Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams M. M. ir D. I. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 11 d., 22:08 val., A2 kelyje (18 km), atsakovas M. M., neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, vairavo atsakovei D. I. priklausančią transporto priemonę „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio autovėžio „RENAULT MASTER“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su ant jo pakrautu automobiliu „BMW 318“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į juos bei apgadino, po to pasišalino iš įvykio vietos.

6. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad transporto priemonės „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra atsakovas D. I.

7. Šioje byloje sprendžiama dėl ieškovo teisės į nuostolių atlyginimą regreso teise kompensavus transporto priemonių „BMW 318“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „RENAULT MASTER“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams padarytą žalą.

8. Transporto priemonių techninės apžiūros protokolais ir Transporto priemonių atkūrimo (remonto) sąnaudų skaičiavimais nustatyta, jog dėl eismo įvykio, kurį sukėlė automobilį „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs M. M., transporto priemonių savininkai, į kurių automobilius atsitrenkė ir juos apgadino atsakovo vairuojamas automobilis, patyrė žalą, o būtent: 415,35 Eur dėl „BMW 318“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo; 4 549,09 Eur dėl „RENAULT MASTER“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo. Bendra eisimo įvykio metu padaryta žala yra 4 964,44 Eur. Byloje esantys 2024 m. spalio 16 d. ir 2024 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymai patvirtina, jog „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas nukentėjusiesiems eismo įvykio metu transporto priemonių „BMW 318“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „RENAULT MASTER“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams išmokėjo bendrą 4 964,44 Eur žalos atlyginimą.

9. Eismo įvykio informacijoje ROIK: (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonė „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

10. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2002 m. kovo 29 d. tarp ieškovo Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro (šiuo metu - Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ir uždarosios akcinės draudimo bendrovės (toliau ir ADB) „ERGO Lietuva“ (šiuo metu - „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas) sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 11), kuria susitarta dėl žalos administravimo paslaugų teikimo ir apibrėžiama Biuro (ieškovo) kompetencija priskirtų žalų administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo nukentėjusiems tretiesiems asmenims, turintiems teisę į draudimo išmoką tvarka ir sumokėtų draudimo išmokų atlyginimo ir atsiskaitymo už Biuro (ieškovo) žalų administravimą tvarka (Paslaugų teikimo sutarties 1.1 punktas).

11. Šiuo atveju „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas veikdamas ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties 1.1 punktas) nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją: 1) nukentėjusiam asmeniui E. S. 2024 m. spalio 16 d. išmokėdamas 415,35 Eur dydžio draudimo išmoką (mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)), 2) nukentėjusiajam J. I. 2024 m. lapkričio 14 d. išmokėdamas 4 549,09 Eur dydžio draudimo išmoką (mokėjimo nurodymas (duomenys neskelbtini)). Bendra atlygintos nukentėjusiesiems žalos suma yra 4 964,44 Eur.

12. Paslaugų teikimo sutarties 2.1.3 punktu ieškovas įsipareigojo atlyginti „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui faktiškai išmokėtas draudimo išmokas nukentėjusiems asmenims neviršijant Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytų draudimo sumų. Vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties 2.1.3 punkto nuostatas ieškovas kompensavo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui išmokėtas draudimo išmokas, kurių bendra suma sudaro 4 964,44 Eur.

13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad transporto priemonė AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė atsakovei D. I. ir kad vairuodamas minėtą transporto priemonę atsakovas M. M. sukėlė eismo įvykį, kurio metu padaryta žala tretiesiems asmenims. Byloje taipogi nekilo ginčas dėl apskaičiuotos ir tretiesiems asmenims išmokėtos žalos dydžio bei ieškovo regreso teisės (teisės reikalauti atlyginti patirtus nuostolius dėl išmokos draudimo kompanijai).

14. Atsakovas M. M. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu sutiko, prašė žalos atlyginimo nepriteisti iš D. I.

15. Atsakovė D. I. atsiliepime su ieškiniu nesutiko nurodydama, kad nėra pagrindo jos solidariajai atsakomybei kilti, nes ji nedavė sutikimo naudoti jai priklausančią transporto priemonę M. M. ir nesudarė tam sąlygų.

16. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau - ir TPVCAPDĮ).

17. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Biuras (ieškovas) moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

18. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Įstatyme numatyta, kad atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo – transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis).

19. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras (ieškovas) turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

21. Kadangi transporto priemonė AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo drausta, ieškovas prašo taikyti solidarią atsakovų atsakomybę.

22. Įstatymas numato, kad solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.6 straipsnio 1 dalis)). Solidariosios deliktinės atsakomybės prezumpcija yra įtvirtinta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje.

23. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad Biuro reikalavimo teisė į atsakingą už žalos padarymą asmenį (asmenį atsakingą už eismo įvykį) ir asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį, atsiranda skirtingais pagrindais. Šiuo atveju turi būti daromas skirtumas tarp civilinės atsakomybės už eismo įvykį ir civilinės atsakomybės už pareigos apdrausti transporto priemonę pažeidimą. Biuras reikalavimą atsakingam už žalą asmeniui reiškia tuo pagrindu, kad asmuo yra atsakingas už įvykusį eismo įvykį ir žalą, padarytą tokiu eismo įvykiu, o Biuras įstatymo pagrindu atlygina šio asmens padarytą žalą, todėl įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Biuras reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, reiškia už specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, kurios įprastinė vieta yra Lietuvoje, pažeidimą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad šiam asmeniui Biuras turi teisę reikšti reikalavimą nepriklausomai nuo to, kad jis nėra atsakingas (jam nekyla civilinė atsakomybė) už eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

24. Kasacinis teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje pažymi, kad nors asmens, atsakingo už žalos padarymą, ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, civilinė atsakomybė atsiranda skirtingais pagrindais, šių asmenų atsakomybė yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

25. Nustačius, kad atsakovė D. I. nevykdė TPVCAPDĮ 4 straipsnyje nustatytos pareigos savininkui drausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, spręstina dėl atsakovei D. I. kaip transporto priemonės savininkei, įstatyme nustatytų teisinių pasekmių – civilinės atsakomybės taikymo.

26. TPVCAPDĮ nedetalizuoja transporto priemonės savininko ar kalto dėl eismo įvykio asmens civilinės atsakomybės sąlygų, todėl taikomos bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės savininko ir Biuro nesieja sutartiniai santykiai, transporto priemonės savininko atsakomybė už Biurui padarytą žalą yra deliktinė, todėl taikomos deliktinę atsakomybę nustatančios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021). Taigi, tiek transporto priemonės savininko, tiek asmens, atsakingo už eismo įvykį, atsakomybė už Biurui padarytą žalą yra deliktinė.

27. Civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Kaltė yra preziumuojama, kitas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį – turi įrodyti ieškovas.

28. Pagrindas taikyti civilinę atsakomybę atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad neteisėti transporto priemonės savininko veiksmai pasireiškia specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko elgesiu (neveikimu). Kadangi TPVCAPDĮ 4 straipsnyje nustatyta pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besąlyginė plačios apimties pareiga, kuri negali būti siaurinama tik iki pareigos nenaudoti ir neleisti kitam asmeniui naudoti neapdraustą transporto priemonę, neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

29. Eismo įvykio dieną transporto priemonė „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruota Lietuvoje. Šią aplinkybę patvirtina VĮ „Regitra“ duomenys. Įstatyme numatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad minėta transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokią išvadą teismas daro remdamasis byloje surinktais rašytiniais duomenimis, kurių atsakovė D. I. neginčijo, rašytiniu paaiškinimu pripažino, jog transporto priemonė nebuvo drausta. Todėl konstatuotina, kad atsakovės D. I. neteisėti veiksmai įrodyti.

