Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016-05-06 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40N-59734741-16,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnioji specialistė D. V. 2016-05-06 G. Č. atžvilgiu priėmė nutarimą Nr. 40N-59734741-16 administracinio teisės pažeidimo byloje dėl pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalyje, 124² straipsnio 2 dalyje už tai, kad G. Č. 2016-04-21, apie 21.50 val., adresu (duomenys neskelbtini) g., Šiauliai, vairuodamas automobilį staiga didindamas greitį bei staiga stabdydamas, manevravo juostose tarp kitų transporto priemonių, nerodydamas posūkio signalų. Tokiais savo veiksmais rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, t. y. chuliganiškai vairavo. Vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (5 b. l.).

G. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad važiuojant Tilžės gatvė nuo miesto pietinės pusės link centro, antra eismo juosta stipriai per lėtai važiavo automobilis WV Passat. Tuo metu pirma eismo juosta buvo laisva. Tas automobilis važiavo nuo Pramonės gatvės. Jis „pablyksėdamas“ paprašė pasitraukti į pirmą eismo juostą, nes ji buvo laisva, tačiau automobilis nesitraukė. Ties Vairo gatve, tam automobiliui nesitraukiant, esant pirmai eismo juostai laisvai, jis persirikiavo į pirmą eismo juostą, bandydamas automobilį aplenkti kaip kliūtį. Pravažiavus Donelaičio gatvę, jį sustabdė pareigūnai už chuliganišką vairavimą, nes lenkiant automobilį, jis galbūt neparodė posūkio. Neneigia, kad galėjo neparodyti posūkio atliekant tą manevrą. Važiavo leistinu greičiu. Ten nelabai buvo kur įsibėgėti. To automobilio, kurį lenkė, greitis buvo stipriai mažesnis, nei leistinas. Kai pareigūnas jį stabdė, jis greitai išėjo į gatvę. Perjungiant pavarą į žemesnę, kadangi automobilio galiniai varomi ratai, atleidus sankabą, gal sekundę tie ratai „čiūžtelėjo“. Stabdant jokių slydimų nebuvo. Kai jis pradėjo lenkti tą lėtai važiavusį automobilį, automobilis pradėjo stipriai greitėti. Kai jis pamatė, kad jį stabdo, tas automobilis jį aplenkė dideliu greičiu, arba stipriai padidinęs greitį. Jis negali tiksliai pasakyti, kokiu greičiu važiavo. Lenkimo momentu važiavo gal 60 km/h. Visuomet draudžiasi internetu ir nebuvo užfiksavęs, kad reikia su savimi turėti draudimo polisą. Visuomet telefone turėdavo tą polisą. Vairuotojo pažymėjimą buvo praradęs ir iki šios dienos nėra atradęs. Dabar namuose vyksta remontas, gal namuose kur nors ir yra. Neužsisakė naujo pažymėjimo, nes tikisi po remonto namuose rasti seną pažymėjimą. Vaizdo įraše girdisi jo automobilio variklio garsas. Greitį didino išeidamas į lenkimą iš antros į pirmą juostą. Kuomet perjungė pavarą, ratai slystelėjo, todėl girdisi „čiūžtelėjimo“ garsas. Kuomet iš aukštų „sūkių“ persimeta į žemesnius, ratai tuo metu blokuojasi. Nepamena, ką sakė pareigūnams. Mano, kad jiems apie lenktynes nieko nekalbėjo. Pareigūną pamatė, kai jis išėjo į gatvę ir mostais stabdė. Kai pamatė jį stabdantį pareigūną, tiesiog sustojo, gerokai iki pareigūno. Nežino, kodėl pareigūnai nurodė, kad jis lenkė keletą automobilių, kadangi vienintelė kliūtis buvo tas antra juosta lėtai važiavęs automobilis. Kitų mašinų nebuvo. Jam lenkiant tą mašiną, ji pradėjo stipriai didinti greitį. Jaučiasi diskriminuojamas dėl to, kad nebuvo stabdoma kita transporto priemonė, kadangi buvo akivaizdu, kad kai jis jį pradėjo lenkti, tas automobilis didino greitį ir jis buvo priekyje. Nieko blogo nepadarė, o tas kitas automobilis, jam pradėjus lenkti, pradėjo provokacinius veiksmus. Persirikiavęs pradėjo greitėti, kad aplenktų tą automobilį, tuomet tas automobilis pradėjo greitėti ir lenkti jį. Tai vyko 2-3 sekundes ir jį sustabdė pareigūnai. Kai važiavo gatve buvo tamsu, policijos automobilio nesimatė. Prie pat aikštelės yra pastatas, kuris užstojo pareigūno automobilį, ten buvo dideli medžiai. Matė tik pareigūną, kuris jį stabdė.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareigūnė D. V., priėmusi nutarimą šioje byloje, nutarime nurodė, kad lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį minėtam asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Pagal praktiką užtenka vieno pareigūno tarnybinio pranešimo tam, kad užfiksuoti teisės pažeidimą surašant protokolą bei paimti paaiškinimą iš žmogaus, taip pat fiksuoti pažeidimą kitomis įmanomomis priemonėmis, kas buvo padaryta vaizdo įrašu. Kalbant apie T. J. tarnybinį pranešimą, po to, kai D. V. pradėjo nagrinėti administracinį teisės pažeidimą, ji nustatė, kad nepakanka pilnai duomenų tam, kad būtų surašytas ir priimtas nutarimas ATP byloje. Mano, kad D. V. kreipėsi į patį T. J., kuris dirbo kartu su G. Š., ir kuris pateikė tarnybinį pranešimą tą pačią dieną, kai buvo priimtas nutarimas, tačiau dar iki nutarimo priėmimo momento. G. Š. tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad jis buvo parengtas 2016-04-21, tik užregistruotas vėliau. Patys patruliai dokumentų valdymo sistemoje savo tarnybinių pranešimų neregistruoja. Surinktą medžiagą jie pateikia patrulių vadams, kurie tą medžiagą įvertina ir teikia registruoti registruojančiam asmeniui. Tą dieną tarnybiniai pranešimai ir būna užregistruojami. Iš esmės, ar tarnybinis pranešimas yra surašytas ankščiau, ar vėliau, protokolo surašymo dieną reikšmės neturi dėl to, kad tai yra tiesiog įvykių konstatavimas tų, kurie buvo surašyti ATP protokole, kuris buvo surašytas 2016-04-21. Protokolą surašo vienas iš pareigūnų, nustatęs teisės pažeidimą. Patrulių ekipaže dirba du žmonės, kurie nustatinėja pažeidimus. Jie abu vertina, yra pažeidimas ar jo nėra. Tuo pagrindu yra surašomas protokolas. Manevrą galima atlikti ir tarp vienos transporto priemonės. Patrulinėje mašinoje dirba du žmonės. Jie yra pasiskirstę darbais, kas surašys protokolą, kas surinks įrodymus.

