Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

gynėjams Stasiui Karveliui, Algiui Staškūnui, Aliaksandr Palamarčuk, Algirdui Juškai, Violetai Mikutavičienei, Vandai Laukevičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo V. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 260 str. 3 d. - laisvės atėmimu dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 260 str. 1 d. – laisvės atėmimu ketveriems metams;

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 ir 9 d., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu bei su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-25 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas vienuolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. vasario 16 d. iki 2009 gegužės 15 d. laikas. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2010 m. vasario 24 d.

- pagal BK 25 str. 3 d., 260 str. 3 d., ir, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., laisvės atėmimu aštuoneriems metams,

- pagal BK 25 str. 3 d., 260 str. 1 d. - laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2008 m. gruodžio 12 d.

M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 str. 3 d., 260 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2008 m. gruodžio 12 d.

M. L. pripažintas kaltu pagal BK 25 str. 3 d., 260 str. 1 d. ir, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., jam paskirtas laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23 val. iki 6 val., be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei uždraudžiant lankytis restoranuose, kavinėse, baruose ir masinio susibūrimo vietose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008 m. gruodžio 12 d. iki 2009 m. sausio 22 d.

D. J. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. ir, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., jam paskirtas laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23 val. iki 6 val., be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei uždraudžiant lankytis restoranuose, kavinėse, baruose ir masinio susibūrimo vietose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2009 m. vasario 24 d. iki 2009 m. vasario 26 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. ir E. B. nuteisti už tai, kad 2008 m. gruodžio mėn. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, veikdami organizuota grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (toliau – (duomenys neskelbtini) PN) V. V. parengus narkotinių medžiagų perdavimo (sportinio lanko pagalba) į (duomenys neskelbtini) PN planą ir numačius asmenį, kurio atžvilgiu išskirtas tyrimas, ir E.B., anksčiau nurodytu laiku davus nurodymus asmeniui, kurio atžvilgiu išskirtas tyrimas, įgyti ir parduoti už 12600 Lt labai didelį kiekį - 27,059 g heroino, kartu perduodant sportinį lanką, bei 2008 m. gruodžio 9 d. jis (V. V.) būdamas (duomenys neskelbtini) PN, nurodęs mobilaus ryšio pagalba E. B. paimti iš asmens, kurio atžvilgiu išskirtas tyrimas, narkotines medžiagas, dėl ko, E. B. 2008 m. gruodžio 9 d., nuo 17 val. 46 min. iki 19 val., prie restorano (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo iš asmens, kurio atžvilgiu išskirtas tyrimas, labai didelį kiekį - 27,059 g heroino, a/m „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno į (duomenys neskelbtini) ir heroiną laikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje iki 2008 m. gruodžio 12 d., 12 val. 30 min., kai kratos metu buvo išimta 25,644 g heroino.

Taip pat, V. V., E. B., M. V., M. L. ir D. J. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe, 2008 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) PN V. V. parengus narkotinių medžiagų įgijimo ir gabenimo planą į (duomenys neskelbtini) PN, 2008 m. gruodžio 11 d., 21val. 43 min. ir 21 val. 48 min., davęs mobiliuoju telefonu nurodymus atitinkamai E. B. ir M. V. bei pavedus susitarti su M. L. ir 2008 m. gruodžio mėn. 12 d. nurodžius E. B. įgyti narkotines medžiagas-kanapes (duomenys neskelbtini), dėl ko M. V. 2008 m. gruodžio mėn. 12 d., 11 val. 55 min., mobiliuoju telefonu įkalbėjęs M. L. važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir sportinio lanko pagalba permesti į (duomenys neskelbtini) PN teritoriją narkotines medžiagas, skirtas V. V., 2008 m. gruodžio mėn. 12 d., apie 18 val., E. B., M. V. ir M. L. a/m „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), ir E. B. neteisėtai įgijo iš D. J. 7,810 g kanapių, dėl kurių perdavimo D. J. mobilaus ryšio telefono žinutėmis 2008 m. gruodžio 12 d., nuo 16 val. 03 min. iki 16 val. 37 min. ir 17 val. 51 min., susitarė su E. B. ir neteisėtai laikydamas narkotines medžiagas a/m „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jas gabeno minėtu a/m iki minėtos (duomenys neskelbtini) kavinės, o E. B., vykdydamas V. V. nurodymus, duotus 2008 m. gruodžio 12 d., 17 val. 28 min. , paėmė 1,415 g neteisėtai laikomo heroino iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio, ir kurį a/m „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su M. V. ir M. L. supakavo į paketą kartu su kanapėmis, gabeno a/m pas M. L. laikomą paketą tikslu permesti į (duomenys neskelbtini) PN teritoriją bausmę atliekančiam V. V., pastarajam 2008 m. gruodžio 12 d., 20 val. 07 min., mobilaus ryšio telefonu suderinus tikslų narkotikų permetimo laiką ir vietą, tačiau 2008 m. gruodžio 12 d., 20 val. 30 min. , (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), sustabdžius E. B. vairuojamą automašiną minėtos narkotinės medžiagos buvo rastos ir išimtos.

