- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-18
- Bylos Nr.
- 2A-595-370/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03097-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- UAB „Trenzės transportas“
- Atsakovas
- AB „Lietuvos geležinkeliai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-595-370/2012
2012 m. balandžio 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1045-122/2011 pagal ieškovės UAB „Trenzės transportas“ ieškinį atsakovėms AB „Lietuvos geležinkeliai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl servituto nustatymo bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-02 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu teismo prašė nustatyti neterminuotą kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, kelio dalimi, plane pažymėta dvipuse brūkšnine linija, apibrėžta geltona spalva, turinčia 0,2833 ha ploto, esančia Kairių g. 1, Klaipėda, žemės sklype, turinčiame 66,0468 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurią patikėjimo teise valdo atsakovės, įpareigojant ieškovę savo lėšomis įrengti vartus išvažiavimui iš žemės sklypo į ieškovei priklausančius žemės sklypus, bei periodiškai ieškovės lėšomis vykdyti kelio dalies, kuriai nustatomas servitutas, einamojo remonto darbus (t. 1, b. l. 125–127). Nurodė, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, kurie ribojasi su atsakovių patikėjimo teise valdomu žemės sklypu, ir ieškovė į jai priklausančius sklypus gali patekti tik per atsakovių valdomame žemės sklype einantį kelią. Paaiškino, kad vienai kelio daliai jau yra nustatytas servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas). Tačiau kitai kelio daliai, kuria ieškovė gali privažiuoti iki jai nuosavybės teise priklausančių sklypų, servitutas nėra nustatytas. Pažymėjo, jog ieškovei, norint naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir jame esančiais statiniais, būtina nustatyti servitutą, taip užtikrinant ieškovės teises. Ieškovei reikalingi tik 5–8 metrai ir tvoroje galima įrengti vartus pravažiavimui. Ieškovė nori jai nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose įrengti inžinerinius tinklus, jai būtina sutvarkyti privažiavimą prie sklypų. Ieškovė sutinka statyti kelią, tačiau statybų leidimus, detaliojo plano rengimo klausimų ieškovė negali išspręsti viena, kadangi žemė yra valstybinė. Pateikti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai įrodo, kad ieškovei jokių kitų galimybių patekti į savo sklypus nėra.
Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog „Draugystės“ geležinkelio stotis yra įtraukta į padidintos rizikos zonų (objektų) sąrašą, todėl yra numatyti šios teritorijos apsaugos reikalavimai. Tokių ieškovo reikalaujamų projektų koregavimas ir papildomų darbų numatymas užtruktų daug laiko ir valstybei sudarytų papildomas išlaidas. Sužlugdžius „Draugystės“ geležinkelio projekto įgyvendinimą, būtų prarastos Europos sąjungos lėšos, skirtos jam įgyvendinti. Mano, kad ieškovė gali prie jai nuosavybės teise priklausančių sklypų privažiuoti ir kitais keliais. Yra nuspręsta visą „Draugystės“ geležinkelio teritoriją aptverti tvora, todėl ta vieta, kurioje ieškovė nori nustatyti servitutą, yra netinkama. Teigė, kad sutiktų su servituto nustatymu, jei ieškovė prisiimtų visą atsakomybę už naujo kelio priežiūrą, nes atsakovei naujasis kelias nuosavybės teise nėra reikalingas.
Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog žemės sklypas, kuriame reikalaujama nustatyti servitutą, patikėjimo teise buvo perduotas valdyti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, kurie nėra suinteresuoti servituto nustatymu. Ieškovė neišnaudojo kitų galimybių susitvarkyti privažiavimą prie jai nuosavybės teise priklausančių sklypų. Kiti šalia esančių žemės sklypų savininkai rengia detaliuosius planus ir sprendžia privažiavimo problemą, todėl ieškovė taip pat turėtų ieškoti kitų problemos sprendimo būdų, t. y. tartis, o ne bylinėtis. Ieškovei yra kitų galimybių per aplinkinius sklypus patekti į jai priklausančius sklypus, todėl servituto nustatymas valstybinėje žemėje yra nebūtinas. Be to, ieškovė ikiteismine tvarka nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybą. Klaipėdos rajono žemėtvarkos specialistai taip pat yra išreiškę savo poziciją, jog ieškovė privažiavimo prie savo sklypų klausimą neturėtų spręsti būtent per patikėjimo teise valdomą valstybei priklausantį žemės sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-02 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė pagrindinės servituto nustatymo sąlygos – nenustačius servituto, neįmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Ieškovės pateikti antstolių M. Trijonienės ir A. Selezniovo faktinių aplinkybių protokolai, kuriais ieškovė įrodinėjo ieškinio pagrįstumą, teismo nuomone, ne patvirtina, o paneigia ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes, jog į ieškovės žemės sklypą yra galimybė patekti tik per atsakovių valdomą, o ne per privačius gretimus žemės sklypus. Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamu atveju žemės sklypų įprastinė naudojimo paskirtis nereikalauja būtino privažiavimo prie tų sklypų pačiu artimiausiu ir patogiausiu būdu. Teismas taip pat atsižvelgė į „Draugystės” geležinkelio stoties specifinį pobūdį, sudarytą rangos sutartį, finansuojamą iš Europos sąjungos lėšų, kuri nustato konkretų terminą ir planą geležinkelio stoties kelių rekonstrukcijai, ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, padarė išvadą, jog dėl šių specifinių aplinkybių nėra galimas servituto nustatymas valstybiniame žemės sklype. Teismas pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, kad ieškovei nepatogu spręsti privažiavimo problemą, naudojantis kaimyniniais sklypais, nėra pakankama priežastis, pagrindžianti kelio servituto nustatymo valstybiniame sklype teismo sprendimu būtinybę. Priverstinis servituto nustatymas visais atvejais riboja žemės sklypo savininko teises, todėl, tuo atveju, kai jis atliekamas be daikto savininko valios, vien ta aplinkybė, kad ieškovė kitais galimais būdais nesprendžia privažiavimo prie jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų klausimo, nesudaro pakankamo pagrindo servituto nustatymui. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog ieškovė savo žemės sklypus pagal paskirtį gali naudoti ir nenustačius kelio servituto valstybiniame žemės sklype, o turi galimybę per kitus kaimyninius žemės sklypus spręsti privažiavimo prie sklypų problemą. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad prašomas nustatyti servitutas apima dalį kelio, kuris yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, kadangi iš ieškovės pateikto UAB „Gargždų sieksnis“ parengto plano matyti, kad ieškovė prašo nustatyti servitutą tai kelio daliai, kuriai servitutas nėra nustatytas ir įregistruotas. Taip pat teismas atmetė ieškovės argumentą, kad šiuo keliu naudojasi ir daugiau ūkio subjektų, kita dalis pravažiavimo (apie 70-80 metrų kelio dalis nuo geležinkelio stoties teritorijos iki ieškovės žemės sklypų) jau yra susiklosčiusi ir nusistovėjusi per tam tikrą laiką, kadangi buvusi ieškovei priklausančių žemės sklypų savininkė savavališkai buvo prasikasusi kelią išilgai vidinio „Draugystės“ stoties kelio, išvažinėjusi provėžas, kad patektų iki savo sklypų. Ieškovė pati 2009 metais pradėjo nelegalios statybos darbus – pradėjo tiesti kelią, jungiantį jos žemės sklypus ir „Draugystės“ geležinkelio stotyje esantį vidinį kelią, už tai ieškovei 2009-08-04 buvo surašytas savavališkos statybos ir statinio statybos sustabdymo aktai, kurie, ieškovei juos apskundus, teismų sprendimais palikti galioti. