Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Kristina Baškienė Baudž. byla Nr. 1A-607-174/2011 Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00733-2009-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.4.8.3.; 1.2.26.2.1.; 2.1.7.4.; 2.1.15.1; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.3.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2011 m. rugsėjo 1 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-07 nuosprendžio, kuriuo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir nuteista:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteista iš V. K. A. N. 100 Lt turtinės, E. N. – 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš V. K. 1 500 Lt A. N. išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteista už tai, kad ji mušdama nežymiai sužalojo mažametį ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra ji 2009-09-27, apie 13.20 val., Taikos pr., prie 57 namo, Klaipėdoje, viešoje vietoje, matant kitiems žmonėms, abiem rankomis sugriebė už striukės mažametį E. N. ir jį tampė, taip suplėšydama 100 Lt vertės striukę, laikydama jį už striukės, vieną kartą koja spyrė mažamečiam E. N. į kairės kojos kelį, taip padarydama jam poodinę kraujosruvą kairiajame kelyje, sukėlusį nežymų E. N. sveikatos sutrikdymą, vieną kartą koja spyrė jam į kairės kojos kirkšnį ir užmynė ant kairės kojos, kad E. N. nepabėgtų, sukeldama nukentėjusiajam fizinį skausmą, laikė E. N., kol atvyko policijos pareigūnai.

BK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą, jeigu nusikalstamą veiką padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. V. K. nurodo, jog nėra teisininkė ir negalėjo žinoti, kad mažametis negali būti atsakingas už turto sugadinimą, tai yra nėra šio nusikaltimo subjektas, be to, ji žino, kad už vaikų padarytą žalą atsako jų tėvai, įvykio metu buvo susijaudinusi ir teisiškai situacijos įvertinti negalėjo, nes neturi specialaus išsilavinimo. Tikrai nenorėjo pasielgti blogai, tai yra padaryti priešingą teisei veiką, galvojo, jog tokioje situacijoje elgiasi teisingai, priešingu atveju nebūtų kvietusi policijos pareigūnų. Pastarieji vaikus išvežė į policijos komisariatą, o jai iš karto pasiūlė rašyti pareiškimą. V. K. teigia, jog šioje byloje ji jaučiasi neginama įstatymo, yra „paversta nusikaltėle“, nors bandė sustabdyti neteisėtus veiksmus, tačiau buvo nuteista pati. Suprato, kad jeigu daromi nusikalstami veiksmai, geriau nesikišti, kad nebūtų apkaltinta be pagrindo.

Apeliantės nuomone, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) pažeidimų.

Gynėja prašo nuteistosios V. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo E. N. atstovė pagal įstatymą A. N. bei advokatas S. Buta prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl V. K. kaltės nežymiai sužalojus mažamečio sveikatą ir sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajai V. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, pagrįstai V. K. pripažino kalta padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Vien tai, kad nuteistoji nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodama byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindama, nėra pagrindas tenkinti jos apeliacinį skundą. Apeliantė deklaratyviai teigia, kad jos kaltės nežymiai sužalojus mažametį E. N. bei sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, nes išvadą apie tai patikimai patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas, kurį sudaro nukentėjusiojo E. N., liudytojų I. G., A. A., A. S., tiesiogiai mačiusių įvykio aplinkybes, taip pat nukentėjusiosios A. N. (nukentėjusiojo mažamečio E. N. mamos) bei kaip liudytojų apklaustų tyrėjos O. K., policijos pareigūno R. G. parodymai, specialisto išvada bei kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patvirtinantys neteisėtus V. K. veiksmus.

Nuteistosios prašymas išteisinti ją pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes, V. K. teigimu, ji mažamečio E. N. nemušė, tik norėdama užkirsti kelią neteisėtiems jo veiksmams – nuteistosios teigimu, vaikas laužė kieme esančias sūpynes – laikė E. N., iki atvyks policijos pareigūnai, tačiau vaikas buvo agresyvus, bandė pabėgti, dėl to ji galbūt per stipriai jį laikė, tuo metu galėjo užminti jam ant kojos, dėl jų abiejų veiksmų galėjo suplyšti E. N. striukė. Toks nuteistosios prašymas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertinio byloje surinktus įrodymus ir nustatė, kad V. K. kaltė dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui yra įrodyta. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi nukentėjusiojo V. N. parodymais, kad nuteistoji sugriebė jį už striukės ir tampė, spyrė į koją, užmynė ant kojos, tampydama suplėšė jo striukę. Šiuos nukentėjusiojo E. N. parodymus patvirtina tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų A. S., I. G., A. A., taip pat nukentėjusiosios A. N., liudytojų O. K., R. G. parodymai, specialisto išvada.