Jis neneigia, kad bandė įsigyti nedidelį kiekį narkotinių medžiagų savo reikmėms. Byloje nepagrįstai nėra jo telefoninių pokalbių su pagrindiniu narkotinių medžiagų platintoju V. P., kuriame yra užfiksuotas apelianto prašymas parduoti būtent nedidelį kiekį narkotinių medžiagų. Apeliantas nežino ir byloje nenustatyta kam bei kokiu tikslu priklausė narkotinės medžiagos, rastos kratos metu namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje. Už skundžiamame nuosprendyje nurodytą pinigų sumą (12600 Lt) jis nepirko iš V. P. narkotinių medžiagų, nes tokios sumos neturėjo. Kartu apeliantas neginčija teismo išvados, kad paminėtos narkotinės medžiagos priklausė V. P.. Be to, šis asmuo byloje neapklaustas. Taip pat, apeliantas pripažįsta, kad narkotines medžiagas 2009 m. gruodžio 12 d. M. V., E. B. ir M. L. gabeno apeliantui jo prašymu, buvos skirtos jam asmeniniam vartojimui. Jis šių medžiagų nepardavinėjo, niekam nesiūlė, neplatino, nes net nespėjo jų įsigyti.

- pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d., paskirti laisvės atėmimo bausmę vienuolikai metų;

- pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d., paskirti laisvės atėmimo bausmę keturiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą dvylikai metų, ją paskiriant atlikti pataisos namuose;

5) M. V., pripažintam kaltu pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d., paskirti laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams, ją paskiriant atlikti pataisos namuose;

6) M. L., pripažintam kaltu pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d., paskirti laisvės atėmimo bausmę trejiems metams, ją paskiriant atlikti pataisos namuose;

7) D. J., pripažintam kaltu pagal BK 260 str. 1 d., paskirti laisvės atėmimo bausmę trejiems metams, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies prokuroras apeliacine tvarka neginčija.

Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 54 str. 3 d., 60 str. 1 d. 2 p. ir 63 str. 5 d. nuostatas bei dėl to nuteistiesiems V. V., E. B., M. V., M. L. ir D. J. neteisingai paskyrė bausmes.

Teismų praktikoje bausmės švelninimas, vadovaujantis BK 54 str. 3 d. nuostatomis, turi būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas, vadovaudamasis BK 54 str. 3 d. reikalavimais, turi įvertinti visumą aplinkybių, apibūdinančių padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį. Prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė paminėto baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Aplinkybės, kad nuteistasis E. B. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, mokosi, yra būdingos daugeliui asmenų, todėl neduoda jokio pagrindo jam taikyti BK 54 str. 3 d. reikalavimus. Prokuroras pažymi, kad šio nuteistojo (E. B.) padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, ši veika nebuvo atsitiktinė, padaryta organizuota grupe, ji buvo kruopščiai planuota, parinkti asmenys nusikalstamai veikai vykdyti, pats E. B. siekė įtraukti kitą asmenį (L. P.) į nusikalstamą veiką. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog tokia nusikalstama veika (narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas, laikymas ir gabenimas į įkalinimo įstaigą nuteistajam V. V.) E. B. buvo vykdoma ne pirmą kartą. Byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, dėl padarytos nusikalstamos veikos jis neprisipažino ir nesigailėjo, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, apkalbėjo kitą nuteistąjį (M. L.) dėl psichotropinės medžiagos heroino disponavimo. Apygardos teismas E. B. paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, nes byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę. Prokuroro nuomone, baudžiamojo įstatymo tikslai galėtų būti pasiekti skiriant E. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 3 d., bausmę, artimą sankcijos žemutinei ribai.