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė, pirkdama žemės sklypus, privalėjo matyti privažiavimo prie sklypų problemą, suprasti faktinį negalimumą privažiuoti prie sklypų per geležinkelio teritoriją, tačiau vis tiek neteisėtai naudojosi valstybiniu keliu ir užsiėmė neteisėtomis likusios kelio atkarpos iki jos sklypų statybomis. Taip pat teismas nurodė, jog nustatant servitutą, turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys. Servituto objektais esantys žemės sklypai ar jų dalys yra nekilnojamieji daiktai–nekilnojamojo turto kadastro objektai. Dėl to planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad parengtą servituto planą būtų bandžiusi suderinti su Nacionaline žemės tarnyba, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė neatliko visų pirminių veiksmų, būtinų kreipiantis į teismą dėl servituto nustatymo, nors ne kartą tokios galimybės buvo suteiktos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas, padarydamas išvadą, jog ieškovė į jai priklausantį žemės sklypą gali patekti per privačius kaimyninius žemės sklypus, nevertino visų byloje esančių įrodymų, nenagrinėjo bylos visapusiškai. Antstolio A. Selezniovo faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra nurodyta, kad jis pavažiavo iki ieškovei priklausančių žemės sklypų. Antstolis nurodo, kad lauko kelias veda link ieškovei priklausančių žemės sklypų, tačiau byloje esanti pažyma iš Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus patvirtina, kad pagal žemėtvarkos projektą iki ieškovei priklausančių žemės sklypų nėra suprojektuota jokių pravažiavimo kelių. Ankstesni ieškovei priklausančių žemės sklypų savininkai į savo sklypus patekdavo būtent iš „Draugystės“ geležinkelio stoties teritorijos per kelią, kuriam ieškovė nori nustatyti servitutą. Ieškovė siekia nustatyti jau nustatyto kelio servituto tęsinį. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ nepagrįstai atsikerta aplinkybe, kad ieškovė į savo žemės sklypą gali patekti per E. Š. ir UAB „V. Paulius & associates real estate“ priklausančiuose žemės sklypuose esančius suprojektuotus kelius. E. Š. žemės sklype palei ieškovės sklypo ribą yra suprojektuotas kelio servitutas tik paties E. Š. sklypams, o UAB „Trenzės transportas“ sklypui kelio servitutas nėra suprojektuotas. AB „Lietuvos geležinkeliai“ nepateikė įrodymų, kad E. Š. sklype suprojektuotas kelias yra nutiestas. Tarp ieškovės ir gretimybėje esančių žemės sklypų yra pravesta geležinkelio linija, kuri užkerta kelią ieškovei patekti į jai priklausančius žemės sklypus per UAB „V. Paulius & associates real estate“ priklausančius žemės sklypus, kuriuose, be to, nėra nustatyta kelios servitutų. Tiek per E. Š., tiek per UAB „V. Paulius & associates real estate“ privačius žemės sklypus iki ieškovo sklypo eina išvažinėti lauko keliai, tačiau juose nėra nustatytų servitutų ieškovės sklypams, patys keliai neįrengti, privažiavimas šiais keliais yra apsunkintas, o esant nepalankioms oro sąlygoms – ir neįmanomas. Teismo išvados, jog tenkinus ieškovės ieškinį atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ bus padaryti dideli nuostoliai ir sutrikdytas „Draugystės“ geležinkelio stoties kelyno rekonstravimas, yra nepagrįstos, kadangi iš Statybviečių parinkimo plano matyti, jog aikštelė statybinėms medžiagoms sandėliuoti ir buitinėms patalpoms įrengti projektuojama šalia kelio, kuriam ieškovė prašo nustatyti servitutą, be to, atsakovės atstovė posėdžio metu patvirtino, jog pats kelias pirmajame etape nebus remontuojamas. „Draugystės“ stotyje nuolat auga krovinių pervežimo srautai, viena iš stoties funkcijų yra krovinių transportavimas geležinkeliais, todėl stoties teritorijoje nuolat vyksta kitoms bendrovėms transporto priemonių judėjimas, todėl atsakovės motyvas, kad servituto nustatymas gali padaryti didelių nuostolių, yra nepagrįstas, diskriminuojantis ieškovę kitų ūkio subjektų atžvilgiu, kuriems atsakovė jokių ribojimų netaiko. E. Š. detalusis planas, kuriame yra numatytas patekimas į jam priklausančius žemės sklypus per geležinkelio stoties teritoriją, paneigia teismo išvadą, jog dėl vykstančios rekonstrukcijos nebus galima patekti į „Draugystės“ geležinkelio stoties teritoriją. Nuosavybės teisė nėra absoliuti, nenustačius servituto, ieškovė neturės galimybių patekti į jai priklausantį žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą, kuriam yra išduotas leidimas rekonstrukcijai.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovė prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų turi galimybę patekti ir jais naudotis ne per atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ patikėjimo teise valdomame žemės sklype esantį kelią, nes prie ieškovės žemės sklypų yra suprojektuoti du privažiavimai. Faktiškai tie keliai nėra nutiesti, todėl ieškovė pasirinko pigesnį variantą, t. y. važinėti per atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ patikėjimo teise valdomą žemės sklypą, atsakovės nutiestu keliu. Ieškovė kreipėsi į teismą nepamėginusi prieš tai su gretimų privačių žemės sklypų savininkais tartis geruoju dėl servituto nustatymo. Ieškovės prašomas nustatyti servitutas nebūtų jau nustatyto kelio servituto tęsinys, kadangi sklypui „B“ nustatytas servitutas Klaipėdos miesto gatvės, einančios per atsakovių valdomą teritoriją, daliai ir ši gatvė baigiasi ties Klaipėdos miesto savivaldybės administracine riba. Ši gatvė tęsiasi per Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriją, tačiau ne toje vietoje, kur ieškovė pageidauja nustatyti servituto tęsinį.
Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad apeliantė nenurodo nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei materialinių teisės normų, kurių pažeidimas galėtų lemti pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą. Apeliacinis skundas grindžiamas tik neva netinkamu byloje esančių įrodymų įvertinimu. Apeliantė prašo nustatyti servitutą ne privačiame, o valstybiniame specialaus teisinio režimo žemės sklype, o tai neatitinka viešojo (valstybės) intereso tikslų. Žemės sklypas, kuriame prašoma nustatyti kelio servitutą, priskirtas „Draugystės“ geležinkelio stoties teritorijai ir yra valdomas atsakovių AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Nacionalinės žemės tarnybos. AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra viena iš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių, tokį statusą turinčių ūkio subjektų veiklai taikomos specialios saugumo priemonės, viena iš kurių – specialaus fizinės saugos reikalavimų taikymas. „Draugystės“ stoties teritorija priskirta padidintos rizikos zonai, jai nustatytas trečiasis fizinės saugos lygis, todėl stoties teritorija turi būti aptverta tvora, objekto pastatuose įrengta apsaugos signalizacija ir vaizdo stebėjimo sistema, įrašanti 24 val. per parą, šioje teritorijoje dirbantiems darbuotojams taikomi padidinti patikimumo reikalavimai ir pan. Apeliantė savo žemės sklype ketina užsiimti sandėliavimo veikla, o tai lems ne tik ieškovės, bet ir jos neriboto skaičiaus klientų poreikį naudotis kelio servitutu. Nustačius servitutą būtų nepagrįstai suvaržytos atsakovės galimybės tenkinti viešuosius interesus užtikrinant „Draugystės“ stoties fizinę saugą teisės aktais reikalaujamomis priemonėmis. Be to, Aplinkos ministro įsakymu „Draugystės“ geležinkelio stotis įtraukta į potencialiai ypač pavojingų objektų, kuriuose įvykus avarijai gali būti padaryta labai didelė žala aplinkai ir žmonėms, sąrašą. Atsakovei tektų atsakomybė už servituto teise besinaudojančių ieškovės ar jos klientų darbuotojus ir turtą. Ieškovė neturėjo teisės reikšti ieškinio teisme neišnaudojusi visų neteisminių galimybių susitarti dėl servituto nustatymo, t. y. nepasinaudojusi privaloma ikiteismine ginčo stadija. Apeliantė neįrodė objektyvaus būtinumo nustatyti prašomą servitutą. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad egzistuoja privažiavimas prie jos žemės sklypo per kitus, t. y. privačių asmenų valdomus žemės sklypus. Šią aplinkybę patvirtina ir antstolių M. Trijonienės 2011-05-07 bei A. Selezniovo 2010-05-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Apeliantė nepateikė skaičiavimų, patvirtinančių, kad privažiavimas per privačius žemės sklypus būtų ekonomiškai nenaudingas, nepateikė įrodymų, kad ieškojo galimybių surasti sprendimą dėl patekimo į savo žemės sklypą, kad dėjo bent minimalias pastangas administracinėmis priemonėmis koreguoti žemėtvarkos projektą taip, jog privažiavimas prie ieškovės sklypo būtų suprojektuotas. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ankstesni šiuo metu ieškovei priklausančio žemės sklypo savininkai į žemės jiems priklausantį žemės sklypą patekdavo būtent iš „Draugystės“ geležinkelio stoties teritorijos, nesudaro pakankamo pagrindo servitutui nustatyti, juo labiau, kad ankstesnių savininkų patekimas per atsakovų valdomą teritoriją buvo neteisėtas. Nei aplinkybė, kad važiuojant egzistuojančiais keliais ir nenustatant servituto atstumas iki ieškovės žemės sklypo yra ilgesnis, nei argumentas, kad įvažiavimo įrengimas iš kelio į valdą ne per tarnaujantį sklypą būtų susijęs su didelėmis išlaidomis nėra pakankami pagrindai nustatyti servitutą, nes tai yra įprasti nepatogumai, su kuriais kiekvienas savininkas privalo taikstytis. Todėl aplinkybė, kad šalia ieškovės sklypo nėra geležinkelio pervažos, nelemia būtinybės servitutui apeliantės prašomu būdu nustatyti. Nors atsakovų valdomame žemės sklype yra nustatytas kelio servitutas, jis neskirtas patekimui į apelianto valdomą žemės sklypą. „A“ dalis skirta išimtinai inžinerinio statinio – viaduko – aptarnavimui, o „B“ dalis skirta pravažiavimui į kitų savininkų valdomus žemės sklypus, nesiribojančius su apeliantės žemės sklypu. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovei buvo siūloma servitutinį kelią tiesti palei pietinę atsakovių valdomo žemės sklypo ribą (kaip numatyta VĮ Geležinkelių projektavimo 2009 m. parengtuose projektiniuose pasiūlymuose), tokiu būdu kelias nepatektų į aptveriamą ir saugomą „Draugystės“ stoties teritorijos dalį bei turėtų mažiausią neigiamą įtaką atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklai. Tačiau, neatsižvelgdama į atsakovės interesus, ieškovė siekia servituto nustatymo toje vietoje, kur, jos požiūriu, jai ekonomiškai naudingiausia. Siekdama patogiausiu būdu ir mažiausiomis sąnaudomis patekti į savo žemės sklypą apeliantė, nederinusi savo veiksmų nei su atsakovėmis, nei su kitomis statybą kontroliuojančiomis valstybės institucijomis, dar 2009 metais be statybą leidžiančių dokumentų pradėjo neteisėtą kelio statybą. Tokie apeliantės veiksmai buvo teismų sprendimais pripažinti neteisėtais. Be to, nagrinėjant šią bylą ieškovės vadovui buvo skirta bauda už proceso vilkinimą, todėl ieškovė elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja teise reikšdama nepagrįstą apeliacinį skundą ir taip siekdama vilkinti teismo sprendimo įsiteisėjimą tuo išsaugodama galimybę gauti naudą dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis suteiktos galimybės naudotis atsakovių valdomo sklypo dalimi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė 2008-09-04 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo nuosavybės teisę į žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (inžinerinius), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 8–14). Ieškovės įsigyti žemės sklypai ribojasi su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu Kairių g. 1, Klaipėdoje, kuris nuosavybės teise priklauso Valstybei ir kurio valdytoja patikėjimo teise yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ (t. 1, b. l. 24–29). Ieškovės įsigyti žemės sklypai taip pat ribojasi su UAB „V. Paulius & associates real estate“ nuosavybės teise priklausančiu sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. Š. priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra nustatytas servitutai, vienas iš kurių – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) (t. 1, b. l. 157–159). Susisiekimo komunikacijos – Kairių gatvė, kuri yra 4,72 km ilgio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (3078/4720 dalys) ir Klaipėdos miesto savivaldybei (1642/4720 dalys) (t. 3, b. l. 21–22). 2007-04-12 įsakymu Nr. Į-306 AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius patvirtino padidintos rizikos zonų sąrašą, į kurį įeina „Draugystės“ geležinkelio stotis, esanti Kairių g. 1, Klaipėdoje (t. 1, b. l. 59–64); 2008-05-16 potvarkiu Nr. PV-125 generalinis direktorius įpareigojo atitinkamą įmonės skyrių teikti informaciją apie padidintos rizikos zonoje (tame tarpe ir „Draugystės“ geležinkelio stotyje) dirbančius, iš jos atleidžiamus, naujai priimamus asmenis (t. 1, b. l. 65–66). Susisiekimo ministro 2004-12-01 įsakymu Nr. 3-545 buvo patvirtinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ fizinės saugos reikalavimai (t. 1, b. l. 67–73). AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2008-06-10 vidaus audito tarnybos ataskaitoje Nr. LS-11-(11.1-VAT) pažymėta, kad „Draugystės“ geležinkelio stočiai yra priskirtas trečias fizinės saugos lygis, reiškiantis, jog objektuose turi būti techninė apsauga (objekto teritorija ir joje esantys pastatai bei įrenginiai aptverti tvora, objekto pastatuose įrengta apsaugos signalizacija ir vaizdo stebėjimo sistema, įrašanti vaizdą 24 val. per parą), objektas gali būti nuolat saugomas apsaugos darbuotojų (t. 1, b. l. 128–133).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindu gali būti materialinės teisės normų netinkamas aiškinimas ir taikymas, taip pat procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla arba konstatuoti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 329 str., 330 str.).
