Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2024-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1032-1206/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-10-17
Bylos Nr.
1-1032-1206/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26199-2024-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Žaneta Škutienė
Kaltinamasis
A. S.
Advokatai
Dainius Tamošiūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1032-1206/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26199-2024-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.7.; 1.2.25.5.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 17 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Žaneta Škutienė,sekretoriaujant Rūtai Rimkevičiūtei,dalyvaujant: prokurorui Evaldui Šidlauskui,kaltinamajai A. S., jos gynėjui advokatui Dainiui Tamošiūnui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. S. kaltinama, jog 2024 m. liepos 9 d., apie 16.28 val., važiuodama (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaimu, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį ,,Toyota Rav 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, esant nustatytai didesnei nei įstatyme numatytai 1,51 promilės etilo alkoholio koncentracijai, iki kol 2024 m. liepos 9 d. apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje sukėlė techninį eismo įvykį, o atvykę aiškintis eismo įvykio kilimo aplinkybių policijos pareigūnai – (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjas A. G. ir to paties skyriaus 1-ojo poskyrio vyresnioji tyrėja K. K., alkoholio kiekio matuokliu DRAGER ALCOTEST 6810, Nr. ARFM-0416, patikrinę A. S. blaivumą, 2024 m. liepos 9 d. 16.56 val. nustatė jai 2,26 promilės girtumą, o patikrinus pakartotinai 2024 m. liepos 9 d. 17.16 val., minėtu alkoholio matuokliu A. S. buvo nustatytas 2,15 promilės girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2. Kaltinamoji A. S. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykis nutiko 2024 m. liepos 9 d. apie 16 val.-16:30val. Įvykis nutiko (duomenys neskelbtini), buvo viena. Alkoholinius gėrimus irgi vartojo viena. Buvo svečių kažkada (duomenys neskelbtini) ir buvo likę brendžio, tai paėmė ir išgėrė. Matomai dar nebuvo suveikęs alkoholis ir ji nesitikėjo, kad taip bus. Kol pavažiavo, kol atvažiavo policija, tada ji jau pajuto, kad yra apsvaigusi. Žino, kad negalima vairuoti išgėrus, čia buvo pirmas kartas. Vairavo Toyota automobilį, tai yra šeimos automobilis. Išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), užrakino vartus, pavažiavo ir reikėjo suktis į gatvę ir išvažiavo kitas automobilis, ji suko ir matomai gal per mažai pasuko ar nepasuko ir nuvažiavo į šoną. Padarė eismo įvykį. Sužeistų nebuvo ir kitam automobiliui buvo tik nubrauktos durelės. Pareigūnus iškvietė žmonės iš kito automobilio. Atvyko pareigūnai, davė papūsti du kartus. Pripūtė pirmą kartą 2,26 promilių ir paskui 2,15. Su parodymais sutiko ir iš karto pripažino, kad gėrė. Į ligoninę nevažiavo tikrintis. Automobilis šiuo metu yra aikštelėje, paimtas pareigūnų. Žino, kad už tokią veiką yra numatytas automobilio konfiskavimas. Jos vyras vairuoja, tą vieną automobilį turi ir autobusiuką turi. Žino, kad yra teisių atėmimas už tokią veiką. Savo tokį elgesį vertina labai blogai ir džiaugiasi, kad daugiau nieko rimto neatsitiko. Už kelių eismo pažeidimus ji yra bausta tik vieną kartą, labai seniai pėsčiųjų perėjoje nepraleidus žmonių, šiaip eismo įvykių neturėjo. Galima laiduotoja yra jos dukra. Su dukra bendrauja labai dažnai, ar į sodą kartu važiuoja, ar namuose, arba pas dukrą, o šiaip (duomenys neskelbtini) visa šeima kiekvieną vakarą susiskambina. Gyvena atskirai, dukra gyvena rajone. Jos su dukra gerai sutaria. Turi tris dukras, visos gerai sutaria. Jai dukra yra autoritetas, tariasi gyvenimiškomis situacijomis. Dukrai apie įvykį papasakojo tą pačią dieną ir visiems buvo šokas. Paskui daug sėdėjo ir daug kalbėjosi, ir šiandien kalbasi. Ji alkoholio dažnai nevartoja, neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Jos sutuoktinis yra pensininkas. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) namelis nuo pradžios. R. K., kito eismo įvykio dalyvio, dėl to automobilio jam žalą atlygino draudimas. Jai pretenzijų jokių jis nepareiškė, jam draudimas sumokėjo už padarytą žalą ir ji susitarė su draudimu, kad kas mėnesį mokės po 250 eurų, kol sumokės visą sumą. Dėl šio eismo įvykio nėra nubausta administracine tvarka, administracinės bylos nebuvo.

3. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją nutrauktas, nes kaltinamoji A. S. nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, ji prisipažino esanti kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

4. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jos kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

4.1. 2024 m. liepos 9 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2024 m. liepos 9 d., apie 16.35 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sąnkryžoje, A. S. vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Toyota Rav 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alkotest 6810, Nr. ARFM-0416 (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), pirmo patikrinimo metu – 16.56 val. jai nustatytas 2,26 prom. (be paklaidos), o antro patikrinimo metu – 17.16 val. nustatytas 2,15 prom. (be paklaidos). Taip pat vairuotojai buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir užpildytas ,,Neblaivumo nustatymo aktas“. A. S. nepageidavo būti pristatyta į VšĮ „Respublikinė (duomenys neskelbtini) ligoninė“, kad būtų atlikta medicininė jos apžiūra (b. l. 1-10);

4.2. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Automobilis TOYOTA RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)) stovi priekiu į rytų pusę. Apgadinta minėto automobilio priekinė kairės pusės dalis – priekinis bamperis. Įvykio vietos apžiūros metu jokių tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nepaimta. Prie apžiūros protokolo pridėta fotolentelė, susidedanti iš 9 fotonuotraukų, kuriose užfiksuoti įvykio vietoje esančio minėto automobilio vaizdai iš priekio, galo, abiejų šonų, a/m salono ir bagažinės vaizdai (b. l. 11-21);

4.3. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodoma, kad 2024 m. liepos 9 d., 16.53 val., (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) m. ir r. PK Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio tyrėjas A. G. nustatė vairuotojos A. S. neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, jog vairuotoja stovėdama pirštu pataikyti į nosie galą (atsimerkusi ir užsimerkusi) negali. A. S. nurodė, jog alkoholį vartojo prieš 8 valandas. 2024 m. liepos 9 d., 16.56 val., alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Alcotest 6810“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) A. S. nustatytas 2,26 promilės girtumas. 2024 m. liepos 9 d., 17.16 val., pakartotino patikrinimo metu A. S. nustatytas 2,15 promilės girtumas. Vairuotoja A. S. su tikrinimo rezultatais sutiko, nepageidavo būti pristatyta į VšĮ „Respublikinė (duomenys neskelbtini) ligoninė“, kad būtų atlikta medicininė jos apžiūra savo lėšomis (b. l. 24);

4.4. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Alcotest 6810“, ARFM-0416, panaudojimo registracijos žurnalu, kuriame esantys įrašai patvirtina, jog 2024 m. liepos 9 d., 16.56 val., A. S. buvo nustatytas 2,26 promilės girtumas, o 2024 m. liepos 9 d., 17.16 val., nustatytas – 2,15 promilės girtumas (b. l. 25-27);

4.5. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog A. S. pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės (automobilio „Toyota Rav 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. D (duomenys neskelbtini), pensijos gavėjo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (padarius kopiją, pažymėjimas grąžintas savininkei) (b. l. 72-74, 75);

4.6. vyresn. tyrėjos K. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. liepos 9 d., apie 16.40 val., dirbant ekipaže „P1103RS“ kartu su (duomenys neskelbtini) poskyrio tyrėju A. G., iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų buvo gautas nurodymas nuvykti į (duomenys neskelbtini). Buvo nurodyta, kad minėto kaimo (duomenys neskelbtini) sankryžoje, prieš 10 minučių pranešėjos vyras, važiavęs a/m „WV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir susidūrė su a/m „Toyota RAV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pranešėja įtaria, kad automobilio „Toyota Rav“ vairuotoja yra neblaivi. Lauks policijos. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuri vairavo automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. alkoholio kiekio matuokliu DRAGER ALCOTEST 6810, ARFM-0416, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 16.56 val., pirmu pūtimu nustatytas 2,26 prom. girtumas, o 17.16 val. antru pūtimu nustatytas 2,15 prom. girtumas. A. S., sukdama į dešinę pusę, nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo blaivus R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje abu automobiliai susidūrė ir buvo apgadinti. Taip pat kartu su R. K. važiavo ir jo žmona J. K., gim. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu asmenys nenukentėjo. Iš R. K. priimtas paaiškinimas ant atskiro lapo dėl eismo įvykio aplinkybių. Eismo įvykis registruotas ROIK: (duomenys neskelbtini). Dėl A. S. neblaivumo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jai įteiktas šaukimas atvykti apklausai (b. l. 29-30);