Prokuroras, vadovaudamasis teismų praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007-06-28 „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgoje“, kasacinėse bylose Nr. 2K-594/2007, 2K-123/2008, teigia, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės (nuteistieji M. L. ir D. J. prisipažino padarę nusikalstamą veiką, neteisti, dirba) nėra pakankamos manyti, jog BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės rūšies paskyrimas nuteistiesiems aiškiai prieštarautų teisingumo principams. Atsižvelgiant į nuteistųjų M.L. ir D. J. elgesį prieš nusikaltimą, jo darymo metu bei po jo, duotus jų parodymus, lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, M. L. ir D. J. turi būti skirtinos bausmės, artimos BK 260 str. 1 d. sankcijos minimumui.

Be to, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nenustatė nuteistųjų V. V., E. B., M. V. ir M. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir iš kaltinimo pašalino tai, kad šie nuteistieji nusikaltimus padarė organizuota grupe. Prokuroras pažymi, kad skiriant bausmę, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę - veikos padarymą organizuota grupe - neatsižvelgiama tik tada, kai ši aplinkybė įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. BK 260 str. veikos padarymas organizuota grupe, kaip nusikaltimo sudėties požymis, nėra numatytas, todėl teismas, padarydamas priešingą išvadą bei iš kaltinimo pašalindamas paminėtų nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Prokuroras teigia, kad teismas, nepripažinęs, jog nusikaltimai padaryti sunkinančiomis aplinkybėmis, nepagrįstai nuteistiesiems skyrė žymiai mažesnes bausmes už nustatytą bausmės vidurkį, neįgyvendino bausmės paskirties, neįvertino nusikalstamos veikos padarinių, visuomenės interesų, o atsižvelgė tik į nuteistųjų asmenybes ir jų interesus. Prokuroro nuomone, teismas pažeidė BK 41, 54 str. 2 d. ir 61 str. 2 d. nuostatas, nes neindividualizavo bausmių nuteistiesiems ir paskyrė neteisingas - aiškiai per švelnias - bausmes.

Be to, teismas pažeidė BK 63 str. 5 d. reikalavimus, nes neteisingai subendrino nuteistiesiems V. V. ir E. B. už dvi nusikalstamas veikas paskirtas bausmes. Šių nuteistųjų padaryti nusikaltimai pagal BK 11 str. nuostatas priskiriami gretimoms kategorijoms. Prokuroras pažymi, kad nusikalstamų veikų priskyrimas skirtingoms, tačiau gretimoms kategorijoms, pagal BK 11 str. nuostatas, savaime nesuteikia pagrindo už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu. Yra svarbu, kad nusikalstamos veikos labai skirtųsi pagal pavojingumą. Prokuroro nuomone, šiuo atveju, padarytų veikų pavojingumą teismas turėjo įvertinti palygindamas veikų kėsinimosi objektus dalyku, padarymo būdu, sukeltomis pasekmėmis ir pan. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino V. V. bei E. B. padarytų nusikaltimų pavojingumo skirtumo ir jiems paskyrė neteisingas, aiškiai per švelnias bausmes.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantys nuteistieji ir jų gynėjai prašė prokuratūros skundą atmesti, o nuteistojo V. V. apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė prokuratūros skundą patenkinti, o nuteistojo V. V. - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo V. V. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde ginčija jo padarytų veikų juridinį vertinimą pagal BK 260 str. 1 ir 3 d., t. y. jo padaryto nusikaltimo sudėties objektyvųjį požymį „didelį kiekį“ ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu subjektyviuoju požymiu „turint tikslą parduoti ar kitaip platinti“. Su šiais nuteistojo teiginiais sutikti negalima.

Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, taip pat ir kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant klausimą apie kaltininko kaltės turinį, tikslus parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės bylos Nr. 2K-4/2009, 2K-75/2009, 2K-279/2009, 2K-334/2009, 2K-166/2010, 2K-435/2010).