Liudytojas G. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Jis sėdėjo tarnybiniame automobilyje, kuris stovėjo aikštelėje prie sankryžos. Pro kampą matė nelabai didelę kelio atkarpą. Kolega matė daugiau. Kiek pamena, automobilis atvažiavo dideliu greičiu. Vairuotojas sakė, kad yra pametęs teises, nepateikė draudimo. Būna, kad kolega fiksuoja pažeidimą, o jis rašo tarnybinį, protokolą dėl to, kad užtrunka laiko, kol prisijungi prie bazių. Taupant pažeidėjo laiką tarnybinį surašo tas pareigūnas, kuris yra prisijungęs prie duomenų bazės. Kolega matė geriau ir daug didesnę atkarpą, nei jis. Ten buvo ne lenkimas, o manevravimas. Toje vietoje jie fiksavo greitį. Transporto priemonė stabdė tikriausiai dėl to, kad ją stabdė pareigūnas. Praktikoje tarnybiniai pranešimai registruojami kitą dieną, o jei pasitaiko savaitgalis, tai kitą darbo dieną. Tarnybiniame pranešime jie įrašo, kokią dieną buvo parengtas tas tarnybinis pranešimas. Pagal situaciją, pagal susitarimą pareigūnai pasiskirsto darbus. Būna situacijų, kuomet tarnybinį pranešimą surašo ne tas pareigūnas, kuris matė teisės pažeidimą. Taip daro dėl to, kad užtrunka kol atsijungia ir prisijungia prie kompiuterio. Kartais būna, kad jei vienas kolega daugiau matė pažeidimo aplinkybių, jis pasako kolegai pareigūnui. Būna kad abu pareigūnai vienu metu nežiūri į tą pačią mašiną.

