- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-31
- Bylos Nr.
- e2-348-943/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00669-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės „Plasta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vyteksta“, uždarosios akcinės bendrovės „Metkonas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Replasta“, L. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens akcinės bendrovės „Plasta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria netenkintas trečiojo asmens prašymas dėl turto saugotojo pakeitimo ir nuostolių, galinčių atsirasti taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Vyteksta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Metkonas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Replasta“ ir L. G. dėl nuostolių ir žalos atlyginimo bei sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Plasta“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovės UAB „Vyteksta“ ir UAB „Metkonas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) iš atsakovės UAB „Replasta“ ieškovės UAB „Vyteksta“ naudai priteisti 20 204,88 Eur bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) iš atsakovės UAB „Replasta“ ieškovės UAB „Metkonas“ naudai priteisti 2 918,97 Eur bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) pripažinti negaliojančia 2017 m. balandžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Replasta“ atsakovui L. G. už 211 750 Eur užskaitą perleido plastiko perdirbimo liniją su priedais, dvejomis svarstyklėmis ir dviem ratukiniais pakelėjais bei taikyti restituciją – grąžinti šiuos daiktus nuosavybės teise atsakovei UAB „Replasta“. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 5 d. ir 2017 m. birželio 14 d. nutartimis taikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis atsakovams uždrausta naudoti ginčo objektus bei patekti į išnuomotas patalpas ir atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų padaryta žala areštuoto įrenginio vientisumui ir / arba naudingumui ar jo vertei.Trečiasis asmuo kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad areštuotos įrangos, t. y. plastiko perdirbimo linijos ir aušinimo įrenginio, saugotoju yra skiriama AB „Plasta“, kuriai leidžiama nurodyta įranga naudotis ir ją išgabenti į AB „Plasta“ patalpas, o šio prašymo netenkinus – įpareigoti ieškoves pateikti AB „Plasta“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 113 118 Eur sumai. Prašyme paaiškino, kad byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžo AB „Plasta“ teises, o ieškovė UAB „Vyteksta“ neribotai ir nesąžiningai užsitikrino galimybę naudotis jai nepriklausančia ginčo įranga.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi netenkino trečiojo asmens prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir / ar nuostolių, galinčių atsirasti taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog turto, kurio atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, saugotoju paskirtas atsakovas L. G., o prašyme nėra nurodomos aplinkybės ar pateikiami argumentai, kad teismo nutartimi paskirtas saugotojas netinkamai vykdytų turto saugotojo pareigas, blogintų ar siektų pabloginti ginčo turto būklę ar sumažinti jo vertę. Trečiojo asmens teiginiai apie tariamai patiriamą žalą negalint naudotis įrenginiais teismo atmesti kaip nepagrįsti bei nepaneigiantys tinkamo teismo nutartimi paskirto turto saugotojo pareigų atlikimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, turi būti nustatytos dvi aplinkybės: 1) teismas turi pripažinti, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba nuostoliai jau yra atsiradę; 2) turi būti nustatyta, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas. Teismas atkreipė dėmesį, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nustatyta, kad ginčo turtas nuosavybės teise priklauso atsakovui L. G., todėl jis turi teisę disponuoti ginčo objektu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad trečiojo asmens atsikirtimai į ieškovių reikalavimus bus reikšmingi ir vertinami sprendžiant ieškinio reikalavimus iš esmės, o šioje proceso stadijoje aplinkybės, kuriomis trečiasis asmuo grindžia nesutikimo su ieškiniu argumentus, nesudaro pagrindo išvadai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi tiesioginės įtakos trečiojo asmens turtinėms teisėms.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde trečiasis asmuo AB „Plasta“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – trečiojo asmens prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad areštuoti įrenginiai, nuosavybės teise priklausantys tiek L. G., tiek trečiajam asmeniui AB „Plasta“, yra naudojami ir nurodytas nutarties draudimas naudotis įranga yra pažeidžiamas pačios ieškovės UAB „Vyteksta“, o atsakovas L. G. neužtikrina laikinųjų apsaugos priemonių nustatytų apribojimų. Be to, turtas yra daugiau kaip 150 kilometrų nuo atsakovo L. G. gyvenamosios vietos, todėl jis neturi galimybės efektyviai prižiūrėti didelės vertės gamybinio turto.Pasisakydamas dėl argumentų, kuriais netenkintas prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, trečiasis asmuo nurodo, kad nėra ginčo dėl Polystar įrengimų nuosavybės teisės. Paaiškėjus, kad per klaidą į actio Pauliana pagrindu ginčijamą sutartį buvo įrašytas aušinimo įrenginys ši klaida nedelsiant buvo ištaisyta sudarius 2017 m. liepos 21 d. susitarimą. Tokiu būdu tiek atsakovai, tiek trečiasis asmuo sutarė, kad Polystar įrenginiai iki 2017 m. balandžio 27 d. priklausė UAB „Replasta“, o nuo šios datos – L. G.. Be to, tiek atsakovai, tiek trečiasis asmuo sutarė, kad smulkintuvas UNTHA ir centrifuga ETF-120 nuosavybės teise visada priklausė trečiajam asmeniui, nes UAB „Replasta“ šių įrenginių neįsigijo, o smulkintuvo UNTHA niekam neperleido. Plastiko perdirbimo linija Polystar yra savarankiškas įrenginys, kuris gali funkcionuoti savarankiškai be papildomai AB „Plasta“ priderintų įrenginių. Teismas nepasisakė dėl teismų praktikoje išaiškintų nuostolių užtikrinimo instituto sąlygų bei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto, lyginant su trečiojo asmens patiriamais nuostoliais, proporcingumo.