Liudytojos A. S., I. G. bei A. A., tiesiogiai mačiusios įvykį, parodė, jog nuteistoji tampė E. N. sugriebusi už striukės, spyrė jam į koją bei užmynė koją, kad šis nepabėgtų, tampydama E. N. suplėšė jo striukę. Netikėti šių nepilnamečių liudytojų parodymais teismas neturėjo pagrindo, nes jie patvirtina nukentėjusiojo E. N. nurodytas įvykio aplinkybes. Ikiteisminį tyrimą byloje atlikusi O. K., apklausta kaip liudytoja, parodė, jog minėtos nepilnametės, apklaustos kaip liudytojos, davė nuoseklius parodymus, jos buvo apklaustos namuose, dalyvaujant jų tėvams.

Nukentėjusioji A. N., nukentėjusiojo mažamečio E. N. mama, parodė, kad įvykio dieną, apie 16 val., sūnus papasakojo, kad apie 13.20 val., Taikos pr., prie 57 namo, jį sumušė nepažįstama moteris, tai yra sugriebusi už striukės tampė jį, spyrė į koją, užmynė ant kojos ir laikė, kad jis nepabėgtų. Nurodė, kad įvykio metu buvo suplėšyta sūnaus striukė.

Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas R. G. parodė, jog įvykio dieną gavo pranešimą, kad Taikos pr. prie 57 namo, Klaipėdoje, moteris sulaikė berniuką, laužantį sūpynes. Atvykęs į įvykio vietą, pamatė V. K., laikančią berniuką, pastaroji paaiškino, jog laikė berniuką ir buvo užmynusi jo koją, kad šis nepabėgtų. Liudytojas R. G. parodė, kad vaikas buvo išsigandęs, apsiašarojęs, teigė sūpynių nelaužęs. Berniuko nurodytas aplinkybes patvirtino netoliese stovėjusios trys vyresnės mergaitės, jos nurodė, kad nuteistoji mušė berniuką, tampė jį už striukės, užmynė ant kojos.

Nors nuteistoji neigia spyrusi nukentėjusiajam į koją, tačiau tai patvirtina minėti liudytojų A. S., I. G. bei A. A., tiesiogiai mačiusių įvykį, parodymai apie tai, jog jos matė, kaip nuteistoji spyrė E. N. į koją. Smurto vartojimo prieš E. N. aplinkybes patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1583/09 (03), kurioje konstatuota, jog dėl E. N. padarytos kraujosruvos kairiajame kelyje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šioje išvadoje nurodyta, kad 2009-09-30 E. N. apžiūros metu rasta poodinė kraujosruva kairiajame kelyje, sužalojimas padaryta 3–5 paros iki apžiūros, galėjo būti padarytas nukentėjusiojo nurodytu laiku. Be to, liudytoja O. K. nurodė, jog komisariate, po apklausos, V. K. praeidama pro E. N. trenkė jam į galvą, tai paneigia nuteistosios parodymus apie tai, jog ji prieš mažametį E. N. smurto nevartojo. Nors nuteistoji tvirtina, kad E. N. trenkė jai alkūne ir įkando, tačiau, priešingai šiam apeliantės tvirtinimui, liudytoja I. G., tiesiogiai mačiusi įvykį, parodė, jog E. N. jos nemušė, nesikeikė, priešingai – buvo išsigandęs, verkė, prašė paleisti. Analogiškai įvykio aplinkybes papasakojo ir liudytojos A. S. bei A. A.. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas R. G. parodė, jog V. K. neminėjo, kad berniukas ją būtų apkandžiojęs. Nurodė, jog jam atvykus į įvykio vietą berniukas buvo išsigandęs, apsiašarojęs, jis bei netoliese buvusios trys mergaitės teigė, kad sūpynių nelaužė, mergaitės papasakojo, kad V. K. mušė berniuką, tampė jį už striukės, užmynė kojos pėdą. Pati apeliantė neneigia stipriai sugriebusi nukentėjusįjį E. N. už striukės bei užmynusi jam ant kojos bei tvirtina, jog taip elgėsi siekdama užkirsti kelią neteisėtiems jo veiksmams, nes šis laužė sūpynes, tačiau, skirtingai apeliantės tvirtinimui, nukentėjusysis bei liudytojos A. S., I. G. bei A. A., kurios matė įvykį, parodė, jog E. N. sūpynių nelaužė. Kaip liudytoja apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnė O. K. nurodė mačiusi, jog Taikos pr. 57 namo kieme esančios sūpynės buvo sulaužytos dar prieš įvykį. Iš byloje esančių duomenų – Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo PK 2010-03-05 tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 93) – matyti, kad sūpynės buvo sulaužytos vasarą, tuo tarpu įvykis įvyko rudenį – 2009-09-27, taigi, priešingai apeliantės tvirtinimui, įvykio metu sūpynės jau buvo sulaužytos, todėl atmestinas kaip nepagrįstas nuteistosios apeliacinio skundo argumentas, neva ji siekė užkirsti kelią neteisėtiems E. N. veiksmams, neva šis laužė sūpynes.