4.7. Liudytojo R. K. parodymais apie tai, kad 2024 m. liepos 9 d., apie 16.30 val. iš (duomenys neskelbtini) miesto atvažiavo į sodus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime. Liudytojo sodas yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, į kurią įsuka iš pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, dar prieš sankryžą su kita gatvele, jam iš kairės pusės priekyje matė didelį tankų krūmą ar tai gyvatvorę ir iš po jo išvažiuojantį automobilį. Automobilio vairuotoja išsuko nesidairydama, labai plačiai ir kliudė R. K. vairuojamą automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Smūgis buvo į automobilio kairę pusę. Po smūgio liudytojas savo automobilį sustabdė. Sustojo ir tas kitas automobilis. Tik tada, išlipus, pamatė, kad to automobilio vairuotoja yra moteris, kuri iš pradžių sėdėjo ir nelipo iš automobilio. Liudytojo sutuoktinė J. K., kuri važiavo kaip keleivė, paskambino numeriu „112“ ir pranešė apie eismo įvykį. Pranešė netrukus po eismo įvykio, praėjus gal 2-3 minutėms. Tik po sutuoktinės skambučio, ta moteris išlipo lauk iš savo automobilio ir tada pasimatė, kad ši visiškai girta. Ji stovėjo atsirėmusi į savo automobilį, tylėjo. Pamatęs, kad vairuotoja neblaivi, liepė žmonai skambinti antrą kartą į policiją ir pranešti apie neblaivią vairuotoją. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo įvykio vietą, nufotografavo automobilius, nustatė tai moteriai girtumą. Liudytojas tos moters nepažįsta, kur yra pastarosios (duomenys neskelbtini) sklypas, nežino. Eismo įvykio metu apgadintas R. K. automobilis jau suremontuotas. Remonto išlaidas padengė privalomos civilinės atsakomybės draudimas. Jis (R. K.) automobilį vairavo blaivus (b. l. 41-44);

4.8. Liudytojos K. K. parodymais apie tai, kad ji 2024 m. liepos 9 d. dirbusi viename ekipaže kartu su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio tyrėju A. G.. Apie 16.40 val. iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų buvo gautas nurodymas nuvykti adresu: (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje susidūrė du automobiliai. Buvo nurodyta, kad pranešėja įtaria automobilio ,,Toyota RAV“ vairuotoją esant neblaiviai. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko A. S., kuri vairavo automobilį TOYOTA. Taip pat įvykio vietoje buvo kito automobilio, dalyvavusio eismo įvykyje, vairuotojas ir jo keleivė – sutuoktinė. Vietoje išsiaiškino kas ir kaip važiavo, buvo paimtas vairuotojo R. K. paaiškinimas. Taip pat nusibraižė įvykio schemą, K. K. surašė įvykio vietos apžiūros protokolą, susirinko duomenis reikalingus eismo įvykio įforminimui. Pranešimas buvo kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Matė, kad ten pagrindinė yra (duomenys neskelbtini) gatvė, o už sankryžos yra (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimo iškaba, bet šiuo metu liudytoja nėra įsitikinusi dėl tikslaus gatvės pavadinimo, iš kurios išsuko vairuotoja A. S.. Vairuotojai A. S. alkoholio matuokliu buvo nustatytas neblaivumas, jis buvo virš 2 promilių, tikslių skaičių po kablelio šiuo metu nebepamena. Liudytojos kolega A. G. užpildė neblaivumo nustatymo aktą, su juo pasirašytinai supažindino vairuotoją A. S.. Liudytoja nepamena arba negirdėjo ką vairuotoja sakė apie alkoholio vartojimą, tai yra nežino ką vairuotoja atsakė į kolegos klausimą, kai A. G. buvo paklausta, prieš kiek laiko ji vartojo alkoholį. Šis klausimas visada yra užduodamas vairuotojui, kuris įtariamas esąs apsvaigęs. Dėl vairavimo neblaiviam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vairuotojai įteiktas šaukimas atvykti į apklausą, o automobilis išvežtas į UAB (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelę (b. l. 47-49);