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Replasta“ prašo trečiojo asmens skundą tenkinti ir skundžiamą nutartį panaikinti. Atsiliepime nurodoma, kad sutinkama su trečiojo asmens pateiktais argumentais. Papildomai atkreipiamas dėmesys į tai, kad CPK 145 straipsnis nenumato, jog turto areštas galėtų būti taikomas ne atsakovui priklausančiam turtui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas trečiojo asmens prašymas pakeisti turto saugotoją ir / ar taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato teisę dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims teikti pagrįstą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Be to, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017). Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 5 d. ir 2017 m. birželio 14 d. nutartimis taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškiniu pareikštų reikalavimų užtikrinimui. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi areštuoto turto saugotoju paskirtas atsakovas L. G.. Trečiasis asmuo kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, paskiriant areštuoto turto saugotoju trečiąjį asmenį AB „Plasta“ arba įpareigoti ieškoves pateikti AB „Plasta“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 113 118 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas abu šiuos trečiojo asmens prašymus atmetė kaip nepagrįstus, o šios nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimas sprendžiamas šioje civilinėje byloje.Trečiasis asmuo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones grindė aplinkybe, kad jis yra areštuoto turto tikrasis savininkas ir taikomais suvaržymais patiria nuostolius. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustatyta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje civilinėje byloje turėtų įtakos trečiojo asmens turtinėms teisėms. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-121-943/2018 buvo spręsta, jog trečiasis asmuo neginčijamai neįrodė, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos jam priklausančiam turtui. Iš esmės ši aplinkybė yra pakankama konstatuoti, jog trečiojo asmens prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir / ar nuostolių užtikrinimo yra nepagrįsti, nes pareikšti asmens teisiškai nesuinteresuoto tokio prašymo tenkinimu. Pasisakydamas dėl kitų atskirojo skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad į bylą nepateikti duomenys, patvirtinantys, jog turto saugotoju paskirtas atsakovas L. G. negali užtikrinti turto saugotojo funkcijos. Trečiasis asmuo nepateikė objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad turto saugotojas netinkamai vykdo turto saugotojo funkcijas, o dėl to neadekvačiai mažėja įrenginių vertė. Vien tik aplinkybė, kad turto saugotoju paskirtas asmuo gyvena 150 kilometrų atstumu iki saugotino turto nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog nenustatytas faktas, kad turtas būtų saugomas netinkamai. Trečiasis asmuo teigia, kad UAB „Vyteksta“ naudojasi ginčo įrenginiais ir dėl to jų techninė būklė blogėja ir vertė mažėja, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nurodo ieškovės UAB „Vyteksta“ nepasirašytą sąskaitą–faktūrą, pagal kurią UAB „Vyteksta“ pardavė granules UAB „Bebrų statyba“. Pažymėtina, kad prekių pirkimas–pardavimas nei patvirtina, nei paneigia, jog UAB „Vyteksta“ naudojasi ginčo įrenginiais, todėl šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178, 185 straipsniai). Be to ieškovui UAB Vyteksta“ taip pat draudžiama atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų padaryta žala areštuoto įrenginio vientisumui ir / arba naudingumui ar jo vertei (CPK 18 straipsnis, 145 straipsnio 9 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis).Trečiasis asmuo pirmosios instancijos teismo taip pat prašė taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (liet. iš pat pradžių) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-871-186/2015; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1173-180/2017; kt.). Kadangi byloje nenustatyta, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės turėtų įtakos trečiojo asmens teisėms, tai atitinkamai nėra pagrindo teigti, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių trečiasis asmuo gali patirti nuostolius, kurių atlyginimą reikėtų užtikrinti CPK 146 straipsnio prasme.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo keisti turto saugotoją ar taikyti nuostolių, galinčių atsirasti taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimą, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, o naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio14 d. nutartį palikti nepakeistą.