Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

T. R., gim., Š. L., Š. L. pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyv. ir deklaruotos vietos adr. No173, Š. L., Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 291 str. 1 d., ir

T. S., gim., Š. L., Š. L. pilietis, vedęs, nedirbantis, neteistas, gyv. ir deklaruotos vietos adr., Š. L., Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal BK 291 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. R. neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent: jis 2017 m. sausio mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tyčia neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką, atvyko į UAB "V. B. Lietuva" viešbutį, esantį adresu Verslo g. 17, Kumpių kaime, Kauno rajone , kur 2017 m. sausio 24 d. apie 16 val. 55 min. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės pareigūnų. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 291 str. 1 d.

T. S. neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent: jis 2017 m. sausio mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tyčia neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką, atvyko į UAB "V. B. Lietuva" viešbutį, esantį adresu Verslo g. 17, Kumpių kaime, Kauno rajone , kur 2017 m. sausio 24 d. apie 16 val. 55 min. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės pareigūnų. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 291 str. 1 d.

T. R. kaltę dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo pripažino visiškai, tačiau teigė, kad į Lietuvos Respubliką atvyko siekdamas gauti pabėgėlio statusą. Paaiškino, kad savo šalį paliko dėl jį gąsdinančių aplinkybių. Jis dirbo tamilų tigrų partijoje, dėl to buvo gąsdinamas SID grupės - pas jį lankydavosi SID grupės tyrėjai ir gąsdindavo. Karas šalyje baigėsi 2009 metais, tačiau po karo dar vyko kova, bandė atsikovoti tas žemes, kurios buvo užgrobtos karo metu. Dėl to jis turi problemų dėl SID grupės, kuri nori jį suimti ir nužudyti. Karas paliko pasekmes kaimo vietovėse, jo gyvenamojoje vietovėje karas ir toliau vyksta. Jis mato savo ateitį Europos šalyse. J. Š. Lankoje kelionių agentūroje sumokėjo 22 tūkst. eurų, jie padarė vizą ir atliko kitas procedūras. Visa jo giminė užstatė brangenybes ir gavo reikiamą pinigų sumą. Mėnesinis atlyginimas Š. L. yra 150 eurų. Norėjo nuvykti į Vokietiją - žinojo tik kelias Europos šalis, viena iš jų buvo Vokietija, tai nusprendė važiuoti ten. Kai sužinojo, kad yra Lietuvoje ir čia galima prašyti prieglobsčio, jo paprašė. Jei gautų prieglobstį, liktų Lietuvoje. Neįmanoma jo šalyje tiesiogiai gauti vizą į Vokietiją, dėl to jis atvyko į Rusiją. Jam davė vizą ir sakė, kad gali vykti į Rusiją. B. M., ten joks pavojus jam negrėsė. Politinio prieglobsčio ten nepaprašė, nes Rusija jiems neduoda prieglobsčio, duoda tik Europoje. Neatsakė į klausimą ar suprato, kad atvyksta į Europą, neturėdamas Šengeno vizos. Nežinojo, kad pateko į Lietuva. Jis buvo sulaikytas viešbutyje. Ten laukė baltų žmonių, kurie paėmė pasus ir liepė laukti tame viešbutyje. Su kitais sulaikytaisiais asmenimis tarpusavyje susipažino Rusijoje, automobilyje.