Be to, labai didelis kiekis narkotinės medžiagos yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, kuriam inkriminuoti pakanka įrodyti tai, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suprato ir numanė apie narkotinės medžiagos rūšį ir kiekį. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog jis tiksliai žinojo narkotinės medžiagos kiekį ir koncentraciją, pakanka to, jog šio požymio atžvilgiu kaltininkas veikė neapibrėžta tyčia, nes tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal padarinius (kasacinė byla Nr. 2K-33/2009).

BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu pripažintas kaltu V. V., objektyvieji požymiai yra neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas, o 3 d. – analogiški veiksmai disponuojant labai dideliu kiekiu paminėtų medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų pradžios. Kiekviena iš jų alternatyvi veika gali sudaryti savarankišką nusikaltimą, netgi nepaisant to, kad nusikaltimo dalykas nebuvo realizuotas (nepasiekė adresato) dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių (kasacinė byla Nr. 2K-84/2007).

Medžiagų kiekis yra svarbus nusikaltimo objektyvusis požymis, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje, sprendžiant medžiagų kiekio klausimus, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Pagal šią lentelę narkotinės medžiagos - heroino nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,02 g, didelis - daugiau kaip 2 g ir labai didelis - daugiau kaip 10 g. Narkotinės medžiagos - kanapių nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, didelis - daugiau kaip 500 g ir labai didelis - daugiau kaip 2500 g.

Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. BK 260 str. numatytas tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti bent vienam asmeniui.

Nagrinėjamoje byloje nuteistojo V. V. veikoje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta po tris BK 260 str. 1 ir 3 d. numatytų nusikaltimų alternatyvius požymius: narkotinių medžiagų 7,810 g kanapių ir 1,415 g heroino bei labai didelio kiekio - 25,644 g heroino įgijimas, gabenimas ir laikymas.

Iš nuteistojo V. V. parodymų (t. 2, b. l. 148-150, 157-160, 165; t. 4, b. l. 191-192) matyti, kad jam buvo žinoma iš kokių asmenų buvo galima įsigyti narkotines medžiagas ir už kokią kainą. Šios medžiagos į pataisos namus jam (V. V.) jau ne kartą ir anksčiau būdavo permetamos per pataisos namų tvorą. Pažymėtina ir tai, kad iš nevienkartinių telefoninių pokalbių, įvykusių 2008-12-09, 20:17:17 (t. 1, b. l. 106), 2008-12-10, 19:30:29 (t. 1, b. l. 109-112) ir 2008-12-12, 17:28:42 (t. 1, b. l. 86-87) matyti, kad V. V. žinojo, jog E. B. heroiną, kurį pokalbiuose nuteistieji vadino „maistiakas“, „kvepiantis tabakas“, „tas“, „treningai“, įgijo už 12600 Lt („<...tu ten turi dvylika tūkstančių šešis šimtus ant rankos...>“). Nekyla abejonių, jog V. V., turėdamas patirties disponavimo narkotikais srityje, neabejotinai suprato, kad už tokią pinigų sumą galima įsigyti ženkliai didesnį nei 10 g heroino kiekį. Kad už paminėtą pinigų sumą E. B. jau yra įgijęs heroino, patvirtina V. V. ir E. B. telefoniniame pokalbyje užšifruotas V. V. nurodymas paslėpti šią narkotinę medžiagą („<...pasidėk kur nors protingoj vietoj...>“), o dalį jos („<...arbatinį šaukštuką normalų su kaupu...>“, „<...apie 10...>“, „<...iš seniau kur parsivežei...>“) permesti per pataisos namų tvorą.

Tikruosius V. V. ketinimus (tikslą platinti narkotines medžiagas) netiesiogiai patvirtina 2008-12-10, 19:30:29 įvykęs telefoninis pokalbis tarp V. V. ir E. B., iš kurio matyti, jog nuteistieji ateityje ruošėsi padaryti priklausomais nuo narkotikų „pusę (duomenys neskelbtini) jaunimo“ ir iš to gauti vis didesnes pajamas (t. 1, b. l. 72, 75-76).

Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad jo padarytoje veikoje yra ir objektyvūs, ir subjektyvūs BK 260 str. 1 ir 3 d. numatytų nusikaltimų požymiai.

Prokuroras ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 str. 1 d. 2 p., nenustatymo, paskirtų bausmių rūšių ir dydžių, BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymo bei šių bausmių subendrinimo.

Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems E. B., M. L. ir D. J. bausmes, neteisingai taikė BK 54 str. 3 d. nuostatas, dėl ko paminėtiems nuteistiesiems yra paskirtos neteisingos bausmės. Taip pat, kolegijos nuomone, apygardos teismas neteisingai interpretavo BK 60 str. nuostatas.

Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl paminėtų nuteistųjų keistinas BPK 328 str. 1 ir 2 p. numatytais pagrindais dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir neteisingai paskirtų bausmių.

Prokuroras apeliaciniame skunde neginčija teismo išvadų dėl nuteistųjų kaltės ir veikų juridinio vertinimo, todėl kolegija apeliacine tvarka netikrina žemesnės instancijos teismo nuosprendžio šioje dalyje.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistieji V. V., E. B., M. V. ir M. L. yra pripažinti kaltais atitinkamai pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 260 str. 1 d. ir 260 str. 3 d., o šio nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, jog „iš kaltinimo pašalinama sunkinanti aplinkybė, kad kaltinamieji V. V., E. B., M. V. ir M. L. nusikaltimus padarė organizuotoje grupėje, kadangi tai kvalifikuojanti aplinkybė (BK 25 str. 3 d.)“.

BK 60 str. 2 d. nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Kaip jau anksčiau šiame nuosprendyje paminėta - BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai pasireiškia neteisėtu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu ar siuntimu, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti. Atsakomybė už analogiškų veiksmų padarymą numatyta ir 3 d., tik šios veikos skiriamasis objektyvusis požymis yra labai didelis kiekis aukščiau paminėtų medžiagų.

Taigi, priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, įstatymų leidėjas nenustatė nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 ir (ar) 3 d., sudėties požymio - „veika padaryta organizuota grupe“.

BK 25 str. 1 d. nustatytos tokios bendrininkavimo formos – bendrininkų grupė, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas.

Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.), o organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (BK 25 str. 3 d.).

Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad, šiuo atveju, nuteistieji E. B., M. V. ir M. L. veikė ne organizuota, bet bendrininkų grupe nuteistajam V. V. suorganizavus juos padaryti nusikalstamas veikas skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis.

Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius numatomos bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (ar nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, sutariama dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos, laiko. Toks išankstinis susitarimas bendrai nusikalstamai veikai suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, besitęsiančius ryšius. Be to, organizuotoje grupėje visi jos nariai gali atlikti vykdytojo funkcijas, tačiau yra pasiskirstę užduotis. Taip pat gali būti keli organizatoriai ir (ar) atskiruose to paties nusikaltimo epizoduose ar darant kitus nusikaltimus tam pačiam dalyviui tenka skirtingi vaidmenys. Visais atvejais jie realizuoja bendrai suderintą nusikalstamos veikos planą ir tokie bendrininkai supranta sukūrę organizuotą grupę ar priklausą jai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaro I dalis, psl. 166-167, kasacinė byla Nr. 2K-7-45/2007).

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti tik tokią išvadą, kad V. V. suorganizavus, E. B., M. L. ir M. V. veikė sutartinai kaip bendrininkai, jie visi kartu siekė bendro rezultato – įgyti narkotines medžiagas ir jas perduoti V. V..

Taigi, priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje ir prokuroro apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių duomenų, kad bendrininkų V. V., E. B., M. L. ir M. V. grupė buvo pastovi, susaistyta tvirtais besitęsiančiais ilgalaikiais ir intensyviais ryšiais.

Be to, byloje taip pat nėra nustatyta, kad visi nuteistieji suprato, jog sukūrė organizuotą grupę ir jai priklauso. Šią aplinkybę nuteistieji pirmosios instancijos teisme kategoriškai neigė.

