinius mokėjimus tiekėjams už žaliavas ir prekes, tačiau būtinųjų išlaidų atsakovė nepagrindė jokiais kitais įrodymais, išskyrus savo pačios sudaryta sumine apskaita, todėl jos prašymas buvo atmestas.

8. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepagrindė būtinybės šiuo metu pakeisti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, leidžiant atsiskaityti su tiekėjais kas mėnesį po 8 000,00 Eur, taip pat neįrodė, jog minėtas išlaidas iš tiesų patiria ar kad su išvardytais tiekėjais šiuo metu iš tiesų yra sudarytos sutartys dėl žaliavų tiekimo. Teismas, vadovaudamasis proceso šalių interesų pusiausvyros principu, vertino, jog šiuo metu teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, efektyvios, o pagrindo pakeisti jų mastą, nenustatė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir papildomai leisti atsakovei UAB „MPP“ iš areštuotų lėšų, esančių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor banke, bei įmonės kasoje vykdyti mokėjimus 8 000 Eur sumai per mėnesį šiems žaliavų ir prekių tiekėjams. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

9.1. Didžiąją dalį žaliavų ir prekių iš įvairių tiekėjų atsakovė įsigyja už jas mokėdama iš karto pagal faktiškai įsigyjamą šių žaliavų ir prekių kiekį, t. y. atsakovė su šiais žaliavų ir prekių tiekėjais nėra sudariusi jokių rašytinių sutarčių dėl išankstinio jų tiekimo ir vėlesnio atsiskaitymo. Tačiau vienas iš tiekėjų – UAB „Leipurin“, sutiko tiekti ir tiekia atsakovei žaliavas ir prekes su 6 savaičių mokėjimo už patiektas žaliavas ir prekes atidėjimu, tai patvirtina kartu su prašymu pateikta pardavimų šiam tiekėjui apmokėjimo suvestinė, iš kurios matyti, jog atsakovė yra skolinga UAB „Leipurin“ 5 278,65 Eur už pateiktas žaliavas ir prekes (didžioji dalis mokėjimų dėl atsakovei taikytų suvaržymų šią dieną jau yra pradelsti) pagal kartu su prašymu pateiktas PVM sąskaitas faktūras.

9.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad iš atsakovės pateikto tiekėjų sąrašo (suvestinės) nėra aišku, ar su minėtais tiekėjais iš tiesų yra sudarytos sutartys ir kokiais tiksliai kiekiais yra tiekiamos nurodytos žaliavos. Atsakovė su žaliavų ir prekių tiekėjais nėra sudariusi jokių rašytinių sutarčių dėl išankstinio jų tiekimo ir vėlesnio atsiskaitymo, tačiau jos pateikti rašytiniai įrodymai pakankamai pagrindžia tai, kokias žaliavas ir iš kokių tiekėjų atsakovė įsigijo bei už kokias žaliavas ir prekes šią dieną su minėtais tiekėjas ji iki šiol nėra atsiskaičiusi, todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė kartu su prašymu teismui turėjo pateikti ir įrodymus apie anksčiau atliktus mokėjimus yra visiškai nepagrįstos, kadangi reikalavimas pateikti rašytinius įrodymus – visas PVM sąskaitas faktūras ir fiskalinius kvitus, patvirtinančius žaliavų ir prekių įsigijimą bei apmokėjimą už šių metų pirmus šešis mėnesius, yra akivaizdžiai perteklinis.

9.3. Dėl nutarties pagrindu atsakovės apyvartinėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose ir įmonės kasoje, taikyto arešto atsakovė patyrė ir šiuo metu patiria ūkinės veiklos suvaržymus, todėl buvo priversta žymiai mažinti produkcijos gamybos apimtis bei paskelbti prastovą daliai bendrovės darbuotojų. Šios aplinkybės ir nulėmė, kad atsakovė nebeturi jokių galimybių vykdyti ūkinę – komercinę veiklą tokia apimtimi, kokia buvo vykdoma iki nutarties priėmimo. Todėl atsakovė, atlikusi būtiniausių išlaidų, skirtų užtikrinti įmonės nepertraukiamą ūkinės – komercinės veiklos vykdymą, analizę, nagrinėjamu atveju ir pateikė prašymą papildomai leisti atsakovei vykdyti mokėjimus žaliavų ir prekių tiekėjams ne 20 244 Eur sumai per mėnesį, kaip atsakovė nurodė ankstesniame prašyme, o bent 8 000 Eur sumai per mėnesį, tai leistų atsakovei užtikrinti įmonės gyvybingumą ir nepertraukiamą ūkinės – komercinės veiklos vykdymą. Su pirmuoju prašymu teismui atsakovė prašė leisti naudotis net 20 244 Eur suma kas mėnesį, kadangi į ją buvo įtraukta patalpų nuoma, mokesčiai už komunalines paslaugas ir kita, o nauju prašymu prašoma naudoti 8 000 Eur suma veikloje kas mėnesį yra skirta išimtinai tik žaliavoms, būtinoms produkcijai gaminti.