T. S. kaltę dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo pripažino visiškai, tačiau teigė, kad į Lietuvos Respubliką atvyko siekdamas gauti pabėgėlio statusą. Paaiškino, kad paliko šalį dėl jį gąsdinančių aplinkybių. Norėjo nuvykti į Vokietiją, bet kai sužinojo, kad yra Lietuvoje ir čia galima prašyti prieglobsčio, jo paprašė. Savo šalyje jis dalyvavo kare. Kare žuvo sesers vyras, jo brolis buvo sužeistas. Jis dalyvaudavo streikuose, kad būtų sugrąžintos žemės. Kai dalyvaudavo streikuose, nebūdavo namuose. Grupuotės atvykdavo į namus ir teiraudavosi žmonos apie jį. Nei jo, nei žmonos giminėje nėra likę daug vyrų, jie žuvo kare, dėl to jis buvo išgąsdintas, slapstėsi apie mėnesį ir atvyko į Lietuvą per agentūrą Š. L., kuri siunčia žmones. Jis slapstėsi, o žmonos mama pardavė turtą ir jam padėjo. Jis savo šalyje turi daug žemės. Jis pardavė savo turtą ir agentūrai atidavė pinigus. Agentūroje jam paaiškino, kad išleis jį Europoje, kur bus saugu. Viskas vyko telefonu, agentūra neturi adreso, jie telefonu pranešė, kada atvykti pasiimti dokumentų. Iš pradžių agentūroje paprašė apie 15 tūkst. eurų, kad būtų išvežtas į saugią vietą Europoje. Kai jie visi atvyko netoli Europos, jie parašė daugiau pinigų, dar apie 6 tūkst. eurų ir čia buvo suimti. Jis turi du vaikus, turi jais rūpintis. Tai nesusiję su pinigais, tai susiję su jo gyvybe, nes jam gresia pavojus. Suprato, kad vyksta į Europą neturėdamas Šengeno vizos, bet turi gelbėti save. Artimiausia saugi valstybė yra Indija. Politinio prieglobsčio Indijoje nebandė prašytis, kadangi iš ten siunčia žmones atgal į jo šalį. Kita artimiausia saugi valstybė, mano, yra Kinija. Jis nežino kitos šalies įstatymų. Kai buvo kalėjime, sužinojo, kad Lietuva yra Europos šalis ir pateikė prašymą. Jam pagrindinė problema yra kalba. Viskas būtų įvykę greičiau, jei būtų geresnės anglų kalbos žinios. Kadangi neturėjo galimybės mokytis, nesupranta, kuri yra Europos valstybė, kuri ne. Kelionių agentūra sakė, kad vyks į Vokietiją prašyti prieglobsčio. Jam taip buvo kartojama, reikia vykti Vokietiją, todėl kai jų paklausė, jie visi pasakė, kad važiuoja į Vokietiją prašyti prieglobsčio. Su kitais Lietuvoje sulaikytais asmenimis tarpusavyje susipažino Rusijoje, kambaryje. Jam skambinėjo agentūra, klausė ar jie jau atvyko, ar viskas gerai. Jis paaiškino, kad yra viešbutyje. Jis nežinojo kur yra, bet agentūra žinojo. Agentūra nepasakė, kur jis yra, pasakė, kad kelias dienas reikės čia pabūti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo, jų kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Liudytoja D. K.-Ž. paaiškino, kad kaltinamieji į viešbutį atvyko naktį. Ji tuo metu nedirbo. Atėjus ryte į darbą jai pasakė, kad viešbutyje gyvena tokie asmenys. Už viešbučio kambarį buvo sumokėta. Kai asmenys nulipo iš trečio aukšto, berods jie buvo keturi, kalbėdamasi anglų kalba, kurią jie sunkiai suprato, ir gestais jų paklausė ar jie gyvens toliau viešbutyje. Ji bendravo su dviem iš jų. Jie sakė, kad toliau gyvens. Ji pasakė, kad reikės susimokėti. Asmenys sakė, kad draugas sumokės už viešbutį. Davė kortelę, bet ta kortele nėjo sumokėti. Jie neklausė kur jie yra, tik vaikščiojo, valgė restorane. Netikrino tų asmenų vizų, neėmė jų pasų. Paskui jai kažkas pradėjo skambinėti iš Š. L., tas asmuo kalbėjo angliškai, skambino kokius penkis kartus. Prašydavo, kad ji vis duotų pasikalbėti su tais asmenimis. Ji nueidavo į kambarį, paduodavo jiems telefoną, kad jie pasikalbėtų. Ką jie kalbėjo, negirdėjo. Vėliau ji prijungė kažkurio telefoną prie Wi-Fi tinklo ir jie turbūt bendravo patys. Paskui jiems į kortelę „įkrito“ pinigai ir asmenys susimokėjo už tą naktį. Tačiau jie per naktį viešbutyje neišbuvo, vakare juos paėmė.

