Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2024-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1431-1065/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-09-20
Bylos Nr.
e1-1431-1065/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33892-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Jurevičienė
Kaltinamasis
E. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1431-1065/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33892-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1; 1.2.20.6.1; 1.2.25.5; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 20 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, netekėjusi, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji E. P. kaltinama tuo, kad ji melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, o būtent: 2023 m. birželio 18 d. apie 21.09 val., telefonu paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą, melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, t. y. pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, melagingai įskundė nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, t. y., kad 2023 m. birželio 18 d., apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu, sugyventinis L. S. trenkė medine lentele jai į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, dėl ko 2023 m. birželio 18 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, dėl fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui, todėl buvo pradėtas L. S. baudžiamasis persekiojimas, jis buvo laikinai sulaikytas, bei jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, E. P. kaltinama tuo, kad ji 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 16.50 val. vairavo kelių transporto priemonę automobilį (duomenys neskelbtini). valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie maisto prekių parduotuvės esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir padarė eismo įvykį tai yra automobiliu atsitrenkė į prie parduotuvės esantį dviračių stovą ir jį apgadino, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimą, draudžiantį iš kart po eismo įvykio vartoti alkoholį iki jo aplinkybių nustatymo, nes jai 17.55 val. (duomenys neskelbtini) apskrities policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alkotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė 1,60 promilės girtumą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios E. P. kaltė, padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Dėl nukalstamos veikos numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje

apklausta įtariamąja E. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad L. S. yra jos sugyventinis, su juo kaip sutuoktiniai gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus. Su L. sutaria gerai, bet kaip ir visose šeimose būna, pasipyksta ir vėl susitaiko. 2023 m. birželio 18 d. vakare, ji melagingai iškvietė policijos pareigūnus ir pranešė, kad jos sugyventinis L. ją sumušė. Pasak jos, L. niekada nėra buvęs prieš ją ranką pakėlęs, jis niekada nėra buvęs jos mušęs. 2023 m. birželio 18 d. apie 19.30 val. tarp jos ir L. įvyko žodinis konfliktas dėl jos rūkymo, o L. su ja nekalbėjo. Toks sugyventinio elgesys ją labai siutino. L. virtuvėje gaminosi maistą, ji atėjusi išpylė sriubą į kriauklę. Visą tą laiką ją sugyventinis ignoravo, taip ją dar labiau siutindamas. Po to L. norėjo išeiti iš virtuvės, bet ji jam neleido, čiupo jam už rankų ir pradėjo jį braižyti, po to įkando jam lygtais į kairę ranką. Jis tada ją nuo savęs nustūmė ir išėjo į kambarį. Kai ją nustūmė, ji niekur negriuvo, niekur neužsigavo. Nuėjo į kitą kambarį visa susierzinusi. Kažkur po 30 min., ji nuėjo pas L. ir pasakė, kad atvažiuos jos brolis ir jam bus blogai, nors su broliu ji nebendrauja visai. L. vis tiek nekreipė dėmesio. Dėl to ji pradėjo spardyti buto duris. Spiriant į duris pradėjo kristi durų apdaila ir tiesiai krito į ją, kliuvo į dešinę galvos pusę. Ji tada dar nesuprato, kad susižalojo galvą, nes iš pradžių nejuto skausmo. Nuėjo į virtuvę, pamatė ant grindų rudas dėmes, pagalvojo, kad kraujas bėga iš nosies, nes dažnai jai būna, kad iš nosies bėga kraujas, nes yra daryta nosies operacija. Pasišluostė nosį, bet kraujo nebuvo. Tada ranka užsiėmė galvos dešinę pusę, kuri jai truputį skaudėjo, pamatė, kad ranka kruvina. Nuėjo į kambarį ir galvojo, kaip jai apkaltinti L.. Kai sugalvojo, kaip viską sakys policijai, paėmė ir iškvietė policiją. Paskambinusi iš savo mobiliojo ryšio telefono į bendrąjį pagalbos centrą, pranešė, kad sugyventinis L. jai 3 kartus medine lentele trenkė į galvą. Atvykusiems policijos pareigūnams taip pat pamelavo, kad L. jai tris kartus medine lentele trenkė į galvą. Visi parodymai duoti įvykio dieną buvo išgalvoti. Jokio smurto prieš ją nebuvo. Labai gailisi, kad L. apkaltino nebūtų įvykiu. Ji jau viską papasakojusi policijos pareigūnams ir L. policijos pareigūnams sulaikius, norėjo jiems prisipažinti, kad melavo, bet to padaryti neišdrįso, nes ji buvo šoke, strese ir nieko nepasakė. Jai buvo gėda ir prieš L., dėl to, po įvykio, sekančią dieną ji išvyko pas mamą. Po kiek laiko susitikusi su L. jo atsiprašė, jis jai atleido jie susitaikė. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio;

