- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-09
- Bylos Nr.
- e2-15146-967/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08907-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- A. U.
- Kategorijos
- 3.2.6.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui A. U. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 336 Eur negrąžinto kredito, 55,12 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 248,88 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas per nustatytą terminą nesikreipė pats į teismą ir savo procesinių teisių – pateikti atsiliepimą į ieškinį ar prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, nepasinaudojo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes vertintina, jog atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovo nurodytų aplinkybių nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2012-01-30 tarp ieškovo ir atsakovo pagal Vivus.lt bendrąsias paskolos sutarties sąlygas buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 9966194001 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas atsakovui paskolino 217,22 Eur sumą, o atsakovas įsipareigojo ieškovui paskolą grąžinti iki 2012-04-30 (Sutarties specialiosios sąlygos). 2012-02-29 atsakovo prašymu ieškovas papildomai suteikė jam 57,92 Eur kreditą, o 2012-03-20 – 217,22 Eur kreditą (e. b. l. 8-16, 18-35, 40-48). Atsakovas įsipareigojo 593,73 Eur paskolą grąžinti iki 2013-02-28, tačiau su ieškovu neatsiskaitė, todėl liko skolingas 336 EUR sumą (Sutarties 2.10 punktas, 3.7 punktas). Byloje duomenų, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą būtų padengęs, nėra (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos CK nuostatas, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį patį kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos CK 6.870 str., 6.873 str.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.
Atsakovas Sutarties tinkamai nevykdė, įrodymų apie prievolės įvykdymą byloje nėra, todėl remiantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.870 straipsnio 2 dalimi, iš jo priteistina ieškovui 336 Eur negrąžintos paskolos suma ir 55,12 Eur palūkanų suma iki kredito grąžinimo termino (mokėjimo palūkanų).
Ieškovas prašo priteisti sutartines palūkanas, kurios yra paskaičiuotos taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą –153,50 proc. Ieškovo paskaičiavimu už laikotarpį nuo 2013-02-19 iki 2013-07-22 sutartinės palūkanos sudaro 248,88 Eur sumą.
Teismas pažymi, kad Sutarties specialiomis sąlygomis nustatytas kredito kainos metinis palūkanų normos dydis (153,50 proc.) bei ieškovo paskaičiuotos sutartinių palūkanų sumos yra nepagrįstai didelės, todėl negali būti vertinamos kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl materialiųjų palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti paskolą, palūkanas, delspinigius). Sprendžiant dėl šios rūšies, t.y. atlyginimo, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, palūkanų priteisimo lygiai taip pat, kaip ir netesybų atveju vertintina, ar sutartinių palūkanų dydis nėra per didelis. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis (pavyzdžiui, ieškovas, kurio verslas - greitųjų kreditų suteikimas) gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Kasacinis teismas savo praktikoje jau ne kartą yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas yra susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-830/2003).
Nors CK 6.874 straipsnio 1 dalis bendriausiu atveju suteikia kredito davėjui teisę iš kredito grąžinimo terminą praleidusio skolininko reikalauti sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų, tačiau ši nuostata vartojimo kreditui pilna apimtimi netaikoma, nes CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VRĮ), pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia Įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma.
Sutarties 7.1. punkte numatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir / ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Sutarties 4.4. punkte numatyta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Nagrinėjamu atveju Sutarties 7.1. punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant Sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra sutartinėmis netesybomis. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Vadovaujantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 153,50 proc. metines palūkanas. Vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama VKĮ nustatytu dydžiu (0,05 proc.) ir į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai kreditorius privalėjo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taikant VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, už pradelstą laiką nuo 2013-02-19 iki 2013-07-22 (150 dienos) ieškovui priteistina iš viso 25,20 Eur palūkanų (336x 0,05/100 proc. x 150 dienų = 23,25), o likusioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą 416,32 Eur (336+55,12+25,20) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 65 procentus ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 9,75 Eur žyminio mokesčio.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 336 Eur negrąžintos paskolos, 55,12 Eur mokėjimo palūkanų, 25,20 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 416,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-03-01 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9,75 Eur žyminio mokesčio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.