L. S. D. paaiškino, kad dirba VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės pareigūnu. 2017-01-24 buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija, kad naktį, Kauno rajone esančiame viešbutyje „V. B. Lietuva“ apsistojo keturi Š. L. piliečiai. Patikrino informaciją, ten rado minėtus piliečius, juos sulaikė. Jie sulaikomi tikrai neapsidžiaugė. Pradėjo ikiteisminį tyrimą. Pas juos buvo rasti daiktai. Pasisakė, kad yra Š. L. piliečiai, vyko į Vokietiją, pas artimuosius. Su jais bendravo angliškai, nes vienas truputį kalbėjo angliškai. Jis vertėjavo kitiems. Atliko jų asmens kratas, dalyvavo apklausinėjant. Jie nebandė išsiaiškinti kokioje yra valstybėje, nieko nekalbėjo apie prieglobstį. Sakė, kad tik nori į Vokietiją. Neturėjo informacijos iš kur atvyko tie asmenys.

L. V. S. paaiškino, kad atliko ikiteisminį tyrimą. Apklausinėjo kaltinamuosius per vertėjus. Jie neklausė kurioje šalyje jie sulaikyti, jiems buvo pasakyta, kad čia yra Lietuva. Asmenys nesidžiaugė tuo sulaikymu, jie jautėsi, kad padarė nusikaltimą. Jie prieglobsčio neprašė. Aiškino, kad per Lietuvą turėjo pravažiuoti tranzitu į Vokietiją. Šie asmenys užsiminė, kad jiems jų šalyje nesaugu, tačiau jie tai pasakojo su šypsenomis. Suprato, kad jie iš kitų asmenų yra girdėję, ką reikia sakyti. Nesimatė iš jų elgesio ir jų emocijų, kad jie yra nesaugūs savo šalyje.

Iš VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės Sienos kontrolės skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad Vizų informacinėje sistemoje, Užsieniečių registre ir Gyventojų registre duomenų apie tai, kad Š. L. D. S. Respublikos piliečiams T. R., gim., ir T. S., gim., yra (buvo) išduotos Šengeno vizos, nacionalinės vizos arba leidimai laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, nėra (2 t.,41,42 l. ).

Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, kad apie tai, kad Š. L. D. S. Respublikos piliečiai T. R., gim., ir T. S., gim., kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, duomenų nėra (2 t. 43-46 l.).

Aptartų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad T. R. ir T. S. 2017 m. sausio mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tyčia neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką, atvyko į UAB "V. B. Lietuva" viešbutį, esantį adresu Verslo g. 17, Kumpių kaime, Kauno rajone, kur 2017 m. sausio 24 d. apie 16 val. 55 min. buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės pareigūnų. K. T. R. ir T. S. veika kvalifikuotina pagal LR BK 291 str. 1 d.