nukentėjusiojo L. S. parodymais, kad E. P. yra jo sugyventinė. Su ja kaip sutuoktiniai gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų. Turi vieną bendrą vaiką. Su E. sutaria gerai, bet būna kaip ir visose šeimose, kad pasipyksta, susitaiko ir toliau gyvena. 2023 m. birželio 18 d. apie 19.30 val. su E. įvyko žodinis konfliktas, nes jis nenorėjo su ja kalbėti, konfliktavo dėl rūkymo. Jis buvo neblaivus, bet visas įvykio aplinkybes gerai prisimena. Jis buvo virtuvėje, gaminosi maistą, atėjusi E., jo sriubą išpylė į kriauklę. Jis norėjo išeiti iš virtuvės, bet E. čiupo jam už rankų, aukščiau alkūnių ir nagais pradėjo spausti, po to įkando jam į kairę ranką aukščiau alkūnės, jam neskaudėjo. K. E. jam įkando į ranką jis ją nustūmė nuo savęs ir nuėjo į kambarį. E. nuėjo į kitą kambarį, kur buvo vaikas. Kažkur po 30 min E. atėjo pas jį į kambarį ir pasakė, kad atvažiuos jos brolis ir jam bus blogai. Jis tada nuėjo ir užrakino buto duris, nes pasakė, kad neįleis nieko į namus ir buto durų neatrakins. Po to E. pradėjo spardyti buto duris ir jas išspyrė. J. E. pasakė, kad iškvies policiją, bet ji pirma paskambino į policiją ir pranešė, kad jis neva jai medine lentele trenkė į galvą. Atvykus policijos pareigūnams, E. jį apkaltino kaltino, kad jis jai medine lentele 3 kartus trenkė į galvą, dėl to jį sulaikė ir išvežė į (duomenys neskelbtini) areštinę. Apklausos metu davė parodymus, kaltės nepripažino, nes tikrai to nebuvo. Paleistas iš areštinės išvyko gyventi pas mamą, su E. nebendravo. Kažkur po savaitės laiko, kviečiamas į policiją, atvyko į (duomenys neskelbtini) komisariatą kur sutiko E.. E. jo atsiprašė, kad melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą t.y. dėl to, kad melavo, kad jis jai medine lentele 3 kartus trenkė į galvą. Iš pradžių pyko ant E., kad ji taip pasielgė, bet po to atleido, jie susitaikė ir jokių pretenzijų E. neturi;

2023 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2023 m. birželio 18 d. apie 21.06 val., E. P., dėl asmeninių paskatų, tyčia melagingai pranešė, o vėliau būdama įspėta dėl atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir tai patvirtindama savo parašu, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjai E. Č., t. y. pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o būtent apie tai, kad 2023 m. birželio 18 d., apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu, sugyventinis L. S. trenkė medine lentele jai į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, dėl ko 2013 m. birželio 18 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui, kuris 2023 m. rugpjūčio 31 d. buvo nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 punktu, nustačius, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje;