Liudytojas T. J. teismo posėdžio metu parodė, kad pastebėjo, kad nuo pietinės miesto pusės, miesto centro link, dideliu greičiu atvažiuoja automobilis, kuris manevruodamas tarp kitų automobilių nerodė posūkio signalo. Pamatęs jį, automobilis staigiai stabdė ir slydo šonu. Sustabdė minėtą automobilį. Tuo metu matavo automobilių greitį, kurie važiavo nuo centro pusės, todėl neužfiksavo sustabdyto automobilio greičio. Nors šis automobilis važiavo akivaizdžiai dideliu greičiu, manevravo tarp kitų automobilių. Tiksliai nepamena, kiek tuo metu iš tos pusės važiavo automobilių. Matė, kad sustabdytas automobilis mėtėsi iš vienos juostos į kitą. Vairuotojas teigė, kad jis lenktyniavo su kažkokiu automobiliu, kuris lyg ir neleido aplenkti. Vairuotojas, pamatęs jį, staigiai stabdydamas slydo šonu. Tiksliai nepamena, kiek laiko stebėjo tą automobilį, manevruojantį tarp kitų automobilių. Kažkiek sekundžių tikrai stebėjo. Važiuojant tokiu greičiu per 2 sekundes galima aplenkti transporto priemonę. Gali būti, kad kai jis sustabdė pažeidėjo automobilį, paskui jį važiavę kiti automobiliai nusuko sankryžose į kitas gatves. Neskaičiavo, kiek transporto priemonių pralenkė pažeidėjas manevruodamas, tačiau matė, kad jis mėtėsi iš vienos eismo juostos į kitą, nerodydamas posūkio signalo. Vairuotojas pamatė jį ir mynė ant stabdžio, jis važiavo tokiu greičiu, kad net pradėjo šonu slysti. Važiavo viena transporto priemonė, kuri anot pažeidėjo jam neleido aplenkti, ir su kuria anot jo lenktyniavo. Gali pasakyti, kad automobilis važiavo ypatingai dideliu greičiu. Galėjo matyti ir matė, kaip vairuotojas manevravo, kaip jis stabdė. Iš patirties jis vizualiai gali atskirti, kuomet vairuotojas važiuoja viršydamas greitį. Šiuo atveju minimas automobilis stipriai viršijo greitį. Kitas automobilis važiavo antra eismo juosta, jis važiavo tiesiai, nekeitė krypties, nepadarė kelių eismo taisyklių pažeidimo požymių, todėl neužfiksavo greičio. Protokolą surašo nebūtinai tas pareigūnas, kuris fiksuoja pažeidimą. Jis dalyvavo, kai jo kolega rašė protokolą. Jo tarnybinis pranešimas buvo surašytas vėliau, gal būt dėl to, kad pažeidėjas ginčijo pažeidimą, tiksliai nepamena. Pažeidėjas jam žodžiu paaiškino, kad bandė aplenkti kitą automobilį, kuris neva jį erzino. Asmuo manevravo nerodydamas posūkių, greitai stabdė. Kaip vėliau aiškino pats pažeidėjas, kitas vairuotojas jį erzino, jie lenktyniavo, todėl tokiais veiksmais G. Č. žemino kitus eismo dalyvius. Jei pareigūnas stabdo automobilį, nėra nurodyta, kad vairuotojas privalo sustoti prieš pareigūną. Galima sustoti ir už pareigūno. Asmuo privalo sustoti kuo dešiniau kelio krašto, įjungti avarinį signalą. Tačiau tikrai negalima sustoti važiuojant skersai. Vairuotojas sustojo pamatęs jį, o gal greičiau jo šviesą atspindinčią liemenę ir krivulę. Atsimena, kaip automobilis slydo skersas, važiuojamojoje dalyje. Automobilis slydo 100 ar 50 metrų iki jo, gal 30 metrų. Nėra pažeidimas, jei pareigūnui stabdant vairuotoją, jis sustos už pareigūno.Tiksliai nepamena, ar automobilis stabdė prieš, ar po to momento, kai jis atliko judesį su krivule, tačiau mano, kad iki tokio vairuotojo stabdymo dar nebuvo atlikęs to judesio. Galbūt tik ruošėsi jį stabdyti. Turėjo omenyje, kad 50-100 metrų atstumu nuo jo stabdė, o ne tiek slydo. Tuo metu girdėjo ir matė pažeidėjo automobilio pagreitėjimą, tačiau to neužfiksavo techninėmis priemonėmis. Kitas automobilis, kuris važiavo antroje eismo juostoje, pravažiavo galimai per greitai, tuo momentu negalėjo to užfiksuoti. G. Č. kažką kalbėjo, kad bandė „padraguoti“, ar panašiai. Vien persirikiavimas į kitą eismo juostą, nerodant posūkio signalo, nėra chuliganiškas vairavimas. Chuliganiškas vairavimas yra, kai manevravo keisdamas kryptį, didino greitį, nes vairuotojas save pastato prieš kitus eismo dalyvius ir lenktyniauja miesto gatvėmis. Pats vairuotojas pasakė, kad jis lenktyniavo. Jei asmuo bandė aplenkti kelis kartus, tai jau yra lenktyniavimas. Asmuo manevravo tarp juostų, reiškia jis bandė aplenkti kelis kartus. Jis matė, kaip asmuo manevravo tarp eismo juostų.

