- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-31
- Bylos Nr.
- e2-121-943/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00669-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės „Plasta“
- Atsakovas
- L. G., uždarajai akcinei bendrovei „Replasta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vyteksta“, uždarosios akcinės bendrovės „Metkonas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens akcinės bendrovės „Plasta“ atskirąjį skundą ir atsakovo L. G. prisidėjimą prie atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria spręstas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas, civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Vyteksta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Metkonas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Replasta“ ir L. G. dėl nuostolių ir žalos atlyginimo bei sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Plasta“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovės UAB „Vyteksta“ ir UAB „Metkonas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) iš atsakovės UAB „Replasta“ ieškovės UAB „Vyteksta“ naudai priteisti 20 204,88 Eur bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) iš atsakovės UAB „Replasta“ ieškovės UAB „Metkonas“ naudai priteisti 2 918,97 Eur bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) pripažinti negaliojančia 2017 m. balandžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Replasta“ atsakovui L. G. už 211 750 Eur užskaitą perleido plastiko perdirbimo liniją su priedais, dvejomis svarstyklėmis ir dviem ratukiniais pakėlėjais bei taikyti restituciją – grąžinti šiuos daiktus nuosavybės teise atsakovei UAB „Replasta“. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 5 d. ir 2017 m. birželio 14 d. nutartimis taikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis atsakovams uždrausta naudoti ginčo objektus bei patekti į išnuomotas patalpas ir atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų padaryta žala areštuoto įrenginio vientisumui ir / arba naudingumui ar jo vertei.Atsakovė UAB „Replasta“ ir trečiasis asmuo AB „Plasta“ pateikė prašymus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones AB „Plasta“ nuosavybės teise priklausantiems įrenginiams. Paaiškino, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikytos ir trečiojo asmens AB „Plasta“ turtui, kuris nėra plastiko perdirbimo linijos Polystar HNT 120VS sudedamoji dalis ar priklausinys, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia savininkės AB „Plasta“ nuosavybės teises.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „Replasta“ ir trečiojo asmens AB „Plasta“ prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad į bylą nepateikti neginčytini ir abejonių nekeliantys įrodymai, kurie patvirtintų, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis suvaržytas turtas nebūtų priklausęs atsakovei UAB „Replasta“ 2017 m. balandžio 27 d. sudaryto ir šioje byloje ginčijamo sandorio metu. Be to, jau po bylos iškėlimo teisme ir galiojant byloje pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms atsakovų sudarytas 2017 m. liepos 21 d. susitarimas dėl 2017 m. balandžio 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimo, kuriuo pakeičiamas 2017 m. balandžio 27 d. sutarties dalykas, nurodant, kad atsakovė UAB ,,Replasta“ šios sutarties sudarymo metu neturėjo nuosavybės teisės į centrifugą, nevertintinas pagrindžiančiu būtinybę šioje byloje panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas restitucijos užtikrinimui. Teismas sprendė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos šioje proceso stadijoje ir nepažeidžia lygiateisiškumo bei proporcingumo principų.
Atskirojo skundo, prisidėjimo prie jo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde trečiasis asmuo AB „Plasta“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti laikinąsias apsaugos priemones AB „Plasta“ nuosavybės teise priklausantiems įrenginiams, įpareigojant ieškovę UAB „Vyteksta“ leisti juos išsimontuoti ir išsivežti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 1 dalies 3 punktą areštas gali būti taikomas atsakovui priklausančio turto atžvilgiu, tačiau šiuo atveju jis yra pritaikytas trečiojo asmens nuosavybės teise valdomam turtui. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, turėjo konstatuoti akivaizdų faktą, kad smulkintuvas ir aušinimo įrenginys nuosavybės teise tebepriklauso AB „Plasta“, o tai lemia, jog laikinosios apsaugos priemonės šių įrenginių atžvilgiu buvo taikytos nepagrįstai, todėl teismas turėjo jas panaikinti.Laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra užtikrinti reikalavimai, kurie nėra tikėtinai pagrįsti. Ieškovė UAB „Vyteksta“ piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes siekia neatlygintinai naudotis plastiko perdirbimo įranga bei trikdyti AB „Plasta“ komercinę veiklą.Prisidėjime prie atskirojo skundo atsakovas L. G. pareiškė, jog prisideda prie paduoto atskirojo skundo.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Replasta“ prašė trečiojo asmens skundą tenkinti ir skundžiamą nutartį panaikinti. Atsiliepime nurodoma, kad sutinkama su trečiojo asmens pateiktais argumentais. Papildomai atkreipiamas dėmesys į tai, kad CPK 145 straipsnis nenumato, jog turto areštas galėtų būti taikomas ne atsakovui priklausančiam turtui.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovės UAB „Vyteksta“ ir UAB „Metkonas“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti galioti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad trečiasis asmuo neįrodė, jog UAB „Replasta“ nebuvo įrangos savininkė ginčijamo sandorio sudarymo metu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė prie atskirojo skundo pridėtus dokumentus (2016 m. gegužės 16 d. preliminarią sutartį ir 2016 m. gegužės 19 d. akcininkų sutartį) turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui visa apimtimi, tačiau šia teise nepasinaudojo. Pirmosios instancijos teismui, sprendusiam laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, buvo pateikti tik minėtų sutarčių išrašai. Atsižvelgiant į tai, šiuos įrodymus, kaip pateiktus pavėluotai (nesavalaikiai), atsisakytina priimti.Ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą kaip naują įrodymą pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymą. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi, įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios sudaro įrodinėjimo dalyką byloje. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nepagrindė kuo Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma yra susijusi su byloje sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, todėl šį įrodymą atsisakytina priimti.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Taigi, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų, t. y. pirma įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis.Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 5 d. ir 2017 m. birželio 14 d. nutartimis taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškiniu pareikštų reikalavimų užtikrinimui. Šiomis nutartimis buvo konstatuota, kad ieškovių pareikštas ieškinys yra prima facie (liet. preliminariai) pagrįstas, todėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimas pakartotinai neatliekamas.Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Replasta“ ir trečiasis asmuo AB „Plasta“ prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nes šios priemonės yra taikytos trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiam turtui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės ir trečiojo asmens prašymuose išdėstytus argumentus ir jiems pagrįsti pateiktus įrodymus, sprendė, kad nepateikti neginčytini ir abejonių nekeliantys įrodymai, kurie leistų padaryti išvadą, jog areštuoti įrenginiai nepriklausė UAB „Replasta“ ginčijamo 2017 m. balandžio 27 d. sandorio sudarymo metu.Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas tinkamai neįvertino į bylą pateiktų įrodymų, o būtent, neatsižvelgė į 2016 m. gegužės 16 d. preliminariojoje sutartyje bei 2016 m. gegužės 19 d. akcininkų sutartyje nurodytą nuosavybės teisės perėjimo UAB „Replasta“ momentą ir kitas apeliantės nuomone svarbias aplinkybes, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateikti įrodymai dėl įrenginių priklausymo AB „Plasta“ ar UAB „Replasta“ yra prieštaringi, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu suinteresuoti asmenys šių prašymų tinkamai nepagrindė, todėl jie pagrįstai netenkinti (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad po šios civilinės bylos iškėlimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas L. G. ir ieškovė UAB „Vyteksta“ parengė preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties dėl įrenginių, kuriems byloje taikytas areštas, pardavimo projektą, t. y. atsakovas L. G. tokiu būdu iš esmės patvirtino, jog visi įrenginiai, įskaitant ir jų sudedamąsias dalis (priedus), nuosavybės teise priklauso atsakovui L. G.. Be to, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms buvo sudarytas 2017 m. liepos 21 d. susitarimas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamos 2017 m. balandžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo, kuriuo sutarta pakeisti sutarties dalyką. Nors trečiasis asmuo AB „Plasta“ teigia, kad likusią jai iki 2017 m. balandžio 27 d. nepriklausiusią plastiko perdirbimo linijos dalį ji iš L. G. įsigijo 2017 m. gegužės 28 d. sutartimi, tačiau kaip matyti iš į bylą pateikto ieškovės UAB „Vyteksta“ ir atsakovo L. G. atstovų susirašinėjimo dėl taikaus ginčo sprendimo, 2017 m. birželio–liepos mėn. buvo deramasi, kad atsakovas L. G. įrenginius perleis ieškovei.Aptariant aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, papildomų sandorių sudarymas, siekiant sudaryti įspūdį, kad laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos ne atsakovui priklausančiam turtui, nepašalina, o priešingai – patvirtina, byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumą bei grėsmę galimai ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Be to, kaip ne kartą yra pažymėta teismų praktikoje, nutartys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar atsisakymo jas taikyti klausimais neturi res judicata (liet. galutinio teismo sprendimo) galios, todėl šio procesinio klausimo nagrinėjimo metu atliekamas tik preliminarus aplinkybės dėl turto priklausymo trečiajam asmeniui vertinimas. Prieštaringi bylos duomenys ir šių prieštaravimų nepašalinantys atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos trečiojo asmens nuosavybės teise valdomam turtui.Pasisakant dėl apeliantės argumentų, kad ieškovė UAB „Vyteksta“ piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, o taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir skundžiama nutartimi yra ginami tik jos interesai, atkreiptinas dėmesys, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visais atvejais susijęs su tam tikrais suvaržymais. Tačiau nenustačius, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos trečiajam asmeniui priklausančiam turtui, nėra pagrindo spręsti, jog šiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra pažeidžiami proporcingumo principo reikalavimai, nes trečiasis asmuo, kuris prašo šias priemones panaikinti, taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis suvaržymų nepatiria. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog nagrinėjamoje byloje pagrindo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones nėra, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, o naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.