30. Atsakovo M. M. neteisėtus veiksmus įrodo byloje surinkti įrodymai, kurie patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), automagistralėje A2, netoli viešbučio (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo M. M., vairavusio atsakovei D. I. priklausančią transporto priemonę „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko draudžiamasis eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės: „BMW 318“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „RENAULT MASTER“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis neapdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Atsakovas M. M. pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešdamas apie tai policijai, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

31. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju žala yra ieškovo išlaidos (nuostoliai), patirtos išmokant 4 964,44 Eur sumą eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiai draudimo bendrovei. Atsakovai neginčijo ieškovo patirtų nuostolių (žalos) dydžio. Ieškovo nuostolius pagrindžia turto vertinimo ataskaita su remonto vertės sąmata, žalos skaičiavimo išvada, pateikti mokėjimo nurodymai. Teismas konstatuoja, kad tiek žalos faktas ir jos dydis (4 964,44 Eur) yra įrodyti.

32. Įstatyme numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Pasisakydamas dėl priežastinio ryšio kaip atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos teismas pažymi, kad tiek atsakovo M. M. neteisėti veiksmai sukeliant eismo įvykį, kurio metu apgadintas kitų asmenų turtas, tiek atsakovės D. I. neteisėtas neveikimas neapdraudžiant jai priklausančios transporto priemonės lėmė žalos ieškovui atsiradimą. Jei bent vienas iš atsakovų nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, t. y. jei atsakovė D. I. būtų apdraudusi transporto priemonę ar atsakovas M. M. nepažeidęs Kelių eismo taisyklių, pareiga mokėti žalos atlyginimo išmoką ieškovui nebūtų kilusi ir ieškovas nebūtų patyręs žalos.

33. Minėta, jog kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga preziumuojama. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalys).

34. Atsakovas M. M. savo kaltės neginčijo ir kaltės prezumpciją paneigiančių įrodymų neteikė.

35. Spręsdamas dėl atsakovės D. I. kaltės teismas vadovaujasi Kasacinio teismo išaiškinimais. Pasisakydamas dėl neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės savininko atsakomybės Aukščiausias Teismas išaiškino, kad TPVCAPDĮ nustatytas teisinis reguliavimas ir transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio specifika lemia, kad iš transporto priemonės savininko yra reikalaujama elgtis itin rūpestingai ir atsakingai. Todėl tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, laikoma, kad jis nesielgė rūpestingai ir apdairiai. Transporto priemonės savininkas, siekdamas nuneigti šią prezumpciją, turėtų pateikti savo poziciją pagrindžiančius argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus. Jei transporto priemonės savininkas įrodys, kad pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu jis negalėjo įvykdyti būtent dėl trečiojo asmens veiksmų, jis paneigs savo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

36. Atsakovė D. I. laikėsi pozicijos, kad nėra kalta dėl žalos ieškovui kilimo, nes nedavė sutikimo naudoti jai priklausančią transporto priemonę atsakovui M. M. ir nesudarė tam sąlygų. Sutikti su tokia atsakovės pozicija nėra pagrindo. Nustatyta, kad atsakovė nevykdė įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę ir šios transporto priemonės raktą laikė atsakovui M. M. žinomoje ir pasiekiamoje vietoje, todėl atsakovė elgėsi neapdairiai ir neatsakingai ir toks atsakovės D. I. elgesys neatitinka protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus elgesio standarto. Atsakovė D. I. nepateikė jokių įrodymų, kad pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ji negalėjo įvykdyti būtent dėl trečiojo asmens veiksmų ir savo kaltės nepaneigė. Taigi, teismas sprendžia, kad atsakovė D. I. kaltės prezumpcijos nenuginčijo.

37. Atsakovė D. I. prašė atleisti ją nuo civilinės atsakomybės tuo pagrindu, kad atsakovas M. M. prieš atsakovės D. I. valią slapčia paėmė transporto priemonės raktą ir pasinaudojo atsakovei D. I. priklausančia transporto priemone savininkei nežinant.

38. Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Taigi, civilinė atsakomybė gali būti netaikoma ar atsakovas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei įrodomas bent vienas iš minėtame CK straipsnyje nurodytų pagrindų. Vienas iš šių pagrindų yra trečiojo asmens veikla. Trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių (CK 6.253 straipsnio 4 dalis).

39. Galimybė netaikyti civilinės atsakomybės didesnio pavojaus šaltinio valdytojui numatyta CK 6.270 straipsnio 3 dalyje. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Tačiau jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai (CK 6.270 straipsnio 3 dalis).

