Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. atstovo advokato A. K. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nutarties, kuria V. K. prašymas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarimu paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, netenkintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, už tai, kad 2013 m. liepos 6 d. 9.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 0,48 promilių girtumas.

2014 m. birželio 30 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas V. K. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

ATPK 36 straipsnyje nurodyta, kad jei asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Sutinkamai su šiuo straipsniu, Šiaulių apylinkės teismas skundžiama nutartimi iš esmės pažeidė ne tik ATPK 329 straipsnį, bet ir ATPK 36 straipsnį, kadangi skundžiamas nutarimas visiškai prieštarauja šiame straipsnyje įtvirtintam teisiniam reguliavimui. Vienintelis skundžiamo nutarimo motyvas netenkinant V. K. prašymo buvo tai, kad V. K. buvo baustas 2007 m. rugsėjo 24 d. nutarimu už vairavimą esant neblaiviam. Tačiau remiantis tokiu argumentu ir netenkinant 2014 m, birželio 20 d. V. K. prašymo buvo ignoruojamas ATPK 329, 36 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas, o asmuo buvo vertinamas kaip teisės pažeidėjas, tuo pačiu kaip asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, tačiau, pasak atstovo, toks vertinimas, sutinkamai su ATPK 36 straipsniu, absoliučiai prieštarauja šiame straipsnyje įtvirtintam teisiniam reguliavimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą. Iš šios teisės normos analizės matyti, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-91/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (administracinės bylos Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, 2AT-10-2014 ir kt.) laikosi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad byloje nėra aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios V. K. atsakomybę, arba, kad jam skirta nuobauda būtų aiškiai neproporcinga ir jos sudarytų pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aplinkybės, kad V. K. po nuobaudos skyrimo nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, buvo atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, nuo nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, yra formaliosios ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios negali būti vertinamos kaip jo atsakomybę švelninančios aplinkybės. Tai, kad V. K. sumokėjo skirtą baudą, yra gerai charakterizuojamas, jam teisė vairuoti reikalinga atliekant darbines funkcijas, nėra išskirtinės aplinkybės, kadangi paskirtos nuobaudos įvykdymas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmeninės, šeiminės aplinkybės bei darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (žr., pvz., administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ATPK 36 straipsnį jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Tačiau, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad praeityje asmens padaryti pažeidimai leidžia daryti išvadas apie jo asmenį, požiūrį į teisės normų laikymąsi ir kt. aplinkybes ir tokiu būdu leidžia charakterizuoti pažeidimą padariusį asmenį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad V. K. praeityje buvo baustas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, vertino ne kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o kaip aplinkybę charakterizuojančią asmenį ir tai nelaikytina procesinių ar materialinių teisės normų pažeidimu.

Teismas pažymi, kad siekiant įvertinti ar sutrumpinus paskirtą nuobaudos terminą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai, būtina visapusiškai įvertinti pažeidimą padariusio asmens asmenybę, jo požiūrį į pažeidimą, padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, taip pat kitas aplinkybes. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas V. K. elgesį iki pažeidimo padarymo, padaryto pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumą, peržengė kompetencijos ribas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs V. K. asmenybę, jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, bei kitą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad V. K. sutrumpinus teisės atėmimo vairuoti transporto priemones terminą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai, todėl daroma išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta ir jos naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. K. atstovo advokato A. K. skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.