Kolegijos nuomone, skundžiamame nuosprendyje nurodyti nuteistųjų veiksmai gali būti atliekami esant tiek paprastajam, tiek sudėtingajam bendrininkavimui. Todėl kolegija daro išvadą, kad nuteistieji nebuvo pasiekę tokio organizuotumo lygio, jog būtų galima juos pripažinti veikus organizuota grupe.

Iš nuteistojo V. V. apeliacinio skundo turinio ir jo pasisakymų apeliacinės instancijos teisme matyti, jog šis nuteistasis faktiškai ginčija teismo išvadą, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas organizuota grupe. Šiuo aspektu švelninant nuosprendį V. V., jis švelnintinas ir E. B., M. V. bei M. L. (BPK 320 str. 5 d.).

Todėl, vadovaujantis išdėstytais argumentais, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 str. 1 p.), panaikinant nuosprendžio dalį dėl nuteistųjų V. V., E. B., M. V. ir M.L. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 25 str. 3 d. nuostatas bei nustatant, kad paminėti nuteistieji veikė bendrininkų grupe. Tai pripažintina šių nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 str. 1 d. 1 p.

Kartu atkreiptinas prokuroro dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde jis nepagrįstai prašo nuteistųjų V. V., E. B., M. V. ir M. L. veikas kvalifikuoti pagal BK 25 str. 3 d. ir atitinkamą BK 260 str. 1 ar 3 d., nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad veikos papildomas kvalifikavimas pagal BK 25 str. 3 d. yra perteklinis ir nereikalingas (kasacinė byla Nr. 2K-123/2010).

V. V. apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad byloje nėra jo ir asmens, iš kurio buvo pirkti narkotikai, telefoninių pokalbių. Be to, šis asmuo neapklaustas apie įvykio aplinkybes. Tačiau apelianto nurodytam asmeniui pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro, jam (šiam asmeniui) ikiteisminis tyrimas atskirtas (t. 4, b. l. 83-84). Akivaizdu, kad nuo įvykio praėjus daugiau nei dvejiems metams nebėra techninių galimybių išreikalauti iš telekomunikacines paslaugas teikiančių bendrovių paminėtus telefoninius pokalbius. Pažymėtina ir tai, kad baigus ikiteisminį tyrimą ir pirmosios instancijos teisme nei nuteistasis, nei jo gynėjai nepateikė jokių prašymų nei išreikalauti paminėtus telefoninius pokalbius, nei iškviesti į teismo posėdį paminėtą asmenį (t. 4, b. l. 98, 191-198; t. 5, b. l. 16-20, 46-49, 168-176).

BK 54 str. 3 d. numatyta, kad šis įstatymas taikomas tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę remiantis BK 62 str. nuostatoms. Ilgametėje teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad taikant BK 54 str. 3 d., turi būti nurodomos byloje nustatytos išimtinės aplinkybės, leidžiančios manyti, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu, nes bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės bylos Nr. 2K-594/2007, 2K-123/2008).

Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes M. L., E. B. ir D. J. ir taikydamas jiems BK 54 str. 3 d. nuostatas, atsižvelgė tik į jų asmenybes charakterizuojančias savybes – neteisti, administracine tvarka nebausti (išskyrus E.B.), M. L. ir D. J. – dirba, o E. B. – mokosi.

Nuteistajam M. V. už sunkaus nusikaltimo padarymą artimą sankcijos minimumui bausmę teismas skyrė dėl to, kad šis nuteistasis anksčiau neteistas ir baustas administracine tvarka.

Be to, nemotyvuotai nuteistajam V. V., už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, paskirta beveik minimali sankcijoje numatyta bausmė, o E. B., taip pat už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, – netgi mažesnio dydžio nei sankcijos minimumas. Skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta kokios išimtinės aplinkybės duoda pagrindą nuteistiesiems M. L., E. B. ir D. J. taikyti komentuojamo baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Taigi, šie duomenys rodo, apygardos teismas neatsižvelgė į paminėtų nuteistųjų vaidmenį nusikalstamų veikų padarymo metu, jų atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių santykį, padarytų nusikaltimų sunkumą BK 11 str. 5 ir 6 d. prasme, neįvertino visuomenės intereso reikšmės vykdant teisingumą, t. y. neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo.