2023 m. rugsėjo 26 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) r. PK tarnybiniame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrima Bendrojo pagalvos centro (BPC) įrašas atsiųstas iš policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR). Atsiųstas 1 užfiksuotas garso įrašas. Garso įrašo pavadinimas (duomenys neskelbtini) mp3 L. G. įrašo trukmė - 1:55. Garso įraše vyksta pokalbis tarp BPC darbuotojos ir E. P..BPC.:„ 112"E.P.: „laba vakara" BPC.:„ laba vakara, kas nutiko?“;E.P.: „norėčiau išsikviesti pagalbą“; BPC.:„ kas nutiko sakykit?“;E.P..: „sugyventinis smurtauja" BPC.:„ gerai, koks rajonas, koks kaimas?“; E.P.: „(duomenys neskelbtini)" BPC.:„kokia gatvė patikslinkite, (duomenys neskelbtini)?“; E.P..: „(duomenys neskelbtini)" BPC.:„čia (duomenys neskelbtini) rajonas, taip?“; E.P.: „nu (duomenys neskelbtini)" BPC.:„ (duomenys neskelbtini), tai plaukit, (duomenys neskelbtini) rajonas, taip, (duomenys neskelbtini)?“;E.P.: „aha, taip" BPC.:„ o kas ten vyksta dabar šiuo metu?“E.P.: „nieko, biški toks konfliktas gavosi ir galva praskelta ir žodžiu nori mane išvyti namo kai yra nepilnametis mažas vaikas kūdikis" BPC.:„vienas nepilnametis, čia sugyventinis, taip?“; E.P.: „taip " BPC.:„čia sakėte (duomenys neskelbtini) kelintas namas?“; E. P.: „ (duomenys neskelbtini)“; BPC.:„ (duomenys neskelbtini), gerai, ten durų kodas yra“; E.P.: „nea " BPC.:„ čia dabar viskas vyksta, taip?E. P.: „jo daba“ BPC.:„ o tai su kuo Jums praskėlė galvą?“ E. P.: „su mentute, lentut“ BPC.: „Jums medikų reikia?“; E.P.: „gal ne, kaip nors apsieisiu taip be jų“ BPC.: „o gal, jei ten kraujuojate gal reikia, nereikia?“; E. P.: „ne gal nereikia, kaip nors taip“; BPC.: „o tai šiuo metu visi vietoje, taip“; E. P.: „jo, nebent jisai išeis, nes girdž, kad jumis iškviečiau, nebent jisai pabėgs“ BPC.:„supratau, tai Jūs lauksite namuose, taip?“; E.P.: „taip“ BPC.:„ gerai perduodu visą informaciją, Jūsų vardas pavardė? E. P.: „E. P." BPC.:„ P.?“ E.P.: „P." BPC.:„gerai perduodu visą informaciją, viso geriausio, laukite prašau“.

Dėl nukalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

apklausta įtariamąja E. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas jos vardu, jį yra įsigijusi maždaug prieš metus laiko. Teisės vairuoti transporto priemones ji niekada nebuvo įgijusi. Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su sugyventiniu L. S.. Rugpjūčio 24 dieną atvyko pas mamą, į (duomenys neskelbtini). Atvyko minėtu automobiliu, jį vairavo sugyventinis. Alkoholį ji vartoti pradėjo vakar, tai yra rugpjūčio 25 dieną, nuo ryto pusės, vartojo sidrą „(duomenys neskelbtini)“ negali pasakyti kiek sidro išgėrė, nes neskaičiavo. Alkoholį ji vartojo dviese su pažįstamu A. N.. Maždaug apie 12 valandą atsikėlė sugyventinis L., kuris pamatęs, kad ji vartoja alkoholį supyko, susirinko daiktus ir išėjo. Tarp jos su sugyventiniu buvo tik žodinis konfliktas, smurto nebuvo. Ji veikiama alkoholio, supyko ant sugyventinio ir sėdo už jai priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir vairo, šalia jos į keleivio vietą atsisėdo A. ir jos automobiliu išvažiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Atsimena, kad įvažiavus į (duomenys neskelbtini) kaimą, visai netoli kaimo parduotuvės ji norėjo automobilį pristabdyti, bet supainiojo pedalus ir paspaudė greičio pedalą, dėl ko automobilis nestojo, o įvažiavo tiesiai į prie parduotuvės buvusį dviračių stovą. Dėl tokio įvykio ji išsigando, paprašė A., kad jis su ja apsikeistų vietomis, ji neišlipusi iš automobilio persėdo į keleivio vietą, o A. išlipo iš automobilio (keleivio vietos) apėjo automobilį iš priekio, matė, kad žiūrėjo, kas automobiliui atsitiko, ir atsisėdo į vairuotojo vietą. Tada apžiūrėjo automobilį, atsimena, kad prie parduotuvės rūbais prekiavo moteris, ji prie jos priėjo prašė, kad ji nekviestų policijos, ji jai atsakė, kad tai ne jos reikalas. Kas buvo ta moteris ji negali pasakyti, jos nepažįsta. Iš įvykio vietos greitai pasišalino, A. sėdėjo vairuotojo vietoje, automobilį stumdė atgal, o ji tuo tarpu bandė iš po automobilio ištraukti dviračių stovą. Pašalinus kliūtį, ji sėdo į keleivio vietą ir A. parvežė pas mama, (duomenys neskelbtini), ir netrukus atvyko policijos pareigūnai. Ji žinojo, kad A. yra taip pat vartojęs alkoholio, kaip ir ji, ji išsigando ir galvojo, kad iš eismo įvykio vietos ji neišvažiuos, todėl ir prašė A., kad jis važiuotų automobiliu, jis nesipriešino ir sutiko važiuoti būdamas neblaivus. Sutinka, kad po eismo įvykio ji vartojo alkoholį, nes grįžusi ji gėrė sidrą, A. taip pat vartojo alkoholį, nepasakys tik kokį. Dėl savo poelgio ji labai gailisi, jeigu būtų buvusi blaivi nebūtų sėdusi už automobilio vairo neturėdama teisės vairuoti. K. A. buvo neblaivus prieš įvykį ji taip pat žinojo;