4.9. VĮ „Regitros“ duomenų bazės išrašu, kuriame nurodoma, kad automobilio TOYOTA RAV 4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2002 m. gamybos, valdytojas-savininkas yra A. S., gim. (duomenys neskelbtini). Automobilis įsigytas 2011 m. rugsėjo 3 d. Transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36);

4.10. VšĮ „Emprekis“ pažyma, iš kurios matyti, kad automobilio TOYOTA RAV4, kėbulo tipas – visureigis, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 1995 cm3, variklio galia – 85 kW/116 AG, gamybos periodas 2001-2007 metai (pasirinkti metai – 2002 m.), vidutinė kaina Lietuvoje 2024 m. liepos mėnesį buvo 2 409,50 euro be PVM mokesčio, bei 3 050 eurų su PVM mokesčiu (b. l. 37).

5. Kaltinamoji A. S., be kita ko, kaltinama tuo, kad ji 2024 m. liepos 9 d. apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje sukėlė techninį eismo įvykį. Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicija numato baudžiamąją atsakomybę tik už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu arba alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši teisės norma nenumato atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą. Atsižvelgiant į tai, aplinkybės, kuriomis A. S. kaltinama sukėlusi eismo įvykį, šalinamos iš kaltinimo.

6. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, kad kaltinamoji A. S. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio iki tol, kol įvyko eismo įvykis ir į eismo įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai patikrino jos blaivumą alkotesteriu, 2024 m. liepos 9 d. 16.56 val. kaltinamajai nustatytas 2,26 promilės neblaivumas, o patikrinus pakartotinai 2024 m. liepos 9 d. 17.16 val. – 2,15 promilės neblaivumas. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui A.S. kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – ji, prieš tai vartojusi alkoholinių gėrimų, 2024 m. liepos 9 d. apie 16.28 val. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. A. S. kaltę patvirtina neblaivumo nustatymo aktas, pačios kaltinamosios, liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys duomenys. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes kaltinamajai nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas.

7. Kaltinamajai A. S. nustatytas neblaivumas (2,26 prom. ir 2,15 prom. (be paklaidos)) nepalieka abejonių, jog kaltinamoji A. S. suprato, kad ji yra neblaivi ir negali vairuoti transporto priemonių. Tai kaltinamoji A. S. patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką kaltinamoji A. S. padarė veikdama tyčia.

8. Kaltinamosios A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

9. 2024 m. spalio 3 d. teisme buvo gautas kaltinamosios A. S. dukters L. G. prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jos (L. G.) atsakomybei.

10. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

11. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. S. ir laiduotoja L. G. palaikė prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. L. G. nurodė, kad laiduotoja būti sutinka. Gyvena netoli, ji gyvena (duomenys neskelbtini), mama (duomenys neskelbtini). Jos praktiškai kiekvieną vakarą kalbasi per Messenger programėlę, yra daugiau seserų, tai jos ir tėvai jungiasi ir kiekvieną dieną bendrauja. Ji paprastai žino, ką mama veikia ir kur ji būna, galėtų kontroliuoti jos elgesį. Mama atsižvelgia į jos nuomonę. Mano, kad gali jai padaryti įtaką, su ja elgiasi pagarbiai. Apie įvykį sužinojo gal už trijų minučių, jai buvo šokas ir nesitikėjo, kad mama galėjo vairuoti išgėrusi, bet vis tiek, visi važiavo ir padėjo. Ji pasakė mamai, kad ji padarė didelę nesąmonę. Mama per šventes vartoja alkoholį, bet kasdien tikrai nevartoja. Mama tikrai padarė išvadas, labai išgyvena, save truputį ėdė, kad padarė visišką nesąmonę, prisiima visą kaltę, atsakomybę, kad viską sutvarkytų. Ji pati nėra teista, yra bausta administracine tvarka už parkavimo nesusimokėjimą. Taip pat šiais metais yra bausta už greičio viršijimą. Jai niekada nebuvo atimtos teisės vairuoti. Ji dirba (duomenys neskelbtini), tai gyvena iš tokių pajamų. Šeimoje kažkiek pavyksta susitaupyti, bet kad labai daug tai ne, nes negauna pastovios algos, būna vieną mėnesį geriau gauna užmokesčio, kitą blogiau ir tada žiūri, ar išeina kažkiek atsidėti, ar ne. Šiaip labiau norėtų, kad būtų laidavimas be užstato, nes tikrai nėra tokia gera ta finansinė situacija.