Nors kaltinamieji ir jų gynėjas prašo bylą nutraukti BK 291 straipsnio 2 dalies pagrindu, teismas sprendžia, kad toks prašymas nėra pagrįstas. 1951 metų Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso (Lietuvos Respublikos ratifikuota 1997-01-21) 31 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės neskiria nuobaudų už neteisėtą įvažiavimą ar neteisėtą buvimą jų teritorijoje pabėgėliams, kurie atvykę iš teritorijos, kur jų gyvybei ar laisvei grėsė 1 straipsnyje numatytas pavojus, jeigu jie patys nedelsdami prisistato valdžios institucijoms ir išsamiai paaiškina savo neteisėtą įvažiavimą ar buvimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 70 straipsniu, prieglobsčio prašytojui, neteisėtai atvykusiam į Lietuvos Respublikos teritoriją iš valstybės, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus, atsakomybė už neteisėtą atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje netaikoma, jeigu jis nedelsdamas prisistato kompetentingoms Lietuvos Respublikos institucijoms ar įstaigoms ir išsamiai paaiškina priežastis, dėl kurių jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką arba neteisėtai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Minimų teisės aktų nuostatos prieglobsčio prašytojui nustato pareigą nedelsiant prisistatyti Lietuvos kompetentingoms institucijoms ir išsamiai paaiškinti neteisėto atvykimo priežastis. Tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno rajone esančiame viešbutyje buvo sulaikyti keturi Š. L. piliečiai, tarp kurių buvo ir kaltinamieji. Nei jų sulaikymo metu nei vėliau apklausiant nė vienas neišreiškė prašymo dėl prieglobsčio suteikimo, net dalyvaujant vertėjui detaliai nepaaiškino neteisėto atvykimo į Lietuvą ir buvimo joje aplinkybių. Jų prašymai dėl prieglobsčio suteikimo pateikti praėjus daugiau kaip mėnesiui po sulaikymo. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausti VSAT pareigūnai, taip pat liudytoja D. K.-Ž. parodė, kad būdami viešbutyje, priklausančiame UAB "V. B. Lietuva", asmenys daug kartų telefonu ir Wi-Fi tinklo ryšiu bendravo su asmeniu iš Š. L.. Jie visiškai nebandė išsiaiškinti kokioje valstybėje yra, nebandė susisiekti su oficialiais valstybės pareigūnais, todėl darytina išvada, kad jie tuo metu žinojo kur yra, tačiau neturėjo tikslo ir nedėjo jokių pastangų pasiprašyti prieglobsčio Lietuvoje. Visi sulaikyti asmenys nerišliai ir labai lakoniškai aiškino patekimo į Lietuvos respubliką aplinkybes, kas patvirtina, kad, jie nesuinteresuoti atskleisti tikrųjų atvykimo į LR aplinkybių, nors aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas tokią pareigą nustato asmenims, siekiantiems išvengti atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą.

Teismas nelaiko pagrįstais kaltinamųjų argumentus dėl to, kad jiems grėsė realus pavojus jų valstybėje, nes jie iš savo šalies išvyko oficialiai, turėdami Rusijos federacijos vizas, kas patvirtina, kad Š. L. jie nesislapstė, nebuvo paieškomi. Iš viešai prieinamos informacijos yra žinoma, kad Š. L. yra demokratinė respublika. Jos politinė sistema šiuo metu stabili. 1976–2009 m. veikusi separatistinė organizacija „Tamilų tigrai“ siekė įkurti T. E. valstybę, tačiau nuo 2009 metų jos veikla nutraukta. Kaip paaiškino kaltinamasis T. R., karas Š. L. tais metais baigėsi. Duomenų, kad šiuo metu buvę jos nariai, ar kitos tautinės grupės, taip pat ir tamilai, kurie yra tautinė mažuma, būtų persekiojami, juo labiau, kankinami ar žudomi, nėra. Vertinant kaltinamųjų parodymus teisme ir jų ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus akivaizdžiai matyti, kad jie yra prieštaringi. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu T. R. nenurodė jokių aplinkybių, jog jam ar artimiesiems būtų grėsęs realus pavojus savo šalyje, tik abstrakčiai paaiškino, kad į Vokietiją važiavo todėl, kad savo šalyje nesijaučia saugus, kadangi anksčiau jo šalyje vyko karas ir iki šiol pas juos pasitaiko atvejų, kad žmones pagrobia, gąsdina, nužudo. Tuo tarpu teisme jau nurodė, kad dirbo tamilų tigrų partijoje ir dėl to buvo gąsdinamas. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu T. S. parodė, kad jo šalyje vyksta etniniai neramumai, jis jaučiausi nesaugiai, todėl norėjo emigruoti į Vokietiją. Teisme jau nurodė aplinkybes, kad savo šalyje jis dalyvavo kare, kuriame žuvo jo artimieji, o jis dalyvavo streikuose dėl žemių sugrąžinimo, todėl turėjo slapstytis. Darytina išvada, kad naujas aplinkybes kaltinamieji sugalvojo ir teismui paaiškino siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, o jų parodymais teisme tikėti nėra pagrindo. T. S. nurodyta aplinkybė, kad jis vienu metu ir slapstėsi ir tuo pat metu išvyko iš šalies oficialiai, per tarptautinį oro uostą, nėra paaiškinama logiškai.