liudytojo T. Č. parodymais, kad 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 16.30 val. buvo namie, (duomenys neskelbtini), kai iš lauko, atbėgo mažametis sūnus ir pasakė, kad į parduotuvę įvažiavo automobilis. Iš pradžių nepatikėjo sūnumi, todėl nieko nelaukęs išėjo kartu su vaiku į lauką pažiūrėti kas vyksta. Išėjęs į lauką pamatė, kad į parduotuvę įvažiavęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis buvo (duomenys neskelbtini) spalvos, bei pastebėjo, kad ant automobilio bagažinės buvo uždėtas pradedančiojo vairuotojo klevo lapas. Pastebėjo, kad aplink automobilį vaikščiojo moteris ir vyras. Moteris bandė traukti iš po automobilio sulankstytus dviračio stovus, į kuriuos jie buvo įvažiavę, o vyras tuo metu nuėjo bandyti išvažiuoti atbuline eiga. Pagalvojo, kad asmenys dėl apgadinto dviračių stovo susitars su parduotuvės darbuotoja, todėl nuėjo į kambarį. Nuėjus į kambarį, pažiūrėjo per langą ir pamatė, kad jie atsistūmė atbuline eiga automobiliu, susirinko įvairias detales, sėdo atgal į automobilį ir išvažiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Tuo metu automobilį vairavo vyriškis;

liudytojo A. N. parodymais, kad E. P. pažįsta nuo vaikystės, yra draugai, jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), E. motina gyvena (duomenys neskelbtini)., jis nuo šeštadienio dienos vartojo alkoholinius gėrimus. Sekmadienį, t.y. rugpjūčio 25 dieną jį pasikvietė E. pas mamą padėti prie ūkio darbų. Kartu su E. nuo ryto vartojo alkoholį. Pamena, kad pas E. motiną namuose buvo taip pat jos sugyventinis L., jo pavardės nežino. Kažkokiu momentu, tik nežino dėl ko, E. su L. susipyko, L. susirinko daiktus ir iš E. motinos namų išėjo, o E. supykusi ant L. nusprendė išvažiuoti pasivažinėti su jai priklausančiu automobiliu. Jis neprieštaravo ir su ja kartu išvažiavo. Negali tiksliai pasakyti ar buvo tarp jų kokia nors diskusija kas važiuos automobiliu, jis asmeniškai pats niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, bet E. sėdo už automobilio vairo. Iš (duomenys neskelbtini) kaimo, jie važiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo, galvoja jų tikslas buvo pasiekti kaimo parduotuvę, automobiliu važiavo E. ir tik pamena, kaip važiuojant (duomenys neskelbtini) kaime visai netoli parduotuvės, automobilio greitis ne lėtėjo, o greitėjo. M. E. bus supainiojusi greičio pedalą su stabdžių pedalu, ko pasekoje E. vairuojamas automobilis atsitrenkė į prie parduotuvės buvusį dviračių stovą. Po tokio įvykio E. iš karto paprašė, kad jis su ja pasikeistų ir sėstų prie vairo, jie automobilyje pasikeitė vietomis ir jis jau išlipo iš vairuotojo pusės. Išlipęs jis pamatė, kad dviračių stovas palindęs po priekiniu buferiu, jis šiaip ne taip jį ištraukė, priekinį buferį įsidėjo į automobilį ir kartu su E. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas jos mamą į namus. Eismo įvykį padarė E. neblaivi, o jis tik po eismo įvykio automobilį parvarė į namus be teisių ir neblaivus. Girtumą jam policijos pareigūnai nustatė namuose, kaip ir sakė alkoholį jis pats vartojo ir šeštadienį į sekmadienį nuo ryto ir po eismo įvykio. K. E. neturi teisių jis žinojo, tačiau būdamas pats neblaivus nesuvokė kad yra negerai vairuoti automobilį išgėrus ir dar be teisių, E. jis nestabdė ir jai nedraudė važiuoti automobiliu;