Liudytoja D. V. teismo posėdžio metu parodė, kad kai pažeidėjas atvyko į nutarimo priėmimą, ji susipažino su medžiaga ir jai trūko įrodymų. T. J. yra būrio vadas, jis dirba kabinete, todėl ji paskambino jam telefonu pasiaiškinti dėl įvykio. Nuėjo apklausti pareigūno, kad jis paaiškintų situaciją. Pareigūnas situaciją paaiškino žodžiu. Kadangi nebuvo tarnybinio pranešimo, ji paprašė, kad jis jį surašytų ir atneštų į kabinetą. Tą jis ir padarė. Dar nepriėmus nutarimo, T. J. atėjo į kabinetą ir padavė tarnybinį pranešimą. Ji su juo susipažino ir priėmė nutarimą, tarnybinį pranešimą atidavė į raštinę užregistruoti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Vertinant byloje surinktus įrodymus pirmiausiai pasisakytina dėl jų patikimumo. Policijos pareigūnų G. Š. ir T. J. administracinio teisės pažeidimo protokole, tarnybiniuose pranešimuose bei teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo abejoti. Policijos pareigūnai su G. Č. nėra pažįstami, nėra jokių duomenų apie tai, kad jie būtų šališki, subjektyvūs, suinteresuoti ar norėtų G. Č. dėl kažkokių priežasčių pakenkti pasinaudodami savo pareigomis. Teismo posėdžio metu parodymus šie liudytojai davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nėra, be to, jų parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai, ypač vaizdo įrašas, iš dalies paties G. Č. parodymai, todėl abejoti nurodytų liudytojų parodymų teisingumu nėra pagrindo. Tuo tarpu G. Č. yra administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, už savo parodymų teisingumą neatsako, yra suinteresuotas nurodyti aplinkybes, kurios naudingos tik jam pačiam, kad galėtų sušvelninti savo atsakomybę arba jos išvengti. Atsižvelgiant į tai, jo parodymai negali būti vertinami kaip neabejotinai objektyvūs ir visiškai patikimi. Taip pat pažymėtina, kad žinodamas, jog įvykio metu buvo daromas vaizdo ir garso įrašas, gavęs šio įrašo kopiją susipažinimui (8, 11, 12 b. l.), vis tiek nevengia duoti teismui prieštaringus parodymus. Teismo posėdžio metu jis teigė, kad vairuotojo pažymėjimą yra praradęs ir iki šios dienos nėra atradęs, namuose vyksta remontas, gal namuose kur nors ir yra, tikisi po remonto namuose rasti seną pažymėjimą. Tuo tarpu įvykio metu policijos pareigūnams nurodė, kad savo vairuotojo pažymėjimą išsiuntė paštu į užsienį ir pažymėjimas kažkur pasimetė (videofailas 20160421_215102PR, nuo 00.06 min.). Taip pat pastebėtina, kad G. Č. net 32 kartus baustas už administracinius teisės pažeidimus, iš jų absoliuti dauguma pažeidimų yra KET pažeidimai. Šie duomenys akivaizdžiai nepatvirtina aplinkybės, kad G. Č. yra pavyzdingas vairuotojas, vairuojantis saugiai, nepažeidžiantis kelių eismo taisyklių.

Chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui (ATPK 124² str. 2 d.).

Pavojingas vairavimas - transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti (ATPK 124² str. 1 d.).

Ištyrus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad G. Č. padarė ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą, t. y. pavojingai vairavo.

Pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-14 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. už chuliganišką vairavimą tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas KET pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui (Šiaulių apygardos teismo 2016-06-15 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-253-332/2016). Paprastai už chuliganišką vairavimą teismų praktikoje baudžiama, kai kelių eismo taisyklių pažeidimai yra akivaizdžiai grubūs, nepateisinami ir nėra kilę normalaus, protingo vairavimo eigoje; kai atitinkamo pobūdžio automobilio vairavimas yra neleistinas, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne vien tik jį vairuojančiam asmeniui (pvz. tyčia sukeltas šoninis slydimas, rankinio stabdžio naudojimas įveikiant posūkius, iš anksto numatytas pavojingas lenkimas, kai draudžiama lenkti arba eismo sąlygos neleidžia lenkti saugiai ir pan.). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, G. Č. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra tokie pavojingi, kad galėtų būti vertinami kaip chuliganiški. Iš vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūno T. J. stebėta situacija truko keletą sekundžių (iki 10 sek.), todėl pagal pažeidimų pobūdį laikytina, kad nebuvo tokio intensyvumo pažeidimų, kurie galėtų būti laikomi chuliganišku vairavimu. Tačiau pažeidimai atitinka ATPK 124² str. 1 d. numatyto pavojingo vairavimo sudėtį. Pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl pavojingo vairavimo jam padarius bent du kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-09 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13/2012), t. y. nurodytame ATPK straipsnyje įvardinta sąvoka "keli eismo taisyklių pažeidimai" reiškia du ir daugiau KET pažeidimų. Iš vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnai taip pat suabejojo pažeidimų kvalifikacija (videofailas 20160421_220246_PR, nuo 1.26 min.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad G. Č. persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą nerodė posūkio signalo. Šią aplinkybę nurodė policijos pareigūnas T. J., ją patvirtino ir pats G. Č. teismo posėdžio metu. Vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka, prieš persirikiuodamas (KET 82.2 p.).