Apeliantė skundą grindžia netinkamu bylai reikšmingų aplinkybių nustatymu ir jas pagrindžiančių įrodymų įvertinimu. Visos apeliaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės ir įrodymai buvo pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti. Teisėjų kolegija, visiškai sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais bei atsakovių atsiliepimuose išdėstytais argumentais, atmeta apeliacinio skundo argumentus.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad servituto nustatymas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė, kurios, vadovaujantis CK 4.126 str. 1 dalimi, gali būti imamasi tik esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) jeigu savininkai nesusitaria; 2) nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šių sąlygų egzistavimo įrodinėjimo pareiga tenka ieškovei. Apeliantės skundo argumentas, kad ji siekia nustatyti jau anksčiau nustatyto servituto tęsinį, niekaip neįrodo minėtų sąlygų egzistavimo, be to, neatitinka tikrovės, kadangi kelio servitutai nustatyti per atsakovių valdomą teritoriją patenkančiai miesto gatvės daliai, kuri tęsiasi toliau ne per atsakovių valdomą teritoriją, o ieškovė siekia nustatyti servitutą ne minėtos gatvės tęsinyje, o AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdomos teritorijos vidiniame kelyje.
Atmestinas ir apeliantės skundo argumentas, kad teismas, savo išvadą, jog ieškovės pateikti antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai (t. 1, b. l. 97–105, t. 2, 67–72) paneigia ieškovės argumentus, kad nėra galimybės ne per atsakovių valdomą žemės sklypą patekti į ieškovei priklausančius žemės sklypus, padarė neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų, neišnagrinėjo bylos visapusiškai ir išsamiai. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėtais ieškovės pateiktais įrodymais nurodė, jog keliai per privačius žemės sklypus iki ieškovės valdomų žemės sklypų egzistuoja faktiškai. Pastarosios aplinkybės neginčijo ir ieškovė argumentuodama savo ieškinį, kad šie keliai sunkiai pravažiuojami. Aplinkybė, kad keliai nesuprojektuoti žemėtvarkos projekte dar nereiškia, kad tais faktiškai egzistuojančiais keliais ieškovė negali naudotis ar kad jie apskritai negali būti įteisinti. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime teisingai pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėjo bent minimalias pastangas administracinėmis priemonėmis koreguoti žemėtvarkos projektą taip, jog privažiavimas prie ieškovės sklypo būtų suprojektuotas.
Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad tarp ieškovės ir gretimybėje esančių žemės sklypų yra pravesta geležinkelio linija, nepaneigia galimybės ieškovei patekti į savo sklypus per UAB „V. Paulius & associates real estate“ priklausantį žemės sklypą per geležinkelio liniją įrengus pervažą. AB „Lietuvos geležinkeliai“ teritorijoje esantį vidinį kelią, kuriam ieškovė reikalauja nustatyti servitutą, taip pat kerta geležinkelio linija (t. 1, b. l. 23). Analogiškai motyvais atmestini ir apeliantės argumentai, jog E. Š. žemės sklype, besiribojančiame su ieškovės sklypu, ieškovei nėra suprojektuotas kelio servitutas, be to, realiai šis kelias neegzistuoja, o atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ nepateikė įrodymų, kad tas kelias yra nutiestas. Aplinkybės, kad ieškovei kelio servitutas nesuprojektuotas arba pats kelias neegzistuoja, nereiškia, kad suprojektuoti ir įrengti kelią galimybės nėra. Visų pirma pati ieškovė, o ne gretimų žemės sklypų savininkai turi rūpintis ieškovės interesais. Iš E. Š. detaliojo plano (t. 1, b. l. 165) matyti, kad jam priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu beveik per visą ieškovės sklypų rytinių kraštinių ilgį. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo (t. 1, b. l. 158, 159) matyti, kad minėto E. Š. žemės sklypo naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, be kitų servitutų, šiam sklypui nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), šis sklypas suformuotas padalijimo būdu būtent minėtiems naudojimo tikslams. Apeliantės argumentas dėl atsakovės pareigos įrodyti kelio per E. Š. žemės sklypą egzistavimą yra nepagrįstas, kadangi pareiga įrodinėti servituto nustatymo teismine tvarka pagrindų egzistavimą tenka ieškovei, be to, pati apeliantė netgi skunde pripažįsta, kad tiek per UAB „V. Paulius & associates real estate“, tiek per E. Š. žemės sklypus eina išvažinėti lauko keliai, tik juose nėra ieškovės naudai nustatytų servitutų, privažiavimas šiais keliais yra apsunkintas, o esant nepalankioms oro sąlygoms ir neįmanomas.