2024 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini) E. P., vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į dviračių stovą ir jį apgadino. Po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo E. P. vartojo alkoholį, jai nustatytas 1,60 promilių neblaivumas. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota;

Tarnybiniu pranešimu dėl pasišalinimo iš įvykio vietos;

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Atvykę į įvykio prieš save matome vieno aukšto (duomenys neskelbtini) spalvos pastatą, kuris pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini). Ant parduotuvės kampo matome pakabintą baltos spalvos kvadratinę iškabą su raudonu užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Šalia parduotuvės matome trinkelėmis grįstą takelį, kuris užterštas žemėmis. Šalia minėto tako matome sulankstytą bei sugadintą metalinį dviračių stovą. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima.Toliau nuo (duomenys neskelbtini), vykstame į (duomenys neskelbtini), Nuvykę apie 3,2 km. tvykstame į (duomenys neskelbtini). Atvykę prieš save matome mūrinį dviejų aukštų gyvenamąjį namą. Minėto namo kieme matome stovintį (duomenys neskelbtini) spalvos „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilį. Ant minėto automobilio galinės dalies matome prikabintą valstybinį numerius (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilio priekinę dalį matome, kad yra apgadintas priekinis bamperis, rūko žibintai, radiatoriaus grotelės. Atidarę vairuotojo pusės dureles centrinėje panelės dalyje matome įmontuotą „(duomenys neskelbtini)“ markės magnetolą. Atidarę galines kairės pusės vairuotojo dureles automobilio salone jokių daiktų nematome. Atidarę automobilio bagažinę joje matome padėtas automobilio priekinio bamperio detales. Atidarę galines dešinės pusės keleivio dureles ant kilimėlio matome tuščią metalinę energetinio gėrimo skardinę, šalia jos plastikinį magnetolos rėmelį. Atidarę priekines keleivio dureles ant kojų kilimėlio matome tuščią gėrimų tarą, taip pat matome tuščią alkoholinių gėrimų tarą. Apžiūrint įvykio vietą pėdsakų, reikšmingų įvykio tyrimui nerasta;

Neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad E. P. 17.37 val. pirmu bandymu buvo nustatytas 1,64 prom. neblaivumas, 17.55 val. antru bandymu nustatytas 1,60 prom. neblaivumas. Neblaivumas tikrintas alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alkotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), metrologinė patikra Nr. (duomenys neskelbtini);

Informacija apie pretendentą, iš kurios kurio matyti, kad vairuotojų registre nerasta informacijos apie E. P.;

Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, aprašu, eismo įvykio schema.

???

