- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-25
- Bylos Nr.
- A20.-131-1005/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00037-2026-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro
- Advokatai
- Eglė Vrubliauskienė
- Kategorijos
- 21.10Bylų pagal Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymą (institucijų teikimai dėl užsieniečio sulaikymo, sulaikymo pratęsimo, pakeitimo, alternatyvios sulaikymo priemonės skyrimo, pratęsimo ar pakeitimo) nagrinėjimas
- 1.15pavadinimo nepavyko patikrinti
per vaizdo ir garso konferencijų platformą „ZOOM“ dalyvaujant:
užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui S. O. A. ir jo atstovei advokatei Eglei Vrubliauskienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (toliau ir – Pareiškėjas, VSAT Užsieniečių registracijos centras) teikimą dėl užsieniečio S. O. A. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas teikimu ir jo atstovė teismo posėdyje prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini)pilietį S. O. A., gim. (duomenys neskelbtini), VSAT prie LR VRM iki 2026-06-23, bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Teikime nurodoma, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, turėdamas (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasą bei leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą 2017-09-01 ir galiojantį iki 2019-08-30. Minėtam asmeniui buvo išduotas dar vienas leidimas laikinai gyventi, galiojęs nuo 2019-08-31 iki 2020-04-30, bei nacionalinė Lietuvos Respublikos viza, galiojusi nuo 2020-06-19 iki 2020-09-19, kuri Migracijos departamento 2020-08-24 sprendimu buvo panaikinta. Užsienietis Lietuvoje 2020 m. baigė Lietuvos universitete turizmo vadybos ir paveldo studijas bei įgijo bakalauro diplomą. Užsienietis 2020-04-17 sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete bei turi mažametį vaiką, gim. 2022-09-14. Migracijos departamentas 2025-10-30 priėmė sprendimą dėl Užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini), įpareigojant savarankiškai išvykti į užsienio valstybę iki 2025-11-29. Užsienietis šį sprendimą apskundė Regionų administraciniam teismui, kuris 2026-03-03 sprendimu skundą atmetė, sprendimas įsiteisėjo. Užsienietis per nurodytą laikotarpį savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos, jis neturi dokumentų, suteikiančių jam teisę gyventi Lietuvoje, todėl Užsieniečio buvimas šalyje laikomas neteisėtu. Patikrinus pareiškėjui prieinamas duomenų bazes paaiškėjo, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje buvo teistas LR BK 182 str. 2 d. ir 214 str. 1 d., bei yra baustas už administracinių nusižengimų padarymą. Lietuvos migracinėje informacinėje sistemoje MIGRIS nėra duomenų apie tai, kad minėtas Užsienietis būtų pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Teikime aiškinama, kad Užsienietis netinkamai vykdė savo kaip užsieniečio pareigas, t. y. nuo 2022 m. neįteisino savo buvimo Lietuvoje, nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų, 2019 m. įvykdė nusikalstamą veiką – sukčiavimą, už kurią buvo nuteistas, neįvykdė jo atžvilgiu priimto sprendimo dėl grąžinimo, ir per sprendime nurodytą laikotarpį neišvyko savanoriškai iš Lietuvos, vykdė administracinius nusižengimus. Atsižvelgus į tai, kad Užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta, tačiau jis nepateikė galiojančio kelionės dokumento, nedirba, neturi lėšų pragyvenimui, nevykdo jo atžvilgiu priimto sprendimo, yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo į kilmės šalį, todėl jį yra būtina sulaikyti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Užsienietis parodė, kad su teikimu dėl sulaikymo nesutinka. Nebėgs ir nesislėps, turi žmoną ir vaiką, gyvenamąją vietą bei sveikatos problemų. Jam nepalankius Migracijos departamento sprendimus skundžia visų instancijų teismams, yra apskundęs ir paskutinį.
Teismo posėdžio metu Užsieniečio atstovė prašė teikimo netenkinti ir skirti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.
Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas; 2024 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024, 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas ir šiuo metu jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, tačiau, kaip matyti iš Migracijos departamento 2025-10-30 sprendimo Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Pažymėtina, kad Migracijos departamento 2025-10-30 sprendime yra užfiksuota, kad toks vertinimas buvo gautas 2025-10-02, t. y., po to, kai Užsieniečiui įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis už padarytas nusikalstamas veikas. Iš teismui pateikto 2025-03-24 ĮKNR išrašo matyti, kad Užsieniečiui nėra pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. Iš teismui pateikto 2025-03-24 ANK registro išrašo matyti, kad Užsienietis iš tikrųjų yra baustas administracine tvarka, tačiau įvertinus administracinių nusižengimų pobūdį ir pavojingumą (daugiausia tai važiavimas autobusu be bilieto) teismas nemato aiškių požymių, jog Užsienietis ignoruotų viešąją tvarką Lietuvos Respublikoje, kaip tokią, imant domėn, kad administracines nuobaudas (baudas) Užsienietis moka. Nuo 2020 metų besitęsiantys įvairūs teisiniai procesai pagal Užsieniečio skundus patvirtina, kad šis konkretus Užsienietis siekia apginti savo teisę būti Lietuvos Respublikoje būtent teisiniu keliu. Užsienietis Lietuvos Respublikoje 2020-04-17 sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, turi mažametį vaiką, gim. 2022-09-14, bei nuolatinę gyvenamąją vietą Vilniaus mieste. Regionų administracinio teismo 2026-03-03 sprendime yra užfiksuota, kad Užsieniečio sutuoktinė 2025-11-03 kreipėsi į Vidaus reikalų ministrą savo sutuoktinio buvimo Lietuvos Respublikoje, kas leidžia pagrįstai manyti, kad Užsieniečio šeiminiai ryšiai yra tikri.
Teismui nėra pateikta duomenų, kad Užsienietis savo buvimo Lietuvos Respublikoje metu, būtų neleistinai migravęs po kitas Europos Sąjungos valstybes. Priešingai, teismui pateikti duomenys rodo, kad Užsienietį su Lietuvos Respublika sieja ryšiai (šeima, Lietuvoje įgytas išsilavinimas, gyvenamoji vieta), kurie rodo jo pastovumą, todėl rizika, kad asmuo gali bėgti (pasislėpti), vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, yra santykinai nedidelė. Taip pat, pažymėtina, kad iš 2025-03-24 ĮKNR išrašo matyti, jog Užsieniečiui pradėtame ikiteisminiam tyrime iš pradžių buvo paskirta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, po to, viena griežčiausių kardomųjų priemonių – intensyvi priežiūra ir dokumentų priėmimas, o galiausiai – kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Aptartos aplinkybės leidžia manyti, kad Užsienietis, visgi, yra linkęs laikytis tam tikros drausmės, kai jį kontroliuoja valstybės institucijos.
Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, tarp kurių yra ir alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio ryšio priemonėmis nustatytu laiku pranešimas Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Esant aptartų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad egzistuoja pagrindas trims mėnesiams taikyti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte (užsieniečio ryšio priemonėmis nustatytu laiku pranešimas Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą), todėl institucijos teikimas yra tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 117 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Teikimą tenkinti iš dalies.
Skirti (duomenys neskelbtini) pilietį S. O. A., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. elektroninių ryšių priemonėmis pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą, nustatant šios priemonės terminą iki 2026 m. birželio 23 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo dienos, tačiau per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.