Policijos pareigūnas T. J. teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad G. Č. vairuojamas automobilis važiavo dideliu greičiu. Vairuotojas pamatęs jį ėmė staigiai stabdyti, važiavo tokiu greičiu, kad dėl stabdymo pradėjo slysti šonu. G. Č. teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad kito automobilio lenkimo momentu važiavo gal 60 km/h, t. y. viršijo greitį, kadangi leistinas greitis mieste, taip pat ir nurodytoje vietoje, yra 50 km/h. Pažymėtina, kad G. Č. nurodytas 60 km/h greitis vertintinas kritiškai, kadangi neatitinka T. J. nurodytų aplinkybių, iš vaizdo įrašo garso (videofailas 20160421_214805_EF, nuo 01.00 min.) taip pat girdisi gan intensyvus kylančių variklio apsukų garsas, o po to stabdant čiuožiančių padangų garsas, nors važiuojant nedideliu greičiu, norint sustoti, netenka taip stabdyti, kad automobilis pradėtų čiuožti. Stabdant automobilis pradeda čiuožti tuo atveju, kai stabdymas yra intensyvus ir dėl didelio automobilio greičio automobilis lengvai praranda sukibimą su asfalto danga. Taip pat pastebėtina, kad G. Č. nurodė, jog lenkė kitą jam trukdžiusį automobilį, persirikiavęs pradėjo greitėti, kad aplenktų tą automobilį, tuomet tas automobilis pradėjo greitėti ir lenkti jį. Iš vaizdo įrašo matyti, kad minimas antrasis automobilis pro policijos automobilį pravažiuoja gerokai greičiau, nei visi pro šalį prieš įvykį važiavę automobiliai, kurių greitį matavo T. J. ir greičio pažeidimų nenustatė, taip pat ir po įvykio važiavę automobiliai. Šios visos aplinkybės patvirtina, kad G. Č. viršijo leistiną greitį. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio (KET 127 p.). Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu (KET 129 p.).

Be to, G. Č. staiga didino greitį, nors tai nebuvo būtina, kadangi tariamai antroje eismo juostoje per lėtai važiavusį automobilį pirma eismo juosta buvo galima apvažiuoti normaliu greičiu ir normaliu greitėjimu, jei tuo metu dar apkritai nebuvo pasiektas leistinas greitis. Toks automobilio greitėjimo būdas miesto sąlygomis, konkrečioje situacijoje ir tamsiu paros metu buvo nesaugus (ypač atsižvelgiant į tai, kad G. Č. vairuotas automobilis buvo varomas galiniais ratais), taip pat turi chuliganiško pobūdžio požymių. Staigus greičio didinimas nėra atsargus veiksmas, kadangi dauguma automobilių vairuotojų taip nesielgia, ir kiti eismo dalyviai, įskaitant gatvę kertančius pėsčiuosius, to nesitiki. Toks automobilio greitėjimo būdas miesto sąlygomis ir konkrečioje situacijoje taip pat yra chuliganiško pobūdžio. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 p.). Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (KET 9 p.).

Byloje taip pat nustatyta, kad G. Č. pavojingai stabdė automobilį. Kaip jau minėta, vaizdo įraše (videofailas 20160421_214805_EF, nuo 01.06 min.) girdėti, kaip G. Č. vairuojamas automobilis čiuožia asfaltu. G. Č. versija, kad tai įvyko ne dėl stabdymo, o dėl perjungtos pavaros, yra neįtikima. Iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad čiuožimas trunka netrumpai, prasideda tuo pačiu metu, kai į gatvę išeina policijos pareigūnas ir pradeda stabdyti G. Č. automobilį. Policijos pareigūnas T. J. teismo posėdžio metu parodė, kad G. Č. automobilis staigiai stabdydamas pradėjo čiuožti šonu, šia aplinkybe nėra pagrindo abejoti. Šią aplinkybę T. J. savo kolegai išsakė ir iškart po įvykio (videofailas 20160421_220246_PR, nuo 00.40 min.). Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 128 p.). Vairuotojui draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui (KET 135.4 p.). Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 p.). Įvykio metu G. Č. važiavo šalia kito automobilio, todėl staigiai stabdydamas sukėlė pavojų kitam eismo dalyviui, galėjo nesuvaldyti automobilio ir nuvažiuoti nuo kelio, kliudyti policijos pareigūną ar pėsčiuosius, taip pat tai nebuvo būtina eismo saugumui, kadangi eismo juosta priešais jį buvo tuščia. Be to, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (KET 9 p.). Staigiai stabdant atsiranda tikimybė automobiliui pradėti slysti, dėl ko gali būti prarasta jo kontrolė ir įvykti eismo įvykis, kuriame nukenčia kiti žmonės ar turtas (nebūtinai eismo dalyviai ir jų turtas). Tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti (KET 16 p.). Kelių eismo taisyklės neįpareigoja vairuotoją žūtbūt sustoti dar neprivažiavus policijos pareigūno, stabdančio transporto priemonę. Priešingai, iš to kas išdėstyta, akivaizdu, kad tokiu atveju vairuotojas taip pat turi sustabdyti transporto priemonę saugiai. Nagrinėjamu atveju iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad G. Č. staigiai stabdė automobilį būtent todėl, kad pamatė policijos pareigūną ir policijos pareigūnas pradėjo jį stabdyti (videofailas 20160421_214805_EF, nuo 01.00 min.), o stabdė todėl, kad suvokė, jog padarė ir daro administracinius teisės pažeidimus.