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako, tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamosios E. P. visiškas prisipažinimas, nukentėjusiojo L. S. duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolas ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog E. P. melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, o būtent: 2023 m. birželio 18 d. apie 21.09 val., telefonu paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą, melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, t. y. pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, melagingai įskundė nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, t. y., kad 2023 m. birželio 18 d., apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu, sugyventinis L. S. trenkė medine lentele jai į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, dėl ko 2023 m. birželio 18 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui, todėl buvo pradėtas L. S. baudžiamasis persekiojimas, jis buvo laikinai sulaikytas, bei jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. E. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamosios E. P. visiškas prisipažinimas, liudytojų T. Č., A. N. duoti parodymai, tarnybiniai pranešimai, ivykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog E. P. 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 16.50 val. vairavo kelių transporto priemonę automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie maisto prekių parduotuvės esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir padarė eismo įvykį tai yra automobiliu atsitrenkė į prie parduotuvės esantį dviračių stovą ir jį apgadino, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimą, draudžiantį iš kart po eismo įvykio vartoti alkoholį iki jo aplinkybių nustatymo, nes jai 17.55 val. (duomenys neskelbtini) apskrities policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alkotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatė 1,60 promilės girtumą. Kaltinamosios E. P. veika teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Atsižvelgiant į tai, jog BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajai pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji E. P. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jai suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, kaltinamajai E. P. siūlė skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, o už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jai siūlė skirti 40 parų arešto bausmę. Vadovaujantis 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsniu paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti subendrintą 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 5 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Įpareigoti E. P. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymo paslaugomis ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Skirti baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų terminui ir konfiskuoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) su dokumentais ir užvedimo rakteliu.

Kaltinamosios E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajai E. P., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamoji neteista, padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracine tvarka nebausta, auginanti vaiką iki (duomenys neskelbtini) metų, registruota Užimtumo tarnyboje, psichiatrinėje ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašyta. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) E. P. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, prokurorės siūlomą bausmę – 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunkčiu, viešųjų darbų bausmę pakeitus arešto bausme, paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji E. P. prisipažino esanti kalta, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be BK 75 straipsnyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.).

Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl bausmės dydžio bei atsižvelgdamas į kaltinamosios E. P. asmenybę, tai, kad ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, auginanti vaiką iki (duomenys neskelbtini) metų, yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nenustatyta, turi pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, nepertraukiant turimų socialinių ryšių, o bausmės vykdymą atidedant 3 mėnesiams ir paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymo paslaugomis ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 ir 10 punktai, 6 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tarp kurių ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nors E. P. nusikalstamą veiką padarė neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos A. T. 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Šiuo atveju E. P. padarydama nuskalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, nes ji, neturėdama teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones ir būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, kas rodo, kad ji šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, todėl E. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokuroro 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu E. P. buvo skirta kardomoji priemonė - specialiosios teisės sustabdymas, kuria uždrausta naudotis sustabdymo laikotarpiu specialiąja teise, teise vairuoti kekių transporto priemones. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, termino pradžia skaičiuojama nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti kelių transporto priemones – 2024 m. rugpjūčio 26 d.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-61-511/2023). Byloje nustatyta, kad E. P. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodama jai priklausančią transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. P. nurodytą automobilį tiesiogiai panaudojo darydama nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius), o kadangi priklauso pačiai kaltinamajai, jo konfiskavimas yra privalomas (BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalys). Kaltinamajai taikytinas automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, yra tarpusavyje derančios baudžiamojo poveikio priemonės, yra proporcingos teisės pažeidimui, nevaržo asmens labiau, negu yra būtina, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.

Kiti klausimai

E. P. paskirta kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

2024 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokurorės nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. P. turtui – automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas – apribotas disponavimas. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti ir pratęstinas iki transporto priemonės – „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), konfiskavimo įvykdymo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), saugomą UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje ir ją nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunkčiu, viešųjų darbų bausmę pakeitus arešto bausme, E. P. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. P. galutinę 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 7 ir 10 punktais, 6 dalimi, paskirtos 30 (trisdešimt) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant E. P. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymo paslaugomis;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, E. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, E. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), su dokumentais ir užvedimo rakteliu.

E. P. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

2024 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokurorės nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. P. turtui – automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas – apribotas disponavimas. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti ir pratęsti iki transporto priemonės – „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), konfiskavimo įvykdymo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), saugomą UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Išaiškinti E. P., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuteistoji, nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs ją kaltą, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei nuteistoji per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Kristina Jurevičienė