Netikėti nukentėjusiojo E. N., jo mamos – nukentėjusiosios A. N. – bei minėtų liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Aptartų duomenų visuma rodo, jog V. K. dėl menkavertės dingsties mušdama nežymiai sužalojo mažametį E. N., ši jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Priešingai apeliantės tvirtinimui, nukentėjusiojo mažamečio E. N. mama, sūnui papasakojus, jog jį sumušė nepažįstama moteris, iš karto, tą pačią dieną, parašė pareiškimą policijai (. 1, b. l. 2), todėl apeliantės skundo argumentai, jog nukentėjusioji siekė pasipelnyti, yra nepagrįsti.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad V. K. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta.

Byloje nekyla abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje. Nuteistosios V. K. veiksmai prieš nukentėjusįjį mažametį E. N. – viešoje vietoje pavartotas fizinis smurtas – vertintini kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje pavartojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Byloje nustatyta, jog įvykį matė trys nepilnametės mergaitės. Kaip liudytojos apklaustos nepilnametės A. S., I. G. ir A. A. parodė mačiusios konfliktą bei smurtą prieš mažametį, tai yra nurodė, jog nuteistoji tampė E. N. sugriebusi už striukės, spyrė jam į koją. Todėl neabejotina, kad nuteistosios veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė, kad V. K. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl pagrįstai V. K. pripažino kalta už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Nuteistosios apeliaciniame skunde minimos aplinkybės dėl melagingo įskundimo, tėvų atsakomybės už vaikų nepriežiūrą bei netinkamą auklėjimą nėra apeliacijos dėl skundžiamo nuosprendžio nagrinėjimo dalykas, kadangi, vadovaujantis BPK normomis, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apelianto skundą, sprendžia tik dėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl neturtinės žalos

Apygardos teismas sutinka su nuteistosios apeliacinio skundo argumentu dėl per didelės neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Šis apeliantės skundo argumentas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Nukentėjusioji A. N. pareiškė 2 000 Lt sumos civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo už V. K. neteisėtais veiksmais jos mažamečiam sūnui E. N. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai ir priteisė nukentėjusiajam E. N. 2 000 Lt. Nors savo sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo apylinkės teismas argumentavo nuosprendyje, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apylinkės teismo nustatytu civilinio ieškinio dydžiu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti atsižvelgiama tiek į jį didinančias, tiek ir į jį mažinančias aplinkybes, kad būtų pasiekta kiek įmanoma adekvatesnė nukentėjusiųjų patirtiems dvasiniams išgyvenimams, kartu ir fiziniam skausmui, kompensacija. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog E. K. padarė du nesunkius idealiąją nusikalstamų veiksmų sutaptį sudarančius nusikaltimus, dėl neteisėtų jos veiksmų nukentėjusiajam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nagrinėjamu atveju, vertinant nusikalstama veika pažeistų vertybių (sveikata, kūno neliečiamumas) pobūdį, nuteistosios neteisėtus veiksmus, konstatuotina, jog vis dėlto pirmosios instancijos teismas priteisė aiškiai per didelę neturtinės žalos atlyginimo sumą nukentėjusiajam. Nekyla abejonių, jog V. K. įspirdama nukentėjusiajam mažamečiui į koją, jį tampydama už striukės, užmynusi kojos pėdą, sukėlė jam fizinį skausmą, išgąstį, sukrėtimą, pažeminimą, tai pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, tačiau, teismas kartu turėjo atsižvelgti į šioje byloje egzistuojančius neturtinės žalos kompensacijos dydį mažinančius faktorius, tai yra į nuteistosios turtinę padėtį, jog ji yra bedarbė, viena augina vaiką, taigi jos turtinė padėtis yra ypač sunki, taip pat į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą – E. N. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl poodinės kraujosruvos kairės kojos kelyje, tokio pobūdžio sužalojimas neturės neigiamų pasekmių mažamečio sveikatai ateityje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės yra neturtinės žalos atlyginimo dydį mažinančios aplinkybės, į kurias pirmosios instancijos teismas pakankamai neatsižvelgė. Įvertinusi šias aplinkybes kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas nukentėjusiajam E. N. 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis yra aiškiai per didelis. Teisėjų kolegija, įvertinusi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgdama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, mano, kad teisinga piniginė kompensacija nukentėjusiajam už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį sumažinus iki 1 000 Lt.

Apeliacijos teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas advokatas S. Buta pateikė pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, jog advokatui nukentėjusioji A. N. sumokėjo 500 Lt už atstovavimą teisme. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo mažamečio atstovės turėtos išlaidos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistosios (BPK 104 straipsnio 2 dalis).

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistosios V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-07 nuosprendį pakeisti:

Iš nuteistosios V. K. priteisti 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam E. N..

Išieškoti iš V. K. A. N. 500 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.