Kaip minėta, servituto nustatymo teismo sprendimu viena iš sąlygų – jeigu savininkai nesusitaria. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad su privačių gretimų žemės sklypų savininkais bandė tartis dėl servituto nustatymo sandoriu (CK 4.124 str.1 d., 4.126 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ši aplinkybė, gali būti savarankišku ir pakankamu pagrindu atmesti ieškinį, nustačius ieškovės faktinę galimybę į jos sklypą patekti per minėtuose privačiuose žemės sklypuose esančius kelius. Kita vertus, nesusitarus, ieškovė įgytų teisę reikalauti nustatyti servitutą teismine tvarka. Akivaizdu, kad ieškovės pasirinktas savo teisių gynimo būdas iš esmės yra nulemtas vien ekonominiais motyvais, nes ji siekia naudotis jau įrengtu keliu, ir stengiasi išvengti išlaidų, pavyzdžiui, pagerinant vienos iš faktiškai egzistuojančių lauko kelių būklę, imantis kelio projektavimo ir įrengimo darbų, tariantis su sklypų savininkais dėl kompensacijos. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, kad ieškovei nepatogu spręsti privažiavimo problemą, naudojantis kaimyniniais sklypais, nėra pakankama priežastis, pagrindžianti kelio servituto nustatymo valstybiniame sklype teismo sprendimu būtinybę. Kaip teisingai pažymėjo atsiliepime atsakovė, ieškovė nepateikė jokių galimybių studijų ar ekonominių skaičiavimų, galinčių patvirtinti, kad ieškovės privažiavimas prie jai priklausančių žemės sklypų per privačius žemės sklypus būtų ekonomiškai nenaudingas tiek, kad neatitiktų protingumo ir teisingumo kriterijų, be to, būtų neadekvačiai didesni galimiems atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuostoliams dėl servituto nustatymo.
Atmestini apeliantės argumentai, kad Statybviečių parinkimo plane nustatyta, kad aikštelės statybinėms medžiagoms sandėliuoti ir buitinėms patalpoms įrengti projektuojama šalia kelio, bei kad pirmajame „Draugystės“ geležinkelio stoties rekonstrukcijos etape per AB „Lietuvos geležinkeliai“ teritoriją einantis kelias nebus remontuojamas, kadangi tai laikinos aplinkybės, kurios neišspręstų, o tik atidėtų ieškovės problemas patenkant į jos žemės sklypą išsprendimą, o pati ieškovė ieškiniu reikalauja nustatyti neterminuotą servitutą. Be to, ieškovės ar jos klientų važinėjimas per „Draugystės“ geležinkelio stotį neleistų užtikrinti sandėliuojamų medžiagų bei darbo saugumo.
Taip pat atmestinas ir apeliantės argumentai, kad „Draugystės“ stotyje dėl vienos iš stoties funkcijų – krovinių pervežimo, nuolat vyksta kitoms bendrovėms priklausančių transporto priemonių judėjimas dėl krovinių. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad „Draugystės“ geležinkelio stotis turi ypatingą statusą, ji priskirta prie potencialiai pavojingų objektų (t. 1, b. l. 59–64), numatytas teritorijos aptvėrimas, nuolatinis stebėjimas, padidinti patikimumo reikalavimai teritorijoje dirbantiems darbuotojams ir pan. (t. 1, b. l. 65–73, 128–133, t. 3, b. l. 159, 160). Aplinkybė, kad pagal teritorijos funkcinę paskirtį „Draugystės“ geležinkelio stotyje važinės transportas, nesudaro pagrindo važinėti ieškovės, jos klientų ar kitų neapibrėžto rato asmenų transportui su stoties naudojimo paskirtimi nesusijusiais tikslais. Tai neabejotinai sukurtų atsakovei papildomų išlaidų, apsunkintų stoties fizinės apsaugos efektyvumą, dėl to būtų pažeistas viešasis interesas.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.