12. Kaltinamoji A. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Ji yra teisiama pirmą kartą, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, duomenų apie padarytą žalą, kurią reikėtų atlyginti, byloje nėra, nurodė, jog susitarė su draudimu, kad kas mėnesį mokės po 250 eurų, kol atlygins draudimui padarytą žalą. Kaltinamoji A. S. per pastaruosius 5 metus administracine tvarka nebausta, ji yra pensininkė, nėra įrašyta į psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitas. Svarbu įvertinti kaltinamosios A. S. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamoji padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar turtui, kaltinamajai nustatytas vidutinis girtumas. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamoji A. S. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, todėl galima ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį perduodant pagal laidavimą laiduotojos L. G. atsakomybei ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad L. G. galima pasitikėti kaip laiduotoja, kadangi ji neteista, per 5 metus administracine tvarka bausta 1 kartą, baudą sumokėjo, kaltinamoji ja pasitiki, jos klauso, ji kaltinamajai yra autoritetas, ją neigiamai charakterizuojančių duomenų teismas neturi. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti L. G. kaip laiduotoja, byloje nėra. Todėl teismas netikėti ja, kaip ir jos bei kaltinamosios nurodomu pasitikėjimu bei šeimyniniais ryšiais paremtu bendravimu, neturi pagrindo ir sprendžia, kad laiduotoja gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į laiduotojos socialinę bei turtinę padėtį, laidavimas nustatytinas be užstato.

14. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas nustato laidavimo terminą 1 metams.

Uždraudimas vairuoti transporto priemones

15. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

16. Šiuo atveju kaltinamoji A. S. jai inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasi jai suteikta teise vairuoti transporto priemones (kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas yra galiojantis). Ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, jai nustatytas vidutinis girtumas. Kaltinamosios padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes teismas mano, kad nagrinėjamu atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones.

17. Kaltinamoji A. S. neteista, pastaruosius 5 metus nebausta administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai, į kaltinamajai nustatytą girtumo laipsnį, draudimo vairuoti transporto priemones terminas kaltinamajai nustatomas švelnesnis už numatytą tokios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį, t. y. 1 metams 6 mėnesiams. Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju tokia baudžiamojo poveikio priemonė bus optimali, tikslinga bei teisinga ir tokia priemone bus galima pasiekti jai keliamus tikslus.

18. 2024 m. liepos 12 d. nutarimu kaltinamajai A. S. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (1 t., b. l. 94-97), todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2024 m. liepos 12 d.

Turto konfiskavimas

19. Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.

20. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo 1,51 promilės ir daugiau alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.).

21. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, Nr. 2K-7-130-699/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

22. Nagrinėjamu atveju kaltinamosios vairuota transporto priemonė ,,Toyota Rav 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (šeimoje yra kita transporto priemonė, kurios pati kaltinamoji nevairuoja, ja naudojasi kaltinamosios sutuoktinis). Šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, būtų pažeista asmeninių kaltinamosios interesų bei valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją pusiausvyra, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui. Atsižvelgiant į tai, o taip pat siekiant užtikrinti, kad kaltinamoji A. S. ateityje neturėtų galimybės nekliudomai naudotis minėtu automobiliu bei daryti su juo naujus teisės pažeidimus, kaltinamajai taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.

Kiti klausimai

23. Kaltinamajai A. S. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 94-97), kuri paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinama.

24. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai:

- transporto priemonė ,,Toyota Rav 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jos užvedimo rakteliai ir byloje esantis automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotini konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariatui;

- A. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“.

25. Kaltinamoji A. S. laikinai sulaikyta nebuvo, taip pat byloje nėra civilinio ieškinio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

A. S., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos L. G. atsakomybei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 5 dalimi, automobilį ,,Toyota Rav 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus:

- transporto priemonę ,,Toyota Rav 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jos užvedimo raktelius, byloje esantį automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariatui;

- A. S. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Išaiškinti A. S., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai L. G., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėja Žaneta Škutienė