40. Kasacinis teismas, remdamasis kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, yra nurodęs, kad tuo atveju, jei didesnio pavojaus šaltinio valdytojas nesilaiko reikalavimo elgtis taip atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti didesnio pavojaus šaltinį ir juo padaryti žalos, jis bus laikomas kaltu dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo, kartu ir dėl žalos atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-59-1075/2020).

41. Nagrinėjamoje byloje atsakovė D. I. pagrindą netaikyti jai civilinės atsakomybės siejo su neteisėtu jai priklausančios transporto priemonės užvaldymu. Atsiliepime atsakovė D. I. nurodė, kad atsakovas M. M. yra buvęs jos sugyventinis, kuris tuo metu, kai jos nebuvo namuose savavališkai pasiėmė atsarginius automobilio raktus ir be jos leidimo išvažiavo jos automobiliu, kuriuo sukėlė eismo įvykį. Nurodė, kad buvo pranešusi policijai, jog dingo jos automobilis, tačiau jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė.

42. Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl neteisėto užvaldymo įtakos neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės taikymui pažymėta, kad aplinkybė, kai transporto priemonės savininkas praranda transporto priemonės kontrolę prieš savo valią dėl trečiojo asmens veiksmų, galėtų būti pagrindas atleisti transporto priemonės savininką nuo civilinės atsakomybės ar ją sumažinti tik tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas elgėsi itin atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti transporto priemonę. Šios aplinkybės, be kita ko, turėtų būti vertinamos kartu su aplinkybėmis, dėl kurių transporto priemonės savininkas neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

43. Šios bylos kontekste aktualu, jog atsakovė būdama transporto priemonės savininkė, taigi, didesnio pavojaus šaltinio valdytoja (CK 6.270 straipsnio 2 dalis), ne tik nesilaikė įstatyme numatyto imperatyvo apdrausti transporto priemonę privalomuoju valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, tačiau nebuvo tiek apdairi ir rūpestinga, kad jai priklausančia transporto priemone nebūtų pasinaudota jai nežinant. Kaip nurodė pati atsakovė atsakovas M. M. žinojo, kur yra atsarginis automobilio raktas ir galėjo jį pasiimti. Atsakovė nenurodė jokių priežasčių, kodėl ji nepadėjo atsarginių automobilio raktų M. M., kuris kaip atsakovė nurodė jau nebuvo jos sugyventinis eismo įvykio metu, nepasiekiamojoje vietoje, jei nusprendė nebeleisti jam naudotis jos transporto priemone, kai transporto priemone nebuvo galima naudotis dėl to, kad ji nebuvo apdrausta. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas M. M. nei viename paaiškinime teismui nenurodė, jog paėmė atsakovės D. I. automobilį be jos žinios, jis tik pripažino, jog jis vienas yra kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo, tačiau ginčo byloje dėl to nėra. Taigi, konstatuotina, kad teisėtas naudojimasis transporto priemone buvo negalimas, tačiau atsakovė būdama didesnio pavojaus šaltinio valdytoja nesiėmė priemonių ir neužtikrino, kad transporto priemone nebūtų pasinaudota prieš jos valią. Atsakovei neabejotinai buvo žinoma, kad transporto priemonė dalyvauti viešame eisme negali, tačiau atsakovė nesiėmė priemonių, kad niekas negalėtų pasinaudoti transporto priemone prieš jos valią.

44. Įrodinėjimo tikslas pasiekiamas tiriant ir vertinant įrodymus. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

45. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, išanalizavęs byloje pateiktus atsakovų paaiškinimus, ištyręs pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

46. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48. Tenkinus ieškinį, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovo patirtos 112,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), t. y. po 56,00 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

49. Iš atsakovų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 7,93 Eur sumą iš kiekvieno atsakovo, nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291:

- 4 964,44 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 44 ct) nuostolių

- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 964,44 Eur sumos nuo

bylos iškėlimo teisme (2025 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,00 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai.

Priteisti iš atsakovės D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,00 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.