9.4. Atsakovė vykdo ūkinę – komercinę veiklą (duonos, šviežių konditerijos kepinių ir pyragaičių gamybą), iš kurios gauna pajamų, todėl jai yra būtina disponuoti lėšomis norint vykdyti veiklą, kitaip jos vykdymas taps neįmanomas, o tai akivaizdžiai sudarys sąlygas įmonės finansinei padėčiai blogėti. Be to, leidimas atlikti mokėjimus sietinas tik su būtiniausiomis išlaidomis, siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, o šių mokėjimų vykdymo teisėtumo kontrolė yra užtikrinama antstolio ir yra pakankama ieškovės interesų apsaugos priemonė.

Atsiliepimas

10. Trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

10.1. Atsakovė neįrodė, kad poreikis suvestinėje nurodytoms išlaidoms egzistuoja, nes nebuvo pateikti jokie ankstesnius mokėjimus įrodantys dokumentai, prekių ir žaliavų pirkimo sutartys ir paaiškinimai, kokios gamybos apimtys planuojamos ir koks tikslus kiekis žaliavų reikalingas.

10.2. Atsakovė pateikė buhalterės patvirtintus pardavimo operacijų dokumentus, finansinės atskaitomybės dokumentus, buhalterės patvirtintą žaliavų pirkimo sąrašą pagal tiekėjus, UAB „Leipurin“ sąskaitas faktūras. Atsakovė taip pat pateikė ir tiekėjų sąrašą, kuriame nurodomi tiekėjai ir žaliavoms išleidžiama suma, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nėra pateikti mokėjimus už ankstesnius mėnesius įsigytas žaliavas patvirtinantys dokumentai. Atsakovė pateikė tik UAB „Leipurin“ sąskaitas faktūras, tačiau nėra pateikti dokumentai, kad šios sąskaitos faktūros yra apmokėtos, todėl vertinant prašymo pagrįstumą turi būti įvertinti ne tik UAB „Leipurin“ sąskaitų faktūrų apmokėjimo dokumentai, bet ir kitų tiekėjų žaliavų mokėjimo dokumentai, kurie šiai dienai į bylą nėra pateikti.

10.3. Įvertinus atskirojo skundo turinį yra matoma, kad atsakovė apsiriboja teismų praktikos ir teisės aktų nuostatų citavimu, tačiau konkrečiai nenurodo, ko konkrečiai jos manymu neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas priimant nutartį. Nors atskirajame skunde ir teigiama, kad neva teismas neįvertino to, jog atsakovė nėra sudariusi sutarčių su žaliavų tiekėjais, tačiau ir toliau lieka neaišku, kodėl pirmuoju prašymu atsakovė nurodė, jog žaliavoms įsigyti reikia 20 224,00 Eur, o vėlesniu prašymu jau teigė, kad reikalinga 8 000 Eur suma, t. y. 12 224,00 Eur mažesnė. Tokiu atveju, atsakovė, besiremdama argumentu, kad nėra sudarytos žaliavų tiekimo sutartys, gali nurodyti bet kokio dydžio sumas ir teigti, kad jos reikalingos veiklai vykdyti.

10.4. Atsakovė proceso metu nebuvo sąžininga ir atidi, nes nepateikė prašymą pagrindžiančių dokumentų, todėl Vilniaus apygardos teismas nutartimi situaciją vertino pagal faktinius rašytinius duomenis byloje ir pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė poreikio keisti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

12. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Šio apeliacinio proceso dalykas – Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria atmestas atsakovė UAB „MPP“ prašymas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 22 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones masto pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

13. Ieškovas 2021 m. spalio 28d. pateikė prašymą dėl rašytinių įrodymų – Juridinių asmenų registro duomenų apie UAB „MPP“ ir jos laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. teiktas finansines ataskaitas bei dokumentus, Rekvizitai.lt 2021 m. spalio 28 d. informacijos apie UAB „MPP“ pelną, prijungimo. Ieškovas nurodė, kad poreikis pateikti šiuos dokumentus kilo susipažinus su atsakovės atskirojo skundo medžiaga.

14. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu, kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovo pateikti nauji įrodymai yra viešai prieinami ir neabejotinai galėjo būti pateikti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau pateikti nebuvo. Taigi, darytina išvada, kad yra pagrindas naujus įrodymus atsisakyti priimti.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo

16. Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemones – areštuotas atsakovei nuosavybės teise priklausantis 181 500 Eur vertės kilnojamasis ir (ar) nekilnojamasis turtas, o jeigu tokio turto nebūtų ar jo nepakaktų, atsakovei priklausančios piniginės lėšos, esančias bankų ir (ar) kitų kredito įstaigų sąskaitose, esančios pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovei disponuoti turtu ir kitaip jį suvaržyti, leidžiant areštuotą turtą naudoti atsiskaitant su trečiuoju asmeniu LUAB „Armaglas“ pagal šioje byloje pareikštą ieškinį, vykdyti įsipareigojimus valstybei ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartimi minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas buvo pakeistas – papildomai atsakovei leista vykdyti mokėjimus KU „Magnus“.