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji iš Š. L. pirmiausia atvyko į R. F., jos sostinę Maskvą, turėdami oficialias šios valstybės vizas. Nors kaltinamieji teigia, kad ši valstybė politinio prieglobsčio nesuteikia, teismas su šiuo argumentu nesutinka. Kaltinamieji nenurodė, kad jie šią aplinkybę bandė išsiaiškinti, ar kad kreipėsi į oficialias šios valstybės institucijos su prašymu suteikti politinį prieglobstį. Priešingai, jie nurodė, kad Šengeno vizos ar leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos šalyje niekada neturėjo, norėjo emigruoti į Vokietiją. T. R. teisme patvirtino, kad būnant Maskvoje joks pavojus jam negrėsė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad asmens prašymas suteikti prieglobstį Lietuvoje yra pateiktas tikslu siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 291 str. 1 d. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad nėra pagrindo kaltinamųjų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 291 straipsnio 2 dalį.

Nors iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyriaus 2017-03-02 sprendimo Nr.(15/6-13) 15PR-26 matyti, kad nuspręsta nagrinėti T. S. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės ir išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą, o iš tos pačios institucijos 2017-03-09 sprendimo Nr.(15/3-13) 15PR-30 matyti, kad nuspręsta nagrinėti T. R. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės ir išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą (t. 2, b.l. 152, 157, 158), teismas neturi duomenų, kad T. R. ir T. S. prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje būtų išnagrinėti iš esmės. Esant duomenų, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-143-850/2017, kurioje kartu su šioje byloje teisimais asmenimis kartu sulaikyto V. R. analogiškas prašymas atmestas, taip pat įvertinus šioje baudžiamojoje byloje kaltinamųjų nurodytas aplinkybes dėl pavojaus jų sveikatai ar gyvybei realumo jų gimtojoje valstybėje, kitas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamųjų T. R. ir T. S. prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje taip pat neturėtų būti tenkinami, todėl jie nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 291 straipsnio 1 dalį turi būti atleisti BK 291 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta, kad užsienietis, kuris padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką turėdamas tikslą iš Lietuvos Respublikos neteisėtai pereiti į trečiąją valstybę, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu jis nustatyta tvarka išsiunčiamas į valstybę, iš kurios teritorijos neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, arba į valstybę, kurios pilietis jis yra, pagrindu. Byloje neginčijamai nustatyta, tą nuosekliai tvirtino ir kaltinamieji, kad jų kelionės tikslas buvo Vokietija.

Pažymėtina, kad tuo atveju, jei kaltinamųjų prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje būtų patenkinti, jie taip pat privalėtų būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tik kitu teisiniu pagrindu, todėl akivaizdu, jog apkaltinamasis nuosprendis jų atžvilgiu bet kokiu atveju negalėtų būti priimtas.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu T. R. ir T. S. paskirtos galutinės bausmės – po 20 parų arešto, nėra įvykdytos. Kaltinamiesiems pateikus paaiškinimus baudžiamojoje byloje, kuriuos jų gynėjas įvardijo kaip prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, minimas teismo baudžiamasis įsakymas neįgijo teisinės galios (Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 422 str. 2 d.), todėl darytina išvada, kad minimas teismo baudžiamasis įsakymas jokių teisinių kaltinamiesiems nesukėlė, taigi arešto bausmės jiems realiai atlikti nereikės.

Proceso išlaidas – 242 Eur, už vertimą iš/į tamilų kalbą pagal VšĮ „Visuomenės specialaus mokymo ir konsultavimo centras“ 2017m. liepos 12 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą MKC serija Nr. 03121, baudžiamąją bylą nutraukus padengti iš valstybės lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 4 d., 307 str. 3, 7 d., teismas,

nusprendžia:

Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės T. R. ir T. S. pagal BK 291 straipsnio 1 dalį šio straipsnio 3 dalies pagrindu ir nutraukti baudžiamąją bylą.

Nuosprendžio kopiją išsiųsti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per 20 d. gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.