Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens R. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovo Pakruojo rajono Žvirblionių žemės ūkio bendrovės ieškinys atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Agrokoncerno grūdai“ dėl sutarties ir jos pagrindu išduoto vekselio pripažinimo negaliojančiu (tretieji asmenys byloje – individuali įmonė ,,Mintis”, R. P., L. M., A. P. B., G. K., D. J.) (civilinės bylos Nr. 2-1325-395/2008).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

teismas pažeidė CPK 6, 14, 42, 47 straipsnių reikalavimus, dėl ko netinkamai buvo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės dėl ieškovo dalyvavimo teismo posėdyje. Ieškinio padavimo metu apeliantas buvo ieškovo valdybos pirmininkas. Tačiau Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartimi UAB ,,Agrokoncernas“ prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, apeliantui buvo uždrausta eiti valdybos pirmininko pareigas; teismo pranešimo įteikimas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartimi ir Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi paskirtam ieškovo turto administratoriui KB ,,Jonas ir sūnūs“ negali būti laikomas tinkamu įteikimu, nes teisme ieškovą turi teisę atstovauti tik valdybos pirmininkas (žr. LAT CBS teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtą civ. byloje UAB ,,Kriptonika“ v. UAB ,,Penki kontinentai“ (bylos Nr. 3K-3-258/2008 m., kat. 27.10; 106.7.1); pirmosios instancijos teismo nutartis dėl parengiamojo teismo posėdžio paskyrimo buvo įteikta ieškovo darbuotojai, tačiau dėl UAB ,,Agrokoncernas“ sukeltos ieškovo valdymo krizės, valdymo organai šioje bendrovėje realiai nefunkcionuoja ir jokie dokumentai jiems reguliariai nėra perduodami; apie teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti per vėlai, tai yra 2008 m. rugsėjo 22-23 d., todėl neturėjo galimybės paštu informuoti teismo apie kliūtis dalyvauti teismo posėdyje.