17. Nagrinėjamu atveju, atsakovė vėl prašė pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą – papildomai atsakovei leisti iš areštuotų lėšų, esančių banko sąskaitoje bei įmonės kasoje, vykdyti mokėjimus žaliavų ir prekių tiekėjams 8 000 Eur sumai per mėnesį, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi tokį atsakovės prašymą atmetė.

18. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Šis principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas siejamas su bendruoju teisės principu – proporcingumu, kuris reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.

19. CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato teisę dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims teikti pagrįstą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos, o ieškinys – atmestas. Be to, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017; 2018 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-348-943/2018).

20. Konkrečiu atveju, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad byloje 2021 m. liepos 20 d. jau yra priimtas sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies – 2015 m. rugsėjo 18 d. LUAB „Armaglas“ ir UAB „MPP“ prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ir taikyta restitucija, t. y. iš UAB „MPP“ priteista 181 500 Eur suma, jai grąžinant sutartimi parduotus 2 komplektus kompozicinės armatūros gamybos technologinės įrangos INEO. Nors šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškinys bus patenkintas, todėl svarbu įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovei pakeitus laikinąsias apsaugos priemones (sumažinus jų mąstą).

21. Kaip jau minėta, laikinosiomis apsaugos priemonėmis turėjo būti areštuotas atsakovei priklausantis turtas už 181 500 Eur. Apeliantė yra pateikusi teismui 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. balansą, pagal kurį jos turimas turtas turėtų siekti 207 598 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai tik 21 363 Eur, tačiau, kaip nustatyta iš byloje pateiktų antstolės V. M. 2021 m. liepos 2 d. ir 2021 m. liepos 7 d. turto aprašų, atsakovės turtą sudaro tik 43 228,00 Eur vertės kilnojamasis / kitas turtas bei 60 000 Eur vertės turtinės teisės. Tai reiškia, kad bendra aprašyto apeliantės turto vertė yra ne 207 598 Eur, o 103 228 Eur, todėl ji jau šioje bylos stadijoje nesiekia 181 500 Eur sumos – neužtikrina, kad ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas galės būti įvykdytas.

22. Apeliantė teigia, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones, ji patyrė / patiria ūkinės veiklos suvaržymus, yra priversta mažinti produkcijos gamybos apimtis, neturi galimybių vykdyti ūkinę – komercinę veiklą tokia apimtimi, kokia buvo vykdoma iki nutarties priėmimo ir, jos nuomone, yra pagrindas papildomai jai leisti vykdyti mokėjimus 8 000 Eur sumai per mėnesį žaliavų bei prekių tiekėjams. Pasisakant dėl šių apeliantės argumentų, svarbu pažymėti tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su suvaržymais asmenims, kurių atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės taikytos, tačiau konkrečioje situacijoje būtina nustatyti, ar taikomas suvaržymas yra proporcingas siekiamiems tikslams, nepažeidžia ekonomiškumo, proceso šalių pusiausvyros principų.

23. Pažymėtina, kad būtent asmeniui, prašančiam pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, konkrečiu atveju apeliantei, tenka pareiga įrodyti jų pakeitimo būtinybę ir kad jų nepakeistus bus pažeisti jo interesai (CPK 178 straipsnis). Nors apeliantė pateikė buhalterės patvirtintus pardavimo operacijų ir finansinės atskaitomybės dokumentus, žaliavų pirkimo sąrašą pagal tiekėjus, tačiau nepateikė pirminių dokumentų – mokėjimų už ankstesniais mėnesiais įsigytas žaliavas patvirtinančių duomenų. Taip pat atsakovė pateikė UAB „Leipurin“ PVM sąskaitas faktūras, tačiau nepateikė šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė, jog iš tiesų patiria 8 000 Eur per mėnesį išlaidas tiekėjams. Tai, kad apeliantė nesudaro su žaliavų ir prekių tiekėjais sutarčių, neatleidžia jos nuo įrodinėjimo pareigos, todėl nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ar nepagrįstai atsisakė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.

24. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neįrodžius, jog apeliantė patiria 8 000 Eur dydžio per mėnesį išlaidas tiekėjams ir šios išlaidos yra būtinos jos komercinės veiklos vykdymui, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas būtų neproporcingas byloje siekiamiems tikslams, pažeistų ekonomiškumo ir proceso šalių pusiausvyros principus, nes suteiktų nepagrįstą pranašumą apeliantei prieš ieškovą, kurio reikalavimams užtikrinti ir yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Dėl bylos procesinės baigties

25. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimo sprendimą, ir pagrįstai atmetė atsakovės UAB „MPP“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė