- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-09
- Bylos Nr.
- 2S-2459-343/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-01300-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- O. Š.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama pareiškėjos (ieškovės) E. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-4079-886/2012 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovei O. Š. ir pagal atsakovės O. Š. priešieškinį ieškovei E. S. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, užbaigtoje įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria šalys – ieškovė E. S. ir atsakovė O. Š. – išsprendė ginčą dėl joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 0,2404 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo. Taikos sutarties 3 punktu šalys susitarė: „Atsakovė O. Š. įsipareigoja iki 2013 m. balandžio 1 d. atlaisvinti ieškovei E. S. tenkančią naudotis žemės sklypo dalį nuo atsakovei priklausančių daiktų ir želdinių. Po nustatytos datos tiek ieškovė, tiek atsakovė turi teisę joms tenkančiomis žemės sklypo dalimis ir jose likusiais daiktais bei želdiniais naudotis savo nuožiūra, priešingos šalies pretenzijos dėl laiku nepašalintų daiktų ar želdinių nebegali būti reiškiamos“. Pareiškėja (ieškovė) E. S., atstovaujama N. R., pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal 2012 m. gruodžio 12 d. teismo nutarties patvirtintos taikos sutarties 3 punktą ir pagal antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Prašyme nurodė, kad O. Š. tik iš dalies įvykdė teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, nes iš E. S. paskirtos naudotis žemės sklypo dalies išsikėlė ne visus daiktus: išsikasė tik želdinius, bet paliko statybinį laužą, kuris liko nugriovus jai priklausantį ūkio pastatą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pareiškėjos (ieškovės) prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4079-886/2012 patvirtintos taikos sutarties 3 punktą atmetė. Teismas nurodė, kad vykdomojo rašto išdavimu pareiškėja siekė, kad iš jai priskirtos naudotis sklypo dalies būtų iškeltas statybinis laužas. Bylos nagrinėjimo metu buvo tiriamos tik tos aplinkybės, kurios susijusios su naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymu, t.y. pagal kurios šalies pateiktą projektą turi būti nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiriamos faktinės aplinkybės apie tai, kas yra statybinio laužo savininkas, kaip šis statybinis laužas atsirado, ar jis yra bendraturtėms nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ir kurioje jo dalyje, ar jis yra kitoje vietoje. Šalys dėl šių aplinkybių neteikė įrodymų ir tokios aplinkybės nebuvo nurodytos kaip ieškovės ar atsakovės reikalavimų faktinis pagrindas nei ieškinyje, nei priešieškinyje. Aptarinėjant taikos sutarties sąlygas, buvo svarstomi tik tokie klausimai, kaip medelių ar pan. daiktų iškėlimas iš tos sklypo dalies, kuria naudojosi O. Š., ir kuri pagal taikos sutartį būtų priskirta E. S.. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šios civilinės bylos (dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo) nagrinėjimo dalykas nebuvo susijęs su statybinio laužo buvimo vietos ir jo savininko teisių bei pareigų nustatymu, nurodė, kad pareiškėjos prašymo negali tenkinti, nes būtų viršytos ieškiniu ir priešieškiniu pareikštų ir išspręstų reikalavimų ribos (CPK 265 str. 2 d.). Pareiškėjai išaiškino jos teisę dėl pažeistų teisių kreiptis į teismą su ieškiniu pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20d. nutartį ir priimti naują nutartį – išduoti vykdomąjį raštą pagal šalių sudarytos taikos sutarties, kuri patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi, 3 punktą ir antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Jeigu teismas pripažintų tai neįmanomu, prašė leisti persvarstyti ir pakeisti 2012 m. gruodžio 12 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punktą taip, kad jame neliktų nesuderinamų prieštaravimų, leidžiančių atsakovei O. Š. piktybiškai nevykdyti teismo nutarties. Atskirajame skunde nurodo tokius motyvus:
1. Pagal taikos sutarties 3 punktą atsakovė O. Š. įsipareigojo iki 2013 m. balandžio 1d. (terminas buvo pratęstas iki gegužės 1 d.) atlaisvinti E. S. sklypo dalį nuo atsakovei priklausančių daiktų ir želdinių. Teismas nevertino visų antstolės protokole nurodytų aplinkybių, kuriame išvardinta, ko O. Š. nepasiėmė iš pareiškėjos sklypo: nepanaikino didžiulės betoninės mėšlo duobės, paliko ant ūkinio pastato šiaudų šiukšles, daržą pilną betono, akmenų, plytų, metalo, polietileno šiukšlių, kurias O. Š. užkasė, nuvertusi kiaulių tvartą, negrąžino žemių, kurias iš pareiškėjos sklypo susivežė į savo pusę ir nepasiėmė statybinio laužo, kurį iš savo sklypo sumetė į pareiškėjos pusę;
2. O. Š. neįvykdė taikos sutarties ir tai patvirtino antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Želdinius ji išsikasė dar rudenį, o šiukšles, sukauptas per 20 „šeimininkavimo“ metų, paliko, nes pagal taikos sutarties 3 punktą priešingos šalies pretenzijos dėl laiku nepašalintų daiktų ir želdinių negali būti reiškiamos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė O. Š. prašo atskirojo skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsikirsdama į atskirojo skundo motyvus, nurodo tokius argumentus:
1. Statybinis laužas atsirado N. R. pašalinus savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriovus angarą. Statybinį laužą N. R. sukrovė ant šiuo metu E. S. priklausančios sklypo dalies. Statybinis laužas niekada nebuvo šios bylos ginčo dalyku. Ieškovė nei rengiant taikos sutartį, nei 2012 m. gruodžio 12 d., nei pasirašant 2013 m. liepos 12 d. taikos sutartį nė karto nepasisakė dėl statybinio laužo. Ieškovė tikėjosi statybinį laužą panaudoti rengdama įvažiavimą atsakovei tenkančioje sklypo dalyje, tačiau to nepavykus padaryti, siekdama išvengti papildomų išlaidų, statybinį laužą priskyrė atsakovei. Pagal atsakovės prašymą pašalinti statybinį laužą pareiškėjos atžvilgiu yra pradėta administracinė teisena pagal ATPK 161 straipsnį;
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad taikos sutartis yra su trūkumais. Tiek 2012 m. gruodžio 12 d., tiek 2013 m. liepos 12 d. taikos sutarties projektus rengė pareiškėjos atstovas advokatas S. D., todėl taikos sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į pareiškėjos interesus;
3. Antstolės R. S. 2013 m. liepos 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra neteisėtas ir juo remtis kaip įrodymu negalima. Antstolė neturėjo teisės nurodyti, kad visų protokole nurodytų daiktų savininkė yra atsakovė;
4. Pareiškėjos nurodyta betoninė komposto dėžė yra netinkamo naudojimo, suirusi, todėl užversta žemėmis, likusi nuo seno, jos pasiimti nėra galimybės, kadangi toje vietoje pareiškėja yra pasisodinusi savo daržą. Vadovaujantis taikos sutarties 3 punktu, pareiškėja gali ja naudotis savo nuožiūra, ką ir daro. Šienas priklauso N. R., kadangi ji augino karves ir šienas jai buvo reikalingas. Be to, nei šienas, nei betoninė komposto dėžė nėra šios bylos ieškinio dalykas.
Atsakovė pateikė prašymą skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis motyvuodama tuo, jog pareiškėjai pagal ATPK 161 straipsnį yra paskirta administracinė bauda, kurią pareiškėja sumokėjo, tuo patvirtindama, kad statybinis laužas, dėl kurio paduotas atskirasis skundas, nuosavybės teise priklauso pareiškėjai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Bylos nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas pirmosios instancijos teismo įsiteisėjusia nutartimi patvirtintos taikos sutarties pakeitimo klausimas, kurį kelia atskirajame skunde pareiškėja. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, gali pakeisti šalių sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis sąlygų pakeitimo galima kreiptis proceso atnaujinimo tvarka.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-4079-886/2012 šalių ginčą dėl joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 0,2404 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo išsprendė 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi patvirtindamas šalių taikos sutartį (t. 1, b. l. 136-137). Taikos sutarties 3 punktu atsakovė O. Š. įsipareigojo iki 2013 m. balandžio 1 d. atlaisvinti ieškovei E. S. tenkančią naudotis žemės sklypo dalį nuo atsakovei priklausančių daiktų ir želdinių. Po nustatytos datos tiek ieškovė, tiek atsakovė turi teisę joms tenkančiomis žemės sklypo dalimis ir jose likusiais daiktais bei želdiniais naudotis savo nuožiūra, priešingos šalies pretenzijos dėl laiku nepašalintų daiktų ar želdinių nebegali būti reiškiamos. Bylos duomenys patvirtina, kad taikos sutarties 3 punktu šalys iš esmės sutarė ne dėl visų tame sklype esančių daiktų, bet dėl sklype esančių medelių ir želdinių perkėlimo, kuriems terminas perkelti buvo nustatytas dėl, to, kad būtų išvengta žalos. Taikos sutartis buvo sudaryta žiemos metu, netinkamu medeliams ar želdiniams persodinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja prašydama išduoti vykdomąjį raštą siekia, kad iš jos sklypo dalies būtų iškeltas statybinis laužas ir kitos atliekos. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų šalių procesinių dokumentų matyti, kad šalys skirtingai aiškina šio statybinio laužo ir kitų nurodytų atliekų atsiradimo aplinkybes, priskirdamos nuosavybės teisę į statybines medžiagas priešingai šaliai. Antstolės faktinių aplinkybių protokole konstatuojama jame nurodytų daiktų buvimo vieta. Šiuo konkrečiu atveju protokolas negali patvirtinti aplinkybės, jog statybinis laužas ir kiti protokole nurodyti daiktai priklauso atsakovei. Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, negali pakeisti šalių susitarimo esmės. Šioje byloje buvo sprendžiamas naudojimosi žemės sklypu nustatymo klausimas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad statybinio laužo buvimo vietos ir jo savininko teisių bei pareigų nustatymas nėra susijęs su šios bylos dalyku ir padarė pagrįstą išvadą, kad, patenkinus pareiškėjos prašymą, būtų viršytos šalių ieškinio ir priešieškinio reikalavimų ribos (CPK 265 str. 2 d.). Pareiškėja savo pažeistas teises gali ginti kreipdamasi į teismą su ieškiniu pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimo klausimus, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti (CPK 320 str.).
Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės ir argumentai negali būti vienareikšmiškai vertinami kaip akivaizdaus pareiškėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis įrodymai, todėl prašymas pareiškėjai skirti baudą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.