Dėl nepateikto vairuotojo pažymėjimo ir privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimo, t. y. pažeidimų, numatytų, ATPK 124¹ str. 8 d., ginčo byloje nėra.

Dėl policijos pareigūno teisės surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pastebėtina, kad teisę jį surašyti turi tam įgaliotas pareigūnas (ATPK 259 str. 1 d.). Dėl G. Š. įgaliojimų surašyti protokolą nagrinėjamu atveju abejonių nekyla. Taip pat pažymėtina, kad G. Š. pildė protokolą, tačiau pažeidimo aplinkybes jam nurodė T. J., tai matyti ir iš vaizdo įrašo (videofailas 20160421_220246_PR, nuo 00.40 min.). Esminės pažeidimų aplinkybės ir buvo nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole. Dėl policijos pareigūnų surašytų tarnybinių pranešimų registracijos laiko pastebėtina, kad registracijos laikas esminės reikšmės neturi, nes G. Č. padarytų pažeidimų nepaneigia. Taip pat darytina išvada, kad vyr. specialistei D. V. priimant skundžiamą nutarimą visos bylos aplinkybės, įskaitant ir T. J. tarnybiniame pranešime nurodytas, jau buvo žinomos ir nagrinėjant bylą įvertintos. Tuo tarpu G. Č. veikos kvalifikavimas jau yra ne faktinių aplinkybių nustatymo, bet teisinio vertinimo dalykas. G. Č. nurodytos aplinkybės apie tai, kad T. J. D. V. tarnybinio pranešimo iki priimant nutarimą nepateikė, vertintinos kritiškai, kaip gynybinė versija. Be to, bylai tai neturi reikšmės, kadangi teismas visus įrodymus byloje įvertino pakartotinai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad G. Č. padarė pažeidimą, numatytą 124² str. 1 d., t. y. pavojingai vairavo.

G. Č. taip pat padarė pažeidimą, numatytą 124¹ str. 8 d., t. y. nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimo.

Pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius ATPK, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo penkių iki vienuolikos eurų.

Išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą (ATPK 302 str. 1 d. 3 p.).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str. 2 d.). Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo (ATPK 30² str. 1 d.). Byloje nėra nustatyta G. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis dėl pažeidimų nesigaili, jų išaiškinti nepadėjo (3, 5 b. l.), jokio pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnyje nepripažino, bylos nagrinėjimo metu neneigė tik pažeidimo, numatyto 124¹ straipsnio 8 dalyje. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). G. Č. asmenybę apibūdina jo polinkis daryti KET pažeidimus (14-19). Galutinė nuobauda asmeniui skirtina atsižvelgiant į ATPK 33 str. nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016-05-06 G. Č. atžvilgiu priimtas nutarimas Nr. 40N-59734741-16 naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalimi, 124¹ straipsnio 8 dalimi, 302 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 302⁴ straipsniu, teismas

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

panaikinti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016-05-06 G. Č. atžvilgiu priimtą nutarimą Nr. 40N-59734741-16.

Pripažinti G. Č. kaltu padarius Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytą pažeidimą ir paskirti jam 8 Eur baudą.

Pripažinti G. Č. kaltu padarius Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir paskirti jam 200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu galutinę nuobaudą G. Č. skirti 200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu penkiems mėnesiams.

Apeliacinis skundas dėl šio nutarimo gali būti paduotas Šiaulių apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui arba per Šiaulių apylinkės teismą.