Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, Redai Tamošauskaitei ir Lijanai Ereminaitei Krivdai, dalyvaujant Klaipėdos miesto apylinkės prokurorams Kaziui Grigaičiui ir Valdui Grabauskui, Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovams A. V., V. J., nukentėjusiesiems E. N., A. N., gynėjams advokatams Sergejui Butai, Alvydui Butai, kaltinamajai V. K., jos gynėjai advokatei Daivai Rocevičienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, rusė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. mušdama nežymiai sužalojo mažametį ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką:

2009 m. rugsėjo 27 d., apie 13.20 val., Taikos pr. prie namo 57, Klaipėdoje, viešoje vietoje, matant kitiems žmonėms, abiem rankom sugriebė už striukės mažametį E. N. ir jį tampė, taip suplėšydama striukę 100 Lt vertės, laikydama jį už striukės, vieną kartą koja spyrė mažamečiui E. N. į kairės kojos kelį, taip padarydama jam poodinę kraujosruvą kairio kelio srityje, sukėlusią nežymų E. N. sveikatos sutrikdymą, vieną kartą koja spyrė jam į kairės kojos kirkšnį ir užmynė ant kairės kojos, kad E. N. nepabėgtų, sukeldama nukentėjusiajam fizinį skausmą, laikė E. N. kol atvyko policijos pareigūnai.

Kaltinamoji V. K. kalta neprisipažino ir parodė, jog 2009 m. rugsėjo 26 dieną, Taikos pr. prie namo Nr.57, Klaipėdoje, pamatė kad E. N. su mergaite laužo sūpynes V. K. išėjo į kiemą, sugriebė E. N. už striukės. Berniukas pradėjo draskytis. Ji netyčia užmynė nukentėjusiajam ant kojos. E. N. jai trenkė alkūne ir įkando į ranką. V. K. iškvietė policiją.

Nukentėjusysis E. N. parodė, kad 2009 m. rusėjo 27 d., apie 13.20 val., Kauno g. prie namo Nr. 3, Klaipėdoje, su draugėmis suposi ant sūpynių. Einant Taikos pr., prie namo Nr.57, jį pakvietė kaltinamoji. E. N. priėjus prie kaltinamosios, ji sugriebė už striukės, pradėjo tampyti, šaukdama, kad jis laužo sūpynes. Kaltinamoji koja spyrė E. N. į kairės kojos kelį ir kirkšnį, užmynė koja ant kairės kojos. Taip jį laikė iki atvykstant policijos pareigūnams. Tampydama kaltinamoji suplėšė jo striukę. E. N. kaltinamajai netrenkė ir jai neįkando.

Nukentėjusioji A. N. parodė, kad 2009 m. rugsėjo 27 d., apie 16 val., jos sūnus E. N. papasakojo, kad tą pačią dieną, apie 13.20 val., Taikos pr. prie namo Nr. 57, Klaipėdoje, jį sumušė nepažįstama moteris. Sūnus pasakojo, kad moteris jį pakvietė, o kai jis priėjo, sugriebė jį už striukės ir pradėjo tampyti, spyrė jam į koją, užmynė ant kojos ir laikė, kad E. N. nepabėgtų. Įvykio metu buvo suplėšyta sūnaus striukės užtrauktukas, bei apykaklės nugarinė dalis.

Liudytoja I. G. parodė, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį, Taikos pr. prie namo Nr. 57, Klaipėdoje, suposi su nukentėjusiuoju E. N.. Jie sūpynių nelaužė. Taikos pr., prie namo nr. 57 stovėjusi kaltinamoji pakvietė E. N.. E. N. priėjus, kaltinamoji sugriebė jį už striukės, ėmė tampyti, šaukdama, ko laužai sūpynes. Kaltinamoji spyrė du kartus E. N. į koją, užmynė jo koją ir laikė iki atvykstant policijai. E. N. moters nekandžiojo, nesikeikė, jis buvo labai išsigandęs, verkė, prašė paleisti. Kaltinamoji suplėšė E. N. striukės užtrauktuką bei apykaklę.