Aukštesnės instancijos teismo kolegija daro išvadą, kad, šiuo atveju, BK 54 str. 3 d. nuostatos negalėjo būti pritaikytos nei vienam nuteistajam.

Kolegijos nuomone, bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., bus pasiekti nuteistiesiems už jų padarytas nusikalstamas veikas paskyrus griežtesnes laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai nustatomi vadovaujantis BK 54 str. 2 d. ir 61 str. reikalavimais.

V. V. ir E. B. padarė po dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, o M. V., M. L. ir D. J. - po vieną sunkų nusikaltimą. Pažymėtina, kad V.V. buvo visų šių nusikalstamų veikų organizatorius, o kiti nuteistieji kaip vykdytojai atliko aktyvius nusikalstamus veiksmus.

Visų nuteistųjų padaryti nusikaltimai yra susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, o V. V. ir E. B. – su analogiškais veiksmais disponuojant labai dideliu kiekiu paminėtų medžiagų.

Taip pat kolegija atsižvelgia į byloje nustatytą nuteistųjų V. V., M. L. ir D. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padarę nusikaltimus ir padėjo juos išaiškinti bei juose dalyvavusius asmenis), nuteistųjų V. V., M. V., M. L. ir E. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimus padarė veikdami bendrininkų grupe) bei į tai, kad byloje nenustatyta E. B. ir M. V. atsakomybę lengvinančių, o D. J. – sunkinančių aplinkybių.

Visi nuteistieji yra jauno amžiaus (nusikaltimų padarymo metu jiems buvo 18 – 25 metų). Tačiau V. V. teistas net 6 kartus, tarp jų ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (t. 3, b. l. 1-11), o D. J. – baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl neteisėto narkotinių medžiagų disponavimo be tikslo jas platinti (t. 4, b. l. 63, 65). Visi kiti nuteistieji – anksčiau neteisti.

E. B. (t. 3, b. l. 83), M. V. (t. 3, b. l. 155) ir D. J. (t. 4, b. l. 75) bausti administracine tvarka, kiti nuteistieji – nebausti.

Kolegija pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė neteisingus D. J. charakterizuojančius duomenis, t. y. tai, kad jis neteistas, ir nepagrįstai nepažymėjo, jog jis baustas administracine tvarka.

M. L. ir D. J. dirba, E. B. – mokosi, bet mokymosi įstaigos administracijos charakterizuojamas patenkinamai – kaip prastai lankantis paskaitas, gabus, tačiau uoliai nesimokantis, vengiantis visuomeninės veiklos (t. 5, b. l. 43). M. V. ir V. V. – nesimoko, nedirba. V. V. charakterizuojamas neigiamai (t. 3, b. l. 10-11), M. L. charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b. l. 28-29, 180).

Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad M. V. ir M. L. jau anksčiau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant jiems BK 93 str. nuostatas, – pirmasis (M. V.) - už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, (t. 3, b. l. 149-150), o antrasis (M. L.) - už viešosios tvarkos pažeidimą (t. 4, b. l. 16-18).

Kartu pažymėtina, kad kolegija neturi teisės už atskiras nusikalstamas veikas skirti nuteistiesiems griežtesnes bausmes, nei apeliaciniame skunde prašo prokuroras (BPK 320 str. 4 d.), nors šiame skunde nurodytas bausmių individualizavimas kelia tam tikrų abejonių. Todėl, keičiant nuosprendį, nuteistiesiems V. V., E. B., M. L. ir D. J. už jų padarytas nusikalstamas veikas skirtinos bausmės, kurių dydžiai yra nurodyti apeliaciniame skunde, o nuteistajam M. V. – mažesnė bausmė.

Nuteistajam V. V. už nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 4 d., 260 str. 3 d., padarymą skirtina bausmė, kurios dydis nežymiai mažesnis už straipsnio sankcijos numatytos bausmės vidurkį.

Nuteistajam E. B. už nusikaltimų, numatytų BK 260 str. 1 d. ir 260 str. 3 d., padarymą skirtinos bausmės, kurių dydžiai mažesni už straipsnio sankcijoje numatytų bausmių vidurkius.

Nuteistajam M. V. už nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d., padarymą skirtina bausmė, kurios dydis mažesnis už straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Nuteistiesiems M. L. ir D. J. už nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d., padarymą skirtinos bausmės, kurių dydžiai artimi straipsnio sankcijoje numatytos bausmės minimumui.

