Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Dariaus Prankos ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo K. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, gynėjos advokatės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 20 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. K. B. kalinamas tuo, kad jis neteisėtai, turėdamas bendrą tikslą dalį psichotropinės medžiagos – amfetamino suvartoti pats, o kitą dalį išplatinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, tačiau ne vėliau nei iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. 14.45 val., automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikė ne mažiau, nei 0,714 g. (koncentracija 70,9 %) psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios nenustatytą dalį išplatino – pateikdamas ją suvartoti A. T., dalį suvartodamas pats, iki kol 2024 m. rugpjūčio 12 d. 14.45 val. automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu šią psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio masė yra 0,714 g (koncentracija 70,9 %) rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos pareigūnai. Šiais savo veiksmais K. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi K. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas kardomosios priemonės terminas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 20 d.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2025 m. sausio 15 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 20 d.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartimi kaltinamajam buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 20 d. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas konstatavus, kad taikyti griežčiausią kardomąją priemonę kaltinamajam yra pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Skunde kaltinamojo K. B. gynėja advokatė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas ir paskirti jam intensyvią priežiūrą, namų areštą, užstatą ir (ar) kitas švelnesnes kardomąsias priemones.

7. Skunde nurodoma, kad pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamajam nebuvo pagrindo, be to, pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymas šiuo atveju prieštarauja ir proporcingumo principo reikalavimams. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad K. B., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Vien kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas bei gresianti bausmė nėra pakankamas pagrindas tvirtinti, jog jis neleistinais būdais gali vengti dalyvavimo baudžiamajame procese.

8. Kaltinamojo gynėja tvirtina, kad žemesnysis teismas, vertindamas, ar K. B. iš tikrųjų gali bėgti (slėptis), neatsižvelgė į tai, jog kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jis baudžiamojo proceso metu nebuvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Kaltinamojo laikinas nebuvimas savo gyvenamojoje vietoje neleidžia daryti išvados, kad jis slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų atstovų.

9. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinamojo tėvas rašytiniu įsipareigojimu garantavo kaltinamajam nuolatinę gyvenamąją vietą, įsipareigojo nedelsdamas informuoti apie bet kokį sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimą. Minėtas įsipareigojimas suteikia papildomą garantiją, kad kaltinamasis laikysis procesinės drausmės.

10. Gynėja tikina, kad žemesnysis teismas klaidingai įvertino kaltinamojo neradimą gyvenamojoje vietoje kaip slėpimosi faktą. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino priežastis, dėl kurių jis nebuvo rastas savo gyvenamojoje vietoje, t. y. darbinė veikla, susijusi su automobilių remontu. Akivaizdu, kad laikinas nebuvimas namuose dėl darbinės veiklos negali būti tapatinamas su slapstymusi nuo teisėsaugos institucijų atstovų. Objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad K. B., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, nėra. Tokios išvados nepaneigia ir žemesniojo teismo teiginiai, kad K. B. teistumas yra galimai neišnykęs, gynėjos įsitikinimu, iš tikrųjų kaltinamojo teistumas yra išnykęs, jis yra baustas administracine tvarka, o šiuo metu jam atliekami ir kiti ikiteisminiai tyrimai. Nei kaltinamojo baustumas administracine tvarka, nei jam atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai nėra pagrindas manyti, jog jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

11. Skunde nurodoma ir tai, kad faktas, jog šiuo metu baudžiamojoje byloje nėra baigtas įrodymų tyrimas, negali pateisinti pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo kaltinamajam, tuo labiau, jog įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje yra iš esmės baigtas ir artimiausiame teisiamajame posėdyje bus sakomos baigiamosios kalbos. Be to, žemesnysis teismas apskritai nesvarstė galimybės kaltinamajam skirti švelnesnes kardomąsias priemones.

12. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartimi kaltinamajam K. B. pratęstas suėmimas paliktinas galioti.

13. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 121 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad kardomoji priemonė, taip pat ir suėmimas, gali būti taikoma tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis/kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju kaltinamojo gynėjos skunde nėra ginčijamas duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad K. B. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas. Skunde yra tvirtinama, kad žemesnysis teismas nepagrįstai konstatavo, jog taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą kaltinamajam yra pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bei sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 7 dalyje (švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų). Taigi aukštesnysis teismas pasisakys tik dėl paminėto suėmimo taikymo pagrindo bei BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatytos suėmimo sąlygos egzistavimo.

14. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tikimybė, jog kaltinamasis bėgs ar slėpsis nuo teisėsaugos institucijų atstovų, negali būti grindžiama vien tik gresiančios bausmės griežtumu, paminėta tikimybė turi būti vertinama atsižvelgiant ir į kitas reikšmingas aplinkybes (pavyzdžiui, 1993 sausio 26 d. sprendimas W. prieš Šveicariją, 2003 m. liepos 24 d. sprendimas Smirnova prieš Rusiją ir kt.). Taigi iš esmės sutiktina su kaltinamojo gynėjos skundo teiginiu, kad vien tik nusikaltimo, kurio padarymu yra įtariamas asmuo, sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog kaltinamasis gali vengti dalyvavimo baudžiamajame procese neleistinais būdais. Tuo pačiu skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nusikaltimų sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra vertintina kaip viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant, ar yra reali tikimybė, jog asmuo gali bėgti (slėptis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 121 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog, skiriant kardomąją priemonę bei parenkant jos rūšį, yra privalu atsižvelgti ir į nusikalstamos veikos sunkumą, o tai reiškia, jog nusikaltimų, kurių padarymu yra įtariamas ar kaltinamas asmuo, sunkumas yra sietinas su galimybe bei būtinybe taikyti griežtesnes kardomąsias priemones, t. y. kuo sunkesnis nusikaltimas, tuo griežtesnė kardomoji priemonė asmeniui gali būti taikoma. Tuo pačiu, vertinant, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkretus asmuo gali bėgti (slėptis), privalu atsižvelgti į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

15. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad taikyti K. B. suėmimą yra pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Čia pastebėtina, kad suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, egzistavimas šiuo atveju buvo grindžiamas ne vien tik kaltinamajam gresiančia griežta bausme, bet ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis.