Liudytoja A. A. parodė, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį, Taikos pr. prie namo Nr. 57, Klaipėdoje, E. N. pašaukė kaltinamoji. E. N. priėjus, kaltinamoji sugriebė jį už striukės, šaukė. Ji du kartus spyrė E. N. į koją, užmynė jam ant kojos, kad šis nuo jos nepabėgtų. Tampydama E. N. kaltinamoji suplėšė jo striukę.

Liudytoja O. K. parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje V. K. buvo įtariama mažamečio sumušimu. Nepilnametės liudytojos buvo apklaustos namuose, dalyvaujant jų tėvams. Jos davė nuoseklius parodymus. Komisariate, po apklausos, kaltinamoji praeidama pro nukentėjusįjį E. N. trenkė jam į galvą. O. K. matė, kad supynės Taikos per., prie namo Nr. 57, buvo sulaužytos dar prieš šį įvykį.

Liudytojas R. G. parodė, kad 2009 m. rugsėjo 27 d., apie 14.00 val., gavo pranešimą, jog Taikos pr., prie namo nr. 57, Klaipėdoje, moteris sulaikė berniuką, laužantį sūpynes. Atvykęs į įvykio vietą, pamatė kaltinamąją, laikančią berniuką. Berniukas buvo išsigandęs, apsiašarojęs, netoli jo stovėjo trys vyresnės mergaitės. Berniukas paaiškino, kad jis sūpynių nelaužė, tą patvirtino ir trys mergaitės. Įvykio vietoje mergaitės papasakojo, kad kaltinamoji mušė berniuką, tampė jį už striukės, užmynė ant kojos. Kaltinamoji paaiškino, kad laikė berniuką, jog šis nepabėgtų, dėl to ir užmynė jam ant kojos. Ji neminėjo, kad berniukas būtų ją apkandžiojęs.

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1583/09 (03) patvirtina, kad mažamečiui E. N. padaryta poodinė kraujosruva kairio kelio srityje. Sužalojimas padarytas kieto buko turinčiu ribotą paviršių daikto poveikyje 3-5 paros iki apžiūros, galimai nukentėjusiojo deklaruojamu laiku. Sužalojimas E. N. sukėlė nežymų sveiktos sutrikdymą (I tomas, b.l. 21).

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1600/09 (03) patvirtina, kad V. K. padaryta poodinė kraujosruva kairio dilbio srityje 5-7 paros iki apžiūros galimai nukentėjusiosios deklaruojamu laiku. Sužalojimas yra bendrinio pobūdžio, neatspindintis žalojančio įrankio ar daikto formos bei paviršiaus savybių. Sužalojimas V. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (I tomas, b.l. 74-75).

Daikto pateikimo ir apžiūros protokolai patvirtina, kad A. N. pateikė apžiūrai medžiaginę striukę. Striukės užtrauktukas sugadintas, ties apykakle yra apie 9 cm įplėšimas (I tomas, b.l. 12, 13-16).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji V. K. mušdama nežymiai sutrikdė mažamečio E. N. sveikatą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nukentėjusysis E. N., gimęs (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo mažametis (b.l. 22).