apelianto argumentai dėl netinkamo atstovavimo nepagrįsti, nes Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla ir administratoriumi paskirta KB ,,Jonas ir sūnūs“, o pagal ĮBĮ 11 straipsnio trečiosios dalies 9 punktą ieškovą teisme atstovauja administratorius;informavimas apie teismo posėdį 2008 m. rugsėjo 22-23 d. neapribojo ieškovo ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti bylos nagrinėjime ir to priežastis, nes dokumentai gali būti siunčiami taip pat ir faksu;teismas tinkamai taikė CPK 246 straipsnio ketvirtosios dalies nuostatas, įpareigojančias teismą nesant duomenų apie šalių neatvykimo priežastis arba nustačius, kad šalys į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir jeigu nei iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, ieškinį palikti nenagrinėtą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teisės būti išklausytam, tinkamo pranešimo ir kiti civilinio proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę dalyvauti bylą nagrinėjant teisme. Kita vertus, šalys neprivalo dalyvauti teismo posėdyje ir gali vesti bylą per atstovus ar prašyti teismą bylą išnagrinėti joms ir jų atstovams nedalyvaujant. Kartu pažymėtina, kad CPK 7 straipsnio antrojoje dalyje, 42 straipsnio penktojoje dalyje yra įtvirtinta ir bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir panašiai. Įstatymas nustato, jog kai ieškovas ar jo atstovas, kuriems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, dėl objektyvių priežasčių negali atvykti į teismo posėdį, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą esant dviems sąlygoms: 1) ieškovas ar jo atstovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neatvykimą pateisinančius dokumentus pateikia iki teismo posėdžio, į kurį neturi galimybių atvykti, pradžios; 2) teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (CPK 246 str. 1 d.). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių, o kai tokio prašymo nėra, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Taigi pagrindinis principas, leidžiantis šaliai išvengti neigiamų procesinių teisinių padarinių jai neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje. Pagal CPK 296 straipsnio pirmosios dalies 5 punktą teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytu atveju. Taigi šioje proceso teisės normoje nurodyto ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindo taikymas tiesiogiai susijęs su šalies neatvykimo į teismo posėdį padariniais, išdėstytais CPK 246 straipsnio pirmojoje dalyje. Kaip jau minėta, CPK 246 straipsnio pirmoji dalis reglamentuoja ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Bylos nagrinėjimas atidedamas, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir jis neturi atstovo, kai į teismo posėdį neatvyksta vedantis bylą per atstovą ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie posėdžio laiką ir vietą nepranešta ieškovo atstovui.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi paliko ieškovo Pakruojo rajono Žvirblionių ŽŪB ieškinį nenagrinėtą, nes į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyko ieškovas (jo atstovas). Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis dėl parengiamojo teismo posėdžio paskyrimo 2008 m. rugsėjo 26 d. 10 val. (t. 2, b. l. 8) buvo įteikta Pakruojo rajono Žvirblionių ŽŪB kadrų inspektorei-sekretorei 2008 m. rugsėjo 22 d. (t. 2, b. l. 15). Procesinių dokumentų įteikimo tvarką reglamentuoja CPK 123 straipsnis. Šio straipsnio antroji dalis numato, kad juridiniam asmeniui adresuotas procesinis dokumentas įteikiamas šio juridinio asmens pareigūnams ar organams: 1) vadovui; 2) valdymo organams; 3) raštinės darbuotojui. Įteikimas šiems pareigūnams ir asmenims reiškia įteikimą pačiam adresatui. Todėl apelianto argumentai dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje taip pat nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, tenkinant UAB ,,Agrokoncerno grūdai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Pakruojo rajono Žvirblionių ŽŪB laikinuoju turto administratoriumi buvo paskirta KB ,,Jonas ir sūnūs“. Ši pirmosios instancijos teismo nutartis buvo pakeista Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 16 d. nutartimi, panaikinant jos dalį dėl Pakruojo rajono Žvirblionių ŽŪB laikinojo turto administratoriaus paskyrimo, bei atmetant UAB ,,Agrokoncerno grūdai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi pranešimo apie 2008 m. rugsėjo 26 d. 10 val. vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį įteikimo ieškovui metu galiojo pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinojo turto administratoriaus paskyrimo. Tačiau teisėjų kolegija, sutikdama su apelianto argumentu, pažymi, kad atstovavimo teisme teisės laikinasis turto administratorius savaime jo paskyrimo faktu neįgyja, o teisme ieškovą turi teisę atstovauti tik valdybos pirmininkas. Atkreiptinas dėmesys, kad LAT CBS teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civ. byloje UAB ,,Kriptonika“ v. UAB ,,Penki kontinentai“ (bylos Nr. 3K-3-258/2008 m., kat. 27.10; 106.7.1) išaiškino, jog teismo nutartimi skiriamo juridinio asmens turto administratoriaus kompetencija apribota to juridinio asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, turto administratoriaus nurodytų teisių apimtis apibrėžta CK 4.240 ir 4.241 straipsniuose. Teismo nutartyje nurodoma, į visą juridinio asmens turtą ar į jo dalį paskiriamas turto administravimas, taip pat detalizuojama turto administravimo rūšis (paprastas arba visiškas turto administravimas), ir gali būti nustatoma speciali turto administravimo teisių apimtis. Paskyrus turto administratorių, akcinės bendrovės administracijos vadovas išlaiko Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje įvardytas teises dėl vadovavimo bendrovei ir bendrovės veiklos organizavimo, šios teisės apribojamos tik turto administratoriui priskirtomis teisėmis dėl akcinės bendrovės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo. Juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus jiems suteiktas teises ir pareigas (CPK 55 str. 1 d., CK 2.81 str. 1 d., 2.82 str.). Iš išdėstytų argumentų darytina išvada, jog teisiškai nėra reikšmingas tas faktas, kad parengiamojo teismo posėdžio dieną Kauno apygardos teismui faksu buvo atsiųstas KB ,,Jonas ir sūnūs“ įgalioto asmens J. Giniočio pasirašytas pranešimas apie nedalyvavimą šiame teismo posėdyje (t. 2, b. l. 25). Be to, kaip matyti iš šio pranešimo, Kauno apygardos teismui jis išsiųstas 2008 m. rugsėjo 26 d. 11 val., kai tuo tarpu parengiamasis teismo posėdis šioje byloje buvo paskirtas 2008 m. rugsėjo 26 d. 10 val. (t. 2, b. l. 8).

Nėra pagrindo sutikti su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi ieškovui Pakruojo rajono Žvirblionių ŽŪB iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta KB ,,Jonas ir sūnūs“, todėl pagal ĮBĮ 11 straipsnio trečiosios dalies 9 punktą ieškovą teisme atstovauja administratorius. Pažymėtina, kad įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų tik įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 10 str. 7 d. 2 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi 2008 m. rugpjūčio 25 d. pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo Pakruojo rajono Žvirblionių ŽŪB panaikinta ir bankroto bylos iškėlimo Pakruojo rajono Žvirblionių ŽŪB klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai ir laiku informavęs apie parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką ieškovą, turėjo pagrindą, neatvykus ieškovui ir ieškovo atstovui bei atsakovui neprašant priimti sprendimo už akių, palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 5 p., 246 str. 1 d.). Ieškovas, inicijavęs civilinę bylą, turi pareigą sekti bylos eigą, aktyviai dalyvauti byloje, pranešti teismui bet kokius pasikeitimus, galinčius turėti įtakos teismo procesui, įskaitant ir negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje. To reikalauja civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principai (CPK 7, 8, 13 str.). Šioje byloje ieškovo veiksmai neatitiko nurodytų rūpestingos šalies elgesio civiliniame procese principų, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų (CPK 178, 185 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.