16. K. B. yra kaltinamas vieno sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir vieno nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Už kaltinamojo galimai padarytą sunkų nusikaltimą baudžiamasis įstatymas be alternatyvų numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, t. y. laisvės atėmimą nuo dviejų iki aštuonerių metų. Taigi apkaltinamojo nuosprendžio K. B. priėmimo atveju, net ir nustačius, kad kaltinamasis laikytinas anksčiau neteistu, gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Ši aplinkybė vertintina kartu su tuo, kad K. B. yra pakankamai jaunas bei sveikas asmuo, nėra sukūręs savo šeimos, oficialiai nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neturi nekilnojamojo turto, t. y. nėra susaistytas tvirtais socialiniais bei ekonominiais ryšiais, kurie patys savaime ar kartu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis galėtų užtikrinti jo dalyvavimą baudžiamajame procese.

17. Įvertintina ir tai, kad K. B., kai jis buvo įtariamas tik nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu, 2024 m. rugpjūčio 13 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Jis buvo įpareigotas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), taip pat jam buvo išaiškintos pareigos, kurias jis turi vykdyti, jeigu norėtų iš savo gyvenamosios vietos išvykti ilgiau kaip septynioms paroms (t. 1, b. l. 91-92). Vis tik kaltinamasis nesilaikė šios kardomosios priemonės sąlygų. K. B. šaukiamas neatvyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, bandant kaltinamąjį atvesdinti, buvo nustatyta, jog savo gyvenamojoje vietoje jis nebesilanko jau apie mėnesį, kur yra kaltinamasis ar kaip su juo susisiekti, negalėjo nurodyti ir jo tėvas. Pastebėtina, kad tuo atveju, jeigu K. B. tėvas nuo 2024 m. gruodžio 3 d. (policijos pareigūno bendravimo su kaltinamojo tėvu diena) iki 2024 m. gruodžio 20 d. (kaltinamojo faktinio suėmimo diena) jo neinformavo apie tai, jog jis yra ieškomas policijos pareigūnų, toks faktas rodo, kad tėvas ir sūnus iš tikrųjų ryšio nepalaiko, o tuo atveju, jeigu kaltinamasis buvo informuotas apie jo paiešką, darytina išvada, jog jis vengė dalyvauti procese. Kaltinamasis nebuvo rastas ir kitose vietose, kuriuose jis įprastai lankosi ar galėjo lankytis. Pats K. B., sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino nustatymo, paaiškino, jog jis savo gyvenamojoje vietoje nebuvo apie mėnesį, tiesiog klajojo, ieškojo darbo, gyveno, nakvojo, kur papuolė (t. 1, b. l. 126). Taigi gynėjos teiginys, kad kaltinamasis daugiau nei mėnesį nebuvo savo gyvenamojoje vietoje dėl vykdomos darbinės veiklos, nėra pagrįstas. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad kaltinamasis nesilaikė procesinės drausmės net ir tuo metu, kai jo teisinė padėtis buvo lengvesnė, todėl nėra pagrindo tikėtis, jog jis elgsis kitaip, kai jo teisinė padėtis yra ženkliai pasunkėjusi.

18. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 16-17 pastraipose, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad kaltinamasis K. B. turi tiek motyvą, tiek realias galimybes neleistinais būdais vengti dalyvavimo vykstančiame baudžiamajame procese. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės realumo nesieja tik su asmens galimybėmis išvykti į ir slapstytis užsienio valstybėje. Asmuo slapstytis nuo teismo, vengti jam gresiančių neigiamų teisinių pasekmių gali ir Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju yra visiškai tikėtina, kad jaunas, sveikas, tvirtesniais socialiniais bei ekonominiais ryšiais nesusaistytas asmuo gali bandyti neleistinais būdais išvengti jam gresiančios griežtos bausmės. Tokios išvados nekeičia ir aplinkybė, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, turėtų kur gyventi, o jo tėvas įsipareigoja nedelsdamas informuoti apie bet kokį sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimą (pastebėtina, kad tokia kaltinamojo tėvo pozicija niekaip teisiškai neįpareigoja jo nurodyto įsipareigojimo laikytis, tokio įsipareigojimo nesilaikymas nesukeltų jam jokių neigiamų teisinių padarinių).

19. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgęs į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja ir tai, kad K. B. parinkus švelnesnę ar švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiektas vienas iš BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. nebus užtikrintas įtariamojo dalyvavimas procese. Nagrinėjamu atveju švelnesnės kardomosios priemonės, įvertinus kaltinamajam gresiančias neigiamas pasekmes, tvirtų socialinių ir ekonominių ryšių neturėjimą, ankstesnį jo elgesį proceso metu, pakankamai efektyviai neužtikrins nurodyto tikslo įgyvendinimo. Taigi konstatuotina, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta suėmimo taikymo sąlyga.

20. Esant aptartų aplinkybių visumai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad kaltinamojo gynėjos advokatės skundas negali būti tenkinamas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartimi kaltinamajam K. B. pratęstas suėmimas turi būti paliktas galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartimi kaltinamajam K. B. pratęstą suėmimą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.