Kolegijos nuomone, šios bausmės nėra per griežtos ir (ar) per švelnios bei neprieštarauja bausmės paskirčiai bei teisingumo principui.

Taip pat prokuroras yra teisus, teigdamas, kad apygardos teismas, skirdamas nuteistiesiems V. V. ir E. B., padarė klaidą, taikydamas BK 63 str. nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas.

Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas V. V. ir E. B. paskirtas bausmes, paskirtas už dviejų nusikaltimų padarymą, taikė bausmių apėmimo būdą ir tokią išvadą motyvavo tuo, kad ,,nusikalstamos veikos nepriskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 str.“.

BK 63 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu yra padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

To paties straipsnio 4 d. nurodyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės.

Šio įstatymo 5 d. nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai:

1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis;

2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 str.;

3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

BK 63 str. 6 d. nurodyta, kad jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos - tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą.

Komentuojamo straipsnio 9 d. numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Kaip anksčiau minėta, nusikalstama veika, numatyta BK 260 str. 1 d., priskiriama sunkių, o veika, numatyta BK 260 str. 3 d., – labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Jos abi yra vienarūšės, atsakomybę už jų padarymą numatyta tame pačiame BK straipsnyje. Taigi, šios veikos, yra priskiriamos skirtingoms, tačiau gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Jos pagal savo pavojingumą, nėra labai skirtingos. Todėl bausmės, paskirtos V. V. ir E. B. už paminėtų nusikalstamų veikų padarymą, turėjo būti bendrinamos bausmių sudėjimo, o ne apėmimo būdu. Be to, nuteistajam V. V. ankstesniu (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d.) nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė su skundžiamu ir šiuo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis bendrinama dar ir pagal BK 63 str. 9 d. nuostatas, ją pirmiausia apėmimo būdu subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 24 str. 4 d., 260 str. 3 d..

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. V., E. B., M. V. ir M. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 25 str. 3 d.

Pripažinti V. V., E. B., M. V. ir M. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe.

V. V. nuteistam pagal BK 24 str. 4 d., 260 str. 3 d. paskirti laisvės atėmimo bausmę dvylikai metų.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. V. pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 260 str. 1 d. ir 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 260 str. 3 d. paskirtų bausmių ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-25 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės bendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 ir 9 d., V. V. šiuo nuosprendžiu pagal BK 24 str. 4 d., 260 str. 3 d. paskirtą bausmę ir skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 24 str. 4 d., 260 str. 1 d. paskirtą bausmę bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-25 nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą keturiolikai metų.

M. V. nuteistam pagal BK 260 str. 1 d. paskirti laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria E. B. pagal BK 25 str. 3 d., 260 str. 3 d., pritaikius BK 54 str. 3 d., paskirta laisvės atėmimo bausmė aštuoneriems metams.

E. B. nuteistam pagal BK 260 str. 1 d. ir 260 str. 3 d., paskirti šias bausmes:

- pagal BK 260 str. 1 d. - laisvės atėmimą ketveriems metams;

- pagal BK 260 str. 3 d. - laisvės atėmimą vienuolikai metų.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl E. B. pagal BK 25 str. 3 d., 260 str. 1 d. ir 25 str. 3 d., 260 str. 3 d. paskirtų bausmių bendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šiuo nuosprendžiu E. B. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvylikai metų.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria M. L. pagal BK 260 str. 1 d., pritaikius BK 54 str. 3 d., paskirta laisvės apribojimo bausmė dvejiems metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23 val. iki 6 val., be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei uždraudžiant lankytis restoranuose, kavinėse, baruose ir masinio susibūrimo vietose.

M. L. nuteistam pagal BK 260 str. 1 d. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria D. J. pagal BK 260 str. 1 d., pritaikius BK 54 str. 3 d., paskirta laisvės apribojimo bausmė dvejiems metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23 val. iki 6 val., be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei uždraudžiant lankytis restoranuose, kavinėse, baruose ir masinio susibūrimo vietose.

D. J. nuteistam pagal BK 260 str. 1 d. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.