- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-28
- Bylos Nr.
- e2-802-904/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01964-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- M. R.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos rajono skyrius
- Advokatai
- Galina Morozova
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei M. R. dėl tėvystės nustatymo, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos rajono skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nustatyti, kad A. N., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės sūnaus E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. S., kurio tėvas yra A. N.. Nurodė, kad su A. N. santuokos nebuvo sudariusi, tačiau kartu gyveno apie 4 m., vedė bendrą ūkį. A. N. gyvendamas kartu tėvystės neginčijo, rūpinosi sūnumi, norėjo oficialiai pripažinti tėvystę, tačiau to padaryti neleido jo motina atsakovė M. R.. 2018 m. lapkričio mėnesį buvo padaryti DNR tyrimai, kurie patvirtino, kad A. N. yra E. S. tėvas, tačiau atsakovė neleido A. N. oficialiai įforminti tėvystės. A. N. (duomenys neskelbtini) mirė.
Ieškovė L. S. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad A. N. savo tėvystę pripažino, tačiau įrašytas į gimimo liudijimą nebuvo, nes tam prieštaravo jo motina atsakovė M. R.. Vaikui gimus, su A. N. gyveno apie 3 metus, vaiku rūpinosi, tačiau turėjo ligą – depresiją, kurios nesigydė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos rajono skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo dėl ieškovės ieškinyje išdėstytų prašymų spręsti teismo nuožiūra, trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad nustačius, juridinį faktą, kad A. N., yra E. S. biologinis tėvas, o E. S. yra A. N. sūnus, galėtų būti sprendžiamas E. S. teisės į našlaičių pensiją klausimas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą. Nurodė, kad skyrius sutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti vaikui tėvystę, nes taip siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę.
Atsakovei M. R. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatytos faktinės bylos aplinkybės. (duomenys neskelbtini) gimė E. S., gimimo įraše nurodyta motina L. S., duomenų apie tėvą nėra. (duomenys neskelbtini) mirė A. N.. Tėvystės tyrimo išvadoje (užsakymas Nr. 4181 ID23638) nurodyta, kad E. S., gim. (duomenys neskelbtini), spėjamas tėvas yra A. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystės tikimybė 99.999979899 proc., mėginio paėmimo data (duomenys neskelbtini).
Ieškovė prašo nustatyti, kad A. N. yra jos sūnaus E. S. tėvas.
Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi.
CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).
Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus – ieškovės paaiškinimus, liudytojų J. Š., O. K. parodymus, kad ieškovė su A. N. iki gimstant E. S. ir po jo gimimo gyveno kaip sugyventiniai, A. N. E. S. rūpinosi kaip savo vaiku, byloje esančius rašytinius įrodymus – DNR tėvystės išvadą, kurioje nurodyta, kad E. S., gim. (duomenys neskelbtini), spėjamas tėvas yra A. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystės tikimybė 99.999979899 proc., siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, daro išvadą, jog yra pagrindas pripažinti A. N. vaiko E. S. tėvu (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė, paduodant ieškinį, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021-09-02 sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-21-T-924-8336, kuriuo jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios dydis – 50 procentų. Žyminio mokesčio dydis šioje byloje sudaro 75 Eur.
CPK 99 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021-09-02 sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-21-T-924-8336 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba bei paskirtas advokatas. Iš teismui pateiktos 2022-02-04 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34Mr)PT-1020 nustatyta, kad ieškovei teikiant teisinę antrinę teisinę pagalbą susidarė 286,69 Eur išlaidos.
Byloje yra susidariusių 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į bylos esmę bei procesinį šalių elgesį, teismo vertinimu, šioje byloje tarp šalių nesant ginčo, atsakovei nekyla pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra ieškovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriui tėvystės nustatymui įregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.