Nors kaltinamoji V. K. neprisipažino smurtavusi prieš mažametį E. N., bei sutrikdžiusi viešąją tvarką, tačiau jos kaltę patvirtina kiti byloje esatys įrodymai. Tiek nukentėjusysis E. N., tiek tiesioginės įvykio liudytojos I. G. ir A. A. proceso metu nuosekliai tvirtino, jog kaltinamoji spyrė E. N. į koją, užmynė jo koją, tampė jį už striukės. Abejoti šių parodymų teisingumu, nėra pagrindo. Smurto vartojimo aplinkybes patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuoti sužalojimai ant nukentėjusiojo E. N. kūno. Kaltinamosios veiksmai – dėl menkavertės dingsties mušamas mažametis– yra įžūlūs ir jais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, jais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, sukeltas nesaugumo jausmas. Kaltinamoji sąmoningai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kadangi įvykio vietoje buvo ne vien tik nukentėjusysis, bet ir trys nepilnametės mergaitės, kurios matė kilusį konfliktą, smurtą prieš mažametį. Atsižvelgiant į metų ir paros laiką, vietą, konfliktą galėjo matyti ir kiti žmonės. V. K. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, kaip idealioji nusikaltimų sutaptis.

Nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje, padarytas tiesiogine tyčia. V. K. viešoje vietoje tyčia suduodama smūgius nukentėjusiajam, suvokė, kad naudoja smurtą prieš akivaizdžiai jaunesnį ir silpnesnį mažametį asmenį ir norėjo taip veikti. Nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė netiesiogine tyčia. Auklėdama mažametį E. N. fiziniu smurtu, ji suvokė, kad veikia prieš akivaizdžiai fiziškai silpnesnio žmogaus valią, numatė, kad šiais savo smurtiniais veiksmais gali jį sužaloti, tačiau buvo abejinga savo veikos galimiems padariniams. Jos nusikalstama veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusias pasekmes.

Kaltinamoji padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, anksčiau nebuvo teista, ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Ji yra išsituokusi, nedirba, augina mažametį vaiką. Padarytos turtinės žalos ar jos dalies neatlygino, nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymą neatsiprašė, kritiškai savo elgesio pasekmių nevertina.

V. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajai LR BK 140 straipsnio 2 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, neviršijančią sankcijose numatyto šios bausmės vidurkio.

Nusikaltimai, numatyti Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinės nutartys Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008), todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu.

Atsižvelgiant į kaltinamosios V. K. jauną amžių, į tai, kad ji anksčiau neteista, teismas pagrįstai mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajai V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ji įpareigojama be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (Teismų praktikos taikant bausmės vykdymo atidėjimą apžvalgos 7.2 punktas, LAT Teismų praktikos biuletenis Nr. 28).

Civilinė ieškovė bei nepilnamečio E. N. atstovė pagal įstatymą A. N. kaltinamajai V. K. pareiškė 2100 Lt civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą jai 100 Lt turtinę žalą, bei jos sūnui E. N. 2000 Lt neturinę žalą.

Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Civilinė ieškovė A. N. dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą – buvo suplėšyta sūnaus E. N. striukė, kurią ji įvertino 100 Lt. Tarp kaltinamosios nusikalstamos veikos ir A. N. patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys 100 Lt turtinei žalai atlyginti tenkinamas. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamosios V. K. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam E. N. buvo padaryta poodinė kraujosruva kairio kelio srityje. Be patirto fizinio skausmo E. N. dėl V. K. veiksmų patyrė išgąstį, sukrėtimą, pažeminimą, dėl ko A. N. teigimu jam teko lankytis pas psichologą, neužmigdavo naktimis. E. N. yra nepilnametis, todėl dėl suaugusio žmogaus panaudoto fizinio smurto jis be abejonės patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus. Įvertinus šias aplinkybes, nukentėjusiajam E. N. priteisiama 2000 Lt suma neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo E. N. atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės A. N. patirtos 1500 Lt atstovavimo išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamosios V. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirti laisvės atėmimą šešeriems mėnesiams.

Pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti laisvės atėmimą penkeriems mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už šiuos nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę- laisvės atėmimą šešeriems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamąją V. K. įpareigoti be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamosios V. K. 100 Lt turtinės žalos atlyginimą A. N. ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimą E. N..

Proceso išlaidas 1500 Lt, A. N. sumokėtas įgaliotam atstovui advokatui, priteisti A. N. iš kaltinamosios V. K..

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.